19 gegužės 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Bet jis gėjus, ane? Nu, bet jisai gėjus, jis gi atbulinį jungięs, ane? Aš žinau vieną tiesą. Tau grasina ukrainiečių kariai. What? Ir sako, kad tu nelįstum prie moters. Aš noriu tyčiotis iš savo šalies, aš noriu spjauti arba kartais aš noriu pasiųsti kažkam. It's ok. Visoks žmogus yra. Tai blemba net apsiverkiau. Bičiuliai, ar nepavargote nuo visų tų varginančių greitųjų svaipų į dešinę, į kairę ir neatrašytų žinučių? Kartais greitos pažintys kaip greitas užkalis, kur po kelių žinučių nori paragauti jau kito saldainio.
Štai kodėl nuoširdžiai rekomenduoju pažinčių portalą darnippora.lt. Čia prieš pasineriant į meilės labirintą atliekate unikalų suderinamumo testą. Taip, tikrai testą, kuris ne tik patikrina, ar jums patinka ta pati muzika, bet ir ar turite bendrų gyvenimo vertybių bei humoro jausmą. Pažinčių per programėlės Statistika yra negailestinga ir jinai sako, kad tik nedidelė dalis greitųjų pažinčių iš tikrųjų virsta kažkuo daugiau, o darnipora.lt siekia tų retų ir tikrųjų ryšių. Taigi, jeigu nebenorite daugiau trumpalaikių nuotykių, gaustinimų ir apsimestinių anketų, prisijunkite prie darnipora.lt.
lt. Čia ryšys prasideda nuo gilios pažinties, o ne nuo greito svaipinimo, kaip kokiam temų kataloge. Eikite, išbandykite testą ir pažiūrėkite, ar atrasite savo antrąją puselę, kurios pavydės net ir draugai. Tu išpilddei savo svajonę, o aš o aš, matai, atsiradau ten, kur netikėjau, kad galiu atsirasti vedėjo vietoj. Bet labai džiaugiuosi, žinok, kad mane gyvenimas atvedė čia. Bet žinai, a man visą laiką a įdomu, kai žmonės taip pasiekė kažką tai savo gyvenime. Tu a ar buvo tavo gyvenime kažkokių momentų, kada tu suabejojai, kad pasirinkai tinkamą kelią tapti a dainininku?
M ne, gal nebuvo to momento, kad suabejočiau savo pasirinktu keliu, dėl to, kad jisai buvo labai tęstinis tas kelias. jisai, nu, aš visą laiką link to ėjau nuo kažkurių tai metų, kaip tu sakai, nuo 17 galbūt, nuo 18 metų jau prie prie pie prie pilnametystės. Aš mokykloje dalyvaudavau įvairioje scenos scenos veikloje, tai ir skaitovų konkursai, ir kažkokie tai vaidinimai. Ir ten man natūraliai gerai sekėsi, ko aš labai nepriėmiau. Galbūt taip pakankamai atmestinai žiūrėjau, kad tipo ai, nu čia kažkokie čia pasistaaipojimai, paskaitymai, kas man galbūt nebūtinai iki galo labai labai patinka, bet mano mama ir mano tėtis taip nematomai iš pašalies, taip kažkaip tai gražiais žodžiais, galbūt komplimentais ir ir teisingu tokiu, žinai, apipavidalinimu viso to mane link to pastūmėjo ir aš jau būdamas pilnametystė supratau,
kad gal visai man tas patik tinka ir tinka ir aš norėčiau ten atsidurt. Bet tu man papasakok, žinai, man įdomus momentas, kai tu išgirsti apie tokį projektą Dangus. Mhm. Kaip tu išdrisai nueiti tenai ir žinodamas, kad teks būt uždarytam, tave filmuos visą parą, apie tave kalbės, apkalbinės visa Lietuva, a, kad bus dramos, taip toliau. Ar tu apie tai visiškai negalvoji ir kad tu tiesiog ėjai į vab bank ir tipo bus fun. Jo, tai aš tai nežinojau tokių dalykų, kad apkalbinėjęs, kad aš gi niekada gyvenime nebuvau susidūręs su tuo.
Mano šeima visiškai ne iš to yra. Jeigu mane būtų kažkoks prepas būtų mano vaikystėj, aš galbūt žinočiau, kas su kuo ir kodėl ir už ką ir kaip. Bet aš visiškai nežinojau, kaip ta duona yra valgoma ir tuo labiau kepama. Tai aš tiktai mačiau viską iš šalies, iš to bokšto, kur man viskas atrodė labai stebuklinga. Ta tėvė magija, ta svajonė mane galbūt užbūrė atsidurti vat danguj, žinai, ir žengti į tą e pasaulio kažkokią tai TV pasaulį. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotė?
Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų. Bet o kaip tavo, pavyzdžiui, tėvai reagavo, kai prasidėjo apkalbos visokios tenais, žinai, a žmonės aplinkui pradėjo tave tuo dievuku jau, žinai, laikyti. Mhm. A, turbūt iš laiptinės išeiti nebuvo paprasta tais laikais, žinai, TV žvaigždės, jos buvo visur gaudamos, kaip Amerikoj dabar Byberis, tai tais laikais taip ir buvo su, nes, pavyzdžiui, Vudis pasakojo, sakė, kad jisai a po kelio į žvaigždes iš namų išeit negalėjo.
Pas jį pas jį net į namus eidavo skambindavo dėl autografų, žinai. Čia, matai, jau reikia susiklint mums dangaus e dalyviams dėl to, kad kelias į žvaigždes buvo daug populiaresnis tuo metu formatas ir ta laida rinko daugiau žiūrovų ir ir buvo daugiau fanų tikriausiai susibūrė aplink tuos žmones, kurie dalyvavo kelyje į žvaigždes. O mes buvome ne tokie galbūt populiarūs, bet ir mano laiptinės sienos buvo ten nurašinėtos ir numeriais telefono, ir ir kažkokiais tai palinkėjimais ir mokykloje. Labai atsimenu gražiai.
Probl su panom nebuvo tais laikais su dėmesio užteko. Nu jo jo jo. Aš, nu, tai ta prasme, tai aš 18 metų dalyvavau danguje ir 18 metų aplink aplink tą kartą jau, nes iki 17 18 man daug maž labiau rūpėjo kažkokia tai sportinė veikla, sportiniai pasiekimai. M ne taip, kaip dabar aš kaip suprantu seksualinis gyvenimas jisai labai pasikeitė jaunose kartose ir matyt, kad socialinė medija kartu labai paveiki yra ir ypatingai dėl to tikriausiai kuriami visokie serialai kaip a Adol Essence ir ir mes turime tą Andrew Tate kažkokią tai įsikreipusią įsikreipusį pasaulio vaizdą jaunuose žmonėse, ypatingai jaunuose vaikinuose.
kur būtinai reikia ten pasimylėti ten iki 14, iki 15 metų. Tai vat man ten iki 17 18 metų rūpėjo sportas, žinai. Nu aišku, kad ten mergaitės ten žiūrėdavom ir ten ir norėdavosi ten ir klasėj kažką paliest, patempti ten, žinai, siauresni kažkokie tai džinsai ten kažkur papliaukštelt, žinai, ten tokie dalykai. Bet vat nor aš aš pavyzdžiui praradau savo nekaltybę, tai pilnametystę esu laukęs. Tai tai jo, tai problemų nebuvo. A pakalbam šiek tiek apie tavo muziką, žinai. Aš visą laiką galvoju, kad jūs kai kuriat muziką, tai jūs vis tiek su jausmais, su mintim visa tai darot.
A kuri tavo am kurta daina ypatingai svarbi tau dėl asmeninių išgyvenimų, kur, pavyzdžiui, mes klausytojai galbūt to nežinome, bet į ją įdėta tikrai labai daug ir su ja tu labai norėjai daug pasakyt apie savo išgyvenimus ir savo gyvenimą. Šiaip geras klausimas ir man iš karto mintis grįžta į pačią pirmą dainą, kurią aš sukūriau tekstą. Tai buvo tokia daina: "Tai turi būti tu. Aš nežinau, ar jinai skambėjusi apskritai kažkokiame albume, galbūt mano pirmame albume, kurį mes išleidome su su pirmąja leidybine kompanija, kurioj aš dirbau ir aš ją rašiau labai labai nuoširdžiai, labai naiviai a naiviai a ir ir įsimylėjusiai savo e merginai Justei.
Ir labai labai tyra labai tyras toks tekstas. Tai va ten buvo labai nuoširdus jauno vaikino kažkoks tai prisipažinimas meilėje. Tai aš va jo atsiminsiu tą dainą kaip labai labai nuoširdžią. Bet tu kai žinai kaip būna žmonės a daro dalykus iš idėjos, o po to, kai tampa tos srities jau atstovai, daug dalykų komercializuoja, nes nu jau tai yra tampa pragyvenimo šaltinis. taiuotų kad taiik, kad tai būtų klausoma ir taip toliau, nes na nuo to priklauso tavo pajamos, ane?
Tai aš suprantu, pradžioje tu kūrei iš idėjos, minties, iš jausmų. Ar dabar tau pavyksta kurti ir rašyti tai, kas dar vis eina iš tavęs? Ar vis dėlto tenka adaptuoti tam, kad tai būtų labiau klausoma? Jo. Mhm. Geras. E tai sunku atsakyti į šitą klausimą. Tai aš noriu pasirodyti ne tiksliau nenori nenoriu pasirodyti kažkoks nenuoširdus ir sakyti, kad blemba, kaip čia dabar nu kiekvieną kartą, kai mes nuvažiuojam į kažkokią tai kūrybinę stovyklą, mes nepamirštame pagrindinio kažkokio tai savo moto su komanda, su kuria mes varom kurt.
