28 liepos 2024
Apie šią laidą
Transkriptas
nu bet grikiai yra grikiai grikiai už 50 centų ir grikiai už 4 € kiekvienam produktui kiekvienas vartotojas turi nusibrėžęs taip vadinamos teisingos kainos ribas 99 centų ta sensacija magiški skaičiai septyni penki devyni nu o kaip su lojalumo kartortelėų ar jos vis dar veiksmingos dabar žymiai paprasčiau paveikti vartotoją nes jis apie save daug labai informacijos yra patikę daugiau negu 70% jūsų žiūrinčių šią laidą neprenumeruoja mūsų kanalo jūs užtruksite tik kelias akimirkas paspaudę subscribe mygtuką na o jeigu jūs norite kad mūsų kanalas augtų nepamirškite uždėti like mygtuko po šio video ir parašyti komentarų bent jau širdutės na o tie kurie yra nekantrūs tapkite mūsų kanalo nariais ir pamatykite visą turinį kur kas anksčiau nei visi kiti ačiū jums labai ši laida man asmeniškai įdomi tuom jog aš
kažkiek tai esu pats dirbęs pardavimų srityje ir teko man dirbti su rinkodara ir šiek tiek žaisti su kainomis su būdais pritraukti klientus bet šiandien norėčiau paliesti a tą tokį bendrinį daugiau žmonių liečiantį dalyką tai vaikščiojimą į parduotuv maisto prekių parduotuves nuolaidas akcijas ir visa kas mus supa tam kad mes daugiau nupirktume daugiau išleistume galbūt net nesąmoningai kažką nupirktume ko mum visai nereikia tai šiandien panersime į triukus a spąstus marketinginius kuriuos naudoja parduotuves ir vienas iš pirmų tyrimų kuriuo noriu pasidalinti tai yra tai jog vidutiniškai žmogus priima apie 35.000 sprendimų per dieną kai perskaičiau buvo vau galvoju tik tiek sprendimų priimam per dieną iš jų 226 susiję su maistu įsivaizduojat 200 26 kartus mes pagalvojom apie maistą a bet pirmas klausimas būtų ar galėtumėt paaiškinti sprendimo
priėmimo procesą kaip jisai vyksta mūsų smegenyse nuo pradžios iki pabaigos a taip tikrai labai įdomus jūsų rasti tyrimų rezultatai aš tiesą sakant prisipažinsiu ir nebuvau girdėjusi vat apie konkrečius skaičius tai atsiranda poreikis ar tai jis na natūralus alkis šklys mus skatina iš karto pradėti galvoti apie sprendimą patenkinti šį poreikį na arba a gali būti ir kažkoks tai dirbtinis suformuotas tam tikrų kitokių išorinių sąlygų nu apsisaugoti nuo lietaus ar ar ar ar nusipirkti kepuraitę kai užėjo labai kaitri saulė ar panašiai mm a taip pat gali būti poreikiai ir aplinkos suformuoti artimos aplinkos turiu galvoje žmonių arba socialinės a pusės socialinės visuomenės a kažkas kitas įsigijo aš pamačiau man taip pat reikia na bendru atveju viskas priklauso nuo to suformuoto vienokių ar kitokių aplinkybių poreikio na arba
jeigu kalbant ekonominiais terminais tai visų pirma turi būti paklausa mhm gerai tai jeigu mes turime jau poreikį tai kaip mes jau einame link to sprendimo priėmimo ok nu man gal primetė kažkas tai ane kad man reikia ten bmw automobilio iš tikrųjų gal man jo net nereikėjo bet nu visi važinėja reiškia ir man reikia gerai tai kaip ir idėja yra poreikis atsirado kaip mes einame iki tos pabaigos kokie dar žingsniai a tai štai vat tą suformuotą poreikį jūs turite galėti ir norėti įgyventti ti m tai tam kad priimti kažkokį tolimesnį sprendimą tai turi būti taip vadinama paklausa ką aš jau minėjau kuri ir priklauso nuo noro ir galėjimo nes jeigu jūs kaip sakot nenorite bmw automobilio tai jūs ir neformuojate jam paklausos arba jeigu norite bet
jo negalite įsigyti tai jūs irgi neformuojate jam paklausos bet jeigu ir norite ir galite tai kitas žingsnis mano nuomone būtų informacija ok tai reiškia yra paklausa iš ko jinai susidaro iš noro ir galėjimo tai reiškia pinigų ir tiesiog mano poreikio ar man to reikia jeigu man iš tikrųjų to reikia ir aš turiu pinigų tada aš jau ieškau informacijos taip nes galbūt jūsų poreikiui nėra kol kas tinkamų produktų arba jūs jų nežinote tai informacija sprendimo priėmimui mano nuomone yra vienas pagrindinių dalykų arba tas esminis dalykas nuo kurio mes darome ir kitus žingsnius esate jauni kūrėjai influenceriai o gal verslas ir norite pradėti kurti savo laidą tam yra puiki vieta studija record in vilnius mūsų studijoje savo laidą galite paversti unikalia dėl to kad mes turime daugiau
