ANONIMAS: Politikų pirkimo SCHEMOS, seimo kėdės kaina ir baltarusiški atkatai

partija, kuri gali savo sprendimus parduoti už tam tikrą sumą pinigų ar kotedžas Ispanijoje. Tu teigi, kad Nemono Aušra galėjo gauti 130.000 neapskaitytų grynųjų. Labai aiškiai komunikacija iš Žemaitaičio. Reikia legalizuot baltrusiškas trašas. Nėra Lietuvoj kitos tokios partijos, kuri taip ryškiai palaikytų Baltarusiją. Buvęs Vilniaus mero komunikacijos patarėjas, metų komunikatorius ir tas pats žmogus, kuris pernai apgavo pusę Seimo, daugeliui žinomas kaip anonimas Karolis Žukauskas. Mane išdūrė Žokauskas ir čia per jį vos neišstadau į Ameriką ir panašiai. Skrendu į Niujorką.

Yra verslininkai, kurie Lietuvoj turi bendrus verslus su Rusijos atstovais. Tie verslininkai yra geri draugai ir palaiko Remigų Žemutaitį. Jų partneriai yra rusai, kurie turi Rusijoj naftos chemijos biznį. Tokio biznio Rusijoj be valdžios palaikymo tu negali turėti. Kodėl tik vienetai būna baudžiami, o kiti kažkaip tai taip praslysta? Tai tikrai bus dar, manau, iki teismų ir iki ir iki kalėjimo. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti.

Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Nu, prisipažink, jeigu po pietų jau galvoja apie antrą kavos puodelį, tai kūnas tau šitą sako: "Tiesa, bet tu kaip visada jo signalus ignoruoja ir darbus tęsi toliau." Energijos lygis m sakykim kaip 10% telefono baterijos. Galva lyg ir dirba, bet lėtai ir mintys bėga kažkur tolyn. Mano mintis bėga tolyn. Treniruotė buvo prieš tris dienas, bet vis dar sunku pakilti nuo kėdės.

O stresas, o būna kažkas jo nejaučia. Maisto papildas Superfoods rodiola. Tai aukštos koncentracijos rodiolės ekstraktas. Ir čia ne tik gražūs žodžiai. Tai vienas labiausiai tyrinėtų adaptogenų pasaulyje. Padeda susidoroti su stresu natūraliai. Naudojamas tradiciškai nuo vikingo laikų iki Tibeto kalnų. daugiau ištvermės, greitesnis atsistatymas, ramesnis vidus, visiška harmonija ir tiesiog natūraliu būdu. Ir kaip visada nuorodą rasi aprašyme, o su kodu tap geresniu gausi minus 40% nuolaidą. Man įdomu, a kiek tu jau esi suskaičiavęs, kiek tu politikų jau esi apgavęs ir kiek iš jų to dar nežino?

E, kuriuos apgavau, visi žino, nes ne, nu, pavyzdžiui, šiuo metu aš neturiu kažkokių aktyvių vystomų apgaivysčių planų, nes gal ir toks šiek tiek ne tai, kad praėjęs periodas, bet žinai, buvo man anksčiau tai buvo mano įrankis kovoti su tais politikais, kuriuos aš vertinu labai negatyviai, a kur matau, kad jie yra žalą darantys piktybiniai kažkokie Lietuvos politinės sistemos augliai, nežinai, yra politikų, kur, nu, nežinau, vadinčiau taip paprastai liaudiškai mėmės, nu, nepiktybiniai, nu, jie žiopli ir ten daro nesąmones, bet, nu, jie nėra piktybiniai ir juos apgaut būt labai lengva būtų, bet man nu neįdomu, nes matau, kad ne tie ne tie yra, žinai, nekuria žalos tokios, kad perta būtų jo jo.

Jeigu, jeigu, žinai, turėčiau milijoną laiko ir milijoną resursų, galbūt tada ten nuo viršaus pradedant daeičiau iki jų, bet bet kažkaip visada toks būna, nu, labiausiai erzinantis kažkokie piktybiniai ir kurie patys kažkiek ir paprovokuoja. A, o galiu tavęs paklausti, va čia bus ir patarimas galbūt mūsų žiūrovams dėl to, kad tu tame, nu, esi profesionalas, kai tu rašai laišką a žmogui norint jį kažkaip tai, na, nežinau, įtraukti, kad jisai atsakytų, ar tu gali pasidalinti mintimis, kokie turi būt pirmi sakiniai, kad, a, vat tavo atveju, kai politikam rašydavai, ką reikia rašyti, kad respondentas atsakytų į laišką pagrindinis ir turbūt yra pataikyt į lūkestį.

