23 birželio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Geriausias investuotojas yra miręs arba pamiršęs, kad investavo. Ar yra kvailiausia investicija, ką galėtume padaryti? Tai šitas portfelis mano yra suformuotas per mažiau negu tris metus ir šiai dienai yra 118.000 dolerių. Tau reikia atpahalinti 40 metų darbe. Ar iš tikrųjų yra būdų išvengti tų mokesčių ir sumokėti mažiau? Karo atveju paskola niekur nedingsta, net jeigu yra sunaikinama. Čia taip baisu. Krypto yra viena stabiliausių turto klasių. Nu aš ne. Ir prikolas yra tame, kad investavime ne IQ yra gi svarbus.
Yra tyrimai daryti. Kuo aukštesnis IQ, tuo dažniausiai tau prasčiau sekasi. Šiaip vaivai tavo eek tas emocinis intelektas yra daug svarbesnis. Nes tu turi gebėti valdyti savo emocijas ir būti tas pretty much sociopatas, kuris neturi nu jokių emocijų. Ir tada tu esi labai labai geras, nes tu žinai, ai, nurito, perku. Bet prieš mums pradedant laidai aš išsitraukiau šiek tiek statistikos ir šiaip pasižiūrus Lietuva yra nekilnojamo turto investavimo fanatikų šalis. Jo, čia kitų turtų kažkaip tai nieks nelabai ir vertina, ir žiūri.
netgi sakyčiau peikė ir skemu vadina. A, bet pavyzdžiui, viena turtingiausių šalių Šveicarija, ten savo būstą turi 42% gyventojų. Lietuvoje savo būstą turi 90% žmonių. Kas įdomu, jog visos Rytų šalys, Rumunija Slovakija Vengrija 90+ turi savo būstą. Visos šalys labiau į pietus turi būstą tik 40-60% gyventojų. Mm. Kas yra laimingesni ir turi daugiau pragyvenimo galimybių, sakyčiau, tokį sotų gyvenimą arba problemų, turbūt labiau vakarų šalys, pietų šalys. Mūsų šalys, a, kaip ir labiau kankinasi pensijiniam amžiui, nors turtą mes turime, ten nuomojasi.
Taip. A tai man pirmas klausimas, jeigu pradėtume nuo jaunimo, ar pirmas būstas jaunimui Mhm. yra kvailiausia investicija, ką galėtume padaryt. E, kur yra dažniausiai daromos klaidas. Taigi, mes visi norim a nusipirkti tą butą ir kad jisai būtų jau nu ten į ateitį, nes tu pirki jau ten ilgam, tu nori, kad būtų gražu, kad būtų geras tas rajonas, kad būtų, nu, žodžiu, tu stengiesi išspausti maksimumą, kiek tu tai dienai gali nu įpirkti bendrai paėmus, ane, nes tu perki sau ir tu galvoji, kad, nu, va čia dabar gyvenimo pirkinys bus.
Statistiškai žmonės keičia būstą kas septynis metus. Tai reiškia, kad tavo tas gyvenimo pirkinys iš principo yra septyniem metam ir kiek ilgiau negu automobilis. Nu jo, nes mašina keičia kas kiek, kas penkis metus kokius. Jo. Nu tai bendrai, vadinasi tu per gyvenimą keisi tikrai ne vieną būstą. Ir su pirmuoju būstu galbūt didžiausia yra ta klaida, kur perka ne pagal savo galimybes, o virš savo galimybių. ir po to jaunam amžiuje išleidžia per daug pinigų ir per daug emocinių tų visų pastangų tam, kad už tą būstą atidirbtų ir labai emociškai prisiriša ir po to jau jį kažkaip ir parduoti galbūt ne kažką.
Ir labai daug pajamų tenais sueina būtent tuo laikotarpiu kertinių, kai tu norėtum gyventi, o ne prisirišti prie daikto, už kurį atidirbinėji. Ir finale gaunasi toks, nu, va, tai nusipirkau ten 25 metų ir iki 30 metų pahalinau vien tiktai tam, kad atidirbčiau ten tą kažkokį pasiskolintą galbūt dalį pradinio įnašo. Žodžiu, remontus kažkokius gal pasidaryčiau, supirkčiau geresnius baldus. O žiūrėk, 32 jau reikia parduoti, nes šeima pagausėjo ir tas būstas jau nebeaktualus. Ir finale gavosi, kad žinai, nu vos ne jo emociškai tai tikrai į minusą nuvažiavai.
Bet kai tu sakai ne pagal galimybes, tai čia turiu omeny, kad ateina kaip labai populiaru bankuose iš to, ką girdžiu. Man davė tiek, tai ir pasiėmiau. Taip, taip. Tai kiek duoda tiek imu. O šiaip čia yra nu tinkamas daru užtenka, žinai. Ir dar neužtenka. Čia tinkamas sprendimas a imti maks iš banko, kiek duoda būstui. E žinai, viskas priklauso nuo tavo pajamų. a rūšies netgi, bet jeigu mes kalbam apie standartinį žmogų, kuris dirba pagal darbo sutartį ir taip toliau, nu tai bankas gi irgi atsakingos skolinimosi taisyklės ne veltui yra padarytos bendrai.
Tai jeigu bankas sako, kad tavo maksimali riba yra štai čia, tai reiškia, kad tai yra tavo, nu, tu jau turi suvokti, kad tai yra maksimali tavo riba pagal atsakingos skolinimus į taisykles, remiantis visomis praktikomis geriausiomis pasaulio, kad tu pats savęs nenuvestum į į bankrotą. Tai jeigu tu imi maksimumą, tai nu nu pats supranti, kad tai yra tai yra per daug. Kiek bankas jau maksimaliai duoda. Mano galva, tai yra per daug. Ir kiekvienas žmogus turėtų pasiskaičiuoti, kiek realiai jisai galėtų mokėti kokybiškai.
A nu turiu minty, neaukojant gyvenimo kokybės. O kaip čia koks tai galėtų būt procentas nuo pajamų? E labai priklauso kokios pajamos. Jeigu nuo vidutinio Lietuvos atlyginimo, nu aš taip labai norėčiau neviršyti tų pačių 25- 30% pajamų. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotė? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų.
Tai jeigu, pavyzdžiui, žmogus uždirba į rankas 2000, tai 500 € įmoka už butą būtų p nu iki 600 būtų dar OK, mano galva. Tai vat visa kita nu tai jau yra tu aukoji tikriausiai savo gyvenimo komfortą ir paaukojai dalį savo laisvės rinktis. Ir tą laisvė rinktis, tai yra laisvė rinktis geresnį maistą, laisvė rinktis geresnes atostogas, a geresnį automobilį, galbūt tą patį netgi, e, nu vat geresnius baldus ir taip toliau, nes tu tiesiog esi įkalintas su ta, žinai, paskola, kuri yra už, nu, betono gabalą grubiai paėmus už keturias sienas, už keturias sienas, kuriose esi.
Ir prikolas yra tame, kad tu eini a į darbą atidirbinėti už tą turtą, kurį tu nusipirkai tam, kad jame būtum, bet tu jame nebūni dėl to, kad tu per daug už jį moki. Ir kadangi per daug moki, tai eini į vieną arba net, tai du darbus tam, kad už jį atidirbtum. Mhm. Dar čia, žinai, kitas klausimas, kai tu vadini turtą, ar tikrai a įgytas butas banke gali būti vadinamas turtu? Nu, aš sakyčiau, kad tai yra turtas vis tiek, bet jis ne visai, nu, iki galo išpirktas turtas.
Tai yra turtas, už kurį tu vis dar esi skolingas, nes tu jį įkeitęs. Ir, nu, idėja yra ta, kad vis tiek tu savo pinigų tai įneši pagal atsakingos skolinimusi. Taisykles, tu turi dalį to turto. Tai yra 20 jo 20% 30% priklausomai nuo to, kiek tu išmoki, bet hipoteka tai jis vis tiek į keistas ir jeigu kažkas nutiktų, nu tai bankas sakytų: "Nu pala pala grąžink atgal, parduodam tada tau kiek liko, o mes pasiimam tiek, kiek mes tau davėm ten, sakykime, toj aišku kainų kilimo atveju tai nėra labai blogai, nes dabar, pavyzdžiui, pakilus kainom per paskutinius metus, tai tu dar ir uždirbsi, išeisi į pliusą."
A, bet ar esi skaičiavęs, pavyzdžiui, jeigu imtume tradicinį lietuvį, kuris ima paskolą 30čiai metų, Mhm. Kiek žmogus realiai sumoka įskaičiuojant infliaciją, palūkanas Euriborą remontus priežiūra? Na, tikėtina, ne vienas remontas bus, ne viena nelaimė, kažkokie tai prietaisai suluš ir taip toliau. Kiek kiek žmogus sumoka per 30 metų už butą, kurio vertė, aš nežinau, ten 100, 200.000, 1000 kaip pavyzdys. Tai paimkime 100.000 vertės a kreditą. Nu tai bus tas bus vertas kokių 120, ne? Tai kreditas 100. A imkime maržą banko 182% ir jau Euriboras dar vidutyniškai apie 2,5 per tuos 30 metų tikėtina, kad bus.
Nu tai bendrai mes turim 4,56 kažkas tokio procento. Kiekvienas susivedęs į skaičiuoklę m šituos skaičius nuo 100.000 1000 4,5% atrodytų nedaug. A per 30 metų tai sudarys apie 8385.000 palūkanų dar on top, ne? E čia neskaitant jokių draudimų, bet bankui reikės turtą drausti dar. Nu tai skaičiuokime draudimas tokiam turtui. 100 € per metus, sakykim, ane? Tai vat ir remontai. Nu tai kiek kiek remontų darys? Nu kartais į 10 metų tai tikrai kažkokį ką nu tikrai pasidarysi.
Skaičiuokime, kad tai yra 10.000 € a suma. Aš skaičiuoju dabar be infliacijos su idėja, kad pati būsto paskola taigi irgi yra nominali ir jinai nebrangsta. Nu bendrai paėmus dėl infliacijos. Nu tai bendrai tau toks turtas iš 100.000 paskolos nu atsistoja nominaliai į 220.000 kažkur. Paimkime, kad pinigai nuvertėja. Nu tai nuvertėjimas per 30 metų per pusę kaip minimum bus pinigų. Nu tai sakykime, kad tau realiais pinigais tada vadinasi ta 100.000 paskola kainuoja apie 140 160.000 tos realios perkamosios e tavo galios.
Tai va tokiam 60.000 realios perkamosios galios permokė arba nominalios, jeigu mes žiūrim, nu tai daugiau negu dvigubai sumoki. Tai kiekvienas imdamas būsto kreditą labai turėtų aiškiai įsivertinti, kad jeigu aš imu 200.000, pavyzdžiui, arba aš skolinuosi 300.000 1000 jau didesni didesnės tos sumos. Nu tai skaičiuokim, žinai, vidutinė alga kiek? Apie vienas keturi kažkas tokio. Nu tai per gyvenimą žmogus per 45 metus uždirba apie ten 750 800.000, ane? Tai nu vėlgi nominaliai su ta idėja, tai nominaliai tu irgi grąžini, jeigu pasiimi 200.000 1000 kreditą tu grąžini ten 450 vos ne su viskuo.
