PSICHOLOGAS: Jei poroje vyksta TAI – 94% tikimybė, kad išsiskirsite

Kasmet Lietuva išsiskiria 10.000 porų, todėl, kad negali iškentėt to skausmo, kuriame gyvena. Esam antri Europoje, po Latvijos pagal išsiskyrimų skaičių. Mes smurtaujam, priekaištaujam, kaltinam, menkinam, žeminam. Kai grįžtat iš darbų į namus, norit rasti karą ar saugė. Mykolas Trunce, porų psichologas, kuris save vadina šeimų išsaugojimo ekspertu. Perš 16 metų jis išklausė daug porų ir šiandien kalbėsime apie tai, ką jos nutylė savo santykiuose. K aš turiu gyventi su kažkokiu tai mortautoj, tada priima skirtą. O kaip tą pamatyti pačioj pradžioj santykių tą nesaugum?

Nu, kontroliuoja viską, kur buvai, ką darei. Vaikas jaučiasi blogai ir traumuojamas, jis nesijaučia saugus su tėvais. Kaip vaikam paaiškinti tinkamai, kad jiems tai nebūtų žala ateičiai? Čia dar viena skaudi tema. Pasakysiu paslaptį. Draugaujančius. draugauja ar gyvena kartu? Čia skirtumas didžiulis. Gyvenat kartu ar ne? Jeigu gyvena kartu, tai jau skaitau kaip šeima. Nesvarbu, kad nėra juridinio ryšio, bet bendras ūkis, pinigai, nu buitekas, žodžiu, viskas kartu. Jo. OK. Nu va, bus įdomu pakalbėt. Gerai. Sveiki, Mykolai. Sveiki, gyvi, Artūrai.

A jūs 16 metų su poromis kalbate apie skyrybas ir žinot, iš tikrųjų mes labai dažnai girdime dabar, kad žmonės iš tikrųjų kenčia dėl to. Anksčiau taip dažnai apie tai negirdėdavom, bet turbūt socialinių tinklų dėka ši tema tapo labai apkalbama ir matome labai daug priekaištų vieniems kitų, vieniems kitiems skundų, kad vieni blogi, kiti blogi. Žiniasklaida visa mirga, marga a skyrybų straipsniais ir tai yra viena skaitomiausių turbūt straipsnių dalių. Tai šiandien apie tai ir pakalbėsime. Tai visų pirmiausia aš noriu paklausti jūsų.

Kai vat per tuos 16-17 metų jūsų darbo patirties pora ateina pas jus į kabinetą. A per kiek minučių jūs jau matote, jog jie galimai išsiskirs? Kasmet Lietuvoj išsiskiria 10.000 porų. 10.000 porų. Toks planas Lietuvoj išsiskiria. A išsiskiria keturios poros iš 10 po 11 santuakos metų. Tokia statistika. Mhm. Paslaptis yra tame, kad ne viena iš tų porų nenori skirtis, bet skiriasi. Nenori skirtis, bet skiriasi. Kodėl? Todėl, kad negali iškentėt to skausmo, kuriame gyvena. Mhm. Ir kas įdomu, kad aš a pavarčiau taip statistiką per paskutinius metus, a tai mes esam antri Europoje po Latvijos pagal išsiskyrimų skaičių.

Latvijai vis dėlto mus dar lenkia, bet mes jau netoli, jau, taip sakyčiau arti. Ir šiaip kas įdomiai, Europos Sąjungos vidurkis yra 1,6 ištu kažkoks koeficientas mūsų yra 2,2 ar 2,3. Na, tai yra labai virš a tos statistikos. A ką mes darome kitokio negu kitos Europos šalys, jog pas mus toks skaičius yra didžiulis? Nu, ne tiktai. Visų pirma, mes pirmaujam pagal, nu, dabar jau ne, bet buvom prizininkai, kai kažkada pagal išgeriam alkoholio kiekį, tada mes pirmaujam pagal savižudybes.

Jo, Europoj taip pat esam pirmi. E tai čia yra problemos tame, kad vaikas augdamas yra smarkiai traumuojamas ir jis kartais traumuojamas tiek, kad užaugęs jisai kiek gali, tiek bėga kuo toliau nuo tėvų. O kai jūs kalbat apie tą žalojimą augant, a kas tai yra per žalojimas? Va dabar mūsų klauso tėvai. A na aišku tas gimstamumas šiaip yra sumažėjęs rekordiniais skaičiais. Dabar ir 17.000 1000 beveik nesiekė, ane? Kaip ir dar prieš 35 metus buvo virš 60.000 gimstančių vaikų per metus.

A bet kad ir tie gimę vaikai augs dabar šeimose, ką tėvai turėtų nedaryti, kad ta statistika mažėtų ir tie vaikai nebūtų prieš jo smurtaujama? Pagrindinis dalykas, dėl ko vaikas jaučiasi blogai ir traumuojamas, jis nesijaučia saugus su tėvais. A, esu nu taip primetęs tokį skriudikų sąrašą. Tai 40% motina, 25% tėvas, tada klasiokai, mokytojai, ten tas ir internetas dabar auga. Patyčius internete, Lietuvoj patyčios mokykloj a prizininkės buvo t tarp 42 šalių. Čia prieš keletą metų skaičiau tyrimą. E, ir internete taip pat.

Tai ką reiškiasi? Reiškiasi, mes tyčiamės viens iš kito. Kodėl? Todėl, kad mes patys jaučiamės, nu, prastai. Pažeista yra savivertė. Pagrindinis toks jau reiškinys, savivertė. Vaikas jaučiasi prastas, a, neįvertintas. Jo, jo. Jis laukiam iš jo kažkokių rezultatų. Nu, ta prasme, tai čia vienas dalykas. Antras dalykas, tėvai pasinerė į darbus ir vaiką auklėja, a, užima internetas arba draugai arba visai ne tie, kurie turėtų užimti. Jeigu tu gyveni režimu, dar truputį ir pailsėsiu, tai dažnai problema net ingumas, o per ilgai užspaustas stresas ir tada gaunasi klasika: dirglumas, prastas miegas ir lėtesnis atsistatymas.

Dėl to daug kas į rutiną įtraukia ultra ašvagandą. Maisto papildą skirtą padėti palaikyti atsparumą stresui, energijos balansą ir atsigavimą po krūvio. Čia 600 mg ekstrakto ir net 7% vitanolidų. Koncentruota stipri dozė, kurią žmonės renkasi tada, kai nori jaučiamo, bet ramaus poveikio. Pridėtas ir vitaminas B6, kuris padeda sumažinti nuovargio poveikį. Ir turiu jums gerą žinią, nu kaip visada, manovaistinė.lt lt su kodu tap geresniu gausite net 40% nuolaidą ultrašvaganda maisto papeldui. Bet tai va tokios išgyventos traumos, tai mes apie tai dar kalbėsime, ką tai duoda ateičiai.

Bet ar nėra taip, kad tokie vaikai arba, na, tas pats jaunimas, kuris, na, yra patyręs a tėvų smurtą, psichologinį smurtą, pavyzdžiui, arba berniukai, kurie vaikystėje mušdavosi, a, jiems tampa norma, a, ir jie supranta meilę būtent per tokią išraišką. Dėl to ir po to ateityje a santykiuose jie patys smurtauja arba jiems tai yra normalu ir jie tame nemato problemos gal pastumti, trenkti, įžeisti, pasakyti blogą žodį, pasityčioti iš savo partnerės ar partnerio. Ir dėl to, kai iš dviejų skirtingų šeimų ateina žmonės, jie ir nesusikalba, nes augdamas tokioj aplinkoj tu, nu, tu visai kitaip suvoki savo gyvenimą.

