Kodėl metai salėje neduoda rezultatų: su kuo iš tikrųjų lygini save

Sėdėjome studijoje ir aš uždaviau klausimą, į kurį tikėjausi mažesnio skaičiaus. Paklausiau trenerio Ovidijaus Ringio, kiek Lietuvos sporto salių lankytojų vartoja steroidus. Ne varžybų dalyvių, ne kultūristų, o tų, kurie ateina po darbo tris kartus per savaitę. Jis atsakė visiškai ramiai, tarsi kalbėtume apie orą, o aš tą akimirką garsiai pasakiau, kad to nesitikėjau.

Ringys varžyboms yra paruošęs daugiau nei 70 sportininkų, tad jo vertinimas nėra atsitiktinis pastebėjimas iš šono. Ir jis paaiškina dalyką, kuris liečia kur kas daugiau žmonių nei patys steroidai: kodėl metai salėje neduoda to rezultato, kurio žmogus tikisi. Dažnai priežastis yra ne treniruotė. Priežastis ta, kad lygini save ne su geriau besitreniruojančiu žmogumi, o su kūnu, kuris pastatytas kitokiu būdu.

Skaičius, kurio salėje niekas nesako

Pirmiausia jis pateikė ne savo nuomonę, o tyrimą.

„Aš net radau Science Direct tyrimą, kuris rodo, kad steroidų vartojimas tarp sporto salių lankytojų, ne profesionalų, tiesiog sporto salės lankytojų, tokių kaip jūsų šeima, draugai, darbuotojai ar kolegos darbe, tai yra nuo 6 iki 30 procentų priklausomai nuo regiono."

36:55 laidoje

Intervalas platus ir pats svečias pripažįsta, kad jis priklauso nuo regiono. Bet kai paklausiau, kur toje skalėje yra Lietuva, atsakymas buvo konkretus.

„Jeigu žiūrint iš mano paties situacijos, kadangi aš jau n metų sukuosi šitoj rinkoj ir matau tuos pokyčius, sakyčiau, tarp 30 ir 35."

37:41 laidoje

Čia reikia pasakyti sąžiningai: tai yra trenerio vertinimas iš praktikos, o ne Lietuvoje atliktas tyrimas. Tokio tyrimo nėra. Bet net jeigu tikrasis skaičius būtų perpus mažesnis, jis vis tiek reikštų, kad beveik kiekvienoje salėje yra žmonių, kurių kūnas pastatytas ne vien treniruotėmis ir mityba.

Kaip atrodo tas skirtumas

Paprašiau paaiškinti, ką konkrečiai mato treneris. Jis pasiūlė mintinį eksperimentą: du identiški žmonės, tas pats svoris, tas pats riebalinio audinio kiekis, vienas vartoja, kitas ne.

„Tas, kuris vartoja, jis atrodys kokiais penkiais procentais mažiau turintis body vizualiai negu kitas."

30:18 laidoje

Penki procentai skamba nedaug, bet vizualiai tai kaip tik ta riba, kurios žmogus salėje niekaip nepasiveja. Prie to prisideda hipertonusas: raumuo atrodo įsitempęs net tada, kai žmogus nieko nedaro, ir dar prieš treniruotę atrodo taip, tarsi jis ką tik būtų baigęs sunkią seriją. Ringys mini ir apvalius, statmenus pečius, kurie atsiranda per metus ar dvejus ten, kur anksčiau buvo nuožulnūs.

Rezultatas, kuris nelieka

Įdomiausia pokalbio dalis prasidėjo, kai paklausiau, kas lieka nutraukus. Ringio vertinimu, išlaikoma maždaug nuo 30 iki 50 procentų to, kas buvo pasiekta, priklausomai nuo to, kiek ir ko buvo vartojama.

„Ta iliuzija, kad aš čia tris mėnesius pavartojau ir dabar taip atrodysiu nuolatos, tai reikia tiesiog pamiršt."