Tai alright tu pusę savo gyvenimo, žinai, atidirbinėji a daiktą. Jo, ir tada per laiko prizmę, jeigu mes visa tai surutuliuojam, tai ar aš eidamas, žinai, iš 20 darbo dienų į darbą, ką aš darau, kiek aš laiko dirbu, nu, sau bendrai? Tai vadinasi, aš 10 darbo dienų iš 20 dienų atidirbinėju tik už butą, kuriame gyvenu ir 10 dienų aš vat dirbu tam, kad uždirbčiau atostogom, maistui, ten, palauk, komunalūs dar aš neskaičiavau, ane? Tai vat tai gyvenimo kokybej Tai vadinasi iš savo mėnesio aš pusę mėnesio skiriu atidirbinėjimui už daiktą, kurio aš nu negalėjau sau leisti įsigyti netgi galbūt inferis ir ir tai ir tai turi dalinai, kol dar moki už jį, taip?
Nes bet kokiu atveju, jeigu kažkada negalėsi mokėt, bankas sakys: "Sor, sor, jo, ir kaip ir iš nuomojimo būsto realiai tave gali išmest." Taip, taip. Po 20 metų sakys, nu, žiūrėk, tavo ten kredito likutis kokie 30.000, tūkstan. Tu esi nemokus klientas dėl to, kad, nu, neduok dieve, kažkas nutiko su sveikata, dar kažką darbą praradai, taip toliau, finansų nevaldei. Nu ir kas iš to, kad tu va tą 20 metų pusę savo laiko buvai skyręs, nu, iš iš 20 metų, 10 metų atidirbinėji butą, kurį iš tavęs vis tiek paėmė.
Noriu paklaust, ar yra kas nors labiau nervinančio nei rytiniai kamščio? Nu, nebent jūs važiuojate 500 ryto ir tų kamščių nėra. Ai, tiesa, dar yra lėtos eilės parduotuvėse, pamesti raktai ir kaimynas, kuris gręžia sieną 700 ryto. Na, gerai. Ir nemėgstamas darbas. Ir kaip į visa tai ramiai reaguot? Būtent čia atsiranda maisto papildas Rodiola. Ne tam, kad taptumėte zen meistru, bet tam, kad bent jau nešaukti ant aplinkinio. Mažiau nervų, daugiau proto. Tai yra natūrali energija be jokio kavos pertekliaus ir drebulio.
Na, ir kai viskas griūna, bent jau tada jūsų nuotaika yra puiki. O su kodu tap geresniu manovaistinė.lt svetainėje šie papildai 40% pigiau ir viskas bus tvarkoje. O mes grįžtame atgal į pokalbį. Šitoj vietoj a šiek tiek noriu ir prie nuomos pereiti, žinai. A tas gajus mitas Lietuvoj, kad nuoma, tai yra pinigai į orą. Ar iš tiesų taip yra? Jeigu vat įvertinant tavo dabar papasakotą atvejį su būsto pirkimu su paskola? Tai aš esu skaičiavęs, nu ten labai detalų skaičiavimą dariau pas save.
A ir nu ta prasme tie, kas žinot, tai YouTubeą turiu, tai a esu daręs ilgą video ten apie 30-40 minučių su skaičiavimais. Tai pagrindinė idėja buvo tokia, jeigu iki 150.000 € tai mes skaičiuojam, kadangi vėlgi ilgam laikotarpiui, net aš neskaičiuoju dabartinio Euriboro, kuris buvo šiek tiek didesnis, aš skaičiuoju vidurkį. Tai iki 150.000 turtas, kuris imamas su kreditu, dažniausiai, nu, tu apie 80 90% laiko bus geresnis sprendimas pirkti su kreditu. Mhm. Sau tarp 150 ir 300.000, tū jeigu mes žiūrim, čia jau yra emocinis sprendimas.
Ar tu nori labiau būti tas nepriklausomas ir turėti laisvę, ar tu nori labiau visgi a na įšaldyti tuos pinigus ir turėti savo, žinai, va tas emocinis sprendimas, aš noriu turėti savo. Labai didelio skirtumo finansiškai nepajus 150 300. Jeigu mes žengiam į tą labiau m aukštesnės kokybės turtą ir aš jau nekalbu apie premium turtą, aukš aukštesnio segmento turtas a vienareikšmiškai apsimoka tik nuomotis. E čia mūsų skaičiavimais visais, nes nu paimkim labai paprastą pavyzdį. Nuo milijono eurų vertės, sakykime, vat aš noriu nuomotis milijono eurų vertės turtą.
Jeigu aš norėčiau jį pirkti, aš turėčiau įsinešti minimum 200.000 ne a įšaldai 800.000 kredituojamės su dabartinėm palūkanom įmoka labai svyruotų, bet būtų apie 5 6000 tose ribose aš galiu šitą turtą išsinuomot už 3,5 4000 man lieka dar 1500, kuriuos aš galiu laisvai a darbinti į ten, kur aš suprantu, kur generuos tikrai didesnę grąžą negu aš moku už už tą pačią nu už tą patį būsto kreditą. Ir aš dar turiu 200 k laisvų, kuriuos aš irgi galiu darminti.
Tikrai? Tu gi įmokos nepadarei tos pirmynės. Taip, aš įmokos nepadariau. Nu kiek aš padariau ten, žinai, trijų mėnesių depozitą įsinešiau, kaip pavyzdys. Nu tai aš rizikuoju ne 200 ką, aš rizikuoju trijų mėnesių depozitu tiktai, kuris yra 10.000. Tai nu gerai, paimkim. 190 liko. Tai jeigu aš tą 190 paprastuojuoju būdu paimsiu ir įdarbinsiu prie tos pačios, sakykim 10% vidutinės metinės grąžos, pinigai dvigubinasi kas septynis metus vidutiniškai. Tai galim paskaičiuot. Tai 28 metai, ane? Tai aš turiu keturis kartus padvigubinti pinigus, tuos 200.000.
Nu tai 200. Vienas kartas dvigubinam, 400. Dar vienas kartas dvigubinam, yra 800. Dar vienas kartas dvigubinam, blemba, ir dar vieną kartą dvigubinam, 3,2 milijono. Nominaliai aš turiu 3,2 milijono. Aš nevertinu infliacijos, jo, bet nominaliai aš būčiau atidavęs, nu, 2 milijonus už kreditą bendrai. Nominaliai, žinai. Ir ir plius aš dar turėjau laisvę dabar. Aš ir čia su sąlyga, kad aš periodinių įmokų dar nedarau. Čia su sąlyga, kad aš tik pradinį įsimečiau ir palikau. Pamiršai. Jo. Šiaip realiai dabar, kaip tu sakai, tai a toksai žinai žmogus, kuris netyčia gavo palikimą arba uždirbo daug pinigų, arba pardavė turtą ir dabar girdi, tai jisai tiesiog dabar įdėjęs į kažkokį fondą su 10% a palūkanom, a jisai a ką jisai dabar čia per 30 metų realiai susikūrė sau pensiją be
jokių problemų. Net nereikia daryt to dolar aš kiekvieną mėnesį nieko nereik galvot tai tiesiog žinai geriausias investuotojas pagal fidelity tą m analitiką geriausias investuotojas yra miręs arba pamiršęs, kad investavo realiai buvo daryti tyrimai geriausi investuotojai buvo tie kurie arba pamiršo, kad jie kažkur įdėjo pinigų ir iš tikrųjų ten viskas užaugo, arba tie, kur mirusių žmonių akauntai, kurie buvo, na, šeima po to kreipėsi, sako: "O tai va ten po ten 15 metų radom, tai ten žinai su dediniu palūkanu visa ta galia ir radai lobį.
Tai va, tai buvo geriausi akauntai, tai galit pasiskaityti tą ke studį, tiesiog įveskit fidelity ir tas geriausių investuotojų stadij į Googleą ir viską. Nu taip, žinai, čia didžiausia yra baimė žmogaus a visą laiką stebėti skaičius ir tą nežinomybę, kas bus, kas bus, dėl to pergyvena ten, žinai, stebi kiekvieną kritimą, augimą. O jeigu nežiūri, aš pats iš savo asmeninės patirties galiu pasakyt, aš per pirmą COVIDą investavau ir aš kažkaip užmiršęs buvau ir užėjau pasižiūrėti, pasižiūrėjau, kad viskas paaugo dvigubai per šitus keturis metus.
Taip galvoju, hm, nu tai ką toliau čia žiūrėti ir toliau nežiūriu, žinai. Taip. A, bet dabar grįžtant dar šiek tiek prie paskolų, a, visgi atsiras tikrai nemažai žmonių, kurie paskolas ims ir ir ir be to neišsisuksim. Kiek kiek daug reiškia paskolų dydis? Nes a žmogui paprastam ten 2% ir 16 ar 145 atrodo, nu dieve mano, tai čia 1 4 5 ar 16. Jo, nieko nereiškia. Sakys čia per 0,05, žinai, ar ten vieną. Na, bet ką tai reiškia per 30 metų?
Va šitie maži maži pakeitimai. Taip, tai vėlgi yra labai paprasta suskaičiuot ant to pačio skaičiuotuvo. Tai jeigu mes imam 100.000, net mintinai galima skaičiuot 100.000, nu, tai 2% 2% yra metinių palūkanų nuo likusios išmokėti pinigų sumos. Paimkime nuo 100.000. 2% yra 2000 palūkanų pirmais metais dalinam iš 12 mėnesių. Tai 2000 padalinus iš 12 mėnesių, kiek čia gaunasi? Apie 14 18 100 kažkas tokio. Tai va, dabar paimkim ir 1,6% paimkim, ane? Nu arba gerai ten 1,9. Nu tai tas 01 yra 100 € per metus.
Bendrai 100 € per metus dalinam iš 12 mėnesių, nu tai gaunasi apie 8€ per mėnesį. 8€ per mėnesį, jeigu mes mokam kredito ten, sakykime 350 € arba 360 € atrodytų nu nėra daug, bet procentaliai tai yra keli procentai nuo įmokos, tai vadinasi tai yra keli procentai nuo tavo pajamų kiekvieną mėnesį, kurie nuvažiuoja 30 metų. per 30 metų tas kapsiukas tas 100 € 100 € ten 80 € 100 € tai čia 01 ką reiškia refinansuotis tai yra kreditą a na tiesiog arba gerinti sąlygas tame pačiame banke tai yra turėti geresnes sąlygas arba mes galim tiesiog paimti ir sakyti aš einu į kitą banką sakykime mano dabar skola už patį turtą yra mažesnė nes aš jau kažkiek mokėjau mano pajamos tikėtina kadangi ėmiau prieš ką kažkiek laiko
bus didesnės, tai mano finansinė padėtis tai geresnė, aš esu geresnis dabar klientas bankui ir mano turtas dar pabrango per per tą laiką, kol aš jį nusipirkau kažkiek. Tai vadinasi aš esu geresnis a tas paskolos gavėjas, kuris gali gauti geresnes sąlygas. Tai aš tiesiog ateinu į kitą banką ir sakau: "Žiūrėkit, aš va turiu šitame banke vat tokią tokį kreditą, vat šitą turtą. Aš norėčiau pas jus, sakykime, vat refinansuotis ir turėti kreditą pas jus. Tai mokėti ne, sakykime, bankui X, o bankui Y.