Dabar skambėsiu, ar ne? Kaip čia koks sukčių a sukčių atstovas, bet nu aš manau, kad visi tie sukčiavimo atvejai yra va telefoniniai, kur jau ta prasme rimti sukčiavimo atvejai, kur pinigus ištraukia iš iš senjorų, ne tik iš senjorų ir iš vidutinio amžiaus žmonių, ar ne? Tai yra pataikymas į kažkokiu lūkesiu, nu, pinigų turbūt daugelis nori ir ir lengvai užsidirbt nori ar ten, žinai, didesnės pensijos. Tai jeigu tu pataikai į tą lūkesį, tai toks būna iš karto a išmuša toks pagrindinius saugiklius, atsargos kažkokius barjerus.

Tai jis tas pats ir su politika, žinai, jeigu tai yra naivesnis arba kažkoks a labiau savimyla politikas ir tu jeigu pataikai į jo lūkestį, dabar kiek mintyse prisimenu atvejų va tuos visus, žinai, ten Žemaitaičio, Ignato, Adomavičiaus ir kitų, nu tai esmė būdavo pataikyti jo lūkestį ir sukelti jam kažkokį, nu dabar jis bus svarbesnis, geresnis, kažką dar pasieks. Tai vat šitas dalykas. Ir kitas dalykas turbūt, e, nu, įsijausti į tą žmogų neva iš kurio rašai, jeigu tai yra ten Širinskienė, kai rašiau, nu, tai pabandžiau įsivaizduot, kaip jinai rašytų.

Jeigu tai yra Amerikos Rain Redelis šitas Masko, Masko, neva kolega, nu tai irgi pabandžiau, žinai, kaip žmogus vat ką, kokiais sakiniais, ką jis formuluotų, ką rašytų, kokias mintis mestų ir ir tų dviejų dalykų bent jau kol kas pakakdavo. Bet aišku, reikia atsirinkt žmones, nu, ne kiekvienam, aš nemanau, kad protingą politiką gali taip lengvai, žinai, išdurt. Aš neturiu tikslo ir kiekvieną ten išdurninėt ir ir net ne tai, kad išdurnėju savaime dėl to, kad išdurt, bet mano tikslas yra parodyt, kokie jo jų yra tikrieji kažkokie tikslai.

O kai mes kalbam apie lūkestį, tarkim, a na nežinau, x žmogus rašo įmonei, kurioj norėtų įsidarbinti, kaip jam iš kaip jam rasti tuos lūkesčius, ko ta įmonė tikisi? A čia remtis dirbtiniu intelektu, kažkaip tai skaityt straipsnius, kaip tos informacijos ieškoti, kaip tu patartum? Čia turbūt, nu, šiek tiek kitoks atvejis, ar ne? Jeigu, tarkim, tu nori gaut darbą ir tai pirmiausia tarp viso informacijos triukšmo turbūt, nu, ir iš esmės komunikacijos toks vienas iš tokių tikslų yra atkreipt dėmesį.

Tai tu atkreipt dėmesį gali skirtingais būdais, ar ne? Buvo vienas lietuvis, kuris Amerikoj darbo ieškojo apsimetęs e spurgu iš nešiotojų ir tai patekdavo į įmonių vadovų, stambių įmonių vadovų kabinetus ir palikdavo ten savo CV. A jis paskui Lietuvoj CTB berods, berods vadovao. Tai tokių, žinai, yra istorijų, kaip kaip pramušt tą informacinį bloką arba informacinį triukšmą, kaip įeit. Tai čia, nu, ne tas pats, kas bandyt apgaut, tarkim, politiką, ar ne? Bet jeigu tu labai nori, nu, tu parašyk tą CV galų gale kažkokią įdomesnę, kitokią formą.

nenaudok šabloninio to paties įvy ir tavo laiškas turi būt kitoks. Aš pats ir ir buvau ir įmonės vadovas savininkas, tai įdarbinau arba ieškojau daugybę žmonių, tai nu net kartais gaila būdavo žiūrėt, kaip į komunikacijos agentūrą žmonės siunčia CV pagal visišką šabloną arba ten tris sakinius parašė motyvaciniam laiške. Tai jeigu tu eini darbintis ten, kur apie tau reiks komunikuoti apie kitus produktus, tau rašyt, tai tu sugebi kažkokiu būdu išsiskirt. Aš šiaip įdomų tokį radau faktą a čia link tavo anonimo, a slapyvardžio einant, kad Markas Feltas, Waltergate šaltinis išliko anonimas 33 metus ir atsiskleidė 2005aisiais būdamas 91.