Tai don't forget to play, nepamiršk žaisti. Tai kiekvienas mūsų kaip sąmoningo artisto, kūrėjo, muzikanto, em priėjimas prie muzikos yra visų pirma saviironiškas. Mes niekada per daug rimtai nežvelgiame į save kaip į kažkokius tai vangofus ar ten davinčius, Mikelandželus. a, bethovenus ir taip toliau ir panašiai. Mes varom dėl to, kad mum patinka. Tai aš tau negaliu niekaip kitaip atsakyti į tą klausimą, kaip pasakyt, kad kiekviena daina, kurią aš dabar kuriu, galbūt anksčiau šitas klausimas mane būtų kažkaip kitaip paveikęs ir galbūt sutrigerinęs ir būčiau sakęs: "Ne, ne, ne, tai tai aiškiai, kad mes čia nuoširdžiai darom."
Visaip dabar darom, bet dėl to visaip, kad mums nelabai rūpi, kas ką. Kai kurios dainos paeina, kai kurios dainos nepaeina komerciškai. Kai kur mes suprantame, žinai, kad kuriam, sukūriam kažką ant, tarkim, ant bajerio liaudiškai šnekant ir taip vienas į kitą kaip su ta daina bum ajai, kur buvo tavo namai. Ir tada tas ateina po priedainio. Ai ai ai ai ai tokia tokia liaudies technuškė tokia žinai tu tu tu. Ir aš taip kažkaip Edgarui prodiuseriui atsimenu sakau: "Tai čia nebus toksai čyzy labai dalykas?"
Ir Edgaras taip atsisuka: "Eik tu, seni, kaip gerai skamba toks maroziškai, taip fainai." Aš sakau, nu jo, šiaip tai sakau, reikėtų su humoru labiau žvelgti į tokius dalykus. Nu tai kai tu kai tu nepradedi nevertinti savęs kaip kažkokio tai užsilipusio ant piedestalo dydžio pasaulio kūrėjo, kuris čia dabar turi nešti dovaną žmonėms. Dovana didžiausia žmonėms yra ir man didžiausia dovana iš žmonių yra tai, kad mes galime kartu dainuoti sukurtas mūsų dainas. Bet žinai, kai tu sakai, kad nebūti tuo Mikelandžiu Bethovinu ir taip toliau, tai manau, kad ir jie taip nesijautia.
Tai taip. Kas, kas sprendžia? Taigi ne tu sprendi. Jeigu tu ateini su taip teisingai, klausytojas, tu jau paleidi kažką į pasaulį ir tai nuo tavęs nepriklauso. Ar tu sukursi, kas yra šedevras? Žinai, kas kas yra šedevras? Kas taigi ne tu nusprendi, kad tu sukūrei šedevrą ir čia žinė kiti nusprend bet kokiam darbe? Netgi mūsų šita laida, mes ją sukursime ir tiktai žiūrovai nuspręs, ar jinai bus žiūrima, ar ne? Žiūrovas pamatys. Kai kas pamatys ir sakys: "Vaidas kaip ir visada, niekada nebūna ten nuoširdus, jisai feake."
O kiti sakys: "Man, kas labai juokinga, kad aš vis dar po 20 metų karjeroje e sugebu žmones nusteb, blemba, net apsiverkiau. Aš sugebu žmones nustebinti tuo, kad aš visiškai laikiau Vaidą kitokiu žmogum, o dabar jisai nušvito mano akyse visai kitokiu. Ir aš galvoju, aš aš esu toks koks esu ir aš 20 metų buvau toks, koks buvau. Tai nereiškia, kad aš nesikeičiu, Artūrai. Tai nereiškia, kad aš nesikeičiu, bet aš prieš 20 metų buvau toks, koks buvau prieš 20 metų.
Tada prieš 10 metų aš buvau toks, koks buvau prieš 10 metų. O dabar aš esu toks, koks esu su savo patirtimis, su savo m emvykiais kažkokiais, kurie mano pasaulyje verda. Ar kada jauties lyg būtum tas perdegęs vienaragis, kuris bando įveikti viso pasaulio stresą. Yra toks dalykas Vita Biotic ultrašvaganda maisto papildas. Viena tabletė, o jausmas lyg išgėrė visos švagandos plantacijos galią. Net 6000 mg šaknų galios. Ir tie vitanolidai, na, jie kaip superherojai tavo kūnui. O vitaminas B6 grynai kaip tavo asmeninis treneris, kuris padeda nepavirsti į zombį nuo streso.
Tai va, jei jauti, kad baterijos išsos, pabandyk. Aš bandžiau ir galvoju, kad čia yra mano nauja supergalia. Gal ir tavo. O mes grįžtam atgal į pokalbį. Vat ir norėjau pasakyt, žinai, kad tu keiteisi per tuos 20 metų ir aš kiek tave prisimenu, tu buvai vienu metu žiauriai paprastas. A nu tikrai labai paprastas. Po to atsirado pas tave šiek tiek tokio populiarumo. A tada buvo periodas tavyje tokios arogancijos, a nori norėjimo visiem kažką įrodyti, įkąsti. A prasidėjo tavo gyvenime epizodas, kuomet tu labai kapodavaisi visur Facebookuose, Instagramuose.
Čia apie tai dar nueisim ir šitą temą man tikrai bus įdomu paliesti, kodėl pas tai yra šitas charakterio bruožas. Bet ar tai susiję, nu, galim padiskutuot, ar tai susiję su arogancija, ne. E, manau, ir aš dabar tą išnarpliojau vaikščiodamas į terapiją, kad tai labiau susiję su mano vidiniu kažkokiu tai teisybės ieškotojo em vaidmeniu. Nori, nori, kad viskas būtų teisinga, teisinga, bet kas yra teisinga man, nebūtinai yra teisinga kitam, žinai. Tai tai būdamas jaunesnis aš to galbūt nelabai suprasdavau.
Tai gal tai gal ne aš sakyčiau ne arogancija, o labiau narcisiškumas, kai aš kai buvau jaunesnis. Gal tas, nes žinai, narcizas yra tas, kuris aš visada teisus ir visi kiti yra lochai, žinai. O tu dabar sakai terapiją? Kiek laiko vaikštai į terapiją? Jau virš metų. Ir kaip jauti? A pasikeitei pats kaip asmenybę? A iš tai man atrodo, kad iš tolerantiškumo kitų nuomonė. toliau. V man įdomu, kaip pats jauti Vaidas prieš metus ir šiandien. Tai vien tai, kad aš pasiryžau eiti į terapiją, į tą ilgesnę terapiją, nes ten būdavo užuomenų, aš nueidavau karts nuo karto ir toks pasikonsultuodavau porą kartų ir toks ai, supratau, žinai, ai, tai čia viskas aišku ir dabar giliau bridau.
Ir vien, kad tu pasiryžti eiti į terapiją jau yra tavo kaip žmogaus pasikeitimas kažkoks. Tai reiškia, kad tu atėjai iki to momento, kai nusprendei eiti konsultuotis ir save, nenoriu žodžio vartoti, gydyti, jisai nelabai tinka. Bet save pažinti, m ir save suprasti labiau, tai kelias iki to jau yra didžiulis nueitas ir jau didžiulis pasikeitimas, kad tu eini į terapiją, o po to jau su terapija, aišku, dar ateina dar daugiau supratimo suvokimo savęs pažinimo, ramybės galbūt kažkokios. Tai tam tik pajautei ramybę tam tikruose atvejuose pajaučiau.
Ir dar žinai su kuo ramybę pajaučiau? Ramybę pajaučiau su klausimu, ar visą laiką reikia būti ramiam, nes mes ne, nu, mes esam visokie ir kartais aš būnu neramus ir man dėl to ramu pasidarė, kad aš kartais būnu neramus arba kartais aš esu piktas arba kartais aš noriu pasiųsti kažką arba kartais, žinai, aš prie vairo ten šaukiu ant kažko. It's OK. visok žmogus yra. O kas tau buvo nejaukiausia, kai atėjai į terapiją, žinai, nes va tu ir sakai, a tas vienas du kartai nueiti ir pasitvirtinti kažką, tai tai aš manau, kad tu nueidavai pasitvirtinai, kad ai taip ir turėjo būti arba žinau, ai va dabar aišku dėl ko.
O ta ilgoji terapija jinai atneša tokių nejaukių momentų, kai tau pasako, kad ir nepatvirtina to, ką tu galvoji, pasako: "Ne, ne, žiūrėk, Vaidai, va čia galbūt čia yra tavo bėda, žinai." ir užduoda tokius klausimus, kurie tau apverčia šiek tiek mąstymą, parodo kitu kampu. Ir ta ilgoji terapija duoda daugiau naudos dėl to, kad tu pradedi matyt save iš kitų šonų, žinai, ir trečių, ir penktų, ir 10ų asmeniu. Labai gera tema ir nejaukiausia tikriausiai, e, netikriausiai tikrai aš ateinu į terapiją ir aš pradedu pasakoti dalykus, žinai, labai abstrakčiai arba aš dalyvauju terapijoj kaip pasakotojas.
