Kodėl skyrybos neišsprendžia problemos: porų psichologas Mykolas Truncė apie tai, ką nusinešame į kitus santykius

Pirmas klausimas, kurį uždaviau Mykolui Truncei, buvo paprastas: per kiek minučių jis, pora ateina į kabinetą, jau mato, kad jie išsiskirs. Atsakymo į tai nesulaukiau. Vietoj jo išgirdau sakinį, kuris man pokalbio metu vis grįždavo: nė viena pas jį ateinanti pora skirtis nenori.

Truncė yra porų ir šeimos psichologas, daugiau nei 16 metų konsultuojantis poras, kurios išgyvena krizes ir skyrybas. Jis save vadina šeimų išsaugojimo ekspertu. Ir jo pagrindinė mintis prieštarauja tam, kaip dauguma mūsų galvoja apie išsiskyrimą: kad užtenka išeiti iš blogų santykių ir surasti tinkamą žmogų.

Nenori skirtis, bet skiriasi

Pasak Truncės, Lietuvoje kasmet išsiskiria apie 10 000 porų, o keturios poros iš dešimties skiriasi po vienuolikos santuokos metų. Bet jam svarbesnis ne skaičius, o motyvas.

„Paslaptis yra tame, kad nė viena iš tų porų nenori skirtis, bet skiriasi. Kodėl? Todėl, kad negali iškentėti to skausmo, kuriame gyvena."

2:20 laidoje

Jei žmonės skiriasi ne todėl, kad nori, o todėl, kad nebegali, tada skyrybos yra ne sprendimas, o pabėgimas nuo skausmo. Ir čia Truncė padaro žingsnį, kurio nesitikėjau: skausmo šaltinį jis ieško ne poroje, o kiekviename iš jų atskirai.

Kiauras šulinys

Savivertę, pažeistą vaikystėje, Truncė vadina kiauru šuliniu. Jo logika paprasta: žmogus, kuris užaugo jausdamasis neįvertintas, visą gyvenimą bando tą jausmą užpildyti iš išorės. Geresniu automobiliu, gražesniu partneriu, dar vienu pasiekimu.

„Problema tame, kad ta savivertė yra kaip kiauras šulinys. Kiek tu beįmesi, ten niekas neužsilieka, niekas nesikeičia."

21:07 laidoje

Jis papasakojo apie klientą, kurį mokykloje atstūmė klasiokė, pasirinkusi vyresnį ir turtingesnį vaikiną. Iš to vaikinas padarė išvadą, kad norint, jog tavęs neatstumtų, reikia pinigų ir dėmesio. Jis pradėjo dirbti ir uždirbo.

„Vieną milijoną įmetė į šulinį, neužsipildė, antrą milijoną neužsipildė, 16 milijonų sumetė į šulinį, jis neužsipildė. O kaip gali kiauras šulinys užsipildyti? Negali, kad ir kiek pinigų uždirbtų."

25:19 laidoje

Pati idėja, kaip Truncė ir pats pabrėžė, ne jo. Jis rėmėsi Alfredu Adleriu, kuris prieš šimtą metų rašė apie menkavertiškumo jausmą: kai jis susiformuoja vaikystėje, žmogus visą likusį gyvenimą bando jį kompensuoti. Truncės indėlis yra vaizdas, kurį sunku pamiršti.

Problema ne pampersuose

Iš to išplaukia teiginys, dėl kurio ir rašau šį tekstą. Jei skylė yra manyje, naujas partneris jos neužpildys. Truncė tai paaiškino palyginimu, kuris iš pradžių prajuokina, o paskui nebe.

„Penkis pampersus galim taip pakeisti, ane? Bet problema ne pampersuose, o šlapimo nelaikyme. O jeigu perkelti į santykius, problema ne antroje pusėje, o manyje: nemokėjimas su antra puse taip kalbėti, kad po pokalbio norėtų mane apkabinti."

32:43 laidoje

Ir jeigu žmogus to nepamato, pasak jo, tas pats scenarijus tiesiog keliauja toliau.

„Jeigu tu manai, kad esi tobulas, o kiti netobuli, tai nieko nebus, tu nepasikeisi, ir šlapimo nelaikymo problema kelsis iš vienų santykių į antrus, į trečius, į kitus."

35:06 laidoje

Kaip tas nelaikymas atrodo kasdien, Truncė parodė labai buitiškai. „Išnešk šiukšles“ yra įsakymas, o vykdyti įsakymų niekas nenori. „Ar galėtum išnešti?“ yra klausimas. Kaltinimas priverčia žmogų pasijusti menkaverčiu, ir tada jis arba kovoja, arba užsidaro. Nė viena iš šių frazių neatrodo kaip skyrybų priežastis, bet būtent jos, kartojamos metų metus, sukuria tą skausmą, nuo kurio vėliau bėgama.

Kur su juo nesutikau

Klausydamas apie šulinį, paklausiau, ar tai reiškia, kad kiekvienas, kuris vairuoja gerą automobilį, turi žemą savivertę. Man tai pasirodė per platus brūkšnys. Truncė atsakė, kad siekti aukštumų nėra blogai, svarbu, kaip žmogus pats save mato. Su tuo sutinku. Bet tas klausimas man padėjo suprasti, kad šulinio metafora nėra apie daiktus. Ji apie tai, ar pasiekimas tau kažką duoda, ar tik trumpam nuramina.

Antras dalykas, kurio nenorėčiau, kad skaitytojas suprastų klaidingai: pampersų palyginimas nereiškia, kad iš blogų santykių nereikia išeiti. Truncė pats papasakojo istoriją apie moterį, kuri smurtinėje santuokoje išbuvo 23 metus, ir apie ją kalbėjo ne kaip apie tą, kuri turėjo labiau stengtis. Jo žodžiais, ji buvo išmokusi strategiją „prisirišk“, bijojo likti viena su dviem vaikais, ir jėgų išeiti rado tik tada, kai vaikai paaugo ir ji gavo palaikymą. Kai yra smurtas, išeiti yra teisinga. Pampersų metafora kalba apie kitką: apie tai, ką žmogus nusineša į kitus santykius.

Labiausiai man užkliuvo tai, kad laidai gavome apie 400 klausimų ir apie 80 procentų jų atsiuntė moterys. Daug jų skambėjo kaip kaltinimai vyrams, dalis kaip kaltinimai moterims. Truncės atsakymas visiems buvo tas pats, ir aš su juo sutinku labiau nei su bet kuo kitu tame pokalbyje.

„Kol jūs neprisiimsite atsakomybės už savo gyvenimą sau, galėsite kaltinti vyrus, moteris, Trampą, Zelenskį ar dar ką nors, niekada nebūsite laimingi."

43:55 laidoje

Ką su tuo daryti

Truncė davė vieną testą, kurį galima pasitikrinti jau šį vakarą: ar po jūsų pokalbio partneris nori jus apkabinti, ar pasitraukti. Jei pastarąjį kartą norėjosi pasitraukti, verta paklausti ne „kas su juo ar su ja negerai“, o „ką aš pasakiau ir kaip“.

O jei skyrybos jau įvyko, iš šio pokalbio išsinešiau vieną klausimą, kurį verta sau užduoti prieš kitus santykius: ką aš darau taip pat, kaip dariau ir anksčiau. Jei atsakymo nėra, greičiausiai keitėte ne problemą, o tik pampersą.

Visą pokalbį su Mykolu Trunce, apie penkis santykių modelius, panieką ir tai, kaip vaikams paaiškinti skyrybas, galite pažiūrėti čia: https://tapkgeresniu.lt/laida/rZjyc1h0z0c