Tikrai taip. Ir dar pasakysiu, kad žmonės, nu, vat, kol neišsigydys savo vidinių traumų, patirtų augant, nu, vaikystėj, paauglyste, jaunystėi, jie negalės jaustis, nu, gerai su savim ir tada su aplinkiniais negalės sukurt gerų ryšių. A tai vienas dalykas. Antras dalykas, žmonės turi prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą sau. Ir jeigu m kažkas kitaip elgiasi, tai nereiškia, kad jisai ten kažkoks blogas. Ne pagal mane elgiasi. Tai reikia prisiimti atsakomybę sau ir žiūrėt, kaip galim padėti žmogui, jeigu tu manai, kad geriau reikia elgtis, kad taip nesielgtų.

O dabar ką mes darom? Mes smurtaujam, priekaištaujam, kaltinam, menkinam, žeminam, kandžiojam, nu, ir taip toliau. Kas gaunasi? Tai žmogus jaučiasi nesaugus, tada traukiasi arba nu ginasi atgal priklausomai nuo turimo savo aš self. O kai jūs sakot jaučiasi nesaugios, ką tai ką tai reiškia? Nes, pavyzdžiui, nu aš aš iš karto gal noriu užbėgti į priekį, ką aš norėjau vat ir iš karto sakyt. moterys, kai sakot 2/ treč moterų skiriasi, ane? Arba, pavyzdžiui, šiaip labai dažnai mes girdime internete arba vat netgi šitą laidą aš galiu garantuoti, jeigu pažiūrėsim statistiką, 80% žiūrės moterys, 20% vyrai.

Vyrai šiaip vengia eit pas psichologus, vyrai šiaip vengia klausyt tokių laidų, skaityti knygas, analizuoti, gilintis. Jie kažkaip taip eina kažkur tai paviršium visą laiką, ane? Jeigu vieni yra jautresni ir jie yra labiau pažeidžiami, ane, ir vat sakot, reikia saugumo. Negi vyrui nereikia to saugumo? Tiktai gal vyras nesupranta moters saugumo suvokimo, ką jinai turi omeny jaustis saugiai. Tai ką vat moteris sakydama nori jaustis saugiai, ką jinai, ką jinai turi omeny? Nu, visų pirma jinai nori jaustis vertinama, gerbiama.

Nu tai čia savivertės klausimas. Tada jinai nori, kad būtų leidžiamas laikas su ja. Nu čia pagal Čia apmano penkis meilės kalbos, ane, tie svarbiausia būna tokie dalykai. Nu, kartais dovanos, jeigu pažeista savivertė, ten dovanos yra. Tai va, tai kai moteris negauna dėmesio iš vyro, kai negauna, a, palaikymo, buvimo kartu, jinai jaučiasi viena, palikta. Ir ką jos tada daro? Jeigu moterys turi stipresnį aštą vidinį, tai jos kol du vaikus e augina tarp į tarpą tarp žimdymų baigia du universitetus, pasiekia karjerą ir tada kodėl aš turiu gyventi su kažkokiu tai nu smurtautoj?

Nu, ir tada priima skirtis. Mhm. Va, dabar konsultuojasi pora, trys vaikai užauginti, suaugę, išėję. Nu kodėl aš turiu kentėt? Nu jinai jaučiasi blogai. Nu žmonės n neturi supratimo, kam kuria šeimą. Ir va čia yra labai svarbus klausimas. Vyras sako: "Tu ką, Mykolai, nežinai?" Nu, giminė net pratęsti, žmonės ir gyvūnai taip daro. Žmona sako: "Tu ką, Mykolai, nežinai? Dviese lengviau gyventi." Nu tada aš jums duodu kitą klausimą. Sakau, žiūrit, vaikai jau jūsų prauginti kartu gyvenat. O ko čia atėjot?

Vat žmonės neturi žalio supratimo. Kam kuria šeimą? Net milimetro pastangų į tą pusę negali duot, nu žengt. Tai aš sakau, žmonės kuria šeimą tam, kad būtų sukurta saugi erdvė. Kai grįžtat iš darbų į namus, norit rasti karą ar saugi erdvę? Nu, visi nori saugi erdvę. Taigi dėmesio. Tai va 100 met supratimą, užuojautą. Jo, tai va 100 metų atgal saugi buvo ekonominė. Nu, kai vingi Jonis ir katrė tuokiasi, dalėjosi dėl kraičio ir indėlio. Dabar ekonominis saugumas eina į penktą planą, į pirmą planą kas ateina?

Kai grįžtat iš darbų į namus, norit rasti karą ar saugi erdvę?

10:31

Emocinis. Aš noriu būt suprastas ar suprasta, palaikyta. Ar poros, kurios a puikiai sutaria, jų seksualumas nemažėja a einant metams. Jo, tai reikia susitarti tarpusavy, nu, ko žmonės nedaro. Susitart dėl bendravimo, kaip bendraujam, ten nebendraujam, dėl sekso, kada, kiek, kiek darom, dėl vaikų kaip auklėjam, dėl namų kaip prižiūrim, dėl pinigų kaip valdom, kokie mūsų tikslai. Ir jeigu tokių dalykų nepadaro, tai anksčiau ar vėliau jie viensas kitą pradeda, nu, kaip čia pasakyt, smurtauti tiesiogiai ar netiesiogiai prieš tai.

E, tai va, tai mano manymu, kad nekalbadienis yra pirmas, nu, kiek aš esu pastebėjęs. Kodėl? Todėl, kad žmogus nenori. Dar išvis žmonės neturi žalio supratimo, ką žmonos daro naktimis lovoj. Tai aš jum pasakysiu. Žmonos naktį lovoj praskiečia kojytes ir į savo kūną įleidžia kitą kūną. Jos naivolės tikisi, kad jie jis tyras, dėmesingas, atidus, suprantantis, palaikantis vyras. Nei velniui jinai nenori leist vyro, kuris ją menkina, žemina, kaltina, dar kitaip blogai su ja elgiasi. Mhm. O vat, pavyzdžiui, kaip paaiškintumėt, aš visai vat neseniai a girdėjau tokią istoriją.

por 23 metai kartu užauginti beveik užauginti du vaikai vienam 17, kitam 15 ar 14. Moteris po 23 metų nusprendė: "Viskas, aš skirsiuosi, taupau pinigus advokatui." Jinai dirbanti, viskas gerai, bet jinai sako: "Dabar jau geriau, dabar tik smaugia, bet sako, nu dabar jau nemuša." Tai 20 metų mušė ją, smaugė. per tuos 20 metų ant pirštų nebesuskaičiuosi, kiek buvo meilužių atsivedęs vyras. Rasdavo tai kelnaites, tai prikabinamus plaukus, tai dar kažkur išvažiuodavo atostogų su vaikais. Grįžta, o stalčiui guli kokia nors tenai kitos moters daiktas.

Ir vyras ją žemindavo, sakydavo: "Stora tu ten tokia ir tokia ir panašiai." Dėl kokių priežasčių ta moteris? Va tiek metų, tai yra 23 metai, tai yra ketvirtadalis žmogaus gyvenimo ir tikėtina, kad toks vyras, jis buvo nuo pat pradžių. Negalėjo jisai toks tapti po 20 metų. Nu, tokie turbūt niekšai, galima taip pasakyt, kurie kelia ranką prieš moteris ir taip elgiasi, žebina. A jie yra tiesiog tokie. Kokios priežastys žmogų verčia būti toj kančioj, kad negeba išeiti iš tokių santykių per tiek daug metų ir visgi atėjo metas, kai jinai visgi nusprendė tą padaryt.