Tarkim, vat čia va man buvo taip arba taip buvo taip. Ir tada terapeutas vieną sesiją kažkaip sako: "Nu žiūrėk, labai faini tie tavo pasakojimai, viskas OK, bet gal gali tipo iš to žiūrėtojo į savo gyvenimą, žinai, papasakot, kaip tu fucking jauties dėl to?" M kai vat per jausmus tą vat va tą vat momentą, ane, nu vat suprantu vat va tu supikai ten. O kodėl tu supykai? O ir ir kaip tu pykdamas jauteisi, žinai, ir vat ar tu liūdėjai kada nors gyvenime, žinai, nes aš toksai bičas, kuris užaugau, a, matyt kažkur padėjęs į dėžutę a sugebėjimą ne tik kalbėti atvirai apie savo jausmus, bet galbūt sau įvardinti tuos savo jausmus dėl to, kad, nu, taip buvo maugina Aš nežinau, kaip tu pastebėtis, tai užaugam Šeškų fabu
rajone, kur a jeigu tu kažkokius jausmus kalbėsi, tai tau iš armatūros į galvą paskris, supranti? Tu turi būt kietas supranti. Galbūt ne visada literaliai, žinai, bet bet tu turėjai būti toksai šarvuotas, žinai, ir kietas pakankamai. Nu, tarkim, mano tėtis, mano tėtis, vat linkėjimai jam, jeigu jisai žiūrės šitą podkastą, tai man atrodo, kad jo emocinis intelektas, jisai galėtų būt labai labai gilus ir labai ir labai daug ką pasakantis, žinai. ir jis, man atrodo, turėtų didžiulę, jisai ir turi didžiulę savo, žinai, gyvenimo istoriją, bet tarkim jis jis neturi tų instrumentų ir tų įrankių, kaip, pavyzdžiui, kalbėti apie save iš to iš tos jausmų pusės ir galbūt niekada daugiau ir neturės, bet e bet jis negali nepasakyti, kad nemylintis žmogus arba negeras žmogus kažkoks tai ar dar kažką,
bet aš aš vis daugiau domėdamasis, žiūrėdamas galbūt kitus podkastus ten kaip kokį nors Chris Williamson, žinai, a tą patį Roganą tą patį Hubermaną, kitus žmones, tas pats ir Petteronas, kuris labai daug šneka apie vyrų emocinę sveikatą. E supratau, kad blemba, Vaideli, tu pats nesugebi įvardinti savo emocijų, savo jausmų kažkokių tai. Ir vat grįžtant prie tavo klausimo, kas pasikeitė per tuos metus, tai keičiasi vis dar. Ir aš tiesiog stengiuosi būt pats sau nuoširdus. Ne kitam kažkam tai nuoširdus, bet visų pirma pats sau nuoširdus apie tai, kaip aš jaučiuosi dėl kažko tai.
O mes kažkaip stengiamės tą šiek tiek nutylėti. Atrodo, kad jeigu mes pasakysim, tai mes būsim pažeidžiami, mes silpni būsim, kad mus nurašys kažkaip. Tai žinai, ir mes tą savyje užslopinam. Tu dabar jauti, kad gali drąsiau kalbėt apie save. ir ir nejauti dėl to kažkokio tai streso ir nieko? Nu, streso tai gal šiek tiek jaučiu dėl to, kad man atrodo, kad savicenzūra manyje yra m mano veiklos palikimas ir kad ir kaip aš stengčiausi bėgti nuo a to dalyko, kad ai man tai žinai ten man nusišikt kažką apie mane pagalvos.
Taip, vis labiau ir labiau man tikrai mažiau rūpi, kas apie mane ką pagalvos, bet mano veikla yra susijusi su tuo, kad aš vis dar noriu patikti, supranti? Nu, kad ir kaip bebūtų, mes esame žmonės ir mes em mes mes esame su savo kažkokiais tai trūkumais vis visiš visiškai vis vis visiš visiškai visiškame zen šitame pasaulyje. Mes mums neįmanoma kažkaip taip būti. Manus, man taip, man taip atrodo. Bet susidėlioti kažkaip tai supranti, ir atrasti tą kažkokią tai vidinę a ramybę, manau, kad po truputį po truputį įmanoma ir galbūt tą karjerą galų gale vieną dieną padėjus, žinai, į šalį neatsidurti tokioje situacijoje, kur ką dabar aš su savo gyvenimu, žinai, darysiu.
O o turėti instrumentų, kad tipo viskas ei, viskas OK, galima ir toliau gyvent. Va, aš matau, kad trinu rankas. Jau man, matai, vat man vis dar nėra vat vat vis dar nėra man taip patogu šnekėti apie tai, supranti? Dėl to, kad vienas dalykas, kad galbūt aš suprantu, kad aš neturiu tiek daug plataus supratimo apie tai, kad aš galėčiau perduoti ten žiūrovui, žinai, kad aš negaliu apsimesti, kad aš esu kažkoks tai doktorantas ar ten per metus laiko vaikščiojimo ir psichoterapiją aš nušvitau ir ten Bet gal ir nereikia.
Gal mes pakalbėk apie tave, supranti? Ne, nebandykim būt psichologais, o tiesiog tu pasak pasakok nuo savęs, žinai. Nes tu, bet pamatai, vis tiek nervas ima. Tai vat sakau, tai yra kažkoks signalas, žinai, ir taip visi dega noru sužinoti daugiau apie tavo santykius ir pas Rolandą tu apie tai kalbėjai. M ir mes turim šios dienos laidos rėmėjo klausimą. A darni pora a tai yra portalas, kuris pažintis a su vykdo per suderinamumo testą. OK. Ne šiaip svaipini, bet užpildai testą ir tada, žinai, randa tau strav.
Šiaip tai vienas iš tų dalykų randa tavo partnerius. A tai jie klausia, kaip bėgant metams keitėsi tavo požiūris į santykius? Mhm. Tai man visą laiką kažkaip tai atrodė, kad aš turiu dar laiko, žinai, ir toks tai čia ateis, ateis. Aš toksai buvau ir iki šiol esu, manau, kad career driven yra tas toksai, žinai, posakis karjeros labiau žmogus ir save įdedantis a savo visas pastangas į taip, kaip man turėtų sektis darbe. Ir galbūt dėl to a didžiausia praraja atsirado mano asmeniniame gyvenime, kai santykiai man visą laiką kažkaip tai buvo padedami į antrą planą.
Mhm. Ir niekada nebuvo pats svarbiausias dalykas. Nu tai bus tie santykiai, tai atsiras tie santykiai ir taip iš tikrųjų tai taip ir turėtų būt. A man atrodo, kad tas nusiraminimas ir supratimas, kad nebūtinai turi būti santykiai, kad tu būtum laimingas žmogus. Turi būt laimingas pats su savim. Tu turi būt laimingas pats su savim. Ir tą energetiką aš noriu pasakyti, kai kai tu suvoki, kad tu gali būti laimingas pats su savim ir nelaukti kažkokio tai stebuklo, nukrentančio iš dangaus, pastebi, a, aplinka, kalbant apie moteris, ane, tai aplinka tikrai labai pastebi.
Kai tu esi laimingas pats su savimi, tu pritrauki. Tada tas law of attraction, ar ne, tas traukos dėsnis, vėl būsi mušamas už tai, kad daug naudoju anglicizmų. Čia tai ką, nebemokam lietuvių kalbos. Dar ir nusikeikiau rusiškai. Nu viskas, aš nežinau. Viskas vienu metu. Viskas vienu metu. No law of attraction. Visiškai. Tai žodžiu, tas traukos dėsnis tikrai veikia. Tada jisai veikia, kai tu esi pats su savimi ramybėje kažkokio tai ir pats supranti, kad nu man nebūtina turėti.
Ir mano terapeutas labai gražiai yra pasakęs: "O tai, o kodėl tu čia nerimauji dėl to, kad tu neturėsi santykių? O kodėl? O kas yra? Ko tu nerimauji, kad ne, nu neturėsi santykių? Nu ir kas?" M ir aš toksai sėdžiu ir va dar vienas dalykas, kas yra sunku terapijoj, ane, kai tau užduoda tą tam tą klausimą tokį, kur tave pastato į tokią vietą, kur tu esi, nu, nebeturi ką atsakyt ir toksai sėdi, nu bet tai bet taigi aš suvokiu, Kad vis tiek tai laimė, tai kai daliniesi ten ne ne, tai tu čia šneki kažkokiais tai filmų ten ir knygų perskaitytų lozungais, bet tai ką tu galvoji?
Ką tu galvoji, kodėl vat čia tau vat nuoširdžiai t ką tu galvoji nuoširdžiai ką tu galvoji, kodėl tau reikėtų santykių? Nu tai galvoju, kad vis tiek kažkaip tau užpildytų ten tą trūkumą spragą. Ne ne. Tai čia vėl yra kažką, ką tu girdėjai ir žinai ir tu toksai sėdi ir jisai sako: "O iš tikrųjų palauk, kodėl kodėl man reikia santykių?" Ir tada tu supranti, kad nereikia tau jokių santykių. ta prasme santykiai gali būti arba jų gali nebūti, bet svarbiausia, kad tu būtum laimingas žmogus būdamas santykiuose arba nebūdamas juose.
Ir ir aš jaučiu, kad aš jaučiu, kad nu bet jeigu jeigu tu esi tas žmogaus tipas, kuriam santykis ir yra laimė, tu gali būt patenkintas a pats su savim. Tu turi kuo užsiimti, tau gera savo veikloje, taip toliau, bet jeigu tu esi žmogus, kuriam kuris turėjo puikios šeimos modelį, kuris augai darnioje šeimoje, va tu turi dar ne šeimą, ane, ir tu matai tą, tai kodėl tu ne negali norėti ir turėti santykių tam, kad būti ne tai, kad būt laimingas, bet užpildyti tą ir sukurti tokį pat modelį, nes tau tai kuria dar didesnę laimę, žinai.
Tai va. Tai galbūt sukurti modelį kažkokį tai arba susilaukti vaikų nėra kažkoks tai paskutinio šiaudo griebimasis, bet e norėti turėt noras turėti santykių dėl to, kad aš būčiau laimingas jau man atrodo yra kelias į tam tikrą jau pražūtį santykiuose. Gyvenimas pilnas pagundų, o ypač saldumynams net laidos metu. Nenorėdamas vartoti daug cukraus, visada renkuosi alternatyvą: proteino batonėlius. Taip aš ne tik mėgu saldumu ir desertu, bet gaunu reikiamų baltymų, net 20 g iš vieno batonėlio. Beje, jie tinkami po ir prieš treniruotę kelionėse, kaip saldus kaniėestas po vakarienės.