44:50 laidoje

Vadinasi, etalonas, su kuriuo lygini save, neišsilaiko net tam žmogui, kuris jį pasiekė. Tai ne moralas, o mechanika: kūnas grįžta arti to, kur buvo, tik su nedideliu priedu.

Kur iš tikrųjų dingsta tavo metai

Tai nereiškia, kad treniruotėje nėra ką taisyti. Ringys vardija labai nuobodžias priežastis: nestruktūrizuotas krūvis, blaškymasis nuo vieno pratimo prie kito, salė kaip socialinė erdvė ir per ilgos pertraukos. Optimali pertrauka tarp serijų, jo teigimu, yra pusantros ar dviejų su puse minutės, o ne tiek, kiek užtrunka pokalbis.

„Jeigu mes turim per ilgą laiko tarpą, mes pasiimam telefoną, paskrolinam, pažiūrim. Mūsų mintys jau bėga nuo to, ką mes turim daryti."

8:03 laidoje

Antra vieta yra pati darbinė serija. Pasak jo, kai galvoji, kad jau užteks, rezerve dar lieka maždaug penki pakartojimai. Dauguma treniruočių baigiasi ties riba, kuri tik atrodo kaip riba, ir todėl programa, sudėliota valandai su ketvirčiu, ištįsta iki dviejų valandų be jokios papildomos naudos.

Kodėl vienodas režimas duoda skirtingus rezultatus

Paklausiau tiesiai: jeigu du žmonės gyvena panašiai, sportuoja, sveikai maitinasi, ar jiems reikia to paties kiekio vitamino D, B grupės vitaminų ir geležies. Atsakymas buvo neigiamas ir priežastis nurodyta labai konkreti.

„Ne, nevienodai. Ir nevienodai dar ir dėl to, kad pasisavinamumas skiriasi, nesvarbu, kad jie tą patį daro."

56:49 laidoje

Tai atsakymas į klausimą, kuris kankina daugelį: kodėl draugui tas pats papildas ar ta pati mityba davė rezultatą, o man ne. Ne dėl to, kad kažkuris iš jūsų daro neteisingai. Dėl to, kad pasisavinimas skiriasi, o vienintelis būdas tai pamatyti yra išmatuoti, o ne palyginti savijautą.

Ką aš iš to pasiėmiau

Yra dar viena dalis, apie kurią kalbėti nemadinga, nes ji negraži. Ringys pasakoja, ką nedidelės dozės daro moterims: dėl refliukso gali negrįžtamai pažeisti balso stygas ir pakeisti balsą. Ne trims mėnesiams, o visam laikui. Prie to prisideda stipri aknė ir kiti pokyčiai, kurie nutraukus vartojimą nebegrįžta atgal. Kai kalbame apie kūno išvaizdą, ši kaina beveik niekada nepatenka į tą patį kadrą.

Man labiausiai užkliuvo ne skaičius, o tai, kaip ramiai jis buvo pasakytas. Aš pats ne kartą lyginau save su žmonėmis salėje ir galvojau, kad man kažko trūksta: valios, žinių, genetikos. Nė karto nepagalvojau, kad pats palyginimas gali būti neteisingas nuo pradžios. Ir nesutinku su požiūriu, kad apie tai galima kalbėti tik smerkiant. Smerkimas nieko nepakeičia, o žinojimas pakeičia bent tai, su kuo lygini save veidrodyje.

Praktiškai iš viso pokalbio lieka du dalykai. Pirmas: patikrink, ar tavo treniruotė iš tikrųjų trunka tiek, kiek turėtų, ar tik jaučiasi ilga. Antras: prieš perimdamas kieno nors režimą iš socialinių tinklų, pagalvok, ar matai visą to kūno statybos sąrašą. Dažniausiai nematai, ir tai nėra tavo kaltė.

Visą pokalbį su Ovidijumi Ringiu apie treniruotes, steroidus, TRT ir peptidus rasi čia: https://tapkgeresniu.lt/laida/XVC-am6C858