Bet kokiu atveju dar pasakysiu, kad, nu, kai žmogus gimsta, auga iki suaugystės, pas jį susiformuoja toks aš, self, an, ne, jis išmoksta per tą mūsų gyvenimą į suaugystės penkių strategijų. Tai yra kovok, bėk, sustink, įtik arba prisirišk. Tai va šita moteris sakyčiau, kad buvo prisirišk, nu išmokusi. Jinai kentėjo, jinai bijojo išgyventi viena su dviem vaikais po skyrybų ir jinai kentėjo. Ir kai vaikai paaugo, nu moteriai tai labai daug jėgų suteikia vaikai. Ji ji jinai ištvermingesnė yra ir viskas.

Tai vat kaip jinai sustiprėjo jau galbūt dažnai būna taip, kad pradeda eiti į savo pažinimą, savo tobulinimu keliu, suranda palaikančią grupę, gauna palaikymą, nu ir tada atsiranda tų jėgų žengti tokį žingsnį, nutraukti nutraukti tokius santykius. Tai va tokie santykiai, nu jie žaloja. Yra ten, nežinau, gal dabar tiksliai neprisimenu, gal 20 ar 25 e moterys, žmonos nužudomos per metus. Lietuvoj. Jo, čia žinokit baisi statistika. Ten tūkstančiai orderių dėl smurto artimoj aplinkoj ir viso kito. Čia viskas dabar vyrai papuolė į labai nepavadėtinę padėtį.

Jeigu anksčiau jis buvo maitintojas, nu, šeimos išlaikytojas, tai dabar jam moteris sėkminga atėmė šitą vaidmenį ir tada ką jis mokėjo tą suprato, mokėjo ir matė galbūt iš tėvų tą paklusimo modelį, kad vyras yra šeimos galva, žmona jam turi paklusti, ką ir tikėjimas mums aiškina. Tai va, a ir dabar iš jo atima tą vaidmenį ir jisai nežino, ką daryti. pilnam strese ir tada irgi linkęs į rūkymą, alkoholį, narkotiką, lošimus, į pornografiją ir visokius tokių bando nu klaidingais keliais nu susitvarkyt save.

Aš net tokį vat iš to, ką skaičiau, aš susiduriau tokį įspūdį, kad moterys ieško to vienintelio idealaus partnerio, kuris suteiks saugumą, viskuo aprūpins, bus jautrus, išklausantis, a bus kartu, bet ir taip pat sėkmingas, uždirbs, a nežinau, tenai a turės kažkokių tai planų ateičiai ir taip toliau. O vyrai tuo pačiu metu ieško idealios moters, kad būtų 10 balų graži, visada liekna, visą laiką susitvarkius net po gimdymo, a, kuri pildys jo seksualines svajones, bus sėkminga jau dabar ir galbūt ir uždirbs tiek pat, kiek jisai, kad jam būtų lengviau.

Dar ir namie pasitvarkys, vaikus užaugins, a, ir jam proto neknis. Tai vat kai skaitai tokius lūkesčius internete, a, nes mes dabar internete daug ką girdim. Jau žmonės dabar tarpusavy šiaip mažiau bendrauja, daugiau internete bendrauja ir vienas ant kito tenai kažką tai sako ar rašo. A kai mes tokius lūkesčius turime, mes kur einame? Į kokią mes čia ateitį keliaujame? Nu tai iliuzijų pasauly ne čia tokių nėra, suprantat? Tai nu čia tiesiog žmonės turi kažkokias senas iliuzijas, kad toks ir taip turi būt.

Tai taip, realybė yra kitokia, bet gal čia filmai kokie, animaciniai filmukai, knygos kaltos? E, knygos ir, nu, iš praeities tokie architikai, archetipai velkasi, kad vyras, žmona ir taip kas kokius vaidmenis turi atlikti. Dabar viskas keičiasi. Dabar a nu tai tie modeliai santykių, kiek aš esu išskyręs, tai yra patriarchalinis. Nu, kai vyras šeimos galva matriarchatinis, tai kai žmona valdo vyrą, tokių yra a tai yra anarchinis, kai abu kovoja viens su kitu, tai simbiotinis, kai vat vienas nori, prisiriša prie kito, bijo vienas išeiti, tada kenčia va kaip tas jūsų atvejį tas smurtą.

E, ir lygivers partnerystės, kurios aš mokinu. Abu mes esam lygūs. Mes padedam viens kitam gyventi, kurti, tvarkyt buitį, augint vaikus ir visa kita. Tai, nu, mano manymu, tai va tokia taip aš įsivaizduoju ateitį ateityje, šeimos. O kai dabar išvardinot tuos penkis archetipus, a, kuris, kurie dažniausiai skiriasi šiais laikais, jeigu taip anarchinis, anarchinis, kai abu nužeidžia viens kitą. Bet mes filmuose matom, kai žinot, pykstasi ir tada geriausias seksas įvyksta. Ten, pavyzdžiui, ir tos sako vat jie tai tokie, jie kad ir pykstasi, bet atrodo tokie laimingi.

Va pas jus yra tokios poros, kurios pykstasi, bet nesiskiria ir sako: "Blemba, mes kitaip nemokam." Ar čia vis dėlto yra tik laiko klausimas? A žinokit, tokios pas mane neateina, tai negaliu pasakyt. O ateina tos, kurios jau kai jau nebegali, jaučiasi nesaugios. Nu kaip ir negali nu nebenori toliau gyvent, kai sustiprėja vienas ar kitas sustiprėja. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti.

Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. apverti papildą, o antiketės 30 sudedamųjų dalių ir formulę su kažkokiu slaptu vardu. Skamba moksliškai, bet perskaitęs iki galo taip ir nesupranti, ko ten pridėta ir apskritai kaip tai veikia. Čia ir slypi problema. Kai viskas per sudėtinga, pasitikėti nebėra kuo. Active Lab eina priešinga kryptimi. Daugiau nei 20 metų rinkoje laboratorijos ir gamybos linijos tai reiškia, kad kontroliuojama viskas nuo žaliavos iki pakuotės ant lentynos. Sudėtys pateiktos taip, kad supranti keri, baltymai, kreatinas, aminorūgštys, vitaminai, mineralai.

Jokių pažadų keisti kūną per savaitę. Jeigu nori pradėti nuo suprantamo pagrindo, visą Active Laab liniją rasi mrbiceps.lt. Nuorodą rasi aprašyme, o mes grįžtam atgal į pokalbį. Kai jūs bendraujat su klientais, a, kokia priežastis, a, jiems yra skirtis gėdingiausia? A, kur jie, pavyzdžiui, iš karto neįvardina anketoj arba prisipažįsta tiktai kokioj trečioj, ketvirtoj konsultacijoj, kur vengia sakyti arba jūs matot, bet, na, tiesiog jie laiko savyje, vat jiem gėda pasakyti. Šiaip vyrai susitapatina su dviem a daiktais. Gal žino su kuriais?

Tai turbūt su tuo daiktu su varfa, taip ir su a pinig pinigais. Pinigine, jo. Ir jeigu reikalai lovoj prasti, down. Jeigu piniginė plana, savivertė down. Nu ir tada jau reikia. Nu, jeigu vyrui pasakai, kad jisai kažkoks ten nevykėlis darbe ar dar kažką, tai yra didžiausias turbūt peilis, ane? Nu jo, tai vyras, jis jam labiau tą savivertė, nu taip groja, kaip sakykim, ane, a ir jisai vat turėdamas tą nu susiformavusią menką saviivtę bando ją kompensuoti įvairiais būdais.