negu septynis skirtingus įvaizdžius ir jeigu netgi jūs neturite žmogaus kuris gali jums sumontuoti video visa tai turime mes jeigu norite pradėti jums tereikia parašyti mums laišką mūsų instagrame record in vilnius arba elektroniniu paštu hello@@arecordinvilnius.lt o kaip išmokti kritiškai vertinti informaciją nes dabar informacijos yra be galo daug dabar mes galime užeiti į google ir rasti apie tą patį automobilį ir 7000 gerų atsilpimų ir 7000 blogų atsiliepimų kaip įvertinti kokia situacija iš tikrųjų yra ir kokia informacija yra tikra teisinga ir panašiai a kaip tas kritinis mąstymas iš viso ugdosi ir atsiranda kaip atsirinkti tą informaciją na ir žinoma jeigu aš žinočiau taisyklę tai galėčiau galėčiau nuobelų gauti an taip bet žinoma yra yra tam tikri a tam tikri tam tikros gairės kuriomis galima remtis tai na pati
oficiali informacija iš na sakykime pardavėjo mhm a kur pirmiausia matyt ją reiktų panagrinėti įsigilinti o nėra taip kad a žmonės kartais nepasitiki oficial informacija nes galvoja kad jinai yra pagrąžinta ir labiau linkę klausyti atsiliepimų iš jau realių žmonių kurie neva pasakys tikrą informaciją kaip yra iš tikrųjų nes jie gi išbandė tą produktą ar paslaugą e visiškai teisingai kad toje informacijoje oficialioje pardavėjai gali būti linkę nutylėti kai kuriuos jiems nepalankius faktus iš kitos pusės na dažnai pardavėjus a teisingą informaciją pateikti apie produktą įpareigoja įstatyminė bazė mhm a be bet visiškai sutinku kad aplinkos vertinimai irgi gali būti priimtini tai čia gal ir atsirastų va tas kritinis mąstymas ane kur įvertinti tiek a originalią tą pirminę informaciją ir tada kartu su žmonių atsiliepimais kritiškai vertinti bendrą situaciją
ir pačiam nuspręsti taip a juk na turbūt visi kelionėse naudojamės booking.com m paslaugomis renkantis būstą kur apsistoti ir vienas matyt iš pagrindinių kriterijų ir yra tas vertinimo balas ar ne kiek kiek ten įvertino kiti e na tiek matyt pačiai tiek ir ir ir iš aplinkos neretai teko išgirsti kad gana aukštas balas juk irgi nuvilia nes mes kiekvienas turime skirtingus lūkesčius ir kas vienam galbūt tinka ka ir jįsivvertina aukštu balu kitam galbūt visai netinka nes jo lūkesčiai buvo kiti vat labai gerai prakalbat apie patirtį aš neturiu tokią susiradęs statistiką jog emocines reklamas emocinės reklamos gali padidinti produkto atpažinimą iki 70%.
o socialinis spaudimas kažką pirkti gali paveikti iki 30% mūsų sprendimų ypač jaunimo tarpe tai aktualu dabar štai atėjo į gal va toks pavyzdys kad a kai tarkime prekybos centre ieškome kažkokio tai produkto ir dažniausia turime gana didelį pasirinkimą ir na tarkime nesame nusprendę šiam momentui ką įsigysime ir staiga pamatome kad na likęs likusi kokia viena kita prekė ir dažnai pradedame galvoti kad a ko gero tai yra ženklas kad tas produktas a ta prekė yra tikrai gera nes jeigu ją pirko kiti tai ir beveik išpirko jau beveik neliko tai ženklas kad ir man matyt tiks tai na turbūt teko pastebėti kad prekybos centruose dažnai būna tų tokių tuščių vietų aišku aš negaliu teigti kad tai yra specialiai paliekama bet kas ten žino va vienas iš triukų
kaip daroma ane arba būna kad kažkokio produkto yra mažiau kitas dalykas turbūt va tas socialinis spaudimas arba ta socialinė įtaka tai yra kai tu ateini ir tarkim traškučiai a nu jų be galo daug ten dešimtys lentynų ir kaip išsirinkti tie kurie yra skanūs tai dažniausiai kažkaip tai tiesiog pamatai šitus kažkur mačiau turbūt geri kodėl jie geri kur mačiau net neįsivaizduoju bet tas vat social socialin socialinė įtaka jinai daug ką duoda tikrai taip ir na kažkas įėjo prieš mane paėmė būtent tuos ir ko gero jau ateina į galvą mintis kad man reikia sekti šį veiksmą m ir atkartoti imti atkartoti na tiesiog kadangi žmogus yra sociume gyvenanti asmenybė būtybė tai natūraliai iš labai labai matyt seniai tas yra susiformavę sekt sekti na bandą sekti kitus ir