Jau kartais vakare taip norisi kažko saldaus. O skonių, kaip matot, patys išsirinks kiekvienas. Gerai, pasistiprinau, padedu į šoną ir grįžtam atgal į pokalbį. Tai nori pasakyt, kad atsakant į tą klausimą, kad tavo požiūris į santykius pasikeitė tiek, kad anksčiau tu mąstei taip, o dabar jau pakeitei mąstymą, ane? Aš aš aš vis dar įsivaizduoju, kad a darnios šeimos modelis yra siekiamybė ir vaikų klausimas yra siekiamybė, bet kartu aš suvokiu, kad nėra kažkokia tai pasaulinė tragedija ir nėra mano gyvenimo tragedija, e, jeigu taip nebus, jeigu neturėsi vaikų, jeigu to nebus.
Mhm. Jo. Tai vat tas nerimas, kuris mane dažnai aplanko ir kankina, yra būtent šitoje temoje. Ir aš tą bandau išgvildenti ir suvokti, kad ne ne tai, kad suvokti, bet prisitraukti tą ramybę kažkaip tai tą ramybę, kad kad e žiūrėk Vaidai ten jau vėl iš trečio asmens, žinai, žiūrėk, nu nebus tai nebus nieko dėl to, nieko dėl to tu nepakeisi žmonių nuomonės apie tave, nes ypatingai galbūt dėl To man dar kliūna tas dalykas, kad nu ką va čia žmonės apie mane galvoja kaip apie kažkokį tai amžiną viengungį, žinai.
Ir va tas tikriausiai klausimas daugiausia kankina, kaip patikti kitiems, ką žmonės atitikti standartus, atitikti kažkokį tai modelį savo giminės, kurį tau ten prikišinėja kažkur tai, žinai. Nors mano, pavyzdžiui, mano šeima ir giminė yra pakankamai ramūs dėl to ir man niekada nebaksnoja, žinai. Tiktai močiutė, va dabar paskutinį kartą, kai buvom susitikę, tai sakė: "Nu, gal jau tau jau ir reikėtų kažkaip tai jau žinok mergaitę vesti kažkokią ir aš kažkaip tai nenoriu muštis į krūtinę ir savęs ten pjaustyti, žinai, ir tas Bet kai tu sakei nerimas, a tu dėl ko nerimauji, kad a mane būdavo aplankydavo nerimas a dėl santykių, buvimo arba nebuvimo?"
Ne, dėl vaikų. Ir aš pats irgi gi vaikų neturiu, man 40 metų. Ir mane aplankydavo nerimas, kad kad tėtis mano anūkais nepasidžiaugs. O kažkur viduj galvoju, nors jisai niekada man to nėra pasakęs, nes jisai lygiai kaip tavo tėtis. Mano tėtis irgi jausmų nemoka. Ne tai, kad nemoka, bet gal nenori išreikšt arba jų nereiškia. Ir aš nežinau, kaip jis jaučiasi. Jis niekada apie tai nėra kalbėjęs. Ir aš tiktai galiu O ryšys tavo preziumuot labai geras. Ir aš galiu tik preziumuoti, kad galbūt jis norėtų anūkų žinai.
A tai būdavo toks nerimas. Po to aš kažkaip šitą jau nustūmiau į šoną ir aš supratau, kad tai neturi būti priežastis. Tada kitas dalykas buvo, o tai dėl ko aš viską darau, žinai, nu tipo aš čia stengiuosi kažką tai padaryt, uždirbti ten, taip toliau. O kam aš viską paliksiu? Po to aš galvoju, kodėl aš turiu palikt kažkam kažką, žinai? Ir tada taip su savim dirbau, dirbau. Dabar kažkaip ir to tokio jausmo nėra. O pas tave koks buvo nerimas dėl, nu, tai lygiai tas pats.
Tai tai tokie patys klausimai ir tai dar daugiau. ar aš turėsiu vaikų, ar aš galų gale sukursiu šeimą, a, ir ar galų gale kažkam kažką paliksiu, taip? Ar instaliuosiu savo kažkokius tai įgūdžius, žinias į tą naują gyvybę, žinai, kuri ateis į tą pasaulį. Ir tada tie klausimai vėl ateina, bet tai kodėl aš turiu tą daryt? O jeigu to nebus? Nu tai kas tada atsitiks, jeigu to nebus? Ar aš čia kažką Ir vėl mano terapeuto žodžiai ateina mane mintis, žiūrėk, po dviejų trijų kartų tavęs vis tiek niekas jau nebeatsimins.
Koks skirtumas, supranti? Tu gyvenk gyvenimą dabar ir ir ir džiaukis tuo gyvenimu kažkaip. Stenkis džiaugtis, žinai. viskuo, ką tas gyvenimas tau atneša ir ir vieną dieną tik Iršku aš vėlgi sakau tekstą. Aš sakau tekstą kažkokį, kurį aš girdėjau tekstą. Tai nereiškia, kad aš būtinai sau implikuoju visa tai ir aš gyvenu tuo tekstu. A vis tiek mus pagauna, pagauna išoriniai dalykai, ego. Ir ego. Taip. Ir jis pagauna. Ir aš dabar galiu atkartoti ten gražius tekstus ir pasirodyti labai protingas šitame podkaste ir kad žmonės pamatys, nu vat, žinai, vaikas tikrai gerai šneka, žinai, bernas, suaugęs žmogus, koks vaikas.
E, vat gerai jisai čia šneka, bet kiek jisai tuo tiki, žinai. Tai aš tai vat tas ir yra vat egzistencinis tikriausiai klausimas, žinai, tai ką tu šneki, ar tikrai tu tuo tiki? Priminei man du žmones. A taip, vienas iš jų tai mano bičiulis, kuris man šiandien ryte paskambino. Pakeliu ragelį. Labas, labas, kaip, kaip diena. Sakau, nu fainai, sakau, va iš sporto grįžau. Taigi fantastiška diena. Afigiena diena. Sakau, kodėl tu toks laimingas? Tai nes šiandien jau yra diena.
Viskas, šiandien gyvenam, žinai. Ir aš sakau, kas su tavim, ką, kaip tu keitiesi? Po to aš, kai padėjau ragelį, galvoju, nu tikrai, mes rytojaus neturim dar. Vakar jau praeitis, nu šią dieną galim ir džiaugtis. Va, dabar sėdim, šnekamės, var ryšį palaikom, kažkas tai vyksta, žinai, reikia džiaugtis. Ir kitą žmogų tu man priminei, tai amžinatelsė Jagilavičiūtė. Ir kas vat turbūt graudžiausia tai sakyti, kad amžinatelsė, nes jinai buvo ta, kuri labai dažnai transliavo į į savo Instagramą ir sakė: "Negalvokite, ką kiti pagalvos, nes kai jūs mirsite, po savaitės apie jus pamirš, taip?
Ir apie jus jau niekas nebekalbės. Jūs dabar stresuojat dėl to, kad jus apkalbinėja, bet po savaitės, kai jūs mirsit, apie jus išvis nieks nekalbės. Visi savo rūpesčiuose bus. Visi jau galvos apie savo paskolas, apie savo ligas, taip toliau. Jūs būsite yra daugiau šūdo gyvenime, negu tu esi svarbus kažkam dėl to, kad tu neturi moters savo gyvenime arba tu nevedęs ir vaikų neturi. Tai užbaigiant tą tavo, žinai, vat mintį. Ir bet kaip tuo patikėti iki galo, va čia vat ir yra, žinai, tas egzistencinis tas toksai klausimas, ar aš ar kaip man iki galo, žinai, aš galiu tą transliuoti kalba, žinai, ir sakyti ir mintyse, žinai, save raminti, bet fainai, kad mintyse mes turime tą antrą balsą.
Vat po terapijos tikriausiai, žinai, tas atsiranda, kur jeigu tau prasideda kažkoks anxiety, ar ne? Aš pakomentavau, beje, po tavo vienu podkastu, kur jisai fainas buvo, ištrauka iš podkasto apie ne apie angazaitį, apie overfinkinimą suizlikuoti tuos dalykus, kad vis tik veiksmas nugali overfinkinimą. kažką daryt. Man man veiksmas yra vienas iš iš tikriausiai didžiausių pagalbininkų mano gyvenime. Tai šiandien pasportavai, žinai, jau yra puiki diena, jau tu jau tu kažką padarei, žinai, kad ta diena taptų prasminga. Bet ne visos dienos turi būti prasmingos.
Jos yra jos yra dienos. Jos yra tiesiog yra tos dienos, žinai. Ir geri vyrą. labai gerai pasakęs, jeigu aš atsikeliu ryte ir mano mama, kuri pakelė ragelę ir mano tėtis, žinai, kuris yra sveikas, gyvas žmogus ir mano brolio ten šeima, aš apie save čia šneku, yra mano dukterėčios, kurios mokosi, žinai, ir yra gyvos, sveikos, fainos, žvalios mergaitės. Tai ko man, dar šitame gyvenime tiek daug reikia, supranti? Nu, ko mums tiek daug reikia apsikraut visokiais dalykais? Ar tu vedęs, nevedęs, tenž aš čia padariau, aš uždirbau pinigų, ar čia k ta ta ta ta, tą, na, trečią, ketvirtą, penktą.
Šiaip aš esu pakankamai toksai, žinai, isterikavotas, choleriškas žmogus, kuris cak c man čia reikia čia sportuot, čia bėgu tu tu. Ir atrodo, kad gyvenime negaliu kažkur biškį tai taip a praeitais metais išvažiavom į Graikiją ir žinai valtyje tiesiog vandenyne plaukėm ir aš niekada negalvojau, kad man gali patikti tokios atostogos. Tiesiog atsivertus knygą ten pimpalą išvertus, žinai, saulei va taip vat gulėt ir tipo nieko neveikt, tiesiog nieko nebeveikt. Bet buvo sunku turbūt pirmą valandą pirmos valandos, pirma diena.
O po to aš supratau, kad tiesiog gamintis maistą su savo chebra, žaisti kortom, ten parūkyti, kas seka, žinai, valtije, Graikijoj yra geriausias dalykas, koks gali būt, supranti? Nebūtinai reikia ten išbėgti 13 km per dieną, 20 nubėgt. Aš a žinai, dar iš tavo iš to pokalbio su Rolandu, tu ten pasakei, kad tu kai ateini į santykius, tu kai pajauti, kad kažkas rimto būna, tu iš karto iš jų bėgi. M. Mhm. O kodėl tau atsirado tokia baimė? Nes tu sakai, kad tu lyg ir norėtum to santykio, bet jeigu tiktai pajauti, kad kažkas rimto, tu iš karto šiaip aš labai save atpažįstu po po skyrybų.