E, geresnė mašina, ten gražesnė moteris, nežinau, dar kažkas, dar kažkas bando užkariaut. Problema tame, kad ta savivertė yra kaip kiauras šulinys. Kiek tu beįmesi, ten nieks neužsilieka, niekas nesikeičia. Tai o galim tada pasakyt, kad vyras, kuris a nesusikoncentravęs į gerą automobilį, gyvena paprastesnį gyvenimą, daugiau susikoncentravęs į šeimą, tai jisai didesnės, bet mes ne nededam brūkšnio, kad tie, kurie vairuoja gerus automobilius, tai visi be išimties yra su žema saviverte. Ar ar čia jau galima taip sakyt? M, nu žiūrėkit, ne, a svarbu kaip žmogus pats save nu mato.

Problema tame, kad ta savivertė yra kaip kiauras šulinys. Kiek tu beįmesi, ten nieks neužsilieka, niekas nesikeičia.

21:07

Aš nesakau, kad ten siekti aukštumų yra blogai. Nu, pavyzdžiui, Maskas, Elanas Maskas, ar ne? Nu, ten jau nu prisisapnavo a kad jau jis nori Marse gyvent, ane? Nu, čia jau nu nerealu. Kodėl? Todėl, kad motina jį paliko, tėvas prieš jį smarkiai smurtavo. pas jį savivertė nu sužalota. Mhm. Ir jisai bet ką jisai turi ten šešias žmonas ir 15 vaikų. Tai ar jis laimingas? Tai problema yra tame, kad va tas laimėjimas, ane, kažkoks į tą šulinį įkrenta ir iškrenta ir vėl šulinys tuščias.

vėl reikia kažką įmesti. Noriu vieną tokį atvejį papasakoti, kur irgi esu girdėjęs. Ir mergina lyg ir susipažino su vaikinu. Aišku, kaip visada rožiniai akiniai, tobulas, faina, man dėmesį skiria. A kada tiktai aš baigiu darbą, jisai prisiderina, čia randa laiko, viskas tobula ir taip toliau. Nu, kaip ir visada, pirmos savaitės jau man atrodo šiek tiek gal per daug, nes atrodo, nu, čia kažkaip perdėtai jau labai tą dėmesį rodo vyras, bet moterim tas dėmesys labai patinka. Jos supranta kaip tobulo vyro modelį.

Man tai atrodė jau iš to pasakojimo, kad vyras jau čia žaidžia tokius narcistinius žaidimus. Tada praeina kažkiek laiko, keturi mėnesiai skyrybos. Kodėl? Nes jam atsiranda svarbiau draugai, a, tenisas, sportas ir taip toliau. jisai pareiškė, kad labai gerai būtų turėti savo laiką, a, kad nebūtų kontrolės, nes jam svarbus jo gyvenimas. Ir jinai iš bendravimo matydavo, kad jis labai didžiuodavosi tuo, kaip jinai atrodo, nes jinai labai graži mergina, tikrai labai graži. Ir jinai vis jisai visą laiką didžiuodavosi, kokia jinai gražuolė.

Ir jisai va tą vertę matydavo tik grožį. Tai ar, pavyzdžiui, toksai vyras, kuris ieško moters tam, kad tiktai pasirodyt prieš draugus, kokią jisai gražią paną turi šalia? Ką tai vat reiškia iš moterim va, kurios taip patiria? Ką vat jos tame gali matyti ir ką vat reiškia tas per didelis dėmesys iš karto? Ar gali būti jisai tikras? Tai jo tikrai ne. Čia yra bandymas užkariauti, įmesti gražią moterį į tą savo menkavertiškumo šulinį. Mhm. E taip, kaip ir kitas įmetė ir šitą įmesė ir taip toliau.

Ir vienas tas, pavyzdžiui, nu toks elgesys, nu, didelis dėmesys, super dėmesys, jau, jis ir nuperka tą merginą, nes jeigu vyrai nu kenčia dėl savivertės, nu savęs vertinimo prastai, tai moterys kenčia dėl atstūmimo, priėmimo tokio šulinio, sakykim, ir jinai nori būt priimta. Kodėl jinai pusę gyvenimo prileidžia prie veidrodžio? Nu, nori būt graži, patraukli, kad ją priimtų. Ten vyras, ten žmonės pati, kad jinai pati save priimtų. Gražiai, suprantat? Va ir čia, nu, kaip pasimovė viens ant kito, ane?

Jinai norėjo to dėmesio, jinai gavo, bet jinai nesuprato. Nu vat, kad čia jinai yra tiktai vienas iš jų laimikių. Įmetė jį ir viskas. Kita istorija čia prie to. A, vienas klientas draugavo su klasioke mokykloj baigiamosiose klasėse ir jinai jį atstūmė, pasirinko vyresnį, turtingesnį vyruką. Ką jisai, o kokį jam atstūmimo, nereikalingumą, menkavertiškumą, nesaugumo šulinį išplėtė be proto didelį. Ką jisai suprato, kad jeigu nori, kad tavęs neatstumtų, reikia turėt babkių ir būt dėmesio centre. pasiraito rankovės, pradėjo ten dirbt, vieną milijoną įmetė į šulinį, neužsipildė, antrą milijoną neiušsipildė, 16 milijonų sumetė į šulinį, jis neužsipildė.

O kaip gali kiauras šalinis užsipildyt? Negali, kad ir kiek pinigų uždirbtų. Taip toliau sakė baliukas vyksta, sėdi panelė, var vienas eilės, nusivedi mašiną, paglostai, 300 panelių sumėi į šulinį ar užsipildi? Mhm. Irgi ne. Čia yra toks, nu, svarbus dalykas. Šiaip čia ne Mykolas atrado, čia Adleris atrado 100 metų atgal. Jis pasakė, kai tik vaiko augant susiformuoja menkavertiškumo jausmas, jis visą likusį gyvenimą paskiria bandyt užpildyti tą menkavertiškumą jausmui. O mano terminai šuliniui, ane? Keliaukim toliau šiek tiek.

Aš turime mūsų a partnerio Apolo Kino, a kuris užduoda klausimus iš filmų ir jisai dovanoja jums, mieli žiūrovai, du pakvietimus. Rašykite komentaruose komentarą ir vienas iš jūsų gausite pakvietimus. Tai nauja komedija, jaunojo uošvio išbandymas, kurį kuri gruodį pasirodys Apolo kine. Jaunuolio pasirinkta būsima žmona jo šeimai atrodo visiškai netinkama. O ar jūs, kaip su poromis dirbantis specialistas matote tam tikrus ženklus, kurie dar santykių pradžioje leidžia numatyti būsimas skyrybas? A šiaip vyras ir moteris turi 300 skirtumų. Rasti idealę antrą pusę.

Čia yra nerealu, suprantat? Įvairių ten tų skirtumų. Ūgis, svoris auga kaime, mieste. Ir čia ir viskas atsitakoja. M Tai pirmas ir svarbiausias dalykas žiūrėt santykiuose, ar žmogus turi empatiją. Empatiją? Jo. Jeigu žmogus neturi empatijos, tai tada jis tavęs ateity neatjaus. Dabar rodys dėmesį, kol užkariaus, įmes į šulinį tą pergalę, o paskui vargsi viena. Nu, jeigu taip grubiai šnekant, tai čia yra pati didžiausia a nu blogybė nu santykiuose. Antra yra a nesaugumas. Nesaugumas. Nu, o kaip tą pamatyti per pačioj pradžioj santykių tą nesaugumą?