Ir viskas. Ir bankas atitinkamai patikrinęs a dabartinę situaciją, dabartinę turto vertę, visa kita, jisai gali pateikti savo a sąlygas ir tos sąlygos tikėtina bus gerokai geresnės, negu buvo prieš tai. Na, nes 2 su5 yra pakankamai brangu. Aš sakyčiau, kad šiai dienai vėlgi apie 17 18 yra realu. Tai jeigu kažkas turi 2 su p ir daugiau, nu ta prasme galima paskaičiuot, kiek vienas emailas bankui gali a gali duoti naudos. Mhm. A dabar kaip bankui samam parašyti? Tai parašyti, kad žiūrėkit, šiuo metu mano finansinė situacija yra pagerėjusi.
A bankų maržą vėlgi galima į Lietuvos banką nueiti ir pasižiūrėti kokio kokios yra maržos šiuo metu a bendrai būstui skolinant. ir sakyti, žiūrėkit, nu tai Euriboras šiuo metu yra toks, mano banko marža yra tokia, rinka yra tokia, aš esu geresnis klientas, aš norėčiau pasigerinti sąlygas ir sumažinti palūkanas. Klausimas, kiek maksimaliai jūs galėtumėt mažinti šiai dienai. Vienas toksilas gali kainuoti 10.000 € sutaupytų pinigų. Mhm. Nu ir daugiau gali atitinkamai nuo nuo nuo Aš aš galiu iš asmeninės patirties pasakyt, nevardinsiu banko, kad nu tiek to, žinai, nuvardink, bet aš savo banke esu mažinęs per tris metus tris kartus.
Tiesiog laiškeliu parašiau dėl to, kad aš na žinai bendrauju su žmonėm ir sako va kaip tik pažįstama kitam banke gavo 1 59. Taip, pala pala pala. Aš grįžtu namo, laiškelį į banką, viską. Bankininkė man atrašo, sako, nu jo, gerai užpildykite, užpildykite formą, na, iš naujo. Užpildau formą, supildau, kiek aš gaunu pajamų, taip toliau. Ir sako: "Gerai, mes jum sumažinome ten iki 155." Taip, žinai, praeina kažkiek laiko, tai aš dabar net tiksliai nepasakysiu, kokia pas mane dabar yra a palūkanų marža, bet a kažkas vat kažkas aplink šitą.
Bet taip ir dariau, žin, kad tiesiog įsivinau kitų bankų ir aš net nesikreipiu, sakau žiūrėkit, aš netoriu kreiptis, aš tiesiog noriu toliau čia tęsti, bet padarykit mano palankesnes sąlygas. Tai mano praktikoje labai daug kas, ypač vat per kada apsimoka tą daryti, kai yra Euriboras užkilęs labai stipriai. Mhm. A tada bankas gi vis tiek skaičiuoja savo bendrą m tą pelningumą, bendrą maržą, nes banko uždarbis susideda iš dviejų dalių. Tai yra banko marža, ką bankas užsideda ir Euriboras.
Tai kadangi bendros palūkanos yra labai aukštos, tai bankas turi tendenciją mažinti jas, nu, gerinti sąlygas. Kadangi jau riboras yra fiksuotas dydis, kuris yra nustatytas, ane, centrinio banko, vienintelė vieta, per kurią bankas gali mažinti, yra banko maržą. Nu, tai jis mažina per savo lašinuko dalį, bet kai jau riboras pakrenta, tai tada gavosi, kad, žinai, jo, sukatino. Valio, valo. Nu, bet žinai, bankai tegul, kaip sakant, nu, neverkė. Praeitais metais, kiek girdėjau, vieną milijardą a pajamų uždirbo a pelno pelno atsiprašau, pelno uždirbo vieną milijardą.
Tai visai neblogai žinai. Nu bankas net sumokėjus ten kažkokį sėkmės mokestį. A pakalbėkime apie nuom pajamas, nes a daugelis į nekilnojamą turtą investuoja su tikslu a kurti pasyvias pajamas. Mhm. Bet yra tokių atvejų a kuomet žinai žmonės investuoja į nekilnojamą turtą ir perka nuomai imdami paskolą. Taip. Ir žinai, Lietuvoj šiaip toks tipinis požiūris, net užsirašiau, plytos yra saugiausia. Investavimas į akcijas ar fondus dažnai atrodo kaip kazino kažkoks lošimas ar skemas. Todėl geriau investuosiu į turtą, turėsiu va butą, čia mano, ir tada ima paskolą ir paleidžia nuomai.
Ar tai yra geras būtas, būdas, na, uždirbti pasyvias pajamas, nes nors aš dabar kaip galvoju, nu, čia yra labai rizikingas dalykas, tai nėra visiškai pasyvios pajamos. Aš tai vadinčiau angliškai yra toks terminas forced savings. Tai yra, kai tu esi m tu pastatai save į padėtį, kur tu priverstinai taupai pinigus. Tai yra tu skolingas bankui, tai tu atiduodi bankui kreditą, bet tuo pačiu nuomininkas tau nu atiduoda tuos pinigus. Tam tu paaukoji kažkiek tai laiko, tai gaunasi, kad tu turi santaupas tame bute, kuris po truputį auga vertėje.
Nu, bet kadangi tu moki palūkanas, tai atitinkamai tu nelabai ir uždirbi šitoje vietoje. Ypač jeigu mes kalbam apie tuos atvejus, kur, nu, ant savų, sakykime, išeina žmonės. Tai va, tai gaunasi toks priverstinis būdas taupyti ir ilguoju laikotarpiu jis tikrai, na, pasiteisina, viskas yra gerai, bet ar tai yra tas tikrasis investavimas ir pasyvių pajamų kūrimas, aš sakyčiau labiau negu taip. Tai dabar ar esi atlikęs skaičiavimus tradicinis tas būtent, nes lietuviai tiktai supranta nekilnojamo turto nuomą kaip pasyvių pajamų kūrimą ir koks yra dabar vidutinė kokia yra vidutinė a nuos grąža per metus atmetus remontus, brokerio mokestį, nekilnojamą turto mokestį, a bendrijos mokesčius, a remontą, ten kažkokias šlangeles ir taip toliau.
Žinai, bruto, bruto skaičiavausi ir net ir Lietuvos banke yra 67%. Tai čia yra bruto prieš visus verslo liudijimus, prieš visus vat ką tu išvardinių liudij. Tai vat jeigu mes skaičiuojame neto, tai klasikinis atvejis 3,5% apytiksli. M OK. O dabar tada ant kitų svarstyklių yra a tas užsienio am sakyčiau modelis, kur jie daugiau žiūri į dividendų portfelį ir investuoja į dividendų. Aš net žinau, kad ir tu savo portfeliu daliniesi. Mes galėsim juo pasidalinti aprašyme, kur tu rodai, kur pats investuoja ir kokios grąžos ir panašiai.
A tai jeigu įvertint šituus abu, a kas yra geriau ir kas daugiau atneša pajamų, o gal ramybės, aš nežinau. Va, tiesiog papasakok apie tai, jeigu dėti ant svarstyklių ir nuomą, ir dividendus. Jo, nu sakykime, bet kokiu atveju aš skatinčiau žmones daryti tai, ką jie supranta geriau, nes tada tikimybė suklysti yra mažesnė. Tai reiškia, jeigu tu geriau išmanai nekilnojamo turto rinką konkrečiai Vilniuje, sakykime, ane, konkrečiai tam tikram rajone, tu stebi jau n laiko, tu dalyvauji rinkoje labai ilgą laiką, tau dabar persimesti dalį į dividendų, nu, portfelį, tikėtina, kad tu nt būsi gerokai pelningesnis, jo, negu dividendų portfelyje, nes ten reikės mokytis, ten tikėtina pridarysi klaidų, užpirksi kažką ne taip, ne tuo laiku galbūt, e, ir tos pajamos nepradės eiti taip greitai, kaip tu planavai, nu, atitinkamai
tu eisi per mokymosi procesą dar su tuo. Jeigu žmogus, kaip aš, pavyzdžiui, kuris didžiąją laiko dalį sėdi rinkoj su akcijom, fondais ir panašiai ir man dabar reikėtų sakyti, Aleksandrai, nu tai ar čia geras dylas va tt va čia ką aš žinau, aš aš nesu toje rinkoje. Aš galiu teoriniame lygmenyje padaryti analizę, bet man reikės vis tiek specialisto pagalbos, tai yra tikėtina brokerio pagalbos, kad jisai sakytų: "Jo, žiūrėk, šitas dylas yra geras, šičia prastai." Tai, e, mano galva, investuoti reikia ten, kur žmogus daugiau supranta, bet nominaliai, jeigu mes žiūrėsime, tai dividendinis portfelis ilguoju laikotarpiu galėtų būti gerokai pelningesnis negu nekilnojamas turtas.
Mhm. E, nu, su akcijų augimo tempu pačiu, bet vėlgi portfelis portfeliui nelygus ir NT NT, nu, nelygus. Bet jeigu aš imu standartinius, nu, tuos vidurkius, sakykim, vidutinis Lietuvos nekilnojamas turtas, vidutinis dividendinis portfelis, mano praktikoje, kiek aš dariau ir skaičiavimų, kiek aš ir sau dariausi skaičiavimu, visa kita, nu, dividendinis portfelis laimi ir laimi jisai per vieną labai paprastą prizmę. Aš turiu riziką svyravimo, bet aš neturiu rizikos, kad nu sugedo šlangutė. K tu kai kalbi apie rizikas vyravimam, va čia labai įdomu su dividendais, paaiškink prašau, nes žmonės irgi to bijo.
Vat ir vadina kazino. Mhm. Nu, įsivaizduokim, dividendų portfeliai dažniausiai neauga taip greitai, kaip ETF fondai, kaip SNP, ane? Jie jie turi augimą ženkliai mažesnį, bet jie išmoka metus pinigus. Dabar jeigu dividendinis portfelis yra, kuris man žada ten, pavyzdžiui, aristokratų fondas 4 su5 ar kiek jis ten moka, plius minus 4,4 4,4 ar atsitikus tokiems svyravimam kaip dabar, m pats portfelis nukrito, bet aš gaunu tuos pačius 4eturis keturis, ar ir krenta mano dividendai? Tai labai paprastai, jeigu mes kalbam apie klasikinį ETF fondą, tai kaip jisai veikia, jame yra akcijos, nu tai yra verslai, kurie generuoja pelną, nu tai visos visi verslai yra pelno siekiančios organizacijos, jie uždirba atitinkamą pelną ir išmoka dalį to pelno investuotojam.
Tai šiuo atveju, jeigu investuotojas yra institucija, tai yra fondas, nu, tai jie gauna į savo balansą tuos pinigus ir tada jie su tais pinigais ką padaro, išmoka mum. Nu tai, nes fondas yra kolektyvinio investavimo priemonė, kur daugybė žmonių tokių kaip va tu, aš, nu, kolegos, paprasti žmonės atneša pinigus valdymui, ane, tai yra turto valdymas. Tai va, tai ir realiai tas turto valdymas dar irgi kainuoja, bet vėlgi kalbant apie NT sąnaudas, tai verta paminėti, kad ir fondas turi savo sąnaudas.
Tai yra turto valdymo mokestis, vadinasi, ter, tai yra total expense ratių, ane? E, ir jisai paima dažniausiai, jeigu tai yra, e, tas pigus fondas, iki 0,1% nuo e viso tavo turto, kurį tu vat investavai, ane? Tai sakykim nuo 100.000 vėlgi 0,1% tai gausis 100 € per metus. Nu tai palyginkime tai su nekilnojamo turto išlaidomis, ane? Tai čia kaip nekilnojamo turto mokestis, kažkas maždaug tokio jo, savotiškai taip. Tai va, tai bendrai paėmus tada mes, kai investuojame į fondą, mes perkame tų akcijų arba tų to krepšelio dabartinę vertę.