Tau šiek tiek trumpiau užtrūko atsiskleisti. A man įdomu tiesiog ne pats atiskleidimas, kad tu atsiskleidi, jau kai tu buvai anonimas. A kiek žmonių iki to žinojo, kad tu esi anonimas? O žinok daug. Tai dėl to aš matai aš nebuvo tai, kad aktyviai slėpčiau. Aš išvis galvojau, kad ta istorija, nu tikrai aš galvojau maks trys dienos ir ir mano pavardę ten Žemaitaitis valgė po vat mane išdūrė Žokauskas ir čia per jį vos neišskridau į Ameriką ir panašiai.

Aš tikrai nedaviau. Nu aplinkoj žino žmonės, kurie kurie tą istoriją žinojo. Tai bet ir net iš vakaro aš neturėjau minties, ar savo vardu tą daryt, ar ne. Bet paskambinau Andriui Tapinui, pasitariau su juo, kad, nu, kanalas didesnis, per daugiau žmonių pamatys. Tai tai ir per Laisvės TV, kad pafilmuotų aš išliksiu anonimu, tam kad mano pavardė nebūtų valkijama šalia ir tada istorija būtų ne tik apie jį, bet ir apie mane. Visa istorija vyko kovo 4ą pernai policija į apklausą važiavo apie gegužės 15, man atrodo, taip maždaug.

tyrimą jie baigė per Jonines birželio pabaigoj aš pasiviešinau gruodžio vidury pradžioj ar kažkas tokio. Tai realiai e iki to laiko viešai to nebuvo. Žinojo daugybė žmonių, ta prasme žinojo tie žmonės, kuriem aš pasakiau, draugai, artimieji ir taip toliau, bet manau, kad Džemaitaitis sužinojo irgi po kokių poros mėnesių, nes buvo tokia smulkmena, kad Robertas Puchovičius mane pasiekė vat ten praėjus mėnesio ar porą iš niekur. Tai turbūt supratau, kad pasišnekėjo, žinai, viduj, kad čia va Žukausko darbas. Tiesiog Žemaitaičiui ta istorija buvo labai nemela, nemaloni.

Jis nenorėjo jos prisimint. Jisai tavęs nepasiekė. Jo, jis ir užblokavęs jis mane seniau buvo, man atrodo, jau, jeigu neklystu. O pačiam kiek laiko reikėjo pasiruošti a apsėdėt, pasėdėt, pagalvot, a, susistrateguot visus žingsnius? A vis tiek, nu, tai nebuvo, kad atsisėdai, nu, pirmą laišką parašei ir išsiuntei. Vis tiek reikia pasakyt. Taip, mano geriausios mintys, idėjos yra exprom, ta prasme, kai gimsta, aš paskui ją galiu vystyt, žinai, bet bet man būna toks, žinai, nušvitimo momentas ir ir tada susidėlioja.

Tai aš iki šiol prisimenu, tai buvo praėjusių metų Valentino diena, kai ryte aš ar tai ten vežu vaikus į mokyklą ar kažkas tokio, kad važiuoju mašinoj ir ir iššoka pušas ten stovoja prie sankryžų, žinai, skrolini, nieko negalima daryt, nerekomenduoji ir iššoka pušas, kad Žemaitaitis parašė laišką Elonui Maskui ir man ten tą pačią akimirką susidėliojo. OK, tai jis parašė laišką, jis turi lūkestį gauti atsakymą iš iš Elono Masko. Tai gerai, jis tą atsakymą gaus, tik ne iš Masko, iš jo komandos.

Ir tada grįžau namo, tiktais pradėjau ieškoti, nu, kieno vardu, kad būtų realus asmuo ten, žinai, kad toksai, kad jeigu jis pasidarys namų darbus, pasitikrins. Man dar, žinai, įdomu, a, dėl to, kad tu atlieki tuos žurnalistinius tyrimus ir ir visai neseniai čia paskelbei apie tam tikrus grynus pinigus a ir tu teigi, kad Nemono Aušra galėjo gauti 130.000 neapskaitytų grynųjų. A, tačiau prokuratūra vasario 6ą dieną tyrimą nutraukė, o VRK patvirtino maždaug tik 28.000€ 1000 eurų sumą. A kur ta kita likusi suma dingsta?

Dabar šiuo metu tas tyrimas prokuratūroj vyksta. Dar vis vyksta. Taip, taip vyksta ir nežinau, kokie rezultatai bus. Savo ruožtu VRK, Vyriausiojo rinkimų komisija irgi atliko tyrimą dėl tų finansavimų, bet jie paėmė, aš nežinau kodėl, ar informacijos trūko ar ką, bet jie paėmė vieną miestą, ta prasme, kad su trumpai, žinai, prabėgt mano tyrimą. Nemuša gavo finansavimą iš kokių penkių skirtingų miestų žmonių iš tų miestų. Vilnius, Kelmė, Šilutė, Šilalė, Klaipėda ir Marijampolė. Šiek tiek šeši gal, ar ne?