Nu, kontroliuoja viską, kur buvai, ką darei. Nu, ai, tokius, ane, per kontrolę. Nesaugumas per kontrolę. Kai žmogus žino, kur kas kaip vyksta, jis jaučiasi ramus, bet jeigu nežino, jis jaučiasi nu neramus. Bet, pavyzdžiui, kontrolė apie rūpestį, nu, tarkim, pavyzdžiui, tu nematai, matai, kad tavo, a, ten vyrui, nu, blogai yra su širdim, tarkim, ane, ir tu jį skatini sportuoti. Tarkim, tu matai, kad jis kažką blogai valgo ir sakai: "Nu, klausyk, gal nereiktų tau šito valgyti per tokią kontrolę."

Ar tai irgi kontrolė, ar tai yra ar kontrolė per rūpestį nėra tokia bloga ir jinai reikalinga? Nu, intencija gera, nu, forma ne. Mhm. Nu, vyras geria, alkoholikas, ane? Nu, žmona supranta, nu, jai blogai ir jam blogai, visą, nu, negerk, negerk, negerk. Bet problema yra tame, kad mes, e, pradedam drausti elgesį, o reikėtų nukreipt savo dėmesį į kodėl jis geria. Mhm. E, geria todėl, kad jaučia įtampą, nu, kažkokį stresą. Dėl ko. Ir jeigu mes dar spaudimą darom, tai stresas dar didesnis.

Nu gerai, tai čia aš suprantu, čia yra labai žalingas dalykas, bet tarkim, a nežinau, vyras nevalgo daržovių, dėl to neina į tualetą. Mhm. Nu kaip pavyzdys. Ir jis tiesiog, nu, vat, blogai maitinasi ir dėl to neina tuštintis. Jam skauda pilvą nuolatos ir jisai skundžiasi, bet vis tiek nevalgo tų daržovių. Vat žmona gamina jam troškinius, jis jų nevalgo, bet ir tuo pačiu skundžiasi, kad į tualetą nueit negali. Vat kaip jį priversti pavalgyti, kad jis pats nekentėtų, pats sau nebūtų priešas.

O kas jai davė tokią teisę priimti sprendimus už kitą žmogų? Aha. Kas jinai? Dievas. Jinai žino, kaip turi būti. OK. Jinai, nu manau, kad pasiūlyt reikia, bet versti ne. Tai čia yra prievarta. Jeigu, nu jums sako kažką, tai tai, nu, kad tu blogai darai, nu, tu blogai jautiesi. Kokią vat kokių frazių reiktų vengti tose tuose santykiuose? Kokias mum reiktų išmokti, a, kad jų nesakyti partneriams? Nu, įsakymo forma. Įsakymo forma. Išnešk šiukšles. Mhm. Nu, nu, žmona, dažniausiai žmona prisiima atsakomybę už namo ūkį ir, nu, vyras pasižada išneš šiukšles.

Nu, dėl kažkokių reikalų neišnešė. Tai vat išneš šiukšlės, tai yra įsakymas. Jis turi vykdyti įsakymą. Tai va tokie įsakymai. Nu kas čia nori būti? Nu nežinau, vergas, ane? Ir vykdyt įsakymą. Nu nieks nenori. Ar tai nu žmonos atveju kiti gali būti, ar ne? Tą tą padaryk. Tai įsakymai yra negerai. galima sakyt, ar galėtum išnešti? Nu, ta prasme, klausimą pakelia mane, ar galėtum išnešt? Nu, ta prasme su klausimais reikia uždavinėt. Ne, ne asa, ne įsakymais, nurodymais, o su klausimais.

Antras, tai sakiau ir kaltinimai. Kai tik apkaltinam, žmogus pasijaučia prastas, menkavertis, baimė ir jau priklausomai nuo to, kiek jis turi ten vidinio savo stiprybės, gali arba kovoti, arba pasitraukti, nutilti. Ir ir kas yra, pavyzdžiui, ten matriarchatinis santykiai, kai kai vyras neturi jėgų, jo. Ir tada jisai slepiasi pošluot ir jau kaip ten bus, taip kenčia, bet neturi jėgų iš Čia liaudiškai, kai būna po pošininkai, jo, rusiškai po padu, nežinau. Kaip kaip vyras atsiduria tokiuose santykiuose arba kad jisai tampa po padu arba kaip moteris atsiduria santykiuose, kad jinai tampa smurtatojo auka.

A kur pradžioj mes neuždedam to a stabdžio, ane? Nes mes kai pradedam gi draugauti, a mėnesius, du, trys, kažkokie ženklai jau pasimato ir turbūt išsiskirti per pirmus tris mėnesius yra paprasčiau negu išsiskirt po 23 metų. A kokie tai yra ženklai, kurių mes nematom? Self, ane? Tai vat jeigu vienas yra kovok, tai jo elgesys, kovok. Nu, tokia strategija visame pasireiškia ir parduotuvėj, ir kavinėj, ir visa kame. Ir turi jau išstebėt. Jeigu pasakyta yra bėk, slėpkis, nu tai jau tada gali būti.

Ir dabar gali būti, kad va tas vienas, kuris kovok, kitas nu pasislėpk. tokie susitinka ir jeigu jiems ten nu kažkas imponuoja, jie gali pradėt gyvent kartu. Va, bet šiaip pradžioj santykių tai kuriasi tokia a rožinė migla. Gyvenam iliuzijose ir mus atrodo, kad ten bus taip, kaip mums atrodo, bet mes turim savo iškreiptą, nu, tokį pa kaip čia pasakyti supratimą. Nu gal neiškreipta, gal nu ne nerealų, nu neatitinkant realybės, kad suprasti. Aš sakiau, a santykiai yra pampersai.

Biškį ten prisisioji, susigeria ir dar čia čia čia čia čia čia gali pašokt. Nu, bet jeigu privarai kaip reikalas, o jį pridedi, nu, visai nesen tokia šokti. Pukšnus įmeti privarytus, užsidedi sausus ir kažkurį laiką čia čia čia čia čia čia gali pašokti. Nu, penkis pampersus galim taip pakeist, ane? Bet problema tai ne pampersuose, o šlapimo nelaikyme. O jeigu perkelti į santykius, problema ne antros pusėse, o manyje nemokėjame su antra puse taip kalbėt, kad po pokalbio norėtų mane apkabinti.

Tai va tas, ar tau norisi dar pabūt su tuo žmogum, ar nesenori pabūt ir rodo, nu, kaip ta komunikacija vyksta. Nu jo, aš esu girdėjęs tokių atvejų, kai žmonės draugauja, sako ir aš per metrą nuo jo einu, tai jau turbūt ženklas, kad gi jau ir eiktų į kitą pusę. Jo, ja gal jau nebandykit tempti tų santykių, ane? Nes jeigu žmonės jau net kartu nenori būti, jau nebemiela darosi, kai liečia, apkabina, tai turbūt jau santykiais nervada. Jo, jo, jau geriau nutraukti tokius santykius.

Mhm. M, bet jeigu žmogus yra viduj stiprus, jis gali tai padaryt, bet jeigu ne, o, pavyzdžiui, a, mes turime mūsų partnerio Volfo Enggelman nealkoholinio klausimą. Ar vienas laiku pasakytas geras žodis, nuoširdus atsiprašymas ar padėka gali tapti lūžio tašku net irti skyrybų riba atsidūrusiuose santykiuose. Aš turiu sukūręs atsiprašymo tekstą ir a čia bandžiau duoti nu konsultacijos pabaigoj nu dedam tašką. Taškas atsiprašymas yra taškas, kur mes baigėam rašyti siaubo istoriją arba siaubo filmą. ir pradedam naują gyvenimą. Tai ne visi gali perskaityti tą tekstą, suprantat?