elgtis na panašiai kaip kiti o ką kuo pavyzdžiui psichologiškai skiriasi žmonės kurie atkartoja ir kurie to nedaro na vat sąmoningai daro tiktai ką numatė tarkim vat jisai mato kad kažkas paėmė kolos buteliuką kažkokį tai bet jisai eina savo kolos buteliuko pasiimti o yra kurie tiesiog vat kaip ir jūs sakot atkartoja teko domėtis ir a matyti laidų ir tyrimų kad maždaug apie penki tiktai procentai visuomenės nepaklūsta bandai ir jie visada eina prieš geras tik 5% e taip tai reiškia kad 95% 95% mes galime daryti didžiulę įtaką taip tikrai taip ir ir ir vat daugiau tokių laidų esu mačiusi būtent apie sąmokslo teorijas kur kur vat šitas yra įrodyta a na sakykim du rutuliai juodas baltas penki iš šešių a eksperimento dalyviai šeštasis penki iš šešių šeštasis
a a šeštasis tiesiog atėjęs eksperimentą mhm a nežinantis jo esmės ir jeigu tie penki pasako kad čia abu tarkime juodi rutuliai ant stalo tai tiktai vat ką aš minėjau maždaug 5% išdrįsta pasak teikti priešingai aha reiškia visi sutikti nori su kitų nuomone ok a o kaip vat pavyzdžiui veikia tas impulsyvumas kai jūs sakot vat žmogus eina atkartoja vis tiek čia yra impulsyvi tokia reakcija aš esu skaitęs statistiką kad 62% žmonių a prekes perka impulsyviai a ne pagal kažkokį sąrašą ne pagal kažkokius tai aplinkos veiksnius a kokius dar nesąmoningus sprendimus mes dažniausiai priimam parduotuvėje a apie kuriuos mes nes nesuprantam ir kokie mechanizmai būtent tai lemia a taip labai geras klausimas a turbūt kiekvienam yra tekę būti tokioj situacijoj kai išėjom na hipotetiškai truputėlį pasakysiu pirkti
duonos bet grįžom su pilnu pirkinių maišu ir ir tos duonos net ir ne nusipirkom pamiršom taip buvę ir ne man vienam turbūt tai čia visiems yra nutikę taip taigi labai labai didelę įtaką daro impulsyvumas ir žinoma prekybininkai tai žino ir sudaro visas sąlygas kad mes tą impulsyvumą priimtume o kokios tos sąlygos yra visų pirma matyt produktų išdėstymas tai dažniausia pamatom labai gražių spalvų daržovių skyrių mhm ir tai k ku kuo labiau spalvota a tuo labiau traukia mus kažką įsigyt a taip pakelia nuotaiką spalvos nes niūrios spalvos kaip ir na sakykim mūsų ar ne žiema ir ir ir tokia depresija gali pradėti imti tas vadinamas sepelininis dangus o kai tiktai dangus žydras pas mus visus nuotaika geresnė o kai nuotaika gera tai mums ir lengviau išsiskirti
ir tarkim su savo uždirbtais pinigais tyrimai rodo kad žmogui priimti sprendimą reikia tik septynių sekundžių septynių sekundžių tikrai ne apie mane čia jūs greičiau aš ženkliai lėčiau žinokit svarstyklės aš taip ilgai galvoju aš į tuos 5% turbūt įeinu a kokius psichologinius metodus parduotuvės naudoja siekdamos sudaryti pirmąjį įspūdį per septynias sekundes aš čia gal sakyčiau čiau kad parduotuvių tikslas yra truputį kitoks kaip tik gal praleisti ilgiau laiko parduotuvėje ir per tą ilgesnį buvimo laiką m prisipirkti prisirinkti daugiau produktų mhm ir na tą ir ir matome jeigu mums prekybos centre reikia jau tos pačios mūsų minėtos duonos tai kažkur tai greičiausia tas skyrius bus arti kasų ir pakeliui mes praeisim daug labai patrauklių lentynų su įvairiais mums reikiamais ir kartais nelabai reikiamais produktais bet vat per pamatę
vis tiek pirmiausia mes pamatom mhm ir tada pamatę ateina smegenys mūsų impulsas reikia mums ar nereikia ir dar vat įvertinę tą informaciją apie kainas apie galbūt patirtis ar ar paties ar ar kitų girdėtas e ir priimam va tą sprendim per sep sekundes na taip pagal ką prekybos centrai a parduotuvės a dėlioja savo spalvų gamą pavyzdžiui paimti juvelyrikos parduotuvess tai ryškios švies tiesos būtinai ryški gražiai išryškina juvelyrinių dirbinių grožį ir ten jau va ta balta spalva ji turi didelę reikšmę tai irgi kažkaip tie gaminiai gal ne kartą galim parsinešę ir ne tokį gražų pamatyti nes vat nuo šviesos jie įgauna ypatingą blizgėjį tai parduotuvės visą laiką reikia paprašyt ar galima įsinešti į lauką pasižiūrėt kaip atrodo dienos šviesoj galima būtų kad suprasti kiek tos apgaulės egzistuoja