M man įdomu, kodėl kodėl tu taip jauteisi. M ko tu taip bijojai? Nu mano gyvenime buvo tokių skaudžių momentų santykiuose, kai aš buvau su pakankamai, nu ribinėm moterim, kurios a kurios turėjo savo prisirišimo tipus. tu omeny vedusias ar turinčias puses, buvo visko, buvo visko gyvenime. Galbūt nesigilinsiu, žinai, dėl to, kad aš negaliu šnekėti apie žmones, kurie čia nėra aplinkui mus, žinai, bet buvo buvo visokių tų nuotykių gyvenime, visokių įvairiausių tų potyrių. E, bet, e, tas avoidant tipas mano pasireiškia ne iš karto.
jisai pasireiškia tada, kai a kaip tas vėl angliškas įsireiškimas get gets real, žinai, kai šūdas tampa tikras, kai tu ne koks vertimas, ne koks, kai šūdas tampa tikras, ne, nu kai reikalai tampa rimti, žinai, kai tu ten deitini pirmus pirmus mėnesius, nu, vis tiek viskas gražu, viskas faina, viskas gražu, viskas fainai. Ir tada ateina tas momentas, kai tu jau supranti, kad tai čia dabar jau nu prasideda rimti reikalai ir mes jau turime, žinai, kažkokį ten sprendimą galbūt priimti, žinai, gyvenime arba arba aš pradedu jausti jau jausmą kažkokį tai ir kai aš pradedu jausti jau jausmą, tada em į ateina į žaidimą šitą ateina į į santykių a visą tą areną mano a vengimo prisirišimo tipas, kur jisai sako: "Palauk, tai jeigu dabar aš šitam žmogui
atsiveriu ir jeigu aš jam visas kortas ant stalo va taip vat matomai, žinai, pokerio kortas atverčiu, tai kas tada? Nes iš mano ankstesnių potyrių, kai aš taip esu padaręs savo santykiuose, mane va taip vat supiso, supiso, supiso, suglamžė ir išmetė. žinai, šiukšliadėžę ir aš turėjęs kokius gal tokius tris stiprius potyrius m ir kur man tada va tai va tokia siena žinai atsirado ir O ką tu turi omeny suglamž ir tą siena gali papasakot kaip jauteisi tada kas nutiko a tave paliko ir nu taip tai kai kai tu nuoširdžiai atsiveri ir tu sakai judam galbūt einam į kažkokį tai kitą etapą kas buvo galbūt anksčiau, žinai.
Mhm. Ir aš buvau galbūt laisvesnis ir šiek tiek e tokio m saugaus prisirišimo tipo, saugesnio prisirišimo tipo. Aš man nebuvo sunku atsiverti ir aš pakankamai lengvai pasakydavau, kad, žinai, arba aš ten jaučiu kažką, arba aš norėčiau eiti į į gilesnius vandenis, a tęsti toliau. Ir tada tada esu gavęs tokių gerų a antausių per veidą, žinai. Nu nealiai, bet tokių antausių, kad am ne, tai čia žinok čia tokio plano tai iš mano pusės nebuvo. Ir aš tada ir jo ir aš tada taip ok, bet čia tai gaunas OK, tai čia šitas žaidimas taip yra žaidžiamas.
Na, tai va ir norėjau sakyt, kad tu pradėjai tą žaidimą. jo istorija, žinai, galbūt HO tas filmas Hičas man ateina dabar į atmintį, kad taip a nu tai va tokių potyrių man atrodo, kad tu nukentėjęs nuo to, kaip ir sakei, pasiėmei to hičo modelį ir tu dabar a pats pradėjai tą daryti, kai pajausdavai kažkas rimto, sakydavai sau: "Taigi čia tik žaidimas ir tada bėgi, ane?" Bet kai tu pajautei tą tą nemalonus skausmą, kai tau merginos taip darydavo.
Kaip tu dabar elgiesi, kai tu bėgi nuo to? Ar tu pasikalbi su jom? Jom paaiškini, kad, nu, čia viskas baigta, ar visgi a taikai tą patį modelį? Kaip tavo elgesys? Ar tu tą elgesį kaip tik ir dabar bandai keisti per psichoterapiją? Nu, psichoterapija tai man padeda tikrai daugiau komunikuoti dalykų bent jau pačioje pradžioje dabar santykių, nelaikyti iki galo, žinai, ir po to O ką tu komunikuoji pačioj pradžioj? Tai visų pirma aš tai šiaip tai nesiveliu į santykius daugiau jokius e paskutiniu metu apskritai į jokius santykius aš a ne tai, kad selibate gyvenu, tai bet a m aš stengiuosi kaip čia gražiai vėlgi vėl matai ateina tas toksai čia gražiai.
Taip, nes kaip sakyt reikia sakyt kaip yra. Sakra, žodžiu, ne nes nes nesiduodu į kairę ir į dešinę. Mhm. Nori kažko tai tyro rimto? Am, kad pajaust tyra labai romantiškai galbūt skamba. Man ne viskas, kas tyra, man labai patinka. Man patinka, žinai, ir biškį nešvaraus kažko tai supratau. Bet tai tu nori pasakyt, kad jau 40 metų artėjant tu jau negali būt romantikas? Galiu būt romantiškas ir man atrodo, kad aš esu romantiškas pakankamai žmogus, bet kai artėja 40 metų, aš nebenoriu galbūt savo energijos a eikvoti tiek daug į šalis.
Ir aš taip aš einu į pasimatymus. A pasimatymai man leidžia suprasti, kas man patinka ir nepatinka, bet aš labai iškomunikuoju. pačioje pradžioje komunikuoju vat į tavo klausimą grįžtant. Aš jo psichoterapijos pagalba ir savęsuvokimo pagalbą aš tikrai komunikuoju tokius dalykus, kur galbūt aš žinai labai sunku pasakyti kažką ir po to nesulaukti žmogaus kažkokio tai kreivo, žvilgsnio, kur tai ką tu čia man nori pasakyt? Tu nori pasakyt, kad tu čia man va taip imsi ir padarysi čia tuoj, ar ne?
Jeigu mes čia pradėsim bendraut, tai iš karto redflegas kažkoks tai didelis, ar ne? Tu ateini ir pasimaty pasakai: "Žiūr mieluoji, dabar žiūrėk, mes pradėsim čia draugaut, ane? Tu man patinki. Viskas OK, bet po kažkurio laiko jaučiu, kad aš dingsiu, ane? Bet šiaip tai taip ir reikia. Nu, bet pas tave yra tas gaustinimo stilius, ane? Tu Dėl to, kad aš pats buvau gaustinamas labai daug kur, kaip sakau, daug kantausių esu gavęs. Tai nereiškia, kad va ei, aš čia populiarus dainininkas ir jau čia man visi keliai nutesti, raudoni kilimai, tai eik kur nori, bet kokią susirast.
Taigi Vaidai, taigi tu bet kokį. Dar vienas spaudimas iš šalies. Taigi, Vaidai, taigi bet kokią gali susirast merginą, taigi bet kokia čia tau bet kokia tiksai. Tu tiktai pamok rankas, žinai, taigi tu populiarus atlikėjas. Nu kaip yra naivu ir lengva taip galvoti, kad mes nesame tiesiog žmonės su savo jausmais ir su savo potyriais ir ir su savo antausiais ir su savo nesėkmėmis ir galbūt su savo redfleis ir nemokėjimu pasimatymuose normaliai elgtis. jau mes robotai, robotai, kurie ten esame, e, donžuanai, kurie vat tai vat viską.
Taip, aš esu pakankamai savimi pasitikintis, kai kalba eina apie bendravimą su moterimis, bet tas pasitikėjimas savimi tikrai ne niekada nenuvedė. A ne, nu buvo ir gražių momentų, ir ilgų santykių, bet paskutiniu metu galbūt taip labai nusivyliau, kad nei tas pasitikėjimas e savimi nenuvedė į kažką tai labai tyro, kaip tu sakai, ir tyro. Žinote tą jausmą, kai dienos tempas ypatingai didelis, o normaliai pavalgyt nu niekaip nespėja. Ir tada 15 atidarai slaptą stalčių, o ten šokoladukai, nesveiki užkandžiai, pradedi viską ryt iš eilės.
Ir aišku gailiesi, eilinį kartą prisikimšai šlamšto. Tai va čia ateina į pagalbą Nara Health. Ne šiaip baltyminis kokteilis, o visavertis augalinis maistas. skanus, sotus, lengvai virškinimas ir ar jūs pasiruošę su 26 vitaminais ir mineralais? O jei biškį esi longževite entuziastas, beje, kaip ir aš, žinok, ten yra ne tas legendinis resveratrolis, tiesiai iš Šveicarijos. Tas pats, kuris sako: "Padeda gyventi ilgiau." Žiūrėk, gal dar ir senatvėj šiek tiek šokio aikštelėj pajudėsi. Aišku, skamba visą laiką tai kai kosmosas, bet realiai sumetei viską į plaktuvą, suplakei ir po minutės turi pilnavertį maistą.
Na, o dabar geriausia dalis. Su kodu tap geresniu gauni 20% nuolaidą, nemokamą pristatymą ir, aišku, štai tokią metalinę plaktuvę. Keliauk po šio video ir spausk nuorodą. Nieko nelauk. O ką k kas kas tau dabar patinka? Vat tu sakei, kad atsirinkinėji jau per tuos pasimatymus ir per terapiją ir kokia tau dabar moteris imponuoja. Na, tiesiog įdomu, kas Vaidui dabar svarbu, žinai. Man apskritai žmoguje imponuoja. Ne, ne žmoguje. Paimkim tavo simpatiją, moterį, su kuria tu norėtum susieti savo gyvenimą, su ta, kuria vat tu tiki, kad galėtum gyventi ne du mėnesius, ne keturis, o jau atėjus tam momentui, kai atsiranda jausmai, nu, pasiryžti nusispjauti savo traum Mhm.