O apie žodį jau nekalbu, suprantat? Bet atsiprašyt, sakot, žmonėm labai sudėtinga. Jo. Kodėl mum taip sunku atsiprašyt? Nu, nes mes visada teisūs, kitas blogai padarė, išprovokavo dar kažką. Nu, vienu žodžiu. Mhm. Šiaip labai dažnai matau, a, kai būna išsiskiria poros, a, visą laiką aplinka pasirenka kažkieno pusę, a, kažkurį kaltina po to. A kodėl taip vyksta? Kodėl ieškoma visą laiką kaltų? Todėl, kad neprisiima atsakomybės sau už gyvenimą. Tai va, kai jeigu tu esi pakankamai stiprus ir supranti, kad nesi tobulas, nori būt geresniu, ane, tai tu ieškai būdų ir tampi geresnis.

Bet jeigu tu manai, kad esi tobulas, nu, kiti netobuli, tai nieko nebus, tu nepasikeisi ir šlapimo su nelaikyma problema kelsis iš vieno santykių, į antrą, į trečią į kitą. Ir žmogus mirs taip m keikdamas visą pasaulį, kad jisai, nu, čia tipo geras, o čia visi kiti blogi. Oi, kartais atrodo, kad automobilis turėtų suteikti laisvę, o realiai tampa dar vienu gyvenimo projektu: servisas, padangos, draudimai, netikėti gedimai. Ir tikiu, kad daugelis to projekto nuoširdžiai nenori. Čia būtų puiku kitoks sprendimas.

Avis siūlo ne tik trumpalaikią, bet ir ilgalaikę bei automobilių veiklos nuomą su paslaugomis. Žodžiu, kitaip tariant, automobilio nuoma nuo vienos dienos iki net penkerių metų. Pagal kiekvieno poreikį viskas labai paprasta. Tu vairuoji, o jie pasirūpina tuo, kas erzina. Techninė priežiūra, sezoninių padangų sandėliavimas ir keitimas. Kasko 247 pagalba kelyje ir dar daugiau. Ir kas man čia labiausiai patinka, yra viena aiški suma per mėnesį be netikėtų. Ups, dar čia bus papildoma sąskaitėlė. Tad jei nori taupyti laiką arba tavo įmonei reikia autoparko be galvos skausmo, pažiūrėk myis.lt, išsirink, kas tau tinka ir gyvenk be rūpesčių.

Žodžiu, aš girdžiu, kad vyrukai pasitempt reiktų, nes statistika yra prieš vyrus kol kas prieš mus. Emociškai mes ne išsilavinę, negirdim, neužjaučiam, neišklausom su seksu visai prastai, kad jūs ten baigėt per 30 sekundžių. Bet moteris tai nuo to nelaiminga. Ir tada sakot, ko čia moteris nelaiminga? Nes moteris laiminga nepadarot, o santykyje abipusiai turi vienas ir kitą laimingus daryt. Kol kas matau, kad vyram labai stipriai pasitempt reiktų. Aukso žodžiai. Ir mes turime dar mūsų a klausytojas klausimą istoriją.

šiaip tokia aš išrinkau šitą klausimą dėl to, kad jisai yra ganėtinai ilgas, bet jis labai parodo tokį a dažnos jaunos merginos naratyvą, a kaip jos galvoja. Jinai a tai yra Simona an. Jinai gauna dovanų Landževix maisto papildą. Ir mieli klausytojai, paklausykit. Manau, kad daugybę metų žmonės gyveno nelaiminguose santykiuose. Kad anksčiau buvo skyrybų mažiau, nereiškia, kad buvo geriau. Moterys neturėdavo kaip išeiti iš smurtinių santykių. Apie tai mes ir kalbėjom. Buvo priklausomos nuo vyro, todėl ir kentėdavo, būdavo santuokoj.

Dabar vyrai pyksta dėl visos informacijos, kuri apšviečia moteris, kokioj situacijoj jos iš tikro yra ir kaip turėtų atrodyti sveikas santykis. Daug skyrybų lūžta sena sistema. Taip, kaip buvo metų metus, jau nebeveikia. Moterys nebenori kentėti. vis daugiau renkasi būti vienos ramybėje, nes nebenori gyventi chaose. Santykiai turi išeiti į kitą lygį ir galbūt į tai ir einama. Dabartinės skyrybos laužo tai, kas buvo ne kas buvo iš kartos į kartą perduodama. Reiškias, ateis kažkas naujo, galbūt kokybiškesnio. Aišku, tam reikės dar daug metų.

Dabar tiek kalbama, kad ne va žmonės nebenori stengtis, bet ir anksčiau bet ir anksčiau nesistengė daugelis turėti gražesnio santykio. Tiesiog buvo įprasta gyventi kančioje, tylėti, apsimesti, kad viskas gerai, nes juk visi taip gyvena. Tai tikrai nėra ko baisėtis skyrybų skaičiumi ir nėra ko aukštinti praėjusius laikus, nes praėję laikai tikrai nebuvo moterims patys geriausio. Pagaliau jos nori būti laimingos, saugios ir ramios. Ir deja, bet realybė tokia, kad didelė dalis vyrų ne tik, kad saugumo nesuteikia, bet dar ir tampa agresoriais.

Ar sutiktumėt su juos išsakytais žodžiais? Taip, taip sutikčiau. Jo, sakau, dabar ir vyksta tas virsmas, kai anksčiau, nu, ištekėsi, ištekėsi. Nu, čia dar viena nesąmonė yra. A mergaitė įgimus jai suteikiama mergaitiška pavardė. Truncytė. Jo, pavyzdžiui, jinai išteka už gabalio, tampa gabalė, išiskiria su gabaliu, susituokia su Jonausku, tampa Jonauskienė. Nu, tai kas jinai iš tikrųjų yra? Pagal tas teises nu sulygina ant popieriaus, bet moteris yra dar nu skaitoma antrarūšis, jeigu jinai turi mergautinę pavardę. Jūs šiaip iš viso tikit, kad santuoka yra būtinybė?

A ar gali būti laiminga šeima be santuokos? Vat kodėl santuoka tapo tokia reikšminga? A gal jos nereikia, nes aš pastebiu, kad šiaip susituokę žmonės kažkaip greit išsiskiria. Būna žmonės nesantuokoj gyvena, džiaugiasi, keliauja, a kažką tai veikia, tik užmauna žiedus, kažkoks gyvenimas pasikeičia ir žiūrėk po trijų keturių metų ar net ir po metų skyrybos. tie patys žmonės, kurie ką tik 10 metų gyveno a visai laimingai ir ir prasmingai. Nu, tai va, tai aš šitą mintį sudėsiu į Santuokos sakramentą.

Nu kaip sako: "Aš, Mykolas, imu tave rytą į žmonas, aš rytą imu tave, Mykolai, į vyrus." Čia ir yra didžiausia klaida. Aš dabar tave paėmiau, tu dabar esi mano. Dabar elgsiuosi su tavim pagal savo sugedimo laipsnį. Mhm. Nu va taip ir elgiamės. Tai va, tai žmonės nesupranta viens kito skirtumo dėl lyties, unikalumo ir tada įsivaizduoja, kad išmano pasaulį geriau ir tada pradeda reguliuot viens kitą. nereguliuot reikia, reikia mokytis, suprast, pažint ir padėt viens kitam gyventi. Dabar, kadangi šitų dalykų, e, traumų negydom, a, sutuoktinių nemokinam ir tada gaunasi tie tokie toksiški santykiai, kuriuose nesinori gyventi.