Jo, vat, nu, va tiek kainuoja, sakykime, visas tas krepšelis kainuoja, sakykime, 100 €. E, mes galim uždirbti dviem būdais. Tai yra iš kapitalo vertės prieaugio lygiai taip pat kaip ir nekilnojamas turtas, jisai brangsta ir dar generuoja tas pasyvias pajamas. Jo, tai skirtumas tarp nekilnojamo turto ir fondo, tai kad fonde e ta pinigų dalis, kuri gaunama na dividendais atgal į fondo vidų, taigi yra fondo vertės dalis. Ir kai jisai išmoka mums ją, tai fondo vertė sumažėjo ką tik per tiek, kiek jie išmokėjo.
Kai nuomininkas moka mum pinigus, nu, tai jisai nemažina nekilnojamo turto vertės. Nu va čia šita dalis, ane? Tai tą irgi reikia suprasti. Ir sako: "Va, išmokėjo dividendus ir, pavyzdžiui, pakrito šiek tiek tas fondas." Kodėl jisai čia dabar staigiai pakrito? Todėl, kad sumažėjo fondo pačio vertė. Bet tu vis tiek sakai, kad dividendų portfelis yra a long terme, kad ir tuos pačius 30 metų imantra pelningesnis verslas. Taigi kiekvienais metais plečiasi, didėja, a didina savo pelną ir tokiu būdu mes galime a prognozuoti, kad turėsime vis didesnį pasyvių pajamų srautą.
Ir kaip Varenas Buffetas, jisai gi nupirko Coca-Colos, ane, n metų prieš. Kiek jisai gauna dabar dividendais, nu tai yra neįtikėtiniai skaičiai. Jisai praktiškai kas metus gauna tiek pat, kiek sumokėjo už Coca-Colos akcijas tada tai jisai vien dividendais tiek gauna. Kodėl? Nes tai yra vienintelė pozicija, kurios jisai nepardavė. Tai yra kompanija, kuri plėtėsi, nuosekliai, po truputį didino ir akcijų vertę, ir dividendus. Ir pats geria Coca-Colą kiekvieną dieną. Jo, ir gyvena kiek ir 93 metai nekenkia jum kažkaip va.
Tai jo, patyrę investuotojai žino vieną paslaptį. Stabilumas ir grąža prasideda nuo teisingo turto klasės pasirinkimo. Susipažinkite su INR Rento nekilnojamo turto nuomos projektų finansavimo platforma. Pradėkite tik nuo 500 € ir uždirbkite kiekvieną mėnesį mokamas pasyvias pajamas. Kodėl verta rinktis in rento? 2024 met jie yra pripažinti geriausia investavimo technologija Europoje. Jau sufinansuota per 40 milijonų projektų Lietuvoje, Lenkijoje ir Airijoje. Išmokėta virš 4 milijonų eurų palūkanų investuotojams su nulis nemokių projektų. Investicijos užtikrintos pirminėmis hipotekomis ir vidutinė grąža viršija 12% per metus.
Tačiau atminkite, investavimas susijęs su rizika, tad diversifikuokite ir investuokite atsakingai. O norėdami išbandyti Inrento, spauskite mano nuorodą po šio video ir pradėkite jau dabar. Gal tu galėtum pasidalinti tikrais aktualiais fondais, a, kurie būtų prieinami europiečiams, lietuviams, a, Lietuvos bankuose, nes ne visi kartais atsidarinėja kažkokias platformas, ne visi tiki, bet bankuose sąskaitas bankuose turi visi ir ten prieiti prie Sebos, Vedo ir taip toliau. A, akcijos ir fondai mygtuko gali bet kas. Taip. Ir faktas, kad skiriasi fondai nuo to, ką tu gali pirkti Lietuvos bankuose, nuo tą, ką tu gali pirkti ten Freedom, Interactive ir taip toliau.
Dividendiniai fondai. Ką tu rekomenduotum galbūt tokiam startuoliui, pradžia moksliui, kur žinai, norėtų tiesiog average, a kad nereiktų ten labai domėtis. Nei jis turtu domisi nekilnojamu, nežino, kur čia Vilniuj geriausios vietos, nei jis ten supranta dividenduose, bet žinai, jeigu sakytų nenori prašaust su nekilnojamu turtu, pirkt ten vokiečių gatvėj, niekada neprašausi. Žinai, tai vat ir čia, žinai, gal yra kažkoks keli variantai, kur, žinai, galima saugiai be galvos skausmo tiesiog pasirinkti ir ir kažkaip tai pradėti. Pirmas dalykas nerekomendacija, žinai, Lietuvos bankas draudžia dalint rekomendacijas.
Jo, tai nerekomendacija. A, jeigu jum yra iš tikrųjų įdomu, pasižvalgykit po viso pasaulio fondai. Tai yra WWCE, tai yra avangardo viso pasaulio, reiškia, fondas. A, įeina apie 3600 verslų iš viso pasaulio. Geriausi, kokybiškiausi viso pasaulio verslai. E, realiai vienas fondas vienam, nu, visam gyvenimui gali būti, nes tu, jeigu pasauliui sekasi gerai, tau lygiai taip pat sekasi gerai. Jeigu pasaully sekasi prastai, atitinkamai tau irgi sekasi prastai. Dingo monetarinė sistema, tau irgi tikėtina pinigų nelabai reikės, ane? Nu tai tai va tai čia yra fondas, visas pasaulis.
Jisai yra šiek tiek a brangesnis turto valdyme, 0,22% pas jį yra. A tai reiškia nuo kiekvieno 100.000 mes sumokėsim 220 € per metus už valdymą. Tai va, tai jis turėtų būti praktiškai bet kur, nu, ta prasme bet kurioje platformoje, banke, nu. bet kuras, kur labiau galbūt nišinis galėtų būti, irgi orientuotas į visą pasaulį, tiktai praleistas per papild papildomą kokybės filtrą, tai yra world quality ETFas, a, tikeris XD EQ, a, tai X, D raidė, E, a, tai čia būtų tiesiog irgi visas pasaulis tiktai susiaurinta iki 300 kompanijų.
Tai reiškia iš 3000 su viršum atrinktos 300 kokybiškiausių. Tai va tie, kas norėtų ten Appleo, Nvidijos, Googleo ir panašiai sau į portfelį vieno mygtuko paspaudimu, šitas variantas galėtų būti prieinamas. Wareno Buffeto, a kur jisai netgi savo žmonai sakė, kad jeigu manęs neliks, tai jeigu tu nežinosi, kur investuoti, yra S&P 500, tai jų yra krūva a pačių fondų, kurie seka šitą indeksą. Tai gali būti vienas populiariausių tikriausiai, kurį galima surasti visuose bankuose. SXR8, tai SXR8 arba VUAA.
A, nu tai vėlgi m čia yra tas pats. Vienas tiesiog kainuoja apie 100 € šiai dienai. A kitas kainuoja 480. Nu tai m vat aš būtent esu nusipirkęs, kuris kainuoja 480. Nu tai va, tai čia yra vienas tikriausiai populiariausių Europoje bendrai fondų, kuris seka būtent S&P 500 indeksą, tai yra 500 didžiausių Amerikos kompanijų, ane, a vienoje vietoje. Ir jeigu Amerikai sekasi gerai, nu tai valio. Jeigu Amerikai sekasi prastai, šiai dienai su tarifais a sunku nuspėti, kaip čia bus.
Taip. Nu tai va, tai čia yra šitas fondas ir jeigu jo turto valdymas yra 0,07%, tai reiškia nuo kiekvieno 100.000 tu sumoki 70 € už valdymą. Nu tai vat paimkime, ane? Jeigu mes kalbam apie bankinius pačius produktus ir fondus, tai labai atkreipkit dėmesį į turto valdymą, nes ten gali būt ir 1% ir pusantro. Tai reiškia, jeigu aš perku S&P 500 va tą indeksinį, tai aš turiu 7 € nuo 100 K a investicijos už valdymą. Jeigu aš perku sakykime su 1% valdymu, nu tai aš atitinkamai 1000 sumoku.
Kiek kartų tai yra brangiau per met per metus kasmet nepriklausomai nuo to, ar jis uždirbo, ar pradirbo. Mhm. Nepriklausomai nuo šitos vietos. Tai aš būčiau linkęs, jeigu aš jau perku tą patį krepšelį, aš būčiau linkęs pirkti tą, kuris kainuoja nu 70 valdyti per Apie mokesčius užsiminei. Palieskim šiek tiek juos, nes a čia tokia įdomi tema. A ir man visą laiką buvo įdomu, nes sako vat turtingieji mažiau moka. Mhm. Ir aš tai visą laiką tokį, žinai, kai dabar va čia valstybėj kalba apie tuos mokesčius, tai toks jausmas tuos turtinguosius labiau nori nubausti už tai, kad jie geba uždirbti, bet kažkodėl visą laiką tuos turtinguosius kažkaip tai kaltina, kad jie išvengia mokesčių.
Kaip ar iš tikrųjų yra kažkaip tai būdų išvengti tų mokesčių ir sumokėti mažiau? Žinai, yra visiškai legalių būdų optimizuotis mokesčius. Jas, ar gali pavardinti legaliu būdų, kur VMI mums čia dabar neparašytų laiško, kad ką jūs čia dabar ta pati mažoji bendrija, ane? Nu tai jeigu tu dirbi ant individualios veiklos dabar, nu tai tavo, nu ta prasme tavo mokesčiai bus vienokie, ane? Tai gausis ten apie 20% tu turi susimokėt. Bet jeigu tu persimestum į mažąją bendriją, kaip pavyzdys, ir iki 300.000 1000 € apyvartos darai, tarkime.
E, kas jau Lietuvoje skaitosi, nu, tas a šiek tiek ten didesnis, ane, nu, tai tu moki 5%, a, gyventojų pajamų mokesčių, ne, atsiprašau, pelno mokesčių. Mhm. Tai vat a plius tu pagal civilinę paslaugų sutartį gali nurašyti į sąnaudas a tas išmokas, ane, pas save į MB, tai yra tavo sąnaudos, kurios mažai bendrijai pačiam kaip verslui nebus apmokestintos. Tai tu tiesiog keiti veiklos formą ir tu jau, sakykime, sutaupei. Aišku, tą reikia labai labai skaičiuotis, bet čia kaip vienas iš labai paprastų pavyzdžių.
Jeigu tavo individualios veiklos pajamos viršija ten 35.000, tū aš sakyčiau, kad vienarešmiškai vertėtų svarstyti, nusisamdyti gerą buhalterį ir pasiimti mažąją bendriją kaip veiklos formą, tam kad tu galėtum tiesiog labiau optimizuotis mokesčius sau, pats sau valdyti, kiek tu turi sąnaudų, kiek tu turi to pelno ir nu ir viskas ir išsimokėti tiek, kiek tau reikia. Taip. Nu tai tu keiti, keisti veiklos formą nėra uždrausta. Jo, nu tai kaip pavyzdys tada vėlgi yra kitų būdų. E, aš žinau, kas teigia įmonės užsienyje, pavyzdžiui, vien dėl palankesnės mokestinės aplinkos.
verslas šiai dienai gali migruoti į užsienį labai nuotoliniu būdu realiai. Tai va, tai jeigu žmogus išsikėlęs sau tikslą optimizuoti mokesčius, patikėk manim, ypač su kapitalu, jisai ras būdą optimizuoti mokesčius. Ir mokesčių didinimas turtingiesiem, tai reiškia žmonėm, kurie gebaiti prie šitų mechanizmų, dažniausiai efekto kažkokio neduoda. Tai va, dar mažiau bus surinkta mokesčio. Vidutinė klasė tikėtina sumokės daugiau, nes jie dar neturi prieigos, ane? E ir gausis, kad tu labiausiai apmokestini vidutinę klasę. A, tas, kas gebėjo prieiti prie įrankių, vis tiek juos naudos ir naudosis ir naudos dar labiau ir tai bus paskata iš tikrųjų.
