Kodėl dyzelinas kainuoja 2,30 euro, kai nafta pigesnė nei 2008 metais

Studijoje su SEB banko vyriausiuoju ekonomistu Tadu Povilausku padėjau prieš jį dvi datas ir du skaičius. 2008 metais Brent nafta buvo pasiekusi 147 dolerius už barelį. Pokalbio dieną ji kainavo apie 102. Nafta keturiasdešimčia dolerių pigesnė nei tada, kai visi ėmėsi už galvos, o dyzelinas Lietuvoje tuo metu mušė rekordus: 2,30 euro už litrą. Paklausiau, kaip tai gali būti vienu metu. Atsakymas nebuvo nei apie Iraną, nei apie OPEC, nei apie tanklaivius.

Kuro kainą Lietuvoje šiandien nustato ne Brent, o biudžetas

Povilauskas atsakė per dvi sekundes ir be jokių išlygų. Priežastis, dėl kurios degalinės skaičiai nebeseka naftos biržos, yra ne geologija ir ne karas, o mokestis, kurį nustato Vilnius.

„„Tai kodėl įvyko? Tai akcizai. Nes akcizų politika yra pas mus.“"

15:14 laidoje

Tai ne nuotaika ir ne retorika, tai dydis, kurį galima pasitikrinti. Dyzelinui akcizas Lietuvoje susideda iš dviejų dalių: pastovios ir kintamos, susietos su CO2. Sudėjus jas gaunamas skaičius, kuris pokalbyje mane nustebino labiausiai.

„„Dyzelino akcizas, jeigu sudėsim tą pastovią dalį su kintamąja CO2, yra 55 centai litre.“"

15:32 laidoje

Penkiasdešimt penki centai iš 2,30 euro yra beveik ketvirtis kainos, ir tai dar prieš pridėtinės vertės mokestį. Ką tai buvo 2008 metais, nei vienas iš mūsų studijoje nežinojo iš galvos, ir Povilauskas sąžiningai pasakė, kad neprisimena. Jo spėjimas buvo keliolika centų. Jei tas spėjimas bent apytikriai teisingas, per šešiolika metų vien akcizas prie litro pridėjo apie keturiasdešimt centų, o nafta per tą patį laiką atpigo.

Kodėl Brent grafikai tavo degalų sąskaitos nebeprognozuoja

Štai kodėl man šis teiginys atrodo svarbesnis už patį skaičių. Dauguma iš mūsų degalų kainą skaitome kaip žinių antraštę apie pasaulį: kažkas sprogo Artimuosiuose Rytuose, vadinasi, pilsiuos brangiau. Povilausko logika tą ryšį nutraukia.

„„Šių metų kontekstas yra tas, kad tiesiog degalai daug labiau yra pabrangę už pačią naftą.“"

15:21 laidoje

Ir dar vienas sakinys, kurį verta pasilikti, nes jis prieštarauja beveik visam, ką girdime apie energetikos krizę:

„„Jeigu žiūrėti iš ilgesnės perspektyvos, šiaip nafta yra istoriškai pigi.“"

14:12 laidoje

Praktinė išvada paprasta ir nepatogi. Jei nori nuspėti, kiek kitais metais išleisi kurui, naftos grafikas tau pasakys mažiau nei Finansų ministerijos sprendimai. Pirmasis svyruoja ir grįžta atgal, antrasis beveik niekada negrįžta.

Lenkija, Malta ir vilkikai, kurie pilasi ne pas mus

Kai užsiminiau, kad pigiausi degalai Europoje yra Maltoje dėl valstybės subsidijų, o Lenkija savo kainas irgi stipriai palaiko, pokalbis pasuko į tai, ką Lietuva dėl savo akcizo pralošia. Skirtumas prie Lenkijos sienos siekia maždaug penkiasdešimt centų litrui, todėl vilkikai ir didelės transporto įmonės bakus pildosi kitoje pusėje. Tai reiškia, kad valstybė, kuri akcizą kelia pinigams surinkti, dalies to akcizo nebesurenka, o kartu nukenčia ir vietiniai degalų prekybininkai. Paklausiau tiesiai, ar čia nedarome sau šuns paslaugos. Povilauskas vieną šio klausimo dalį pripažino be užuolankų.

„„Akcizai yra per dideli, kai mes kalbam apie lyginimąsi su kaimynėm.“"

16:57 laidoje

„„Kad ir kaip mes norim būti faini arba surinkti į biudžetą pinigų, bet jeigu tavo kaimynai elgiasi kitaip, vis tiek turi prie jų derintis.“"

17:17 laidoje

Iš banko ekonomisto tai yra gana aštrus vertinimas. Jis nesako, kad akcizai yra nereikalingi: valstybės poreikiai auga ir pinigus kažkaip reikia surinkti. Jis sako, kad mokesčio dydis atviroje rinkoje negali būti sprendžiamas vien iš principo, nes kaimynas yra už valandos kelio.

Kur su juo nesutikau

Viena vieta man užkliuvo. Povilauskas degalų kainą ramina santykiniu argumentu: palyginus su tuo, kiek per šešiolika metų paaugo pajamos, kuras esą nėra toks neišnešamas.

„„Jeigu žiūrėti, kiek per tuos 16 metų paaugo pajamos, tai irgi galima sakyti, yra santykinai nebrangu.“"

14:30 laidoje

Makro lygiu tai tiesa, ir jis pats pagrįstai priduria, kad visuomenės priklausomybė nuo energetikos kainų sumažėjo. Bet vidutinė alga yra vidutinė. Žmogui, kuris gyvena rajone ir kasdien į darbą nuvažiuoja šešiasdešimt kilometrų, nes ten nėra nei darbo, nei autobuso, kuras nėra santykinis skaičius. Jo pajamos neaugo Vilniaus tempu, o litrų skaičius per mėnesį yra toks pat. Tas pats akcizo centas ekonomisto lentelėje yra maža dalis vidutinio vartojimo, o jo piniginėje yra ketvirtadalis laisvų pinigų. Kalbėdamas su Povilausku supratau, kad būtent čia dažniausiai ir prarandamas pasitikėjimas ekonomistais: jie sako teisingą dalyką apie vidurkį, o žmogus girdi netiesą apie save.

Ką su tuo daryti

Pirma, jei degalai yra reikšminga tavo ar tavo verslo sąnaudų dalis, sek ne naftos naujienas, o akcizų ir mokesčių sprendimus. Jie skelbiami anksčiau nei pasirodo degalinėje, ir jie yra vienintelė dalis kainos, kurią galima nuspėti. Antra, kai politikas žada numušti kuro kainas, pasitikrink, ar jis mini akcizą: greitų svertų daugiau ir nėra. Trečia, planuodamas logistikos kaštus skaičiuok ne barelį, o skirtumą prie sienos, nes būtent jis šiuo metu sprendžia, kur pilasi tavo konkurentas.

Visas pokalbis apie 2027 metų kainas, šildymo PVM, būsto rinką ir tai, kodėl bandelės kainą formuoja ne miltai: https://tapkgeresniu.lt/laida/poyrWD0evPA