Aš dabar tave paėmiau, tu dabar esi mano. Dabar elgsiuosi su tavim pagal savo sugedimo laipsnį.

40:02

Dabar nėra ekonominės paskatos, kaip katrė iš iš Vingiono ten to Žemaitis Martė, ar ne, kad turi būtinai ištekėti. moteris turi savo pinigų, gali gyventi, gali, nu, ir vyras taip pat. Nėra tokio spaudimo, ekonominio spaudimo nebėra. Bet šiaip žmogus jaučiasi geriau, kai yra ne vienas, nu, o kai yra su kažkuo, tai čia irgi, nu, plius vaikai, palikimas, nu, ta prasme, aš esu skaitęs a vat įdomu su tom mėlynom zonom, jog tenai, kad ir kiek tirtų, jog čia yra daugiau a nežinau, ilgamžiškumas, tai yra ten fizinis krūvis, mityba, bet a jau yra įrodyta, kad labai daug prideda metų bendravimas, a, socialinis ryšys, kad kodėl a tie, kurie yra užsidarę vieni, jie ir greičiau miršta.

Ir aš, pavyzdžiui, savo senelius amžinatils a mano, kol močiutė buvo gyva, jinai sirgo paskutinius metus, tai senelis buvo toks gyvas, jisai ją prižiūrėjo, jisai važinėjo į parduotuvę, taip toliau. Ir aš pamenu prieš tris metus dar juos mačiau kartu, močiutė jau gulėjo lovoj, ji tikrai prastai jautėsi. Ir man išvykus po kelių mėnesių močiutė mirė, nors aš, kai mačiau senelis, tai dar buvo visai gyvas. Jis mane dar į oro uostą vežė. Bet praėjo metai ir senelis mirė, ta vienatvė.

Ir aš manau, kad tai turi labai didelę įtaką. Tai aš aš tai šventai tikiu, kad žmonės yra sutvirti bendrauti ir tas vienišumas, individualumas, bandymas įrodyt visiem, kad man nieko nereikia ir man vienai arba vienam gerai. Man atrodo, tai yra klaidingas kelias. Man atrodo, mum atvirkščiai reikia mokytis neieškoti a klaidų kitose, nekaltinti, o bandyti mokytis kartu gyventi šitam naujam pasaulyje, kuomet būtent finansai neberiša, kai riša kažkoks kitas ryšys. Vat įdomu. O kas tada turi rišti? Kas tas emocinis ryšys, ane?

Kaip kaip vat jį atrasti? A kai mes turime tą didžiulį sąrašą, aš galiu net paskaityti, nes gavom 400 klausimų, 80 buvo% iš moterų, 20% iš vyro. Ir aš atsirinkau tokias frazes Mhm. kurios labai atspindi dabartinę kartą, nes atsiboti moterims kentėti, blogai gyventi galim ir vienus. Skyrybos buvo vienas iš geriausių įvykių mano gyvenime. Nesigailėjau nei sekundės. Kodėl vyrai nori reikalauja, kad moteris reguliuotų jo emocijas, o pats suaugti nenori? Tai kam tas vargas? Kodėl reikia vargti? Nuolatinis pliurpimas apie skyrybas ir jų normalizavimas yra bėda.

Vyrai nėra linkę dirbti su savim. Kodėl daugumai vyrui nėra normalu nueiti pas psichologą ar pas psichiatrą? Net nekalbu apie tai. Pirmiausia lietuvaitės patapo kaimietės stačiokės. Nei pakviesi į pasimatymą, nei ką iš karto kiek uždirbi. Niekas iš tikrųjų nežino ir net nejaučia, kas yra meilė. Vis varo į savo vartus ir bando pasigriebt sau kažkokio gerumo. Visi galvoja tik apie save. Aš užsiskyrybas. Pagaliau žmonės nebesikankina toksiniuose santykiuose. Tai vat maždaug toks naratyvas skamba. Mhm. Jo, labai iš iškalbingi tie komentarai.

Tai visiems jiems galiu pasakyti, kol jūs nepriimsit atsakomybės už savo gyvenimą, sau, galėsit kaltint vyrus, moteris, Trampą, Zelenskį ar dar ką nors, niekada jūs būsit, nebūsit laimingi, kol jūs neprisiimsit atsakomybė už savo gyvenimą sau. Nori, darai, nenori, darai, nemoki, mokaisi ir viskas. Mhm. Taip paprastai, ane? Tiek, tiek ir tereikia. Taip. O kas pasikeitė, kad mes visą laiką kaltiname kitus? Vat kur įvyko tas lūžis, ane? Kad nustojome bandyti žiūrėti į save, bet visą laiką stengiamės rasti klaidų kituose.

Nu tai taip. Taigi mes esam tobuli, ane? Čia netobuli kiti. Antros pusės ir valdžia ir taip toliau ir taip toliau. Bet jūs sakot, kad a neiti į kitus santykius, ane, tai nesituokti. Bet dabar daugelis ir sakau nesituokia. jie tiesiog gyvena kartu. Aš manau, kad dabar, nu, retas, kuris apsigyvena kartu tik po santuokos. Jau tikrai visi susimeta į vieną buitį ir tampa šeima, kaip ir jūs sakėt, ane, kad jau šeima jus vadina tada, kai jau gyvena kartu.

Tai ir tikrai nesituokia ir daug tokių parų, manau, kad turbūt 90 daugiau procentų parų taip gyvena jau šiais laikais. Mhm. Tai dabar, jeigu mes kalbėtume būtent apie tai, kai jau žmonės pradeda draugaut, tai vat jeigu, tarkim žmogus tik išsiskyrė ir buvo labai skausmingos skyrybos, tarkim, ten išdavė ar dar kažkas tai vyko, tai a bendraut su kitais, ok, gal į pasimatymus nueit po kurio laiko ten naikina kažkokį, taip toliau, bet jau į tokią draugystę nerti, kur būtų jau a daug laiko kartu, ko ne kiekvieną dieną, gal jau apsigyventi kartu, jūs sakytumėt, po kiek laiko tas yra normalu.

Nu, jeigu taip žmogus elgiasi, tai sakyčiau, kad jis jaučiasi visiškai nesaugus. Nu, savyje. Jis negali pabūt vienas. Mes turim išmokti būti saugūs vieni, o tada gerai gyventi po vieną ir tik tada jau dviese dar geriau gyvent. Nu, toks būtų, nu, tokie laiptukai. A jeigu žmogus taip nu blaškosi, jeigu jam taip gerai, jeigu kitom ten ar moterim tom gerai, tai tai gerai, jokių problemų. Mes, jeigu žmogus tenkina savo poreikį bendravimą, visa kita, bet šiaip tai greičiausiai jau yra ten tų šulinių, kuriuos reikėtų detonuot.

Aš dar radau Gotmano instituto a tokį tyrimą ir jie išskyrė a panieką kaip stipriausią skyrybų prognozuotoją. Net jeigu mato poroje paniką, tai jie iš karto gali pasakyt beveik 94% tikslumu, kad ta pora tikrai išsiskirs. Kai mes kalbame apie paniką, nes jūs porą indikatorių jau pasakėt, bet kai žodis panika, kas tai yra panika, kaip tai mes galim identifikuoti a poroje? Vat jeigu vienas kitą žiūrim, žinot dažnai vat ką girdžiu, tai vyrai šiaip yra emociškai neišsilavinę, tai jie iš viso nieko nemato.