Dabar jeigu sėdėjo ir kentėjo ir galvoji, nu, nu, dar tiek, žinai, dar galiu mokėt, dabar pakėlė, nu, ne, nu, va dabar iš ir viskas, žinai, verslas išsikelia į užsienį ir labai man atrodo vieną mes turim pavyzdį, tai va apie marketas, kuris į Olandiją išsikėlė, ane? Nu tai žinai, kiek mokesčių nesurinkta dabar, žinai, tai tada jeigu taip pažiūrėti į tuos pačius startuolius, ten a mačiau OKmano postą, kur jisai rašė apie darbuotojus, kurie pas juos uždirba labai daug ir nori juos apmokestinti, Tai pirmas dalykas, nu, konkurenciją muša, ane?
Tai tie patys darbuotojai sakys, tai kam aš čia būsiu, aš išvažiuosiu į užsienį dirbti, man tenai geriau, nes ten jis filialą, įregistruos užsienio filiale dirbantį žmogų, žinai, mokesčiai keliaus visai kitai šaliai, o žmogus paslaugos, paslaugos bus čia, žinai, tu gi gali dirbti Lietuvoj realiai iš viso visas internetinis verslas, bet kas, tu gali registruot kur nori, o sėdėt Vilniaus ofise. Žinai, jeigu tu, nu, jeigu tu nenori mokėt, nu, tai tu ir nemokėsi, žinai. Jeigu tu iš tikrųjų sakai, kad, ok, čia yra a pakankamai sąžininga tam, kad mes galėtume mokėti nu vat tiek mokesčių ir mes tiek sumokam, nu, tai verslas ir moka.
Mhm. Valio. Kartais yra per brangu iškelti verslą į užsienį, nu, dėl veiklos modelio tam tikro. OK, tada rask kitų apigimo būdų. Tai va, bet bendrai aš nemanau, kad žmonės, kurie yra pakankamai protingi tam, kad sugebėtų uždirbti, nu žinai, 120 VDU, tai yra 120 vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį, kad jie bus pakankamai neprotingi, kad susioptimizuotų savo mokesčius arba nusisamdytų žmogų, kuris galėtų tą padaryti. Kainuos pigiau. Kainuos pigiau. Grįžkim prie investavimo. Ir čia, žinai, Lietuvoje dažnai bijo rizikuoti žmonės dėl sovietinės praeities, žinai, tos baimės, nes viskas sugrius, vėlgi tie fondai sugrius.
A nu kaip ir buvo SNORAS, ūkio bankas ir panašiai, kad pinigus prarasim. A ir visi kalba apie tą pasyvią, žinau, ankstyvą pensiją. Susikurkim pasyvias pajamas apie tą tokį, žinai, pasaką tą tokią. Ir visi sako, galima pradėt investuot ir nuo euro. Paimkim 100 €. Iš viso įmanoma investuojant 100 € kiekvieną mėnesį a vat sėdi arnas, kuriam yra 20. Kiek tau metų dabar? Jau 24 metai. Tarkim, jisai pradės kiekvieną mėnesį 100 € investuot. Realu jam susikurti kažkokią tai realią ten vokišką, amerikietišką pasyvią pensiją?
Paimkimsiu, žinai, paimk, skaičiuok leistą skaičiuotuvą. Yra tokia vadinasi compound interest calculator, tai visi gali tenai užeiti. A ir dabar padarysim tą praktiką. A startinis kapitalas yra nulis. E 10% sakei, ane, uždirbam vidutiniškai per metus su tuo pačiu S&P 500. E, nu gal atskaičiuokim, pavyzdžiui, infliaciją. Nu, septynis. Gerai, imkim septynis. Septynis. E, 24 metai, tai pensiją jisai turėtų, nu, į tą oficialią po 40. Šiaip tiesa. A nori, ką tik vat skaičiau iš mašinos ateidamas į studiją, e, tam, kad tu gautum e 582 € pensijos nuo 1400 € vidutinio atlyginimo, tau reikia atpahalinti 40 metų darbe turėti to stažo.
Tai reiškia, kad tu gauni realiai apie 30-40% savo buvusios. Čia taip baisu. Su ta pensija nesakyk, čia trečdalį, kad gausim a pensijos. Aš jau nekalbu apie tuos, kurie dirba pagal individualią veiklą, a arba turi savo verslus. Jie tai iš viso nieko negaus. Tai va, tai sakykim su 100 € per jeigu mes skaičiuojame atmetus infliaciją 264.000 realios perkamosios galios 100 € per mėnesį investuojant. Jeigu mes kalbėtume apie nominalią pinigų sumą, a, sakykime, prie 10% galim paskaičiuoti, tai tokiu atveju mes turime 637.
Nu, tai va čia ta nominali a su infliacija. Jo, realiai. Tai sąskaitoj aš būdamas 65 metų pamatysiu, kad turiu 650.000 €. Tiksliai. OK. Tai vat dabar išmesk penkis metus iš šito skaičiavimo. Tai reiškia pradėk penkiais metais vėliau. Ir va čia tavo įdomu. Taip. Jo. Ir čia tavo klausimas, žinai, ar užteks, ar gali kiekvienas susikurti? Nu, teoriškai taip. Praktiškai, žinai, kuo tu vėliau pradedi, tuo mažiau tau laiko užtrunka dirbti pinigam. Tai išmesk penkis metus ir tu turi 382.000, o ne 600.
Penkis metus pusę kapitalo. Taip. Vau. Taip. Išmesk dar penkis metus ir bus dar praktiškai. Po to jau tikrai neapsimoka. Jo. Ir žinai, žmonės labai pervertina tai, ką jie gali padaryti per metus ar du ir labai nuvertina, ko jie gali pasiekti per dešimtmetį, dvimtmetį, tršimtmetį. Ir žinai, mes pradėjom su paskolom ir žmogui, kai aš pasakau, nu tai 30 metų investuok, taigi čia viskas normaliai. Eik tu 30 metų, aš tai nedagyvensiu. Bet ant būsto kredito, žinai, jau rašosi 30čiai metų į skolą.
tuos tai pragyvens. Kur yra tas, nu, kur yra tas mindseto pokytis, ane, tos vat pasaulėžiūros. Nu, aš lendu į skolą 30čiai metų, jes, valio. Ir aš noriu 30 metų lygiai tuos pačius 30 metų rūpintis savimi ir krautis kapitalą. Ne, ne, ne, čia jau čia čia, čia jau žinai blogai. Tai man toks įdomesnis variantas. Nu jo, bet čia, žinai, yra dopamino žaidimai. A tu kai imi paskolą, tu čia ir dabar gauni raktus nuo naujo buto ir va valio, va, gavau taip, po to jau kaip nors susimokėsiu.
O atidėti kiekvieną mėnesį pinigus ir laukti kažko tai ten po 30 metų, ypač turėdamas tą skepticizmą iš praeities, jog griūna bankai ir taip toliau. Labai sunku suvokti, nes, žinai, a man labai patiko psichologinis toksai paaiškinimas, kai eini pro pro bandelių parduotuvę ir tu jauti bandelės kvapą. Mhm. Tu dar jos nevalgei. Vat net man seilė susirinko, ane? Tu iš tau išsiskiri iš karto dopaminas, nes tu jau žinai, koks tai bus kaifas, jeigu tu juos paragautum. Ir dabar, kai tu ateini į sporto salę, tau reikia numesti 30 kg ir tau sako: "Va, dabar tai daryk.
Dabar vat tu valandą sportuok, bėk, a, laikykis dietos ir tu numesi svorį." Žmonėm labai yra sunku suvokti, kad tas rezultatas bus pasiektas, nes jie po mėnesio nemato absoliučiai jokio rezultato. Taip. Ir ir tada labai sunku jausti kažkokį dopaminą ir kaifą nuo to, ką tu darai. Man labai įdomu, a, kad tu įtikintum tuos žmones, kurie va taip va mąsto, kad čia vėliau dar spėsiu tą investavimo svarbą. Įrodyk man, kad tikrai apsimoka tą daryti. A žinai, kiek yra Šveicarijoj oficiali pensija?
Zero. Nėra pensijos. Nėra. Jie viską susikrauna patys. Gali pasigūglint. A ta prasme ten yra tos išmokos minimalios, bet nu pagal jų pragyvenimo lygį tai yra tai tai yra visiškai ne tai. Ir kai pas juos buvo balsavimas, ar reikia ten kažką pakelti, padidinti, visi nubalsavo. Ne, nereikia. Kodėl? Todėl, kad tai yra tas vadinamas generational wealth, kuris a eina iš kartos į kartą. tas turtas, a, kur vienas kažkas pradėjo kraut tą turtą, e, kita karta to neištaško, krauna dar toliau, krauna dar toliau ir finale a jie turi, nu, neįtikėtinas, ane, tas pačias ir pensijas, kur iš tikrųjų tai yra, na, išmokos anuitetinės iš a tų pačių kaupimo instrumentų, iš tų pačių investicinių portfelių ir taip toliau ir panašiai.
Jeigu va aš tavęs paklausčiau žmogaus paveikslą, kuris a sulaukęs 50 metų, nu sakyčiau, čia toks jaurybinis amžius, kur jau gal ir per vėlu pradėt kažką tai taupyt dėl to, kad jeigu tu dirbi samdomą darbą ir uždirbi vidutinį atlyginimą, pradėt 50 metų, nu ganėtinai sunku yra per 10 metų susitaupyt sau gerą pensijinę pagalvę, iš kurios galėsi gyvent 30 metų. Taip. Kaip atrodo žmogus 50 metų, kuris, nu, jau tikėtina jam reikia susitaikyt, kad gyvens iš tų 40-3% pensijos ir nelabai ką ir ten pasikeis.
Koks jo vat paveikslas tuos 20- 30 metų buvo, kaip jis gyveno. Galbūt save žmonės atpažins iš tam tikrų bruožų, iš gyvenimo būdo ir išgirdę supras, kad reik kažką keisti, nes jų laukia tas pats. Dažniausiai tai yra tipinis scenarijus. A, baigiau universitetą visai gerai. Turėjau aukštesnes pajamas negu negu vidutines. E, ir galvojau, kad galėsiu sau leisti iš tikrųjų daug. A, tuo mėgavausi, tą leidau. Iš tikrųjų turiu ir automobilių, ir vaikai jau dabar praktiškai užauginti, išleisti iš privačių mokyklų ir taip toliau ir panašiai.
Ir in the end of the day aš suprantu, kad variau stipriai dirbau. Tai čia yra vienas paveikslas. Ir sveikata tikėtina parėjo. Mano pajamos sumažėjo gerokai ir dabar aš galvojau, kad aš uždirbsiu dar daugiau ir spėsiu susikrauti viską, nes jau visą viską gyvenime pasidariau. Vat liko šitas tiktai dalykas ir labanaktinis arba sveikata nelaiko, arba pasikeitė ekonominė situacija arba krizės, kataklizmai, dar kažkas ir panašiai. Ir tada gavosi tai, kad aš viską sukišau, dar vien žino, pavyzdžiui, skyrybos, jo, dar vien skaudžios skyrybos, kur teko padalinti turtą, vaikam atiteko kažkas taip toliau ten ir panašiai.