Tai mano tyrimo esmė buvo, aš pasižiūrėjau sumas, datas, kada iš tų miestų žmonės vedė pinigus Nemunušai ir tiesiog gaudavo apvalūs sutapimai, kad staiga iš Kelmės per kokias tris dienas iš skirtingų žmonių atkeliau bendra suma lygiai 10.000. Lygiai 10.000 iš eilutės, lygiai 10.000 000 iš Šilalės, iš Klaipėdos ir Marijampolė buvo 5000 mažesnė, bet bet visur buvo tas pats, kad sutapimai bendros sumos sueina į vieną didelę sumą, nu tada atsukė atgal, kaip tai galėjo būt, ar nepadalinama, ar ten pervedama 10.000 suma ir tada tie žmonės suveda atgal į kasą.

Tai VRK padarė tyrimą tik apie Vilnių. Vilniuj buvo, aš irgi kiek skaičiau, didesnė suma, tai labai panašiai, kiek aš ir irgi ten rašiau, 25.000 Vilniaus. Tai nežinau, kodėl VRK tik šito miestą paėmė, nes ten buvo galbūt lengviau dėl to, kad viskas ėjo per Puchovičiaus įmones, tai buvo lengviau matyti tuos pavedimus. Tai jeigu tą patį VRK arba teisėsaugą padarys su visais likusiais miestais, tai nu aš esu 100% tikras, kad jie gaus va tą pačią sumą 130 apie 130.000.

OK. A tai mes čia kalbam apie Namanšą, bet ar tu galvoji, kad jie tokie originalūs ir jie pirmieji sugalvoja tokią schemą? Ne, ne, tikrai tikrai ne vieni. Ir didžioji dalis partijų yra tą bent jau darę tik, nu, aš vėlgi mąstelis, žinai, galbūt aptarsim kuom skiriasi, kai 100% tavo biudžeto partijos va tokiu būdu surenkama ir kai yra ten kokie, nežinau, 5% dasiduriama, kaip paprastai sakyt, žinai. Tai vienas dalykas, tai kas buvo praeity, tarkim, ten 2000ieji Lietuvos politikoj, ar ne, nu dabar neatsikapstysi ir ir nenueisi ten tikrai turbūt aš noriu, ar visos, bet didžioji dalis turbūt darydavo tiktai skirtingu labai masteliu.

Tai tai net galėjo gi verslai remti oficialiai. Jo, tada iš viso buvo laukiniai, kai nu Paksas milijoną tiesiog galėjo gauti sąskaitą, ar ne? Ir tai buvo paprasta. Tai tas įstatymas po Grybauskaitės pokyčių tas įstatymas apribojo ir dėl to irgi bandom apeit, bet taip tą daro, nu nežinau, ar visos bed dalis partijų tikrai daro, bet ne tokiu masteliu ir nu tai nėra toks įžū veiksmas, žinai. Jeigu aš vėlgi turėčiau milijoną laiko resursų ir panašiai, turbūt įdomu visas partijas pakratyt, bet aš tada, nu, imo to, kas tuo metu labiausiai tau atrodo man asmeniškai, nes aš nesu įsipareigojęs kažkoks būt objektyvus visos Lietuvos politinės sistemos tyrėjas, kaip kai kurie iš manęs reikalauja, taris, aš dabar turiu visus čia tyrt.

Neturiu aš tiek laiko, aš atsirenku temas, kas man labiausiai įdomu, kas labiausiai skauda mano nuomone, valstybei ir aš tada tuos tuos tuos targetinu. Tai nem aušra nuo pat savo susikūrimo, čia buvo pati pradžia realiai, nuo pirmųjų pavedimų visi pinigai vat buvo tokie. Aš neradau nei vieno, nu tikrai sąžiningai visą peržiūrėjau visus tuos pavedimus, nei vieno pavedimo, kuris būtų ten buvo gal 50 100 € kur nu žmogus gal tikrai nario mokestį mokėjo, bet visi didesni negu 500 buvo iš vat į į tam tikras schemas ir sutapimus sulimpančios sumos ir kaip partija akivaizdžiai ateina be jokio, nu, realaus savo narių finansinės paramos kažkokio kapitalo, o iš fiktyvių pavedimų, tai man tas toks, nu, aišku, kad yra ir kitose partijose, bet tokį žulumo.

Nežinau, gal Darbo partija galėjo būt konkurencinga šiuo atveju su su jais, bet čia per seni laikai. Aš neturiu tiek duomenų apie prieš 20 metų, kas buvo, bet šiais laikais kitos tokios partijos nu nėra. Nu ne, nebuvo tikrai. M tikėtina, kad už tų pinigų turbūt slepiasi, nu, kaip čia žodis slepiasi, nežinau, ar tinka, bet turbūt yra kažkokie verslai, ane? Tai interesai, vadinkit, toks tai gali būti ir ir asmeniniai turbūt ir ir verslų interesai ar kitų valstybų. Ar bandėt gilintis, kas tai galėtų būt?