Jie sužino tiktai kaip pasako jam paskutinę minutę, kad jau skiriamės. Bet kokie tai galėtų būt ženklai? Nu, panieka, nu ta prasme tai nu nuvertinimas, menkinimai, įkandimai, suprantat, sarkazmas. Nu tai čia tai rodo, kad kad ir per juoką, ane? Jo, per juoką tai nu čia gražioj formoj suvyniojam peilį į į dovanėlių popierių va ir duriom. Tai va, šiaip įkandimai, tai aš tai lyginu kaip su gyvat įkandimu. Jeigu ten smurtas, tai ten pagyvens dar savaitę dvi metus 10, o įkandimai 20 minučių ir mirtis, ane?

Tai vat įkandimai j tai pažeidžia mūsų nu vidinį aš. O vat kalbant apie vaikus jau visgi pora skiriasi, vaikai dar nėra suaugę. Kaip vaikai vaikam paaiškinti tinkamai, kad jiems tai nebūtų žola ateičiai? Nu čia dar viena skaudi tema. Pasakysiu paslaptį. Pačiam žmogui priimti sprendimą išeiti iš gyvenimo keturias svarbiausias priežastis. Pirma yra artimų žmonių netektis. Antra yra a tėvų skyrybos. Trečia yra asmeninės skyrybos. Ketvirta nelaiminga meilė. Visos iš santykių. Mhm. Todėl reikia mokytis, kurti santykius, išmokti bendrauti taip, kad po pokalbio norėtų tave apkabint, o ne pasiųst, pabėgt arba užmušt.

Nu, bet visgi jau jeigu vat, pavyzdžiui, pora skiriasi, o vaikai yra, tai kaip vaikam paaiškinti, kad tai nėra apie juos, nes labai dažnai vaikai galvoja, kad čia dėl jų skyrybos. Taip ir yra. Taip ir yra. Ir nu čia yra tokia gera knyga, a, du namai, viena vaikystė. Tai vat iš tos knygos, ką aš išmokau, a, reikia, nu, maždaug taip pasakyt. Nu, vaikai, jūs pastebėjote, ane, kad mudu su mama nesutariam, ane, ginčijamės visa kita, nu, bet dėl vieno dalyko sutarėm, kad jūs esat mum brangiausi.

Mhm. Ir nesvarbu, kad mes dabar gyvensim tėvai atskirai, bet jūs turėsit ir mamą, ir tėtį, visada galėsit. Toliau. Dar viena problema, ką dabar daro po skyrybų yra mediacijos ir dalina turtą ir pinigus. atsiprašau, turtą, pinigus ir vaiką. Ir klaida yra, esminė klaida yra, kad dalina vaiko laiką su tėvais. Nu, tipo čia ir tėvą. Nu, iš tikrųjų tyrimai rodo, kad jeigu po skyrybų vaikas turi galimybę bendrauti ir su tėvu, ir su motina, jie sėkmingesni gyvenime yra. Ir jeigu tik su vienu, tai tada yra problemos.

Tai va, problema yra tame, kad dalina vaiko laiką, o nedalina vaiko ugdymo atsakomybės. Aš tai niekada nesuprasdavau vyrų ir negaliu niekaip suprasti iki šiol, nes labai dažnai girdžiu ir labai daug skaičiau komentarų, kur būtent moteris vyrus, na, neigiamąją apkalbų būtent dėl vaikų priežiūros. Kodėl vyram taip nutinka, jog jie kai išsiskiria, jie visiškai nesirūpina vaikais? Nu tie vaikai tampa būdu keršyti arba susiranda naują moterį ir vaikai tampa nebeįdomūs ir tie vaikai lieka tiktai mamai. Kas atsitinka su vyru meile vaikui?

Ar tada tai reiškia, kad tie vaikai iš viso nebuvo iš meilės? Ar tam vyrui išvis to vaikų nereikėjo? Kad jam išsiskyrus su žmona, su vaikų mama, tie vaikai tampa tokie nebeįdomūs ir ta nenori mokėt elementų ir taip toliau. Vaikai kenčia. Kodėl pas vyrus įsijungia toksai a vengimas to visko? Nu vėl grįžkim į 200.000 metų atgal. vyras, jo misija būti tobula žudymo mašina. Jokios ten empatijos ir sakyt turi išmokt žudyti. Ar tu liūt liūtas save ir nėr jokio pasirinkimo.

Moteris buvo gyvybės lopšys. Jinai gimdė, žindė, maitino, augino ir rengia. Pas ją empatija yra didesnė. Pas motiną atsakomybė už vaikus yra čia jau, nu, pats didžiausia jėga, kuri jai suteikia jėgų. Abu pareina iš darbų, vyras eina ant sofkutis pažiūrėt telefoną, televizorių, o žmona eina prie mama eina prie piryklės ir gamina vakarienę visiems. Nu, nes jai Dievas, kai kurė vyrą ir moterį, tai moteriai davė reiškiasi atsakomybę, ištvermę, empatiją ir patikėjo. Ėėj augint vaikus. Vyrui davė jėgą, šaltakaruškumą, logiką ir taip toliau.

Orientacija rezultatą. jie skirtingi sutvėrimai yra. Tai čia ir vienas dalykas. Toliau kiekvienas gali turėt unikalumą savo, e, ir, nu, nenorėt, nemokėt su tais vaikais, nes jeigu visą gyvenimą mama rūpinosi vaikais, jisai tiktai sąskaitas apmokėdavo, tai gali nemokėt. Trečias dalykas, ką jūs pastebėjot, kažkoks kerštas, manipuliacijos per per vaikus. Aš tau atimsiu vaikus, nors jis nežino, ką su jais daryt. Bet čia tokie gąsdinimai, suprantat? M atimsiu vaikus, neduosiu arba nu nemokėsi elementų. Nemokėsiu elementų. Nu ir vis čia čia bandymas priversti žmoną, kad jinai bučiuotų jam kojas.

Tai ačiū, Mykolai. Aš turbūt po šito pokalbio visiem palinkėsiu tiesiog grįžt namo, apkabinti savo partnerį, partnerę, a, galvot, ką kalbat, neįžeidinėt, parinkti žodžius. Čia kai sako teisingai sako: "Rink žodžius, kai kalbi." Tai va, santykiuose rinkti žodžius. Jų niekas mūsų nemokė iš tikrųjų. A mano laikais tai tikrai nieks nemokė. A iš eigos viskas vykdavo. Kaip vat matydavai, kaip kaip darydavai. A bandymo būdu viskas ir viskas. Tik tiek ir vat žinojom. Tai palinkėsiu vyram, aš iš to, ką girdėjau, tai aš palinkėsiu vyram tiesiog daugiau domėkitės, daugiau skaitykit, daugiau klausykite moterų, nes jos emociškai yra kur kas labiau pažengusios.

A nes mes esam tankai, beširdžiai tankai, tai nebūkime tankais, būkime empatiškais sutvėrimais. Ačiū, Mykolai, ačiū visiems, kurie žiūrėjote. O dabar pamatysite netrukus ką matysite kitą savaitę. iki sako, aš geriau kas savaitę gimdyčiau, negu kentėčiau šitą galvos skausmą. Vau, rimtai? Klastinis galvos skausmas prilyginamasinei žaizdai, šūviui. ar seksas, galvos skausmą sukelia, ar gydo? Absoliuti dauguma visų straipsnių yra apie tai, kad seksas