Ir sakyt: "I go for it." Viskas, bandau. Nes aš joje matau tai. Kas yra tai? Tai ta, kuri kiaurai, žinai, mato mano bullšitą tikriausiai ir bullšitą tai turiu omeny, žinai, visą tą fasadą, kuris yra aplinkui mane. Tai tas fasadas yra ir mano karjera, ir ten tas dėmesys. Nu, man atrodo, kad jisai tikrai yra labai gąsdinantis tas dėmesys. Jisai gali būt labai gąsdinantis ir pavydas. Tai vat ta moteris, kuri kiaurai permato tą tas nesąmones visas ir kuri gali, kuri yra pakankamai psichologiškai stipri, tai o kas yra psichologiškai stipri?
Nu tai a žmogus, kuris e iš mano bokšto tai atrodo, kad ir ir pakankamai gero cinizmo turi gyvenime, sarkazmo turime gyvenime, gero humoro, jausmo, suvokimo, žinai. A tai tas žmogus, kuris irgi galbūt ir ir terapijos yra paragavęs ir ir sakau kiaurai permato mano nesąmones ir tos nesąmonės, kaip jūs, kad nepriimtų už gryną pinigo, o matytų, kad tai yra nesąmonė, kuri Taip, taip, taip, kad tai yra nu ne kad tai yra pakankamai trivialus tas dalykas, tai yra fasadas ir kad žmogus nėra vien tiktai ten, žinai, antraštės kažkokios tai arba skandalai kažkokie tai mini ar didesni skandalai.
A, o jis yra su tam tikromis vertybėmis, su tam su jausmais, su daug gilesniu pagrindu negu ledkalnio kažkokia tai viršūnė, kurią tu matai. O apie mane tikriausiai ta opinija ir ta ledkalnio viršūnė jinai yra labai matoma. Nu taip, taip jau yra su tais žymiais žmonėmis. Aš aš pakankamai esu sąmoningas, kad aš suprasčiau, kad daug žmonių apie mane turi išankstinį kažkokį tai nusistatymą arba išankstinę nuomonę apie mane. Bet ta išankstinė nuomonė nesu aš. Aš dabar sėdžiu kaip kokiam deitinimo, e, deitinimo, kur tipo aš Artūrai, aš noriu pasakyt šitom moterim, kad aš nesu tiktai tas Vaidas Baumila, kuris jo apie kurį kalba aplinka.
Tai jo, aš esu tikras, mane galima paliest. Galima jo, jo. Tikras, tikras. Kaip tu jautiesi, kai į tave žiūri gatvėj? Tu dar tai matai? A nes aš įsivaizduoju, kad tave tikrai atpažįsta absoliučiai visi. Nu daugiau pastebi mano aplinka negu aš pats. Ir tai nėra jok tai nėra jokia iš arogancijos kylanti kaž kylantis kažkoks dalykas. Aš tikrai tuo mažiau, prie ko tu daug pripranti, to tu mažiau ir pastebi. Tiktai aš anksčiau tą labai matydavau, bet nu seni 20 metų, žinai, nu tai aš aš prie tų linksmųjų kalnelių pripratęs va taip vat aš žinau, kokie yra pakilimai, kokie yra nuolydžiai ir kaip tai veikia ir vat kaip tu sakai va žinai atneša kartais į gyvenimą tam tikros arogancijos, tam tikro pasikėlimo, bet be abejo, kad mes, žinai,
bręstam kiekvienas ir ir būtų labai keista ir būtų aš pats save, žinai, iš šalies jeigu matyčiau, tai tikrai tikrai sau spirčiau virtaką į galvą, jeigu aš būdamas beveik 40 metų, man 38, dar vaikščiočiau užrietęs nosį dėl to, kad aš esu Vaidas Baumila fucking atlikėjas, kuris ten sukūrė kunigundą, aš tikrai sau pisčiau vieną gerą į galvą. O tu šiaip galvoji, vat tu žiūrėk, tu iš tikrųjų sukūrei kunigundą, topą, ane? Šiaip ko bepaklaustum, tave visi dabar su tuo asocijuoja.
15 metais dalyvavai Eurovizijoje, 24 metais tavo klipas nominuotas ir dar daug kitų pasiekimų. Tu šiaip jau galvoji, kad tu padarei maks ką galėjai, ar tu vis dėlto turi dar kažkokį savo tikslą, kurio dar nepasiekei? Mano asmeninis gyvenimas yra man labai dabar dabar tai aktualiausia, taip karjeroje, nu viskas gerai. Toj karjeroj yra koncertų uždirbami, yra tam tikri kažkokie tai pinigai, galbūt ne milijonai. Žodžiu, tu žiūri per vertybes iš savo turbūt tokio vidinio pasaulio, iš savo talento, ne iš materialių dalykų, kuriais norėtum patvirtintas.
Taip. Man man daug gyvenime nereikia dalykų turėt, nors šiaip tai mano namai yra apkrauti daiktais, daikteliais. Dabar mano draugai, kurie žiūrėtų šitą podkastą, jie sakytų: "Nupisi protą." Taigi tu turi, taigi tu turi, minimalistas, taigi tu turi tiek daug daiktų, žinai, ne? Nu, bet smulkių daiktų. Man patinka smulkūs daiktai. Aš toksai biškį boho esu. Tai tu biškį esi heitini biškį Grigaitį, bet su Grigaičiu kažką panašaus turi, nes jisai irgi toksai buvo jisai tų visų mažokų, mažių dalilyčių visokių ten kauptulė, žinai, namie tu.
Jo, gali būt. Aš kaip tu dulkes valai? Aš nu tai sunkiai. Tai sunkiai užknisa. Šiaip mano šiaip gyvenimas mano butas žoskai dulka ir reikia pastoviai valyt. Senas namas. Jo, nu baisiai dulka. Senas namas. vieną momentą noriu, žinai, ir jis bus nelabai patogus klausimas. Aha. Čia iš iš serijos nepatogūs klausimai, nes a man netyčia į rankas papuolė vienas video, kuriame tau grasino ukrainiečių kariai laikydami žurnalą rankoje su tavo su atvaizdu ant žmonių žurnalo ir sako, kad tu nelįstum prie moters, kol kol tas karys lietuvis kariauja Ukrainoje.
What? Ir ten aš Aš pirmą kartą apie tai girdžiu. Pirmą kartą girdi? Aš tau galėsiu atsiųsti tą video. Лайдас, друже, хорошо поёшь, отлично, но чужих babть не мож. Buvo toks veikėjas, kuris, e, ten į Ukrainą dažnai važinėjo, tai aš jau numanau, kas kas galėjo tai padaryt, kur jisai visam Vilniui bėgo ir pasakojo šiaip tai bobo bobo tik bobos taip elgiasi, ta prasme, bėga, pasakoja kažką, tai ten kažkas kažką paviliojo, kad aš paviliojau ten jo moterį, nu tai ta prasme ir išskyriau jos.
Tai bėga, skundžiasi, verkia kažkokias nesą šneka. Tai ateik kaip vyras vyrui ir pasikalbėk, jeigu kažkas kažk kažką iš tavęs pavilioja. Tai tai va, nežinau, kas tu toks, bet video turim galit ateit pakalbė, ta prasme, ateik ir ateik ir pasikalbam, ta prasme, jeigu kažkas tau ten vyksta, nebėk ir ne nesiskūskai kokia tai boba. Mhm. Tai va, tik tiek supratau. O tu jautei, kad per tavo karjerą vat būdant būnant garsiu ir žvaigžde tokių vat pasiūlymų iš tokių moterų, kurios a turi kažkokius klibančius santykius, daugiau dėmesio sulaukdavai negu iš tų iš tų, kurios norėtų kažko rimto?
Tai aš sulaukiu aš sulaukiu ir dabar tokių pasiūlymų. Man atrodo, kad daug žymių žmonių sulaukia įvairiausių kažkokių tai kinki pasiūlymų. Aš būdamas valtyje, Graikijoje su draugais, mes žvengėam, kad aš gavau video iš a vyro, kuris man siūlė su jo žmona e susitikti. vyras, jo, vyras pats sako: "Mano žmona norėtų tau." Nu, mes čia, sako, turim tokį susitarimą ir žodžiu, mano mano antroji pusė norėtų su tavim a nu ne knygų skaityt siūlė tikrai kartu įdomiai. Tai va ir sakau o ir aš sakau, aš jam atrašiau, sakau, klausyk, nu ką tu čia, įsipisinėji?
Nes aš galvojau, kad čia ant mane ant kažkokio kabliuko, žinai, bando pagaut ir tipo žinai žurnalist ar kas nors. Jo, jo. po to laikydami žurnalą, nelįsk prie svetimų moterų. Am, bet po to atsiuntė ta moteris man video. Mhm. Ir ai, tai reiškia čia real ir toks real ir aš toksai a ok, nu ačiū, labai smagus pasiūlymas, bet teks atsisakyt. Paskutinėj laidoj su Rolandu jūs apie tai kalbėjot ir man šiek tiek kartais pikta viduje, nes man atrodo, kad neturėtų žmonės skalbti kitų trusikų ir kalbėti apie jų am tokį itin asmeninį gyvenimą, nes ne jų reikalas, bet jūs palietėt tavo orientacijos klausimą.
Kaip tu jautiesi, kai viešumoje kažkur vidiniuose žmonių ratuose, tūsose, taip toliau, kai užgroja kunigundą visi? Bet jis gėjus, ane? Nu, bet jisai gėjus, jis gi atbulinį įjungęs, ane? Atbulinį įjungęs geras. Tai tai supranti tai kodėl visiem yra tokia kvesionuojama tavo orientacija? Iš kur? Ar tu iš vis pats suvoki, kur gimė ta orientacijos tema? Galbūt suvokiu. Šiaip tai aš muzikinį teatrą baigiau muzikiniam teatre. Nu, bet ką tu ten darei? Nu, ten 80% mano kolegų šiaip tai homoseksuals.
