Kodėl fentanilis pakeitė heroiną: rinką pakeitė logistika, o ne stipresnis poveikis
Biochemikas Linas Tamošaitis aiškina, kodėl fentanilis išstūmė heroiną dėl gabenimo patogumo ir kodėl dėl to išaugo perdozavimų skaičius.
Kalbindamas biochemiką dr. Liną Tamošaitį tikėjausi išgirsti, kad fentanilis užėmė heroino vietą todėl, kad yra stipresnis ir vartotojams patrauklesnis. Prielaida atrodo natūrali: manai, kad nelegalioje rinkoje laimi ta medžiaga, kurios žmonės labiau nori.
Tamošaitis dirba žalos mažinimo srityje ir kalba be moralų, todėl atsakymas buvo dalykiškas ir nemalonus. Rinkoje laimėjo ne poveikis. Laimėjo svoris.
Sprendimas dėl gabenimo, ne dėl poveikio
„Gal apie 2010 metus fentanilis išstūmė iš rinkos heroiną dėl to, kad jo reikia žymiai mažiau, ir logistine prasme, jeigu tau reikia mažiau medžiagos prasmuglinti, tai yra žymiai geriau bizniui."
1:07:59 laidoje
Tai tiekimo grandinės sprendimas, o ne vartotojo pasirinkimas. Tas pats poveikis mažesniame svoryje reiškia pigesnį gabenimą, mažesnę sulaikymo riziką ir didesnę maržą. Vartotojo niekas neklausė. Jam tiesiog vieną dieną pasikeitė tai, kas parduodama.
Kad tai nebuvo kokybės klausimas, matyti iš to, kaip pats Tamošaitis vertina fentanilį kaip medžiagą. Pasak jo, Lietuvoje heroino realiai nebėra, yra vien fentanilis, o kaip opioidas jis pirmiausia nuskausmina.
„Yra mažai joje malonumo. Jisai kaip opioidas nuskausmina ir visa kita, bet heroinas irgi yra tokia mitologinė medžiaga, kur labai joje daug yra euforijos."
1:10:39 laidoje
Vadinasi, rinka persijungė į tai, ko patys vartotojai net nelaikė geresniu dalyku. Vienintelis argumentas buvo logistika. Tamošaitis mini ir geopolitinį sluoksnį: fentanilio gamybą smarkiai rėmė Kinija, ir vienu momentu didžioji dalis nelegalaus fentanilio į likusį pasaulį buvo eksportuojama būtent iš ten.
Kodėl perėjimas kainavo gyvybes
Perėjimo kaina buvo ne ekonominė. Vartotojų bazė, pripratusi prie vieno stiprumo, susidūrė su medžiaga, kuri veikia visiškai kitaip.
„Jinai yra aktyvi tokiais kiekiais, kad yra dulkės, ten yra 100 mikrogramų."
1:09:02 laidoje
Kiekis, kurio žmogus akimis neįvertina, o buitinės svarstyklės patikimai nepasveria. Tamošaitis įvardija ir antrą riziką: jeigu vienoje patalpoje maišomos kelios medžiagos ir tarp jų fentanilis, atsiranda kryžminis užteršimas. Todėl padidėjo ne vartojimo mastas, o apsirikimų skaičius, ir kartu su juo perdozavimai bei mirtys.
Tai keičia ir tai, kaip apie tokias mirtis mąstoma. Įprasta jas aiškinti valios ar charakterio kategorijomis. Šioje istorijoje mirtingumą pakėlė ne vartotojų elgesys, kuris liko toks pat, o tai, kad tiekėjai perėjo prie medžiagos, kurios neįmanoma tiksliai atsverti buityje.
Atsakas, apie kurį jis kalbėjo, taip pat techninis, o ne moralinis.
„Naloksonas, tai yra medžiagos, kurios tiesiog užblokuoja tą receptorių, prie kurio kimba opioidai."
1:09:50 laidoje
Perdozavęs ir beveik nebekvėpuojantis žmogus, gavęs naloksono, atsigauna, nes opioido poveikis dingsta tol, kol veikia priešnuodis. Tamošaitis vadina tai vienu svarbiausių posūkių kovoje su opioidais, sumažinusiu mirčių skaičių.
Ką aš iš to pasiėmiau
Man šitas pokalbis nepatogus dėl vienos priežasties. Apie narkotikus Lietuvoje kalbame beveik vien asmeninio pasirinkimo kalba: kodėl pradėjo, kodėl neapsigalvojo, kodėl nesustojo. Tamošaitis visą laiką rodė į kitą pusę: į tai, kas ir kodėl tiekia, ir kaip tiekėjo verslo sprendimas po kelerių metų nusėda konkrečiose mirtyse.
Tai nereiškia, kad pasirinkimo nėra. Tai reiškia, kad pasirinkimą darantis žmogus dažnai net nežino, ką renkasi, nes rinka pasikeitė be jo.
Tas pats mechanizmas veikia ir Lietuvoje
Klausiau jo ir apie smailą, nes tai bene dažniausiai kartojamas žodis kalbant apie paauglius. Atsakymas vėl buvo ne apie medžiagą.
„Smailas nėra taip, kad būtų kažkokia viena medžiaga. Tai yra skėtis medžiagų, kur dažniausiai turim omeny, kad tai yra sintetinis katinonas."
1:17:12 laidoje
Sintetiniai kanabinoidai, pasak Tamošaičio, egzistavo dar tada, kai jis pats mokėsi mokykloje, o jam dabar trisdešimt ketveri. Naują bangą atnešė ne pačios medžiagos, o forma. Elektroninės cigaretės yra pigios ir visur prieinamos, dozės kartais parduodamos net už centus, o vartojimas atrodo nekaltai: šalia stovintis žmogus mato tik veipą. Skirtingai nei adata, jis neturi narkomanijos prieskonio, todėl nesuveikia nė vienas įprastas socialinis stabdys.
Tai ta pati istorija kaip su fentaniliu, tik mažesniu masteliu. Abiem atvejais pasikeitė ne žmonės ir ne jų noras. Pasikeitė pakuotė ir logistika, o pasekmes gavo tie, kurie apie tą pokytį nieko nežinojo.
Ką su tuo daryti
Praktinė išvada paprasta ir lozungui netinka. Jeigu tikslas yra mažiau mirčių, tai klausimas yra ne apie moralę, o apie tai, kas šiuo metu yra apyvartoje ir ar priešnuodis laiku pasiekia tą, kuriam jo reikia. Tokį pokalbį galima vesti su žmogumi, kuris vartoja, ir jis nesibaigia po pirmo sakinio.
Visas pokalbis: https://tapkgeresniu.lt/laida/D02TYuBqxJM
Šis tekstas parašytas pagal pokalbį „BIOCHEMIKAS: Narkotikų realybė Lietuvoje, rūšys ir POVEIKIS, alkoholio ir rūkymo ŽALA | TG 073".
Daugiau šia tema
- Ar reikia plauti makštį: gydytoja ginekologė sako, kad makšties higienos kaip tokios nėra 4 min. skaitymo
- Kodėl svoris nekrenta valgant mažai: kūno pokyčių specialisto atsakymas yra valgyti daugiau 4 min. skaitymo
- Kas nutinka nustojus vartoti Ozempic: ką apie tai sako gydytoja dietologė 4 min. skaitymo
- Kodėl metai salėje neduoda rezultatų: su kuo iš tikrųjų lygini save 5 min. skaitymo