Nuo ko pradėti tvarkyti finansus: keturi žingsniai, kuriuose investavimas yra ketvirtas

Dažniausias klausimas, kurį gaunu po laidų apie pinigus, yra vienas: kur dėti tūkstantį eurų. Marius Dubnikovas į jį atsako, bet tik po to, kai pasako, kad daugumai žmonių tai yra ketvirtas klausimas, o ne pirmas. Prieš jį eina trys dalykai, ir jų tvarka nėra atsitiktinė.

Kodėl net gerai uždirbantys nesukaupia

Prieš žingsnius Dubnikovas pasako, kodėl ši tvarka Lietuvoje apskritai turi būti aiškinama. Klausimas skamba paprastai: kodėl žmogus uždirba, bet nesukaupia.

„Pas mus nėra arba beveik nėra tų old money, tai yra senų iš kartos į kartą perduotų pinigų. Ir nekalbu apie tai, kad butas paveldėtas, bet tokių realių finansinių instrumentų, investicinių fondų, didelių sąskaitų."

2:53 laidoje

Iš to seka dalykas, kurio niekas neįvardija kaip problemos. Jeigu šalyje beveik nėra kelių kartų kapitalo, tai nėra ir kelių kartų įpročių. Namie niekas nerodė, kokia tvarka tai daroma, todėl daugumai pirmas kontaktas su tema yra reklama, kurioje siūloma iškart ketvirtas žingsnis. Tvarką čia tenka mokytis nuo nulio, o ne paveldėti.

Pirmas žingsnis yra uždaryti vartojimo kreditus. Jo apibrėžimas, kas tai yra, tikslesnis už bet kokį finansinį terminą.

„Vartojimo kreditai yra paskolos daiktams pirkti, kurių jums turbūt nereikėjo, tam, kad darytumėte įspūdį žmonėms, kurie jums nerūpi."

6:11 laidoje

Prie to paties žingsnio priklauso ir dalykas, kurio dauguma nemato, nes jis niekur nefigūruoja kaip išlaidos. Kreditinės kortelės limitas kainuoja net tada, kai jo neliečiate.

„Kreditinės kortelės limitas, netgi jeigu jis neišnaudotas, bus dalinamas iš 12. Jeigu jums duoda 10 000 eurų limitą, tai maždaug 800 eurų per mėnesį bus minusuojami iš jūsų pajamų, ir tiktai po to bus skaičiuojamos galimybės grąžinti paskolą."

7:30 laidoje

Kitaip tariant, kortelė, kurią laikote visam atvejui, tyliai sumažina sumą, kurią bankas jums duos būstui. Tai nėra mokestis ir jo nematyti jokioje sąskaitoje, todėl apie jį sužinoma paskutinę savaitę prieš sandorį.

Kodėl rezervas eina prieš investicijas

Antras žingsnis atrodo nuobodžiausias iš visų, ir būtent jį dažniausiai peršokama.

„Turime sukaupti bent trijų, geriausiai šešių mėnesių išlaidų rezervą. Tai turėtų būti einamojoje sąskaitoje arba netgi grynais pinigais, kad jie būtų arti kailio."

8:06 laidoje

Dėmesio verta detalė: skaičiuojamos išlaidos, ne pajamos. Žmonės dažniausiai skaičiuoja nuo algos, o reikia nuo to, kiek per mėnesį realiai išleidžia, ir tas skaičius daugeliui nėra žinomas.

Mechanizmas, dėl kurio rezervas eina prieš investicijas, yra paprastas. Be jo pirmas sugedęs automobilis arba prarastas darbas verčia parduoti investicijas, ir parduodama bus tada, kai rinka krito, nes nelaimės ir kritimai dažniausiai sutampa. Rezervas nėra prasta grąža. Rezervas yra draudimas nuo priverstinio pardavimo blogiausiu metu.

Trečias žingsnis, gyvybės ir kritinių ligų draudimas, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip papildoma išlaida prie jau sukaupto rezervo. Bet jo paskirtis kita: rezervas skirtas trims mėnesiams, o rimta liga trunka ilgiau ir suvalgo jį visą. Draudimas saugo ne jus, o tą rezervą, kurį ką tik sudėjote. Tik po to eina ketvirtas žingsnis, nuo kurio dauguma norėtų pradėti.

„Kai gauni patį pirmą atlyginimo eurą, tai 10 procentų atsidėti taupymui ir investuoti ten, kur supranti."

11:57 laidoje

Ir tik dabar apie tą tūkstantį

Kai tvarka sudėliota, atsakymas apie pinigus pasidaro trumpas ir nuobodus. Dubnikovas siūlo plačiai diversifikuotus fondus, investavimą bent dešimčiai metų ir nuolatinį papildymą. Ir iškart nukerta lūkestį, dėl kurio dauguma apskritai pradeda domėtis: iš tūkstančio eurų milijonas nepasidarys.

Jo skaičiai apie tai, kiek lietuvių iš tikrųjų investuoja, tą lūkestį paaiškina. Gyvybės draudimo sutarčių yra apie 500 tūkstančių, trečios pakopos sąskaitų apie 70 tūkstančių, o aktyvių vertybinių popierių investuotojų tik apie 50 tūkstančių. Tai nėra šalis, kurioje visi investuoja, o jūs pavėlavote.

Kas man užkliuvo

Man patiko, kad šitas atsakymas atima pasiteisinimą. Beveik visas turinys apie pinigus yra apie ketvirtą žingsnį, nes jis įdomiausias. Pirmas ir antras žingsniai nesudomina niekada, bet būtent jie lemia, ar ketvirtas apskritai išsilaikys.

Antras dalykas, kurį pasitikrinau: tvarka čia ne apie matematiką, o apie tai, kokia seka žmogus sugriūna. Investicija be rezervo nėra rizikinga dėl rinkos. Ji rizikinga dėl to, kad jos savininkas anksčiau ar vėliau bus priverstas ją paliesti ne tada, kada norės.

Ką su tuo daryti

Šią savaitę užtenka dviejų veiksmų. Pirma, pažiūrėkite, kokie kreditinių kortelių limitai jums suteikti, ir sumažinkite tuos, kurių nenaudojate, ypač jeigu artimiausiais metais planuojate būsto paskolą. Antra, suskaičiuokite ne savo algą, o savo mėnesio išlaidas ir padauginkite iš trijų. Tas skaičius ir yra jūsų realus finansinis startas, o ne tūkstantis, kurį norisi kur nors įdėti.

Visą pokalbį su Mariumi Dubnikovu galima pasiklausyti čia: https://tapkgeresniu.lt/laida/6tgDtXDeOOM