Kodėl sportuojant dingsta mėnesinės: IFBB PRO trenerės Deimantės Šiaulytės atsakymas

Kalbindamas IFBB PRO kortelę iškovojusią kultūrizmo sportininkę ir trenerę Deimantę Šiaulytę tikėjausi pokalbio apie baltymus ir treniruotes. Didžiąją dalį laidos apie tai ir kalbėjome. Bet naudingiausia dalis buvo ta, kurios pats nebūčiau sugalvojęs paklausti: kas nutinka moterų ciklui, kai jos rimtai imasi sporto.

Šiaulytė sako, kad su tuo susiduria nuolat, ir kad priežastis beveik visada ta pati, tik ieškoma jos ne ten.

„Merginos, kurios nėra sportininkės, pradeda sportuoti, prisiskaito įvairių dietų, sportuoja penkis šešis kartus per savaitę, ir staiga dingsta mėnesinės. Jas apima stresas, jos pradeda per daktarus bėgioti ir ieškoti priežasčių, bet nesupranta, kad tai yra dėl per didelio deficito arba medžiagų trūkumo."

34:13 laidoje

Skaičius, kuris paaiškina viską

Toliau ji pateikė konkretų atvejį iš savo praktikos, ir būtent jis šitą pokalbį padarė vertą atskiro teksto.

„Ateina klientė, sako: pas mane nėra mėnesinių. Pakalbam, paanalizuojam, ką valgė. Ir žmogus ten valgo 1400 kalorijų pusę metų. Nu kur tu tikėsi, kad tau mėnesinės bus? Ir su žvėriškais svoriais dirba, ir bijo tuos riebalus valgyti, kas moterims ypatingai svarbu."

35:29 laidoje

Pusę metų. Ne savaitę prieš atostogas, o pusę metų iš eilės, tuo pačiu metu dirbant su dideliais svoriais ir vengiant riebalų. Šiaulytė riebalus moterų mityboje vadina ne leidžiamu dalyku, o būtinu, ir tai yra vieta, kur populiarusis fitneso patarimas prasilenkia su fiziologija labiausiai.

Svarbu ir tai, ko ji nesako. Ji nesako, kad kalta augalinė mityba, nors pati jau aštuonerius metus valgo tik augalinį maistą ir galėtų būti suinteresuota tai ginti. Priešingai, ji atskiria: su kardinaliais atvejais dėl mitybos tipo praktikoje beveik nesusidūrė, o dėl deficito susiduria nuolat. Tai skirtingi dalykai, kurie viešoje diskusijoje beveik visada sumaišomi.

Šiaulytė paaiškina ir tai, kodėl klaida pastebima taip vėlai. Pradėjus sportuoti ir kartu mažai valgant, pirmus maždaug pusę metų viskas atrodo puikiai: kūnas keičiasi, veidrodis rodo rezultatą, ir niekas neieško problemos ten, kur ji jau yra. Tik paskui ateina siena, kai tuo pačiu metu norisi ir mažinti riebalų, ir auginti raumenis, o su tokiu deficitu neįmanoma nei viena, nei kita. Ciklas dažnai dingsta būtent tame etape, kai iš šalies atrodo, kad viskas pavyko.

Kūnas iš scenos neegzistuoja ištisus metus

Antra pokalbio dalis buvo dar tiesmukesnė. Paklausiau to, ką tikriausiai galvoja kiekvienas, matantis varžybų nuotraukas: ar taip galima atrodyti visus metus. Atsakymas natūraliai yra ne, o paaiškinimas man pasirodė sąžiningesnis nei bet kas, ką esu girdėjęs iš fitneso srities.

„Tikrai nėra sveika moteriai būti tokiam žemam riebaliniam audiny."

59:00 laidoje

Šiaulytė sako, kad kai kurios sportininkės tokią formą išlaiko nuolat, bet už tai moka: sveria kiekvieną gramą, neina į kavines, gyvena nuolatiniame ribojime. Patį pasiruošimą varžyboms ji vadina kardinaliu ir organizmą žalojančiu procesu, o dalis moterų po jo geria preparatus ciklui ir vaisingumui atkurti. Jos pačios ciklas dingsta varžybiniu mėnesiu ir grįžta po kelių mėnesių.

Iš to seka mintis, kurią verta pasakyti garsiai. Kūnas, kurį matome nuotraukoje, dažnai yra ne sveikatos viršūnė, o kelių savaičių būsena, pasiekta metodais, kurių pati sportininkė nerekomenduoja kartoti. Tai nėra kaltinimas sportui. Tai tiesiog reiškia, kad nuotrauka nėra tikslas, o etapas.

Ką ji daro vietoj tikėjimo

Labiausiai pagarbos vertas dalykas visame pokalbyje man buvo ne pozicija, o įprotis. Šiaulytė bent kartą, dažnai du kartus per metus daro išplėstinius kraujo tyrimus su vitaminais, hormonais ir mineralais. Ne todėl, kad blogai jaustųsi, o todėl, kad neketina spėlioti.

Tai yra vienintelis dalykas iš visos laidos, kurį galiu rekomenduoti be išlygų ir kuris tinka visiems, nepriklausomai nuo mitybos tipo ar sporto šakos. Ginčas apie tai, kas geriau valgo, yra begalinis. Kraujo tyrimas jį baigia per savaitę.

Man asmeniškai užkliuvo tik viena vieta. Šiaulytė daug remiasi savo patirtimi ir savo klienčių atvejais, ir kai kalba pereina prie sojos ar izoflavonų, argumentas kartais yra „aš pažįstu vyrų veganų su IFBB kortelėmis“. Tai stiprus pastebėjimas, bet ne įrodymas, ir ji pati to neslepia. Ekspertė čia yra ji, o ne aš, todėl klausimą palieku atvirą: dėl mitybos detalių verta klausti gydytojo, o ne podkasto.

Praktiškai lieka du dalykai. Jeigu pradėjus sportuoti dingo ciklas, pirmas klausimas yra ne „kas man negerai“, o „kiek aš realiai valgau“, ir tik po to einama pas gydytoją, jau su atsakymu. Ir jeigu kūnas iš nuotraukos atrodo kaip tikslas, verta paklausti, kiek savaičių per metus jo savininkas taip atrodo.

Visas pokalbis su Deimante Šiaulyte: https://tapkgeresniu.lt/laida/XipqerDMhds