Tai va, kitas variantas, tai yra žmogus, kuris sako: "Aš viską žinau, taip ir bus. valdžia yra bloga, žinai, visi vys, nu, tipo turtingi vagy ir taip toliau ir panašiai. Nieko aš čia jum neduosiu ir panašiai. Aš čia vat einu į savo tą darbą, čia sąžiningai užsidirbu tuos savo pinigus ir man sąžiningai valstybė mokės. Nu tai va čia tas kitas variantas, kur tikėtina, žinai, dėl per didelio ego, kad nu nenori žmogus mokytis, nenori priimti naujos informacijos ir galvoja, kad jis viską žino geriausiai.
Nu ir visi aplink blogi ir taip susiklostė, kad jis yra aplinkybių auka. Nu vat jis dėl to taip ir nugyvens. Čia gal man labiau primena mano patėo, nu variantą. Dažniausiai, dažniausiai kas su kaip čia m sužlugdo tą žmogų, tai yra ne tai, kad jis a sakykim ne tai, kad jis kažkaip gyvena, bet tai, kad jis tam tikru metu a nepriėmė naujos informacijos, nepasidomėjo, nepasigilino ir nepadarė to žingsnio geresnio gyvenimo link. Tai yra tas vat uždarumas, nu tas naujos informacijos nepriėmimas ir galvojimas, kad nu viskas taip ir bus.
V čia turiu omeny a tos, pavyzdžiui, galimybių atsiradimo po Sovietų Sąjungos, kai gyvenom priespaudoj ir vien buvo viena ir kad gyvenam su ta pačia nuotaika ir su ta baime jau naujais laikais, ane, kur galimybės yra visai kitos. Galimybės visai kitos. A taip, apgavysčių yra daug dabar nu va tų visų skemų ten ir taip toliau, nuo telefonų ir panašiai. Tai telefonių, bet a žinai, pagalvokim iš kitos pusės. Logiškai mąstant, jeigu tu gavai skambutį telefonu iš rusakalbio kažkokio, nežinau, Petro kažkas, kuris prisistatė kažkokiu biržos makleriu, kuris čia tau dabar sako: "Žiūrėk, yra unikali galimybė investuoti, mes tau uždirbsim ten 30% per mėnesį, ane?
Nu, tu niekada to nedarei. Aš suprantu, kad ten tie 30% ten visa kita atrodo labai žavingai. Kiek reikia turėti, vat mes sakom nepasitikėjimas, bet tada kiek reikia turėti pasitikėjimo, kad tu atiduotum praktiškai visas gyvenimo santaupas vat pirmą kartą tau paskambinusiam užsienio kalba šnekančiam kažkam, kur klausimas išvis iš kur tu mano telefoną gavai, nu, bendrai paėmus, ane? Mhm. Tai ir mes turim tą labai didelį kraštutinumą, bet žinai, yra tokių įrankių ir vat, pavyzdžiui, labai čia garsiai nuskambėjo kelis metus am priešiškai sakyčiau, nuskambėjo a tema prieš gyvybės draudimą, prieš gyvybės investicinį draudimą, trečią pakopą.
Dabar iš viso nori visą antrą pakopą ten ko ne visi išsiimti. A kaip tu žiūri į šitus įrankius? Ar tai yra geri pasirinkimai, a ar visgi tai yra tiek blogi, kiek juos visi paišo ir kad tai nėra geras būdas investuoti? Ir čia yra irgi skemas ir čia apgaulė ir ateity mes neišsiimsim pinigų, nors kai kurie gyvybės gyvybinių gyvybės investicinių gyvybės draudimo, atsiprašau, va pavadinimas tikslus, a įmonės ten 180 metų dirba ir ir yra ten Šveicarijoj, Vokietijoj, Amerikoj ir panašiai.
Tai kaip su šitais įrankiais? Jeigu produktas sudarytas tinkamai, tai yra viskas išaiškinta, paaiškinta, žmogus iš tikrųjų kas tris penkis metus prižiūri, pasižiūri. E, jeigu jis dar vat tokiais kriziniais laikotarpiais, kaip pavyzdys, kaip dabar, a, nu, neapibrėžtumo laikotarpis, kai rinkos svyruojančios ir yra tos kupinos baimės, a, papildomas įmokas galbūt galėtų padaryti. E, tokiu atveju ilguoju laikotarpiu jisai tikėtina galėtų lenkti netgi daugumą aktyviai investuojančių, nu, vat, pačių per vertybinių popierių sąskaitas ten treidinančių ir panašiai. Tai vat, a, kodėl?
Dėl to, kad jis daro tą patį dalyką a nuosekliai jį prižiūrėdamas ekstremaliai ilgą laikotarpį. Žinai, čia kaip su treniruotėm, jeigu tu visą gyvenimą treniruojiesi, jo, nu, tai atitinkamai tu, kai tau sueina 60 metų, matosi, kur žmogus visą gyvenimą sportavo ir kur visą gyvenimą nesportavo, ane? Nu, akivaizdu, kuris. Jo, tai lygiai tas pats. Ir čia jeigu tu iš tikrųjų turi sudarytą produktą pagal tavo poreikius ir pasikeitus tavo finansinei situacijai, tavo šeimos sudėčiai, tavo pajamoms, a, tu darai korekcijas, tu turėsi labai gerą produktą, kuris autopilotu už tave viską padarys.
Išskyrus vieną dalyką, jis kainuoja brangiau, negu tu tą darytum pats savarankiškai. ar kainuoja brangiau negu a banko mokesčiai už fondus? E, panašiai. Panašiai, jo, panašiai. Tai jeigu žmogus tiesiog investuoja pats savanoriškai banke į akcijas ir galvoja, kad čia yra pigiau, tai realiai ar gyvybės draudimas, ar tas panaši. Jeigu mes kalbam apie fondo pirkimą, žinai, nu tai tu paimkime paprastai, e, įmonės, gyvybės draudimo įmonės, galima užeiti į Lietuvos banko puslapį ir pasižiūrėti investicinio gyvybės draudimo atskaitymai, mokesčiai.
Yra lentelė padaryta m ir ten yra įmokos mokestis. Tarkime, ten vienas, du, nu, 1% 2% būna, tai įmokos mokestis. Tai mes ir pasižiūrim, OK, įmokos mokestis 1%. Jeigu aš m perku 100 € tai vadinasi man nurašo 1 €. Jeigu aš per banką už 100 € pirksiu, a tai tikėtina aš sumokėsiu už tą ten ETFO pirkimą 10 €. Nuo 7 iki 15. Jo, kažkas tokio. Žinai, depends nuo banko. Tai vat. OK, tai jau aš čia nusimokėjau daugiau, bet tada yra pirmi trys metai.
Nu, kai kurios įmonės turi pirmus tris metus didesnį atskaitymo mokestį. Tai vėlgi reikėtų žiūrėti koks jisai yra. Jeigu jis yra ten, sakykime, 30-40% a per pirmus tris metus, tai vėlgi reikėtų pasižiūrėti, kokią tai įtaką daro ilgalaikiam rezultatai, nes realiai tai, kad tu ant starto sumokėsi, sakykime, 1000 € per pirmus tris metus, nu, bendrai paėmus, e, tai pakeis tavo galutinį rezultatą, nu, per 10.000 tū galbūt ne in general, bet geriau taip, nu, ir sukaupt vietoj ten sakykime nulio 280.000 tū kaip pavyzdys, ane, prieš pensiją.
E, nu, negu iš viso ten nesukaupt. O kaip tu žiūri į tą, kad antrą pakopą dabar nori iš viso žmonės vat ne tai, kad panaikint, bet labai daug nori žmonių išsiimti tuos pinigus, piktai žiūri į tai, ar tai čia yra geras loginis sprendimas, nes man tai iš žmogaus, kuris investuoja, man atrodo, kad, nu, tikrai neverta išsiminėt žmonėm pinigų ir pirkti teliko. O, o geriau palaukti ir tuos pinigus ateity išsiimti, nes vis tiek a akcijos, biržos augs ir tie pinigai uždirbs pinigus.
Kodėl toks noras yra tuos pinigus dabar išsiimti? Ko, iš kur ta baimė atsirado su ta antra pakopa? Na, tai vėl tas populistinis sprendimas, noras įtikti didžiajai masei žmonių, kurie gavę pinigus sakys, kad valdžia gera, nes leido atsiimti. A nu, nu aišku ekonomika šiek tiek pakils, nes pradės žmonės labai daug leisti, vartojimas didesnis. Tai va, bet prisiminkim, kur tie pinigai nuguls. Tie pinigai nuguls verslų kišenėse turtingųjų turtingų žmonių, kurie optimizuosis mokesčius ir jų nemokės. Nemokės. Ir į valstybę tai negrįš.
Ir į valstybę tai negrįš. E, tai yra blogai, labiau blogai negu gerai, a, mano galva, tiem, kas moka valdyti pinigus ir buvo automatiškai įtraukti į tą sistemą ir tiesiog nepadarė sprendimo laiku atsitraukti, galbūt dėl laiko stokos, galbūt tiesiog nepamatė pranešimų ir buvo įtraukti. Bet tie žmonės, kurie moka valdyti pinigus ir valdo finansus ir investuoja, tiem tai gali būti visai gera galimybė perimti daugiau kontrolės į savo rankas. Bet kiek tokių procentaliai žmonių yra iki procentims ir persikels jį į savo persikels į savo kitus portfelius, persikels kitur ir panaš.
Tai čia bus keli procentai. Keli procentai? Taip, 90% žmonių tikėtina gavę tuos pinigus išnaudos juos per artimiausius metus du protingesni panaudos a būsto pradinio įnašo a įsigijimui. Tikėtinai įsigys dar vieną NT, kuris e reiškia generuos tas pasyvias pajamas ir generuos papildomai ir tai ir su tuo viskas yra OK. Geriau taip negu ištaškyti kažkur ant televizoriaus ir ir ant žolapyos. Jo, tai vat ar kamadą nusipirkti. Tu kalbėjai apie šiek tiek naujus vėjus ir palieskime šiek tiek kripto.
A nes šita tema, žinai, jinai ypatingai įdomi jaunimui. Mhm. A jaunimas visas kaifuoja, tipo, žinai, čia vat aš, čia greit uždirbt, čia tiktai va čia galima normaliai uždirbti. Jo, jo. A ir tikrai ten yra uždarbiai, nu, didžiuliai, jeigu tu pataikai, žinai, šiandien pirki už 76, žiūrėk, jau kitą dieną 90 pardavia jau bam pliuse 14, žinai. užiek, bet gali taip pat labai greitai minus atsiras ir gali prarasti viską ir po to sakyti savo žmonai: "Girdi ten tos atostogos, kur mes planavom, tai jau žinok jau a tulike ne maržai padengti."
Jo, atostogos dabar būsim čia, jo dirbsim taip nu tai va ant teliko atostog užsimesim vaizdelį. Taip. Tai kaip tu matai, kokios būtų tavo prognozės a kriptovaliutom, pavyzdžiui, 32 metam, kur iš viso eina kryptingai kriptovaliuta? Nes yra tokių, yra tokių, aš nežinau, tu sutiksi ar ne, bet yra spekuliacijų, kad a kripto kapitalas jisai augs ir kapitalizacija bus kur kas didesnė ir kripto vienetas, nes jų yra ribotas skaičius, turėtų išaugti nuo pusės milijono iki milijono vertės. Čia už bitcoiną už vieną bitcoiną, taip, už vieną bitcoiną, kad tokia vertė prognozuojama.