Tai mano, a, bent jau jeigu žiūrėsim Nemonošos partijos, a, pinigai, kokie interesai už to slypi, tai mano yra tokios kelios turbūt hipotezės, kurios gan akivaizdžiai matosi per tai, ką jie daro ar kokias ministerijas turėjo. Tai toks paprastas dalykas, tai statybų verslas ir ir aplinka, reguliavimas ir panašiai. Tada žymiai stambesni yra trašos. Čia kalbant ir apie lietuviškas trašų įmones, ir apie Baltarusijos interesus. Mhm. Ir ir mano nuomone už to labai daug slypi iš Vilniaus interesų Arūno Pukelio verslininko, buvusio nusikalstamo pasaulio atstovo ar kaip jį dabar vadinti.

Labai daug žmonių, kurie susiję su juo, susiję ir su Žemaitaičiu ir ten slaptis susitikimai Žemaitaičia su tais su asmenim. Tai o pas jį interesų labai daug yra, nes jis turi labai daug verslų. Tada kas ten dar yra? Miškas, ta prasme, su NT nekilojamu turtu, kas susiję vat su miško tam tikrais ten pakeitimais, miško miškotvarka ar kaip čia sakyt, kas ten dar buvo. Bet šiaip trašos toks galbūt ryškiausias, nes labiausiai matosi ir visoj komunikacijoj, ir Baltarusijos interesų atstovavimas a nėra Lietuvoj kitos tokios partijos, kuri taip ryškiai palaikytų Baltarusiją.

tarpą. Nu, šalia to turbūt kažkiek a ten Ignas Vegelė, e, kuris dabar be partijos, ar ne, kuria savo naują, bet šiaip iš principo tai man tai labai aiškiai pasimatė vat šitie tokie interesai ir tas pats sankcijų prieš Rusiją ir Baltarusiją naikinimas. Visa partija Nemanošos vieningai palaikė šitą idėją, nors laimei seime nepraėjo jinai. Tai va taip ir yra. Ir tada per Švynių nueinu iki Baltarusijo, žiūriu kieno tenai ir ir ten tada galima toliau žiūrėt. Yra yra a verslininkai, kurie Lietuvoj turi bendrus verslus su Rusijos atstovais.

Tie verslininkai yra geri draugai ir palaiko Remigų Žemaitaitį. Jų partneriai yra rusai, kurie turi Rusijoj naftos chemijos biznį. Tokio biznio Rusijoj be valdžios palaikymo tu negali turėti. Ir nu tai vat kuo tolinį mišką, tuo daugiau tokių, bet pagrindinės kryptys turbūt, kurios išvardinau. O klausyk, dabar paprastiem žmonėm, kurie galbūt nėra taip įsigilinę, ar galėtum papasakot schemą, kaip vat visa tai vyksta? Nu, pavyzdžiui, a Nemono Aušra vis dėlto, tarkim, gauna, a, daugiausia balsų, ane, ir jie jau yra sprendėjai.

Na, ir, tarkim, va tie verslai parėmė, taip toliau. Kaip vaat toliau, kokia versla, verslam nauda? Vat kaip čia vyksta visi šitie dalykai, schema? Ko, kur čia ta schema slypi? Atsukčiau gal priešingai, žinai, nuo pradžių, tarkim, įvyko, ar ne, prasidėjo invazija Rusijos į Ukrainą 22 metais. Šalia to sekė visos, nu, prieš tai jau buvo sankcijos tam tikros, ar ne, Europos, pasaulio, Rusijai, bet bet mažesnės. Po invazijos tos sankcijos žymiai padidėjo. Tai imant, pavyzdžiui, trašas tiktais, a, tos sankcijos apribojo baltarusiškų trašų tranzitą per Lietuvą į Klaipėdos uostą ir nebeliko galimybės.

Iš to Klaipėdos uosto savininkai, tie Birių birių krovinų terminalas ar nu žodžiu, tam tikros įmonės prarado milijonus. Nuo to nukentėjo ten, tarkim, Lietuvos geležinkeliai, bet tokie čia valstybinė įmonė, kiti interesai. Ir nuo to nukentėjo Baltarusijos verslininkai arba ir pati Baltarusijos valdžia, kuria priklauso visi tie verslai, nes jie nebeturi tiesiausio kelio eksportuoti ir pigiai eksportuoti savo atrašas. Tai jiems tada reikia ką? Reikia pakeisti, a nuimti sankcijas, ar ne? Lietuvoj, Europoj, kaip išeina, tam reikia politikų. Nu, ir tada tu ieškai, aš taip su primityvintai bandau paaiškint, ar ne?