ir kaip kaip dienos šviesoj tas produktas ir daiktas atrodo egzistuoja toks apgaulės metodas renkantis prekes kuomet prie variantų pridedamas trečias mažiau patrauklus kaip dažnai šis metodas naudojamas ir kaip jis mus veikia atrodo lyg ir mes suprantame kad tas trečias yra mažiau patrauklus ir galbūt ir per brangus ir taip toliau bet vis tiek jis mus emociškai paveikia įsigyti tuos kitus du produktus arba vieną iš jų kalbant apie tas taip vadinamas jungtinę kainodara aš taip pavadinčiau šą šią kainodaros strategiją kada a perkant tarkim du trečias už pusę kainos arba kažkoks susijęs arba netgi gal kartais ir nesusijęs produktas jis arba pigiau arba netgi galbūt kartais ir ir nemokamai mhm tai vis tiktai nors gana gerai žinom kad nuolaida visada naudinga turi būti ir pardavėjui bet būdami pirkėjais
pasiduodame tai nuolaidų magijai ir m štai jeigu perkant du kažkas trečias pridėta nemokamai arba už pusę kainos mums tai atrodo patrauklus pasiūlymas a taip kitas klausimas ar jeigu jie būtų visi atskirai mes juos įsigytume mm ir čia matyt priimant tokių prekių pirkimo sprendimą reiktų į tai ir atkreipti dėmesį nesenai visai mano draugė norėjo pirkti akinius ir jai pasiūlė antrą porą už pusę kainos ir jinai jau beveik buvo o geras ir pradėjo antrus rinktis o po to save sustabdė ir sako palauk bet aš gi atėjau vienu akiniu man antrų net n reikia ir sako pirmiem padaro nedidelę nuolaidą man vis tiek apsimoka vienus pirkti ir dėl to jinai nusipirko tiktai vienus nepirko antrų antros poros tai jūsų draugė yra labai racionali pirkėja sustabdė save tinkamai bet
jau buvo pradėjęs rinktis ir ir tie vat racionalūs pirkėjai jie nėra labai geri na pardavėjams nes reikia neracionalių kurie vidutiniškai perka 10-20% prekių kurių iš tikrųjų nereikėjo taip sako statistika kad mes atėję vat kaip sakom duonos 20% prekių pasiimam šalia kurių išvis net pasirodo nereikėjo a kokios psichologinė priežastys lemia tokius pirkimus tai mes aptariam bet kaip mes galime sumažinti a šitą procentą kad mes a nu pagaliau gal neišleistume tų 20 € daugiau mhm tai dar 20% dar čia toks labai sakyčiau ir ir ir nedidelis ka kaž kaž ar ne daugiau iš tiesų a nusiperkam to ko nereikia a man patinka vienas toks vadinamas trijų kablių principas tokiems kasdienio vartojimo prekėms galbūt jis ir netinka bet jeigu kalbėti apie tuos ilgesnio vartojimo produktus tai a apsvarstę
bū ko mums reikia ir galima tą apsvarstytą sąrašą na pakabinti ant vieno kablio pirmojo kablio a po 10 dienų arba po savaitės peržiūrėti sąrašą ir jeigu mums dar tikrai iš to sąrašo kažko reikia perkabinti ant antro kablio ir štai dar po 10 dienų dar kartą peržiūrėti tą sąrašą ir jau ką pakabinam ant trečio kablio tada jau su tuo galim eiti į parduotuv ar na įsigyti a internetu ar kaž čia tokio atmetimo būdu o jeigu pavyzdžiui kalbėtume apie maisto prekes a tas kurias perkame kiekvieną dieną kartą į savaitę na kaip čia sumažinti tą papildomų pirkinių a sąrašą kurio mums išvis nereikėjo impulsyvių pirkinių sraš o taip o jį tikrai reikia mažinti nes kaip rodo statistika išsivysčiusiuose išsivysčiusiose šalyse apie 100 kg kiekvienas žmogus per metus na
mažiausiai išmeta vidutiniškai taip reik vidutiniškai išmeta maisto produktų rezultatas to kad mes nusipirkome bet kaip tada jau žinant kad yra tokia žala m kaip tos žalos išvengti būnant parduotuvėje kai aš stoviu su krepšeliu kur 20% prekių yra visiškai to ko man nereikia kaip man vat išmokti jų nesidėti į krepšelį na klasikinis žinomas sąrašas iš anksto padarytas sąrašas ko reikia gal vat kitą paletė kodėl mes nenorim to sąrašo ir kodėl gi irgi daug gali būti priežasčių na tam reikia sugaišti laiko ai pasiruošt pasiruošt reikia s reškia išanalizuot šaldytuvą susirašyti pagalvot ką valgysiu savaitę į priekį taip arba netgi ir dar daugiau kartais mes dar net ir nuėję nepažiūrim to sąrašo nors mes jį ir susirašėm aš žinokit dar turiu vieną patarimą a iš tikrųjų tai čia