Kokia tavo nuomonė? Aš pritariu šitai nuomonei. Anksčiau ar vėliau tikriausiai tai turės įvykti, nes jeigu mes kalbam dabar apie dabartį, tai aš turiu nemažai bitcoino pas save portfelyje ir su bitcoinu, ir su krypta susijusių aktyvų pas save portfelyje. Ir nepaisant visų turbulencijų rinkoje, šiuo metu kripto yra viena stabiliausių, Bitcoinas konkrečiai yra viena stabiliausių turto klasių, kuri ne tai, kad po tarifų ten paskelbimo jie labai stipriai nukrito ar vertėje ir ten pilna neapibrėžtumo, jisai po truputį stabiliai važiuoja ir kyla.
Ir jeigu mes palyginsime M2 Supply, tai yra pinigų kiekį ekonomikoje bendrai, kiek įliejama į rinką pinigų ir uždėsime Bitcoino augimo grafiką, ant pinigų augimo ekonomikoje grafiko, mes turime vienas prie vieno beveik idealią koreliaciją. Galit tą patys pasižiūrėti, tiktai yra su 110 dienų uždelsimu. Kitaip tariant, jis reaguoja apytiksliai per tris mėnesius bitcoinas. Vat atsirado naujų pinigų rinkoje, ten viskas persiskirstė, ten praėjo per vartotojus. Ta ta ta ta ta. Kur jie nugula? Jie nugula aktyvuose, kurie ilgą laiką nebus judinami.
Potencialiai mes galim turėti bitcoiną ir po milijoną už pinigus, bet dabar labiau klausimas, ar tai yra tiek pinigai mūsų nuvertėję, ar tai yra iš tikrųjų tas milijonas už Bitcoiną. Nu, nes kai bitcoinas kainuos milijoną, tikėtina, kad namai Lietuvoj kainuos po, nu, standartinis toks namų ūkis kainuos kokius 8 700 1000 €. Nu, žinai, kaip ir taip. Jo, bet bet vis tiek vienas bitcoinas, vienas mylikas. Tai mano galva, mes link to galime nujudėti, jeigu mes paimsime pagal kapitalizaciją aukso a kapitalizacija, kas yra 20 trilijonų, bitcoino kapitalizacija apie 2 trilijonai šiai dienai.
bendrai paėmus. Nu vat, paimkime ir dabar dalį šito pardavus auksą, ane, prie all time highus, tai yra ant aukščiausio taško. Ir permeskim kokius, kad ir papildomus 20%, tai yra dar keturis ane e trilijonus į bitcoiną. Tai tiek pinigų, a, tai yra dar 2/3čiai to, kiek dabar yra verta. Tai reiškia iš karto kaina X3, tai yra 300 K, nu paprasta matematika ten Formulė 1 remia ten Bybit, Cryptocom, Kraken, Coinbase ir taip toliau. Nu ir tenai žmogus treidina.
Mhm. Ten turi bitcoiną. A pardavė, nusipirko, pardavė, nusipirko. Žaidžia jis ten, žinai, kiekvieną dieną po penkis kartus. O žiūrėk, nukrito, parduoda. O, pirku. Ir dabar tai kaip jam šitus dalykus deklaruot? Ten gi tų pirkimų pardavimų ten po 10 į dieną ir po to po metų jam ten paskaičiuot, tai čia iš viso neįmanoma, imposiblė e misija neįmanoma. Ir tada ir ir be to ir nieks nepatikrins. Tai aš kaip suprantu, a kaip ir mes prievolę turim tą daryti, bet logikos tame nėra.
O tai tada kaip va čia šitoj vietoj protinga? Tai jeigu tu esi pakankamai sąžiningas žmogus, tai tu išsiimsi individualią veiklą ir sakysi, kad tai yra mano veikla, kur aš gavau sumą X pajamų, patyriau sumą X sąnaudų, kas yra sandorių komisiniai užpirkimo kainos. Ir va čia vat yra mano pajamos ir va čia vat yra mano, sakykime, pelnas. Žodžiu, turėjau bitcoiną, išsiėmiau du. Jo, kaip pavyzdys nuo vieno bitko 15% susimoko. Jo, valio. Viskas, žinai, tai jeigu tu esi pakankamai sąžiningas, kitas momentas, krypto biržos, jos daro QYC, a tai yra pažink savo klientą, a tuos klausimynus, jie žino, kur tu reziduoji.
Jie žino, jie žino šituos dalykus. Pati krepta birža, bet jie nėra įpareigoti teikti šitos informacijos institucijom. Tai nėra reguliuojamos biržos, tai yra kripto biržos, ane? M a viskas, žinai, tai jeigu tu esi pakankamai sąžiningas, a tai gali tą padaryti. Jeigu tu esi nesąžiningas šiai dienai, mano galva, valstybė neturi mechanizmo sukontroliuoti šito dalyko. E, matai, jeigu tai yra tavo tęstinė veikla, tai tai jau nu privalai registruoti individualią veiklą pagal Lietuvos jo, pagal Lietuvos Respubliką. Jeigu tai yra testinė veikla, tu gali kartą į savaitę kiekvieną pirmadienį atlikti du treidus.
Nupirkau pardaviau nupirkau pardaviau. Ir tai jau gausis tęstinė veikla. Kodėl? O kur yra riba tarp tęstinės ir netestinė? Tai va, tai atitinka, tai yra periodiškumas, nu tas dažnumas ir a kiekis. Nu, tai bendrai 52 savaites, nu, tai nu jeigu tu kiekvieną savaitę tai darai tam tikrą dieną periodiškai su tikslu uždirbti, nu, tu vykdai ekonominę veiklą. M a supratau. O jeigu, tipo kartais kartą į mėnesį tenai, tai jau žinai, tai va tada tu turi deklaruoti kaip kapitalo vertės tuos visus prieugius.
Jeigu tu tęstinai tą darai, tai tu tada kreipi į individualią veiklą ir m pagal IV apskaitos metodiką tą darai. O jeigu ten kartą įdėjai ir po penkių metų išsiėmei, tai realiai kiek persvedei nuo to skirtumo susimokei ir viskas ir tiek žinių. Taip. Taip. OK. Aš noriu šiek tiek tavo gyvenimo paliesti, nes kartais tokių žmonių, kurie patys investuoja, patys užsiima, a jie patys gyvena kitaip. Ir man labai įdomu tavo penkios taisyklės, kuriomis tu vadovaujies kiekvieną dieną. A, na, tokios galbūt kasdienės išlaidos arba ko tu sau leidi, neleidi, a, kurios aiškiai apibrėžtų tavo požiūrį į pinigus, į į finansus ir panašiai.
Penkios taisyklės. OK, tai pirma taisyklė, aš atsikėlęs pasitikrinau savo sąskaitas realiai, kad žinočiau, kiek ten yra pinigų. A, nes jeigu tu galvoji apie pinigus, nu, tai žinai, atitinkamai tavo fokusas yra į pinigus. Mhm. Kur yra fokusas, ten yra ir rezultatas. Tai dabar paklausius tavęs, tu aiškiai žinai, kiek pas tave yra centas į centą ar tiesiog taip centas į centą, žinai, neprisiminsiu visų sąskaitų, bet žinau, kiek yra viename banke, kiek yra įmonėje, kiek yra įmonės turte, kiek yra vertybinių papierių sąskaitoj vienas, vertybinių papierų sąskaitoj du, kiek yra sutelktiniam finansavimui, verslo Jėzų apsikrauna kaip viską jis turi žinoti.
Kai tu pasidarai tą labai patogiai, tau užtenka vieno appso, žinai, tu atsikeli ir tu pas kokį appsą naudoji? Aš naudoju Snowball Analytics. Snowball Analytics. Jo. A ir ten gali susidėti viską, viską. Taip, taip. Ir ten gali susidėti. A ir ten yra ir tos cash pozicijos. Jo, k O kaip ten susi susinchronizuoja su brokerines? Gali sinchronizuoti, kai kai ką reikia įvesti rankiniu būdu. Tai vat. Nu tai aš kadangi kiekvieną dieną pasitikrinu, tai ten nėra tiktai mano einamosios sąskaitos, nu, kurią aš a kurią aš disponuoju kiekvieną dieną, nes ten nuolat keičiasi viskas, ane, nes vis tiek kažkur eini, važiuoji ten taip susimoki.
Tai vat, bet bendrai aš kiekvieną rytą pasižiūriu į savo piniginę. Jeigu manęs netenkina rezultatas, aš tiesiog atsikeliu ir einu dirbt. A kas liečia didesnius pirkinius, tai antra mano taisyklė, tai yra nepirkti iš karto, a, jeigu yra didesnis pirkinys. Didesniu pirkiniu aš vadinu, kaip pavyzdys netgi tą patį ten, a, kamado į į namus, ane, vat grilinį, tai vis tiek jisai kainuoja ten apie 1000 € bendrai paėmus. Tai yra didesnis pirkinys. Aš leidžiu minčiai nu nepalik nepalikti manęs.
Jeigu jinai manęs nepalieka kokią savaitę arba dvi, tai aš jau tada sakau: "OK, nu tikrai, vadinasi, jau reikia, nes aš nuolat apie tai galvoju, primenu sau, a, ir tada jau aš darau tą pirkinį, kad tai nebūtų emocinis sprendimas čia ir dabar. Taip, kad, nes dažniausiai tai gali būti tik emocija nuspręsta ir tai gali būti pirkinys, kurio nereikia." Taip, visiškai. Ir tai leidžia sutaupyti krūvą pinigų bendrai paimu. Naujas telefonas išėjo. Reikia. M ar iš tikrųjų tau reikia?
Iš tikrųjų reikia dabar to 1000 € išleist papildomai. Papildomai. To. Ir šitas geras. Tai va. A trečia taisyklė, a kas yra vėlgi labai svarbu, tai bent jau dabar tai, kad pinigai, kuriuos aš uždirbu, aš traktuoju, kad tai yra pajamos. Aš žinau, kiek yra pajamų, bet sau aš išsimoku tiktai sumą X, ane? Tai kiek išsimoku, tiek ir išsimoku ir aš turiu pragyventi tą mėnesį neišsimokėjęs sau daugiau. Mhm. Nu, kitaip tariant man, aš manau, kad aš kažkodėl esu įsitikinęs, kad tau dar lieka.
A jo, lieka, nes tu taip va turiu pragyventi daugiau neišsimokėjus. Man atrodo, tau čia net nėra užduotis. Tau būna dažniausiai dar ir toksai: "O velnias, dar daugiau liko. Nu tai gerai, kažkur dabar reiktų padėt juos, nes jau vėl ateina kitas mėnesis. Jo, aš stengiuosi dabar planuotis taip, kad iš tikrųjų aš ir išleisčiau tiek, kiek aš išsimokau ir man yra sunku tą padaryti." A taip. Tai vat, nu taip, kad netaupyti, o gyventi už juos, kad taip man yra sunku, nes aš suprantu, kad kiekvienas šiandien mano investuotas pinigas į ateitį nupirks ateityje dalį mano a laiko atgal.