Tada tu ieškai, kurie politikai tai galėtų padaryt. Mhm. Tai a viena kryptis, ar ne, yra aktyvus, oficialus, legalus lobizmas, ko tu tikrai nesirinksi būdamas kitos šalies atstovu ir dar agresorė šalies atstovu. Tada tu ieškai a partijų, kurios tai galėtų padaryt. Turbūt išsifiltruoja, į lieka dvi trys partijos. Tada ieškai priėjimo prie tų partijų, kaip tu galėtum padaryt. Ir tada tu randi verslininkus, kurie su Baltarusija yra darę labai aktyvius verslus, kurie susiję su Baltarusijos a tuo pačiu Lukašenka per vieną rankos paspaudimą ar kartais net arčiau.

A tada turbūt su jais kontaktuoji, žiūrėk, mes norim, kad tu paremtum ten tą partiją tiesiogiai ar netiesiogiai, nes mum reikia va tą tą tą padaryt. Tai šiuo atveju mano gal vat yra Lietuvoj ten toks Tomaševskis čia ne ne lenkas tas kitas ten tas pats Vinius galimai prie to prisideda. Ir tada atsiranda santykis su tokia partija, kuri gali savo sprendimus parduoti už tam tikrą sumą pinigų ar kažkok kitų palankių, nežinau, kotedžas Ispanijoj ar dar kažkas tokio ir taip atsiranda pinigai a pas tam tikrus asmenis, kurie labai glaudžiai susiję su nusikalstamu pasauliu arba buvę iš jo.

Nerekomenduoju, bet aš tą dariau, pavyzdžiui, Remigijaus Žemaitaičio Facebooką praskolinau, nu ten daugybę įrašų, daugybę metų atgal. Tai jo pozicija vat ties ties šitas šitos partijos sukūrimu pasikeitė apie trašas kardinaliai, ta prasme anksčiau nebuvo visiškai tema jam tos trąšos ne nedominavo, nors jis politikoje yra nuo 2009 metų, 17 metų politikoj būdamas. Tu nieko apie trašas nekalbėjai, nerašei, ne ne negirdėjai. Ir staiga 223 ketvirtais tu pradedi kurt naują partiją. tarp jos tikslų neoficialiai atsiranda trašos ir tavo Facebooke, aš bandžiau net suskaičiuot, kiek tų įrašų dabar nepasakysiu skaičių, bet dešimtimis įrašų per metus eina apie trašas.

Joks kitas politikas Lietuvoj tiek nekomunikuoja. Antroj vietoj turbūt būtų vėgelė. Tai tai tada pasižiūri, ar ne? Yra pinigai neaiškios kilmės, ką VRK jau įrodė, bet dar kitų miestų tik nepalietė. Yra verslininkai, su kuriais jis susitikinėja. Tie verslininkai turi ryšius su Švyniumi ir ir kitais verslinkais. yra ten bendros medžioklės, yra tada labai aiški komunikacija į Žemaitaičio. Reikia legalizuot baltrusiškas trašas, reikia didinti atsiskaitymo grynaisiais kartelę. Nu tarkim va tokie dalykai, kur eiliniam žmogui ir dzin, ir jo rinkėjui visiškai dzintas trašas.

Apverti papildą, o antiketės 30 sudedamųjų dalių ir formulę su kažkokiu slaptu vardu. Skamba moksliškai, bet perskaitęs iki galo taip ir nesupranti, ko ten pridėta ir apskritai kaip tai veikia. Čia ir slypi problema. Kai viskas per sudėtinga, pasitikėti nebėra kuo. Active Lab eina priešinga kryptimi. Daugiau nei 20 metų rinkoje laboratorijos ir gamybos linijos tai reiškia, kad kontroliuojama viskas nuo žaliavos iki pakuotės ant lentynos. Sudėtys pateiktos taip, kad supranti keri, baltymai, kreatinas, aminorūgštys, vitaminai, mineralai. Jokių pažadų keisti kūną per savaitę.

Jeigu nori pradėti nuo suprantamo pagrindo, visą Active Laab liniją rasi mrbiceps.lt. Nuorodą rasi aprašyme, o mes grįžtam atgal į pokalbį. Mes turime mūsų vieno iš žiūrovų klausimą, a ir jisai gauna dovanų Neurozan maisto papildą. Jeigu jūs norite gauti dovanų, keliaukite į mano profilį, užduokite klausimą kitam svečiui. Ir Ovidijus Ringys klausia, iš ko galima suprasti, kad politikas jau pradėjo statyti savo personažą dar prieš pasirodant pirmam reklaminiam stendui? Tai galima tiesiog palygint. Labai faina yra pasižiūrėt, ką žmogus kalbėjo prieš metus, du, tris.