Tai 80% tai pakankam pakankamai daug. Taip, šiaip muzikinis teatras yra pakankamai iš tos pusės, kad dauguma vyrų muzikiniame teatre yra iš gay bendruomenės, iš LGBT bendruomenės. E, dar plius prieš keliolika metų aš labai aršiai, vat kaip tu sakei, kai ten buvo mano teisybės ieškojimo vis dar vis dar esu teisybės ieškotojas. Nepamirškim to. Jeigu užgaunami yra kažkokie silpnesni arba labiau gujami ir mažuma kažkokia, tai nu man aš noriu sakyt, kad aš palaikau. Aš palaikau ir kas ką nori, tą daro.
Iki šiol palaikau. Homoseksualūs žmonės yra afigieni žmonės. Mano vieni geriausių e pažįstamų, galbūt ne draugų, žinai, bet juokingiausių, geriausio humoro jausmo žmonių yra gėjai. E, bet tos visos šnekos, tai čia yra, žinai, kada jos tave labai veikia, tai tų šnekų yra labai daug, bet kai jos tave pradeda mažiau veikti, žinai, tai tu tai tų šnekų ir mažėja. Aš mačiau, kad ten jau persimeti ant kitų žmonių, ant kitų kodėl ant kitų ant kitų atlikėjų kitų kolegų atlikėjų?
Taip. Jo, ant tų, kurie turi vaikų, pavyzdžiui, ir vedusi ir Taip, taip. Bet tenai, žinai, a tokios a istorijos iš ligoninių, iš taip toliau, žinai, su tipo nevairodymais. Jo, kas baisiausiai, tai kad į iš aštuonių skirtingų kompanijų ateina žmonės ir apie aštuonis skirtingus gydytojus šneka. Mano mamos draugė dirba, žinok, ten tokioj ir tokioj ligoninėj. Sakau, žinok, tai kad aš, jau girdėjau, kad kitoj ligoninėj tai buvo. Sakau, tai kiek kartų tai yra įvykę? Ne, ne, ne, aš tau sakau, šitas tai rimtas atvejis.
Tikrai čia taip buvo. Tai čia yra visokie diskordiniai šūdai ir plepalai. Žmonės nori tau suteikti kažkokių tai Aš išvis nesuprantu, o kodėl yra blogai būt dabar homoseksualiu. Taigi dabar šiaip šiais laikais, kai yra toks laisvas pasaulis ir Lietuva jau tokia laisva Mhm. būti gėjum homoseksualiu, tai tiktai dar priduoda faino prieskonio tokio vaibelio, tokio vaibelio ir galbūt netgi dar daugiau tau kažkokios tai audiencijos surenka. Tikrai apie tave labai daug sklinda tokių komentarų, kad tu esi tas aštraus komentavimo bičas, kuris jeigu jau ateina, tai tai ten netgi Frecuose, man atrodo, buvo taip ten Frecuose, kad kai atsirado Frecai, visus, kas buvo žvaigždės, tiesiog suvalgė, o tu ten atstojai savo.
Nu, atstojau, atstojau ir po to va chebra pamatė, kad visai geras ten tas humoriukas eina, žinai. Bet bet buvo tokio norėjimo įrodyti, kad žiūr, nu taigi viskas čia viskas viskas gerai. Taip. Iš kur pas tave tokio sąmonojo yra visą laiką rasti būdą atšauti tinkamai, a, kažkaip tai pasakyti, parašyti? A tu kaip tą lavini? Nes, nu, vis tiek tai yra vienas iš gabumų tą daryti. Nes man patinka juodas humoras. Kai aš mokiausi Britanijoj, mane labai pakeitė jų suvokimas, kad iš kiekvienos tragedijos galime padaryti juoką.
Iš kiekvienos. Am, britai, kur aš čia klausiausi, ar ar ne pas tą patį Chris Williamsoną šnekėjo vienas filosofas, kad ką britai turi, tai jie puikiai moka melancholiją paversti juoku. ką mes laidotuvėse paverčiame raudomis ir ašarų pakalnėmis. Tą jie, tarkim, kokiam palyginimui, žinai, savo katastrofose, jeigu jau taip, žinai, sulyginant su laidotuvėm, jie iš savo katastrofų moka labai labai gerai pasijuokti. iš visų istorinių katastrofų, istorinių didvyrių, iš visko yra juokiamasi, bet tai yra taip e la taip lengva ir su tokia intencija, kad tai yra tikra tikrai bajeris.
Kas pas mus yra? Tai net net jeigu tu ateini su bajeriu intencija pažvengti iš kažko, tai viskas yra priimama kaip už gryną pinigą ir viskas yra suasmeninama taip, kad priimama. Bet tai tu bet tu mane dabar įžeidei. Tu įžeid tu pasakydamas bajerį apie kažką įžeidei mane. Klausyk, tavo jausmai. Aš nesu atsakingas už tavo jausmus ir su kokiais tu jausmais ateini klausytis kažko, kas kažką sukritikavo arba kažko, kas apie kažką pasakė juodą humorą. Tai yra tavo traumos ir tu su savo traumis gydykis.
Bet aišku, kad nu mes dar tiktai lipame iš to. Pažiūrėk, standupas pas mus tiktai kada atsirado ir kada jisai išbujojo. Ir aš tikiuosi, kad mes išlipsime iš to. Ir aš tikiuosi, kad mes kada nors galėsime am pasijuokti iš iš visko, iš visų savo gyvenimo tragedijų, iš visų savo istorinių tragedijų. Ne nėra čia dabar, žinai, jam nieko švento gyvenime nėra. Vat šitam tai nieko švento. Viskas, jam yra bajeriai. Viskas. Žiūrėk, po dviejų prisimink tą. Tu numirsi po dviejų kartų, tavęs niekas nebeatsims.
Tai tavęs gal po dviejų kartų. Po po savaitės tavęs niekas nebeatsimins. Nėra šventa. Yra tiktai tai, kas dabar yra šventa, žinai. Mūsų pokalbis yra man šventas dalykas, žinai, jeigu jau apie kažkokius šventus. Bet be abejo, kad aš žmonėms gi negaliu įrodinėti, ką kuo jie turi tikėti ir kuo ne. Kiekvieno žmogaus pasirinkimas yra jausti, ką jisai jaučia ir tikėti tuo, kuo jisai tiki. Aš nesu čia tas žmogus, moderatorius kažkoks tai Dievas gyvenime, kuris ateis ir pasakys, kad žiūrėk, tu dabar turi juoktis iš šitų dalykų arba ne, an ne, nu tu gali juoktis, gali liūdėt, nesijuokt, bet nu ne mano reikalas.
Be abejo, kad aš kaip kas kokia yra mano galbūt problema, kuri nėra visiškai problema, tai, kad aš esu tokiame sluoksnyje ir am tokiame burbule žinomumo. Galbūt, kad kiekvieną kartą, kai aš kažką pasakau, žinai, tai yra vertinama pen 15 skirtingų kažkokių tai prasmių ten išimama, kaip aš sakiau, ten iš iš bendro konteksto išimamo tas, a, jisai vat pasakė tą, tai reiškia, kad jisai turėjo omeny tą arba jisai vat va jisai norėjo pasakyt tą. Iš kur tu žinai, ką aš norėjau pasakyt?
Paklausk manęs, ką aš norėjau pasakyt, ir aš tau pasakysiu, ką aš norėjau pasakyt. Kur tu galvoji yra ta juoko riba, kai galima intencijoje? Mhm. Juoko riba yra intencijoje. Ar tavo intencija yra sužlugdyti, pažeminti, sutrypti ir visiškai padėti į a šūdo vietą žmogų, kad jisai a turėtų, žinai, tam tikras institucijas kreiptis, žinai, kad savo sveikatą tvarkytų. Ar tai yra ar ar tavo intencija yra lengvai pajuokti, pašiekti, pašiepti kažkokią tai situaciją? Tai bajeryje svarbiausia yra intencija. Tu sakai vat žinai ten į asmenį nukreipti.
Bilburas, kuris yra vienas mano mėgstamiausių komikų apskritai ir jo tas išprotėjęs rėkimas pastoviai, žinai, kaip jisai dabar man visai neseniai atsiuntė vieną. Jo paskutinis standapas, beje, yra puikus, visiems linkiu pažiūrėt. Jisai pasakoja apie vyrus. Vyrai gali būti tiktai arba labai užsipisę, arba it's fine. Žinai, čia vat vėl apie jausmus. Mhm. Kaip tu šiandien jauties? Ei, tu padėk į vietą šitą dalyką, ne taip padėjai. Čia ne taip šakutę sudėjai. Kak O kita kaip tu jauties? Kitą kartą?
Žinai, viskas gerai. Tikrai gerai. Aš sakiau viskas gerai. Tikrai viskas gerai, ko tu manęs duosi? Jė ir man viskas gerai, žinai. Tai vat vyrai yra tiktai tokie gali būt. Kodėl humoras yra smagus? Kodėl jisai mums taip patinka humoras? Juodas humoras, nes jisai pasako tuos slapčiausius dalykus, kurių mes nesugebame nesugebame pasakyti. Aš sutinku, bet dabar intenciją perduoti per žodį yra lengviau, nes yra intonacija, yra a veido mimika, taip toliau. Kaip tu manai, ar taip intencija yra jau nujaučiama, kai yra rašoma tekstu komentaruose?