iš mano darbo specifikos su mitybos planais ir su klientais ir ko aš pats nesitikėjau kai daug metų tuo dirbau a nemažai buvo klientų kurie džiaugiasi mitybos planu dėl ko sako man dabar net sąrašai yra paprasčiau susidaryt nes aš žinau kiekius kiek reikia nusipirkti ir sako aš beveik nieko nebeišmetu sako aš aiškiai žinau kiek man kokio maisto reikia gramais suvalgyti aš tiek maisto nusiperku tiek jo pasigaminu ir sako pas mane išmetimas sumažėjo visiškai nes sako aš nieko neperku papildomai ir gramas į gramą pavalgau tai vat jeigu yra didelė problema siūlau pabandyti mitybos planus kur būtų gramas į gramą surašyt tada iš viso problema išsprendžiama na arbaatos irgi kitas klasikinis klasikinis patarimas kad neiti į parduotuvę alkanam nu taip sučiam nuėjus tai iš vis atrodo kad nieko
nereikia taip yra tokia nulio kainos poveikio a teorija a ir tai yra kalbama apie tuos nemokamus siuntimus nemokamos paslaugos kaip tai paveikia mūsų pirkimą nes nu mes visi suprantam kad nemokamas būna sūris tik pelėkautuose bet vis tiek tai mus veikia mums kažką tai gauti dovanų arba kažką tai nemokamai labai patrauklu nes jaučiamės na kaip sutaupę mm bet mes gi neįvertinam to kad mūsų tą sutaupytą dalį pardavėjai perkelia į tų produktų už kuriuos mokame kaštus realiai mes susimokėjom taip na susimokame mes už tai ir a vat priimam pirmiausia tą faktą kad mes gaunam nemokamai ir čia tas sepnių sekundžių impulsyvumas tiesiog suveikia ir viskas čia tas jau pirkėjo neracionalumas a neapsvarstymas visos turimos informacijos o galbūt ir informacijos neturėjimas jis suveik ir tie pasiūlymai kai už
kažką tai mums nereikia mokėti jie atrodo žymiai patrauklesni jūs pasakojat apie kamuolius juodus baltus o čia buvo a dvi dėžutės viena dėžutę 10 € kuriuos atiduoda nemokamai o kitoj dėžutėj buvo 20 € už kuriuos reikia sumokėt 7€ tai dauguma žmonių pasirinko 10 € nors vertė 20€ yra kur kas didesnė nes ten gausi 13 € nemokamai bet dėl to jog ten reikia kažką tai dar duoti žmonės to nesirinko nors vertė buvo kur kas didesnė taip čia tas toks nu impulsyvumas visos informacijos neapdorojimas aišku mes visiškai visos informacijos na nepajėgū apdoroti bet reiktų nusistatyti matyt tuose pirkimo sprendimų priėmimo procese kuries informacija e visų pirma panaudosime priimant savo pirkimo sprendimą iš kitos pusės m gal čia tiktų ir ir ir toks a pavyzdys kad kainą mes matom
kartais kaip vertės matą o kartais kaip kaštų matą mhm tai kai kaina yra vertės matas tai didesnė kaina signalizuoja mums apie didesnę gaunamą vertę iš to produkto o kai mes kainą matome kaip kaštų matą tai tada didesnė kaina mums reiškia didesnius kaštus na ir tada mums didesni kaštai jie mažina m sprendimą nu bet grikiai yra grikiai nu grikiai už 50 centų ir grikiai už 4€ ir dabar vat kaip įvertinti čia kokybė ar čia vertė ar kaštas a ir kaip iš jų išsirinkti kai aštuonis kartus brangesni grikiai a dabar kai jūs pasakėte šitą pavyzdį man atėjo į gal galv kitas pavyzdys a a yra laimingų vištų kiaušiniai laimingų vištų kiaušiniai taip kaip įvertinti kad jos laimingos a taip ir yra narvuose laikomų vištų kiaušiniai tai kažkaip
laimingų vištų kiaušinius kur kas yra smagiau pirkti nei narvose laikomų všų kiaušinius aišku a o nieks nesakė tos laimingos narve ar nenarve neakcentuojam kur jos laikomos ti kad laimingos svaru kad jos laimingos taip supratau nu tai vat irgi čia gi neparodo kokybės teisingai tai yra tiesiog irgi marketinginis toksai žinoma čia yra ir marketinginių marketinginių triukų tame tame gali būti taip a pakalbėkime apie parduotuves išdėstymo prekes vat kaip jūs ir sakėt kad labai priklauso žmogaus elgsena nuo to kur prekės yra išdėstytos jeigu taip žiūrėti va tokios teoriniu pagrindu tai a viską mes lyginam priimdami pirkimo sprendimą mes lyginam sąmoningai ar nesąmoningai ir tam kad palyginti kažką pasirenkam kažkokią tai alternatyvą na m imkim nežinau cola ir pepsi ne kaip du produktus kurie mums yra alternatyvos tai