Ir jeigu tai pradeda, nu, nebesutapti jo nuomone su tuo, ką jis rašė anksčiau, ką jis kalbėjo anksčiau, tarkim, žiniasklaidoj ar savo Facebookuose, ar ne, nu tai matosi, kad jis tada jau pradeda keist savo savo nuomonę tam, kad t prisiderintų ten, prie, nežinau, rinkėjų atrodytų gražesnis ir panašiai. Ne visais atvejais turbūt, bet tas yra ir nu gal aš kažkiek ir pasigendu Lietuvos viešoji erdvėj ir žiniasklaidoj to tokio patikrinkim ką tas asmuo, ypač politikas kalbėjo prieš metus du ar tris ir tada žinai ar tai įvyko ar ne, nes nu ten ir prieš invazę, ar ne, kai Paluckas toks gal garsesnis atvejis buvo, kai Paluckas likus ten keliom savaitėm iki invazijos Rusijoj į Ukrainą, jisai sakė: "Nieks čia nieko nepuls ir ir čia baikit bajerius, reikia mažint finansavimą

krašto apsaugai." Tai šitas atvejis buvo toks matomesnis, žinomesnis. Po to jis gavo gan gan nemažai pilos, bet yra daugybė dar atvejų tokių, kur žinai a politikai kalba, kitais metais bus taip ir taip ir mes pamirštam, uždarom tą tą puslapį, užverčiam ir nebematom. Bet kartais gerai atsiverst atgal ir pažiūrėt, žinai, tai ką tu kalbėjai, tu sakei, prognozavai remdamasi savo žiniomis sutikinai, kad taip ir bus. Ir jeigu taip neįvyksta, tai gal atsakyk už bazarą. Žinai, kodėl? Nu, tu gali suklyst, bet jeigu tu tai nuolat savo komunikaciją remi tokiom prognozėm, ką nuolat daro ir tas pats Žemaitaitis, jisai sako, kad bus dabar taip, taip, taip, bet kadangi jis skleidžia tokį kiekį informacijos, mes tiesiog netikrinam, ar tai įvyko, ar ne, ir visi pamirštam.

O kaip tu galvoji, kiek kiek informacijos reikia prafiltruoti, kuomet vykdomi pažadai, priešrinkiminiai pažadai? A kažkas, na, dabar bus mero rinkimai, ane, a kitais metais ir kai kai vyksta va tas visas pažadų maršas, a kiek reikia atmesti iš tų pažadų a ir kiek bus įvykdyta? Na, nes vis tiek dabar vat visi skaito, žinai, ir galvoja, o va šitas tai geras, pažiūrėk, jisai darys tą vat iškėlė visas problemas čia, nežinau, ten metro, čia tas Tas, tas, tas, čia kamščius spręsim, čia šiukšles spręsim.

O dieve, kiek visko jis išspręs per tuos keturis metus. Na vat kiek iš viso šito yra tam, kad tiktai išrinktų, bet kiek jis realiai gebantis padaryt per tuos keturis metus? Čia turbūt skiriasi Seimo rinkimai ir savivaldos rinkimai, mero rinkimai. Tai Seimo rinkimai, aš realiai neskaitau programų, nes, nu, aš žinau, kaip jos rašomos ir ir kas ten sudedama, žinai. Galų gale partija turi sugebėt savo programą 20 ar ten 30 ar 40 puslapių iškomunikuot tais pačiais, žinai, socialinių tinkslų postukais, taip, kad pasiektų kiekvieną rinkėją ir kad jis suprastų.

su savivaldybėm yra šiek tiek paprasčiau ir su merais, nes tai yra labiau konkretesni darbai, kur meras, nu, jis gali išasfaltuot gatves, jis gali ten pastatyt stadioną arba nepastatyt jo ir ir panašiai. Su valstybe, su partijom tai yra sudėtingesni dalykai, nes žinai, kai pasakomes skirsim gynybos ten gynybai procentą tokį tokį, tai tu gali, žinai, tikėt, ar ne? Bet tu sunku patikrinti jo pagal jo buvusius darbus, ar jis tikrai tai padarys. Tai nu man atrodo čia ir partijom yra užduotis taip iškomunikuot savo programas.

Gerai, kad jos yra, jas reikia rašyti. Jie skaito turbūt Lietuvoj vienintelė Rimo Urbanaitę viešai sako, sako, aš viską perskaitau, žinai, visi kiti neskaito. Rinkėjas irgi ne tas, kuris, nu, pas mus mažai yra tokių politikos, žinai, frykų, kurie tikrai labai giliai domisi. Tai natūralu, turi partijos sugebėt, nežinau, savo Facebooko keliais postais paaiškint apie ką jos. Tai vienas dalykas, bet esminis vis tiek yra, ką jos prieš tai padarė. Nauja partija susikūrusi neatsiranda iš kažkokių nematytų žmonių. Tu žinai tuos žmones.

