Kai depresijos simptomai pasirodo esą hormonų problema: urologas apie kritiškai žemą testosteroną

Kalbindamas urologą Marių Anglickį tikėjausi pokalbio apie vaisingumą ir prostatą. Bet ties dešimta minute jis pasakė dalyką, kurio nesitikėjau ir kuris liečia gerokai platesnį žmonių ratą nei tie, kurie planuoja vaikus.

Klausiau paprasto dalyko: iš ko vyras gali suprasti, kad reikėtų susirūpinti hormonais. Atsakymas prasidėjo nuo simptomų, kuriuos beveik kiekvienas iš mūsų priskirtų nuovargiui arba amžiui.

„Jeigu to testosterono yra kritiškai mažai, tai dažniausiai tokie vyrai jaučiasi visiškai sekę: jie neturi jėgų, jie neturi jokios motyvacijos kažko siekti, kažką daryti, atsikelia iš lovos ir jau nori miego."

9:18 laidoje

Iki šios vietos viskas skamba kaip depresijos aprašymas. Būtent tai ir yra teiginio esmė.

Metai pas specialistą, kol niekas nepaima kraujo

„Depresijos dažnis šitų vyrų tarpe yra labai didelis, ir dažnai net tyrimai rodo, kad šitiems vyrams bereikalingai gydoma depresija: metų metais vaikšto pas psichoterapeutus, pas psichiatrus, o galiausiai pasidaro testosteroną, ir jų testosteronas kritiškai mažas."

9:26 laidoje

Anglickio žodžiais, tokiems vyrams išsprendus testosterono problemą kartu išsisprendžia ir depresijos klausimai. Noriu būti labai tikslus dėl to, ko šis teiginys nereiškia. Jis nereiškia, kad depresija yra išgalvota arba kad psichoterapija ir psichiatrija neveikia. Jis reiškia siauresnį ir todėl naudingesnį dalyką: dalis atvejų, kurie atrodo kaip depresija, yra endokrininė problema, o ją nustato vienas kraujo tyrimas, kurio niekas nepaskyrė, nes niekam neatėjo į galvą.

Kodėl to tyrimo taip dažnai nėra, atsakymo pokalbyje nėra. Mano spėjimas paprastas: vyras, kuris jaučiasi be jėgų, ateina pas šeimos gydytoją arba psichologą, o ne pas urologą, o urologas Lietuvoje daugelio galvoje tebėra gydytojas dviem atvejams: kai skauda ir kai nepavyksta susilaukti vaikų.

Priežasties ieškoma ne ten, kur ji yra

Toliau pokalbyje Anglickis pateikė pavyzdį iš savo srities, kuris, mano galva, paaiškina, kodėl taip nutinka. Kalbėdami apie nevaisingumą priėjome prie to, kad vyriškas veiksnys lemia maždaug pusę visų atvejų. O taip buvo skaičiuojama toli gražu ne visada.

„Šimtus metų dėl vaisingumo problemų buvo kaltinamos išskirtinai tiktai moterys."

11:40 laidoje

Medicina ištisus amžius tikrino ne tą žmogų, nes atrodė akivaizdu, kur ieškoti. Šiandien vyras, kuris pusę metų keliasi be jėgų, taip pat ateina ten, kur atrodo akivaizdu, o kraujo tyrimas lieka nepadarytas. Anglickio siūlomas principas paprastas ir kartojasi per visą laidą: nelaukti skausmo ir reguliariai daryti savo kūno techninę apžiūrą.

„Kiekvienas žmogus yra atskira istorija, ir kiekvieną žmogų reikia patyrinėti ir padaryti techninę apžiūrą."

29:04 laidoje

Ką iš tikrųjų reiškia žemas testosteronas

Testosterono kiekis didžiausias sulaukus aštuoniolikos, o po trisdešimt penkerių arba keturiasdešimties krenta maždaug procentu ar dviem per metus. Tai normalus procesas ir jis pats savaime nieko nereiškia. Anglickis pabrėžia skirtumą tarp natūralaus mažėjimo ir kritiškai žemo lygio. Jis taip pat nurodo, kad riebalinis audinys gamina moteriškus hormonus, todėl nutukimas hormonų pusiausvyrą blogina tiesiogiai, o sportas ir sveikas gyvenimo būdas ją gerina.

„Ateina vyresnio amžiaus vyrukas, kuris yra nutukęs ir negali išspręsti nutukimo problemų, kuris serga cukriniu diabetu, sunkiai kontroliuojamu ir vaistais, kuris turi erekcijos problemų, kuris turi hipertenziją, tą pačią depresiją, ir dažnai būna, kad testosterono terapija kardinaliai pakeičia jo gyvenimą."

43:42 laidoje

Kartu jis kelis kartus grįžta prie perspėjimo. Pakaitinė testosterono terapija išjungia paties organizmo hormono gamybą ir spermatogenezę bei didina trombų riziką, todėl jauniems vyrams, planuojantiems vaikų, jis pirmiausia bando kitus kelius. Tai ne papildas iš sporto klubo rūbinės ir ne priemonė savijautai pagerinti be tyrimų.

Ką su tuo daryti

Iš viso pokalbio lieka viena praktinė mintis, ir ji nėra apie hormonus. Jeigu esi vyras, kuris jau ilgesnį laiką gyvena be jėgų ir be motyvacijos, ir jeigu tai jau gydoma, verta paklausti savo gydytojo vieno klausimo: ar man kada nors buvo tikrintas testosteronas. Jeigu ne, tai nėra diagnozė, tai tik dar viena eilutė kraujo tyrime, kuri arba uždaro klausimą, arba paaiškina tai, ko metai terapijos nepaaiškino.

Svarbi ir atvirkštinė pusė. Pats Anglickis sako, kad rutiniškai visiems iš eilės hormonų tyrimų daryti nereikia, tad tai nėra raginimas kasmet matuotis testosteroną be jokios priežasties. Klausimas atsiranda tik tada, kai simptomai yra ir jie tęsiasi: nuolatinis nuovargis, dingusi motyvacija, prasta nuotaika, erekcijos sutrikimai. Erekcijos problemos, jo žodžiais, dažnai apskritai yra ne savarankiška bėda, o kitos ligos, pavyzdžiui, cukrinio diabeto ar žemo testosterono, simptomas.

Ir atvirkščiai: jeigu tyrimas geras, gydymo nutraukti dėl to tikrai nereikia. Sprendimą priima gydytojas, o ne podkastas.

Visas pokalbis: https://tapkgeresniu.lt/laida/zXpro8u8x5I