Tai yra tai, ko aš galėsiu keliauti, aš galėsiu negalvoti apie kažką, nebūt priklausomas ten nuo valstybės mokesčių ir vareva tiesiog ir optimizuotis mokesčius taip, kaip man patinka, o ne taip, kaip, žinai, reikia ir panašiai. Tai va, tai tai suteikia tos laisvės, bet tuo pačiu man norisi šiandien nenuskriausti savęs ir nu ir tiek. Mhm. Tai va, tai tai mokausi išleisti pinigus, žinai, kuriuos uždirbu. E tada ketvirtas dalykas, kas liečia drabužius, a tarkim ir tuos visus sezoninius dalykus, tai aš nemėgstu eiti ir pirkti po vieną kitą drabužį.
Lygiai taip pat kaip ir į parduotuvę eini su sąrašu, ko tau reikia. Tai lygiai taip pat ir į drabužių parduotuves eini su sąrašu, ko tau reikia. Mhm. Realiai man reikia trijų maikių, dviejų ten dviejų švarkų, a, dviejų kelnių, dviejų porų batų ir taip toliau. Ir aš paskiriu vieną dieną suvažinėjimui va tokiam išleidžiu kelis tūkstančius ten, sakykime, ant tų drabužių ir viskas. Aš žinau, kad pas mane ten, žinai, pusei metų, metam laiko aš turiu. Vsio, man tada galvos neskauda, ramu.
Tai yra aš visus tuos pirkinius ir kitas momentas, kai tu ateini ir išleidi kelis tūkstančius už drabužius parduotuvėj, tu gali drąsiai prašyti nuolaidos, nu, žinai, nes ne kiekvienas, nu, perka bendrai, taip, tai dar ir papildomai sutaupai. Tai va, tai tu dar ir papildomai sutaupai. Kitas momentas, tu tada būni susiplanavęs pinigų sumą, kurią tu nori išleisti. Tu žinai, a, kiek tavo biudžetas yra, ane, vat konkrečiai šitam dalykui, tai aš stengiuosi biudžetuotis. Iš kitos pusės, a, kas liečia ten maistą ir panašiai, tai jeigu yra tam tikros akcijos, kaip pavyzdys, tai pačiai kavai ar kažkam, kas yra ne negendantys produktai bendrai, tai aš anksčiau taip darydavau, dabar jau į parduotuvę nebeeinu, ačiū Dievui, dabar jau viskas sutvarkyta.
Taip, kitaip. Kai kiti kai kiti eina, jo, kiti eina, tai bendrai aš darydavau, kad nuvažiuoji ir tu pasiimi iškart porą dėžių. Nu žinai, kadangi tu gali sutaupyti labai labai ant šitos vietos, ant maisto, tai vat, ypač jeigu tu, tarkime, sportuojantis ir tau reikia, na, konkrečiai ten tų produktų tam tikru laiku ir tu žinai, kad tau jų reikės ilgam, nu, pač, kad mėgsti kažką valgyti, žinai, taip ir ir ir viskas. Ir tu nuvažiuoji ir iš tikrųjų susitaupo buitinė chemija žiauriai susitaupo per tas ten 40% 70%, kai yra nuolaidos.
indaplovių kapsules kažkada naudojau pusantrų metų, ta prasme, tiesiog buvau nusipirkęs ir tu pamiršti, tos sąnaudos pas tave nėra ir tu ją nupirkai ir turit minty, kiek infliuoja dar viskas, ane? Tai jeigu tu metus naudoji, tai tu dar, žinai, pirki prieš prieš infliaciją, žinai. Nu ir penkta taisyklė, nu tai labai paprastai, tai yra turto akumuliacija, tai yra investuoti kuo daugiau pinigų į ateitį, tam kad man reikėtų dirbt. Nu tai ta prasme tai yra versti pinigus į turtą, a nelaikyti pinigais.
rezervai turi būti, viskas tvarkoj, kažkiek ten galimybių rezervo, investavimui, rezervas kriziniam laikotarpiui, kad nereikėtų galvoti apie pinigus, bet a kiekvienas m tas pinigas, kuris gali būti įdarbintas, turi eiti ir dirbti man, tam kad man nereikėtų daugiau dirbti ateityje dėl jo. Gerai, o kaip apsiskaičiuoti, kiek man reikės pinigų ateityje? Mhm. A kad aš pragyvenčiau taip, kaip šiandien. Ir tada, kad žinočiau, kokios sumos maždaug man reikės ten 65 metų. M paimkim paprastą pavyzdį. M savo dabartines pajamas, tai yra pajamos a kurios atkeliaus pas tave jau po mokesčių, ane?
Dividendai dažniausiai, nu, mes išsimokėsim tikėtina dividendais arba per paskolas. Tai yra 15% šiai dienai apmokestinimo. Tai sakykime, aš turiu 1000 € paprastumo dėli kiekvienas 1000 kiek kainuoja? A 1000 € per mėnesį. 12.000 per metus aš turiu gauti pajamomis po mokesčių. Vadinasi, prieš mokesčius tai yra apie 14.400 apytiksliai. Dabar jeigu aš skaičiuoju, kad aš noriu gauti 14.400 400 e dividendais aš turiu paskaičiuoti, kiek procentaliai išmoka man fondas arba, nu, tos akcijos mano mano portfelis. Jeigu tai yra 10% metinių, tarkime, kad mintinai būtų paprasta skaičiuot, tai yra 144.000 kapitalo, tam, kad aš gaučiau 1000 € per mėnesį kiekvieną mielą mėnesį.
Mhm. Jeigu tai yra 5% ir aš noriu to saugesnio varianto, ane, ir panašiai, tai yra 288.000, tai kiekvienas tas procentas va tų vat pasyvių pajamų, jo, jeigu tai būtų 7%, 7,5%, nu, tai čia būtų apie 200.000, ane, bendrai per viduriuką paimkim. Tai kiekvienas tas procentas a pelningumo pasyvių pajamų duoda žiauriai didelį skirtumą ateityje, kiek a nu vat kiek to srauto galima bus generuot. Tai va, tai kiekvienas 1000, aš sakyčiau, tvariai kainuoja apie kiekvienas 1000 pasyvių pajamų per mėnesį po mokesčių kapitalo prasme kainuoja apie 220.000.
Tai reiškia, jeigu mes vertinsim pinigų nuvertėjimus visus ir taip toliau ir panašiai, mum tikėtina pensijoj reikės apie su nes toks, žinai, neskaičiuoju sotus orus, laimingas pragyvenimas, tai milijonas pusantro. O kaip ir sako, reikia būt milijonierium, kad gyventum sočiai. Aš dabar, nes, žinai, kai mes visą laidą pakalbėjom, aš dabar ir galvoju, a, iš viso to, a, kuomet žmonės jau turi kažkokio tai turto, kuris neša pasyvias pajamas, dar tada imė paskolas, a, moka palūkanas ir taip toliau, o nebūtų paprastesnis variantas tada visą tą turtą tiesiog įdarbinti, o pačiam tiesiog nuomuotis kažką, tai gyventi kažkokiam bute arba name, keisti gyvenamą vietą, net gyvenamą šalį.
A, jeigu dirbi nuotoliu ir tiesiog tada džiaugtis gyvenimu ir čia būtų labiau Dieve with of Zero modelis, nes tu neįsipareigoji kažkokiam vienam turtui. Tu neturi kažkokių skolų, paskolų ir panašiai ir tiesiog pinigai tampa paprastu įrankiu mėgautis gyvenimu. Tai sveikinu atvykęs į mano pasaulį, žinai, nes nu taip yra. Tai šiai dienai, jeigu mes norėtume m su antra puse sumesti viską į pasyvias pajamas a išmokančius aktyvus ir generuotis apie 10% metinių, m aš darau prielaidą, kad mes turėtume apie 10 vidutinių pensijų pasyviomis pajamomis po mokesčių, gal net daugiau.
Tai realiai man yra 35, jie yra 33. Tai žinai, mes kaip ir pensininkai bendrai paim kapitalas auga. A, pensija didėja, galit nieko nebeveikt. Taip, tiktai tiek, kad vienintelis niuansas, kadangi esi, nu, pačiame jėgų žydėjime ir suprantu, kad aš noriu daugiau ir galiu daugiau, tai atitinkamai dėl to ir dirbi, dėl to ir darai, bet jau ne dėl to, kad a uždirbtum tam, kad išgyventum. Nu, išgyventum, o uždirbtum tam, kad gyventum. Tai žinai, kaip būna būna vat kaip tu sakai, kad uždirbtum tam, kad gyventum.
E, kokia yra suma, kur jau nereiktų bijoti dėl savo ateities, jeigu tau yra 35 ir tu jau turi ten, nežinau, investavęs ar į fondus, ar turi ten kokį butą, ar dar kažką, kokia kapitalo apimtis turėtų būti, kad tu jau nebijotum dėl savo ateities. Netgi jeigu, pavyzdžiui, ir a praradai darbą, gal dabar vat darbe ar ten versle nesigauna ir ten vos vos galą su galu suduri, bet kapitalo turi. Vat kokia yra kapitalo suma, a kur jau nereiktų nerimauti dėl savo teisės.
Pagal mane aš saugiai jausčiausi tarp 750 ir milijonų jau. Jeigu tiek turi visam ir ir turtas, ir investicijos, ir banke, ir viską jau jau ram išskyrus turtą, kuriame gyveni ir už kurį moki paskolą. Nu čia čia aš tai ne kai tu pasakei, kad čia turtas, aš net nevadinčiau tai turtu. Jo, bet dauguma žmonių įskaičiuoja jį. Nu jo, bet tu už jį dar moki pats. Tau jis neneša pinigų, taip? Ir tu esi dar skoloj ir tu jį, nu nežinau, man tai čia nėra turtas.
Man tai atrodo, kad čia yra a liability. Taip, tai yra išlaida. Taip, tai yra išlaida. Tai yra tokia pati išlaida kaip kelionė arba automobilis, kuris nuvertėjas, žinai. Taip, faktas, kad kažkada tai tu turėsi, bet klausimas, ar tu atmuši net jeigu pasikeis situacija, va dabar karai ten taip toliau, žinai, a taigi buvo čia straipsniai, kad karo atveju a paskola niekur nedingsta, net jeigu yra sunaikinama. Skaičiau, kad jeigu karo atveju raketa parskrenda į tavo butą, tai yra force mažoras, tu iš draudimo nieko, o paskola tau lieka ir tu visą gyvenimą dar toliau už ją moki, nors turto neturi.
Vau, žinai, taip galiu tik pridurt. Tikėkimės, kad to nebus ir gyvensim ramiai ir laimingai. Tai ačiū. Ačiū tau, kad atėjai. Tai kad pakvietei, a tikiuosi, kad žmonės a susidėlios sau mintyse, kaip kaip toliau elgtis su pinigais. Tavo portfely jie gali rasti apačioje. Ir aišku, jeigu turit klausimų, tai parašykite jam. Jisai pats kuria nuostabų kanalą, tai galima sakyt kolega, tai užeikit į jo kanalą, nes tikrai aš ten labai daug įdomių tavo video pasižiūriu. A ir kas neturi absoliučiai jokio suvokimo apie pinigus, tai labai rekomenduoju.
Tai ačiū dar kartą. Ačiū visiems, kad žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti, kad čia skaičius tik didėtų ir mūsų būtų greitu metu 115 gal ir daugiau. Na, ir aišku parašykite komentarą, o mes su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. Ačiū. Iki. [Muzika] เ