reiškia aš arba tą arba tą galiu pirkti ir aš patenkinsiu tą savo poreikį numalšinti troškulį ar ten skaniai skaniai atsigerti a kolos ar ar pepsi taigi ir skonis panašus taip taigi vat mes tarkim lyginame kuris mums patrauklesnis tai ta vertė kurią mes suteikiame produktui ji priklauso labai didele dalimi nuo alternatyvos kainos o gerai o jeigu mes stojam prie makaronų nu kur realiai ten begalybė pasirinkimo nuo apatinės lentynos iki viršutinės ta standartinė vertė jinai yra labai svarbi bet kuriems produktams pradedant vertinti ir prieš pradedant pirkimo priėmimo sprendimą tai tam kad susidaryti tos standartinės vertės lygį tai jeigu aš susidarau jį labai mažą reiškia pirkimo priėmimo sprendimui man labai reikia daug gerų savybių surasti apie tą produktą bet jeigu aš pas mano startinis tas a lygis yra
aukštas tai priimti pirkimo sprendimą man reikia jau nedaug tos vadinamos teigiamos diferencijuotos vertės dabar kaip mes tą standartą užsibrėžėm tą ką pamatom ok iškart aš pamatau pamatau aukštą kainą na ir tada žiūriu ką man pirkti man užsifiksavo kažkoks tas pakankamai didelės kainos lygmuo ir aš tada jau vertinu aha tai pas tą etiketę gražesnė ok čia teigiama vertė gal jį perku o tas kažkur apačioj a man jis pasilenkti reikia ištraukti iš iš iš kažkur pažiūrėti paimti o jeigu dar mes pavyzdžiui norime palyginti kainas standartinio mato kiek kas kainuoja kurios būna užrašytos taip labai smulkiom raidėm tai turbūt reiktų atsigulti ant parduotuvės a grindų kad pažiūrėti kiek gi kainuoja ten sakykim 1as kilogramas kaip standartas kaina makaronų taip tai dabar išeina taip kad aš atėjęs prie lentynos
kurią pirmą kainą pamatau tai yra mano atspirties taškas principe taip arba arba turbūt mes kiekvienas žmogus esame pirkę kažką tai ir mes įsivaizduojame kiek ta prekė galėtų kainuoti na tarkim ten varškė man atrodo turėtų kainuoti 3, 50 už kilogramą ir kai aš ateinu ir matau kad 5€ aš tada galvoju ko jinai yra geresnė ane tai reiškia kad aš turiu turėt savo kažkokį dar kainos įsivaizdavimą kiek man tas produktas yra vertas nes būna tikrai kad ateini pamatai kainą ir galvoji palauk kodėl šitas rištus sviestas kainuoja 15 € kai jis kainuoja sepn kodėl taip visiškai teisus jūs esate kad kiekvienam produktui kiekvienas var vartotojas turi nusibrėžęs taip vadinamos teisingos kainos ribas čia vat apie tas lentynas ir kainas kalbėjom 99 centų tą sensacija a ir atrodo nu
jau visi mes žinom tą 99 centų taisyklę ir atrodo nu gii ten tas vienas centas bet vis tiek kažkaip tai atrodo 399 tai 3€ viskas vėlgi remiasi į mūsų psichologiją kur su kuria mes dažnai turim sutikti ne ne nėra taip lengva ją nugalėt ėti a o čia yra todėl kad pirmą skaičių mes atsimenam geriau negu antrą antrą geriau negu trečią trečią geriau negu ketvirtą ir taip toliau ir panašiai ir štai pirmą pamatę ten vieną mes jau jį atsimenam iškart jis mums užsifiksavo o kad po to yra ten devyni devyni jau jie mums mažiau šiek tiek informa ir vertės turbūt suteikia ane tokios a ten ir su centais taip taip mhm na tai lygiai taip pat yra ir ten 99 arba 199 ir vat jau mes
pasakant 100 ir jau jau aš pasakau 100 jau vat kažkur įsivaizduojam kad tai bus 100 ar ne o tada 10099 nu vis tiek tas 100 jau jau pasakiau 100 m bet aš dar mačiau daug yra tokių restoranų kavinių kurie taiko dabar tokius įdomius sprendimus kaip ten 7 77 8 88 ar ten 8 89 ar tai yra veiksminga ar tai yra tiesiog žaidimas a su su kainomis kad nebūti 99 centų kategorijoje taip yra tie vadinami psichologiniaje kainodar magiški skaičiai tai va septyni penki jie čia yra magiški skaiia e na taip ir kaip jie mus veikia mus skatina pirkti labiau a na tyrimai rodo kad taip ir kokie yra 57p penki ir septyni ir ir na vat tas devyni devy tas taip visiškai kur kur nedaug trūksta