Nes ten nėra emocijos, ten nėra veido išraiškos, ten nėra, nu, čia jau čia jau ateina kritinis mąstymas. Kiek tu kritinio mąstymo turi? Tarkim, imkime Merūną kokį Vitulskį arba gerai Vaidą Baumilą atlikėją, kuris yra atlikėjas Lietuvoje. Atlikėjas Lietuvoje tikrai nenori tapti neatlikėju Lietuvoje, ar ne? Arba nori sugriauti visą savo reputaciją, parašydamas humoreską kažkokią satyrą arba ironišką, juodą, sarkastišką humorą. tikrai kai tu, kai tu kažką paskaitai, tai nu ir tai tu ir turi su ta mintim kritinio mąstymo galvoti, kad jis jis turėjo šitą omeny.
Arba tu gali galvot, palauk, ką jis nu ne nu ne nu taigi tikrai negali būt, kad žinai greičiausiai bajeris, nu tipo nu tai nu tikrai žmogus nenori savo ten reputacijų. Koks atlikėjas Lietuvoje, žinai, galėtų pasakyt, kad aš noriu tyčiotis iš savo šalies, aš noriu sugriauti visą visą savo šalies reputaciją, įvaizdį, istoriją. Aš noriu spjauti į savo dabar tiktai neiškirpkit šito, kad tai būtų antraštė pagrindinė, kur Vaidas Baumilas sako: "Aš noriu spjauti, aš noriu spjauti ant savo šalies."
Jo, aš noriu spjauti ant savo šalies. Varnas šypsosi, sako taip pasižymėj. Prašau, prašau taip ne, prašau, prašau taip nedarykit. Tiktai žinai kur tipo nusišikt ant savo šalies vardo ten žinai. Va bet tu ką tik sakei, UK yra pasiruošę jau tokią, jie jau gyvena tame humore, jie jau galbūt nu turi kritinį masę. Ar tu nebijai taip a juokaudamas, taip pat kirsdamas komentaruose taip aršiai diskutuodamas, a rizikuodamas realiai savo vardu reputacij? Bet aš paskutiniu metu tai aš nesiveliu.
Aš tai tai aš jau supratai riziką. Jo, jo, ne, aš suprantu tą riziką. Aišku, kad aš rizikuoju savo reputaciją. Tai be abejo, kad nes pas mus nu nėra to tokio kritiško mąstymo į tokį humorą. Bet aš visus kviečiu, visus, kurie a kurie mąsto kažkaip tai ar galvoja kažkaip tai arba turi išankstinį nusistatymą ir tie, kurie žinai nori man į galvą duot ten, žinai, arba nu esi esi gavęs žinočių, kad neliteraliai? Neliteraliai, ta prasme, žinai, ten prieikit prie manęs gatvėj, susipažinkim, jūs pamatysit, kad yra visiškai ne taip, kaip jūs galbūt galvojate.
Ta prasme, aš labai daug bendrauju su savo nuoširdžiausiais, mieliausiais fanais po koncertų. A, aš turiu geriausią ryšį su žmonėmis. Aš turiu geriausią ryšį su pardavėjomis parduotuvėse. Aš visą gyvenimą flirtuoju su žmonėmis ir nu flirtas ta prasme ne tai neromantinis, ne seksualinis kažkoks tai flirtas, o sveikas sveikas kasdieninis nudenis flirtas, žinai, apie ką vėl galėtume šnekėtis labai ilgą laiką, nes, žinai, tu gali pasakyt merginai kažkokiai tai: "Jo, man tai patinka flirtuot su žmonėm, tau patinka flirtuot su žmonėm, tai ką tu su manim čia veiki?"
Ne, ne, ne, ne, pala, pala, aš apie kitokią flirto formą šneku. Tai tai vat kritinis mąstymas vėl ateina. Kiek tu žinai dalykų? Kiek tu, kiek tu suvoki dalykų? Gerai, apie tą patį flirtą šnekant, apie tą patį juodą humorą šnekant, domėkimės daugiau, plėskime daugiau ir ir galbūt kitą kartą prieš teisami žinai nu akivaizdu, akivaizdu, jeigu tu pasisakai už šiuo laiku, žinai, už karą ir tu palaikai Rusiją, akivaizdu, kad tu esi kad tu esi visiškas šiukšlės, žinai, ir kad tau tikrai reikia gerą vieną pliauską.
į galvą duot, žinai, už tai, kad tu tokias nesąmones šneki. Varb jau čia bajerio neparašysi. Jau čia bajerio nepadarysi, bet tu šiaip a vis tiek a tas, žinai, tavo gebėjimas a konstruoti tas mintis internete, atrašinėti a ir galiu nuraminti tuos, kurie žinot stebit dabar. Tai šitas ponas yra man kartais taip parašęs, kad aš namie galvodavau, kad aš paleisiu klaviatūrą ar pelytę jam į galvą. Ai, jo, buvo, buvo visokių fainų baina fainų būna, parašo, žinai. Bet nu čia jau kas tave labiausiai užgavo, ką aš esu aš nieko neprisimenu.
Tai va dėl to, kad tu esi normalus. Aš nieko neprisimenu. Aš vapšė DLMP. Tu esi galios pozicijoj, nes turi daugiau sekėjų, turi didesnį pasiekiamumą savo žinutėm ir a tau pasipriešinti tavo stūmimui kitas negali, nes jo nieks neišgirs. Jo, aš tą suvokiu. Aš tą suvokiu, blemba. Ir čia mano, žinai, jau tokia mano peripetijos, su kuriomis aš, žinai, turiu tvarkytis ir aš kaip suaugęs žmogus ir ir bręstantis žmogus ir subrendęs galbūt jau žmogus. Nors mano tėtis sakė, kad 40 metų tiktai pajuto, kad subrendo.
Tai subrendė žmogus, aš suvokiu, kad aš turėčiau kartais, žinai, tą liežuvį laikyti už dantų daugiau ir galbūt savo rate aš esu laisvas tą daryti. Bet kai tai išeina į viešumą, aš galiu būt labai dažnai nesuprastas. Bet aš noriu dabar vat pasakyti, žinai, kad aš tikrai nu 99% tikrai niekam nelenkiu blogo ir niekam nieko nenoriu, žinai, sutrypti, kaip aš sakiau, įžeisti ir padėti į tą poziciją, kurioje jisai ten tas žmogus bus visiškai, žinai, kažkoks tai e kuriam reikės, žinai, galbūt netgi ir pagalbos kitu atveju.
Ir ypatingai smagu šaipytis ir stumti ant tų, kurie ir yra galios pozicijoje. Pavyzdžiui, jeigu tau sekasi, tai aš kaip sėkmingas, jaučiu, kad aš sėkmingas žmogus, ar ne? Nu, tai aš noriu tau parašyt ką nors tokio, kur tipo turėk gaidy biškį biškį duotų, žinai, tokia. Turėk, ta prasme ne labai daug čia teigiamų komentarų. M turėk vieną neigiamą, turėk vieną va tokį. Vat tu ėjai į vieną laidą ir čia sakei, kad apie orientaciją pats norėjai proaktyviai pakalbėti, bet galbūt dar yra kokia nors tavo gyvenime tema ar klausimas, kurio tau niekas neuždavė ir gal man nepavyko šiandien užduoti, bet tu labai norėtum pasisakyti ir tam tą norėtum paleisti į pasaulį, kažką tai paneigti, kažką tai galbūt kažką tai jauti, kas nėra pasakyta arba yra nesąžiningai pasielgta su tavimi.
Ne, nu man galbūt vienintelis tas e klausimas tai buvo su mano, žinai, šeimos klausimu ir mano tėčio klausimu, kad dėl KGB, jo, dėl a dėl tų struktūrų, žinai, sovietinių, e, ir mano, žinai, mano tėčio užgyimo. Visų pirma, nu žmonės turi suvokti, kad mano tėvas visą laiką man bus mano tėvas ir mano tėvas mano gyvenime visą laiką buvo man geras tėtis. Jis buvo man pats geriausias tėtis, koks ir yra pats geriausias tėtis. Jie nori, kad aš atsisakyčiau savo tėčio kaip tėčio, bet mano tėtis, vėlgi daug žmonių nepažįsta nei mano tėvo, nei manęs, todėl jie nežino, kaip yra iš tikrųjų.
O aš augau afigienoj šeimoj, ta prasme, mano tėtis manyje skiepijo a patriotiškumą, kaip ir mano mama ir lietuvišką žodį ir aš net negalėčiau už savo tėvą aš negaliu dabar kalbėt, supranti? Bet aš net negalėčiau kaip papasakot, koks mano a tėtis yra m nusiteikęs prieš būtent a Putino Rusiją ir ir ir taip toliau. toliau ir panašiai. Bet čia gali vėlgi žmonės pasigaut mano kažkokias tai mintis ir išvedžioti, kas sau, kaip kaip jiems tinka. Tai čia tikriausiai reikėtų jau kalbėt su mano tėčiu apie tuos dalykus, bet apie mane tai aš visada ginsiu savo šeimą, ginsiu iki pat mirties, atiduosiu viską už savo šeimą ir už savo tėvo vardą.
Mano tėvas yra labai geras žmogus. E, tie, kas yra dirbę su mano tėčiu kaip teisininku jau po Sovietų Sąjungos, žino, koks yra darbštus, kiek žmonėm padedantis žmogus. Aš žinau vieną tiesą, tokią tiesą, kokią aš žinau, kad mano, kad mano tėvas buvo pats geriausias tėvas ir yra pats geriausias tėvas ir bus pats geriausias tėvas gyvenime, koks tiktai galėtų būt. Palinkėsiu ir tau to paties kažkada. Jo, ačiū. Ačiū, Vaidai. Ačiū, kad tiek daug patviravai. Tikiuosi, kad tau patiko apsilankyti pas mane kitame formate.
Piko. Ir ačiū jums visiems, kurie žiūrėjote. Ir kaip visada nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti, kad čia atsirastų vis daugiau prenumeratorių ir aišku parašyti komentaro. Pasims visime jau kitą savaitę. Iki man tik svot man tik svajot apie tokį. Aš tai tokio neturiu. Čia priklijuotas. Ai blecha per knygos. Aha. Ne, ne apačioj. Bet va nu labai ž 100.000