iki apvalios kainos ir m šiaip teko skaityti kad žiūrint iš pardavėjo pozicijos tai jam geriau taiky ti devynių strategiją neiš septynių nu o kaip su lojalumo kortelėm ar jos vis dar veiksmingos manyčiau kad veikia jeigu vis tik mes daug turim ir dabar patogu mums daug turėti nes dauguma kortelių mes turime telefone tai kaip ir mums nereikia jų fiziškai turėti pakanką mobilią aplikaciją parsisiųsti ir turėti marketingo visos strategijos adtech vadinamas advertiing technologies jos a m leidžia susidaryti labai puikų vaizdą apie a pirkėj iš to koks pas mus telefonas iš to ką aš skaitau ką aš žiūriu kokie yra mano draugai ką aš skelbiu pagal tai nusprendžia ko man gali reikėt parduotuvėj tai pagal tai gana gerai gaunasi pirkėjo vaizdas gana tiksliai vau geras ir jau tada
na pagal tą vaizdą galima parinkti geriausi pasiūlym žinoma kur kur kur visi pastebėję kad na kuo mes domimės tai tiktai tos technologijos juk vystosi tai dabar labai paprasta kuo pasidomėjom iškart mums tą pasiūlyti aišku tada siūlo laikui jautrias visokius ten akcijas a liko ten 15 minučių arba tik dvi dienas tik tau šitas pasiūlymas gali nusipirkti šitą ogienę nes matė kad pirkai jau šiais metais penkis kartus su kortele tai tik tau šiandien kitom dienom ne bet tik šiandien mhm taigi sakyčiau kad dabar žymiai paprasčiau paveikti vartotoją a nes jis apie save daug labai inform informcijos yra pateikęs tai įsivaizduokime kad dabar žmogus atėjo į prekybos centrą eina link nu įvardinkim maksimos įėjimo ir jis dabar turi atlaikyti kliūčių ruožą tai gal visų pirma sustoja prie prekybos
centro durų ir kalbant apie tą vartojimo prekių prekybą nors ir nebūtinai pažiūrėkite ar tikrai pasiėmėte sąrašą mhm tai turėt sąrašą ko jums reikia neiti be sąrašo taip jeigu norite pirkti tiktai to tą ko tikrai reikia ir nepasitikite savim kad jūs galite atsilaikyti įvairiems prekybininkų triukams sąrašas manau yra teisingas sprendimas tiksliau į tuos 5% neįeinam kurie nesiv vadovauja išorės veiksniais taip įėję į parduotuvę na pagal savo sąrašo ilgį pasirinkime ir pirkinių krepšelį ir čia gal dar norėčiau paminėti tokį neseniai perskaityto tyrimo rezultatus kad netgi a pirkinių krepšelio rankenos turi e poveikį pirkimams e tie tradici iiciniai pirkinių krepšeliai kuriuos mes vat ir turi vieną rankeną ir mes juos stumame vat taip na sugniaužia į kumščius e jie mažiau a tokius turėdami mažiau nuperka negu kad vežimai
arba jo vežimai pirkinių negu kad jie turėtų dvi rankenas ir a vat tokį jų stūmimo būdą ir viskas reiškia jeigu taip laikome tai daugiau nuperkame jeigu taip tai mažiau taip va taip daugiau ir čia na ten apie iki 30% buvo bent jau to tyrimo rezultatais skirtumas reiškia viskas pagrįsta tuo kad jeigu mes tokį veiksmą darome tokį stūmimą tai atitinkamai raumenys dirba tie kurie a na vat dirba tuo pat metu kai mes kažką atstumam m o vat jeigu mes laikom taip tai tie kuriuos dirba tie badys kuriuos mes kaip ir apglebiam geras nebūčiau pagalvojęs aš kažkaip norėjau susieti su tuo kad jeigu taip laikau tai lengviau paimti jeigu sąrašas nelabai ilgas vis tiktai rinktis reikų nešiojamą krepšelį krepšelį gerai pasiimam krepšelį ok toliau m ką čia
mes įėje matome ir kaip eiit dabar prie prekių nes tai vadovautis vadovautis sąrašu ir matyt dar vienas stengtis negrįžti negrįžti kad buvai kažkur tai ane taip nes na dažnai a žinoma jeigu visiškai vadovausimės sąrašu tai minimizuosime ir to grįžimo metu galinčius atsirasti krepšelyje papildomus nereikalingus a pirkinius e bet vėlgi grįžtant kad tiktai nedidelė mūsų dalis yra tie visiškai racionalūs pirkėjai na o %io racionalumo tiesiog negali būti mhm tai tai va toks bendras patarimas kad nu bandykim negrįžti nes kai grįžtam dar kažką pamatom ir dar kažką tai įsidedam dar kažko prireikia ok taip a tai tada einame tik ten kur yra tos prekės kurių reikia a atėjus prie reikiamos prekės e pažiūrėti panagrinėti jeigu vat čia už tai ir reikia derinti pirk j nes dažniausia a
jis neturi laiko ir va tas kuris neturi laiko tas priima na jam pačiam ne tokius palankius sprendimus tai a gi retas kuris dirbantis žmogus gali išnagrinėti sakykime tų pačių prekybos centrų leidžiamus kassavaitinius prekių su akcijomis pasiūlymus ir susirinkti savo pirkinių krepšel į apvažiavęs tris keturis ar ar ar panašiai prekybos centrus beje tokį žmogų žinau y jisai susirenka visus tuos žurnaliukus iš visų parduotuvių a susidaro sąrašą kur ką pirkti ir pravažiuoja pro keturias parduotuves ir sako aš taip sutapau belekiek pinigų nes aš visur nusiperku visko ko man reikia bet ženkliai pigiau pagal akcijas bet sutikite tam reikia laiko v tam reikia laiko tai tai ir laiko nemažai taigi vat dažniausia n turime laiko tai kiek jau turime laiko išnaudokime pasirinkimų pažiūrėjimui toje pačioje parduotuvėje jeigu jau
ne keliuose tai o ką pasižiūrėti tai žiūrėti kilogramo kainą pagal tai taip šitą reiktų įvertinti jeigu tikrai norime sutaupyti ten dažniausiai būna mažų šriftų parašyta kur nesimato taip taip kur dažnasp minėjau ten ypač apatinėj lentynojp ypač apatinėj lentynoj taip kur ten j ne apie tas prekes kurių reikia atsikratyti kurios galbūt nėra tokios kokybiškos arba nėra tokios geros bet tokiose tinkamose vietose pastatytos kur mes ten nesusimąstę nusiperkam o po to nusiveliam yra tokios kažkokios strategijos taktikos iš parduotuvių pusės mums įkišti prekę kurios mums išvis nereikia na matyt reiktų atidžiau pažiūrėti į tas prekes kurios yra su ypač didelėmis nuolaidomis nes jos galėtų papulti į tą vat jūsų minėta kategorija mhm jeigu tai kas čia galiojimo laikas gali būti ane a na taip tai kai galiojimo laikas
tai čia visiškai aiški kaip sakant pardavimo strategija ir mes jau tą turime įsivertinti ir ir ir manau kad labai gera ta tendencija kad su greitai besibaigiančiu galiojimu e laiku yra daromos tikrai didelės nuolaidos ir daliai pirkėjų tai yra tikrai patrauklu įsigyti produktą m kurį ten valgys šiandien už žymiai mažesnę kainą tiktai vėlgi reikia įsivertinti ar tikrai mes valgysim šiandien ir ar nebus taip kad na nusipirkom kad ir pigiai bet po to tai keliauja tarkim kažkoks maisto produktas į šiukšlių dėžę tai nu tai ką duoną nusipirkai į šaldytuvą padėjai a ledam ten nieko neatsitiks šaldyklyje čia galau kas dar daržovės ir vaisiai nu galiojimo neturi pagal vaizdą o keliavom toliau prie kasos nu vat jau mes apėjome jau susidėjome nu jau mes taip jau kruopščiai viską
praėjome jau pagal kainą susivertinome viskas ir atėjom prie kasos ir ten viskas spalvota čia vat jau žiūrim ką čia dar siūlo a kas ten prie tos kasos darosi a o taip ten yra nemažai spąstų nes galbūt tikrai kažką užmiršome ko mums reikėjo ir nereikėjo prie kasos mes lauk ir tai yra laikas kai mes na nieko labai neveikiam laukiam kol prieis mūsų eilė ir tuo pačiu pasidairome kas gi ten padėta na ir kai matom dažnai pamatom ir mums a kaip ir reikalingų prekių kurios dažniausia ten yra kur nedidelę biudžeto dalį sudarančios tos mažos kainos prekės kurios vat spontaniškai tai k kainuoja nu taip a ir ypač reikia a atkreipti dėmesį į į į šitą šituos pirkimo spastus jeigu esame su vaikais žiūrėk krepšelį atsirado iš kažkur
tai daiktas taip taip taip tai ten būna iki pat apačios dažnai kaip tik vaikų akių ir rankučių lygyje tinkamos jiems pr ės tai kaip gudriai viską apgalvoja tai čia a bet tada aš taip galvoju kodėl tokios trumpos tos mūsų kasos nes tikrai pas mus neilgos ten galėtų jas prailginti tris kart ilgesnes padaryti kai visi laukia eilėj ir tada iš viso pardavimai tiem visiem menknikiam padidėtų na čia gal išgirsiu jūsų mintį ne ne ne neklausykit šitos minties prikyvininką ir panaudot supratau ok nu visai neblogas gidas gavosi gerai ačiū labai a manau kad a tikrai daug naudos m gaus mūsų žiūrovai kitiems apsipirkimams ir nepapuls į prekybininkus spastus a aš tuo tikiuosi ačiū visiems nepamirškite parašyti komentaro kas padės mums augti ir susimatysime su jumis jau kitą
savaitę iki