Tas patžemaitaitis, kai kurė Nemoną Ušo, tu gali ką nori šnekėt, bet tu pasižiūri jo bekgraundą, kokias jis partijas keitė, su kuo jis draugavo, su kuo jis buvo, tai tu gali, nu tada aš iškart nurašau tą partiją. Tai taip ir čia, žinai, nu yra kažkurios idėjos, bet Lietuvoj šiaip Lietuvos politikoj labai trūksta idėjų tokių veržlių didelių, nu, kur tikrai sakytum va žinai čia įdomu, atkreipia dėmesį ir daro esminį pokytį ir ne tiktai feake idėją, bet kur iš tikrųjų galima, mum trūksta tokio nacionalinio a kažkokios, žinai, nacionalinės ašies, aplink kurią galėtumėm vienytis kaip kaip valstybę po įstojimo Europos Sąjungą ir NATO.

Pas mus nebeliko tokių, žinai. Mes turėjom tada kryptį labai aišk. Aš va dabar ir norėjau, žinai, kažkaip gimė tas dar prieš tau sakant klausimas, ane, kodėl pas mus Lietuvoj nėra taip, kad mes turime kažkokią aiškią kryptį kaip šalis, nepaisant partijos, ane? Nes a ką visi jaučia turbūt ir kodėl visi nusivilia, tai kad kad k kas kas keturis metus valstybė iš esmės keičiasi. Keičiasi mokesčiai, keičiasi, nežinau, nu viskas keičiasi. Prezidentas pasikeičia, vėl pasikeičia. Ta prasme, mes jau nebetikim, kad gali tie pažadai, a, kuriuos sakė šiandien, a, kad jie galios 203 metų.

Dėl to niekas netiki ten jokiom pakopom, jokiom pensijom, jokiais jokiais pažadais nieks nebetiki dėl to, kad viskas keičiasi per daug dažnai. Na, ir mes patys puikiai suprantam, vat per keturis metus valstybės nesukursi. Čia turi būti ilgas procesas. Čia šiaip a labai teisinga ir labai žiauri ir labai skaudi tema, nes bet koks ilgalaikis projektas, jis ne nu neįmanoma padaryti bet kokio nedidesnio pastato ten Vilniuj koncertų salė ar ar žinai stadiono nepastatysi per kadenciją. Tam turi būti skirtingų merų, skirtingų savivaldybės tarybų sutarimas, įdirbis, kad mes atėję tęsiam.

miestuose, ačiū Dievui, tas kažkiek labiau veikia, nes gal tos valdžios mažiau keičiasi ir plius, nu, mieste tas toks aiškesnis gal matymas, vat, žinai, infrastruktūra kažkokia, bet valstybė kaip kaip, nu, va toks didelis, žinai, projektas, mes labai ne nesugebam susitart ilgesniam periodui negu va tie keturi metai ateina vat viena valdžia, jo, kita atėjo vat Ruginienė ištaškė trečią pakopą pensijoj, žinai, ateis, nežinau, konservatoriai vėl pradės iš naujo vėl ir mes po Europos Sąjungos įstojimo ir NATO vat nebėra nebematau tokių aiškių krypčių, žinai, kad nu nusibrėžkim, nu whatever, nežinau, sugalvokim kryptį ir ir kažkaip susitark.

O ką turi tada vat ką turi tokio a savo mentalitetą ar charakterį, tarkim, nežinau, tokios šalys kaip Šveicarija, a ta pati Norvegija, kuri sugebėjo a ir kurie sugeba iki šiol aprūpinti taip ir gyventojus, ir sistemą sukurti, kad tai metų, šimtais metų realiai šalis laikosi kažkokios vienos kreivės, ką jie turi kitokio, ko mes neturim. Aišku, čia, žinai, sunku lygint su tom, nu, išskirtinėm. Jų pasauly yra tikrai nedaug tokių valstybių ir jas lygiuotis tai, nu, labai daug skirtumų rasim.

Turbūt man, mano galvas esminis yra dalykas, jie neturėjo sovietmečio okupacijos, jie neturėjo, žinai, a, išvežtos, išvežto inteligencijos viso rato iš Lietuvos. Jie neturėjo mums skiepijimo, žinai, melo dozių kiršinimo ir nepasitikėjimo, ką mes turim labai didelį nepasitikėjimą vieni kitais. Tai tas sovietis, kad ir dabar jau praėjo 36 metai, nuo to, nu, nu, faktas, kad dar kiek kartų į priekį tą jausim. Bet turbūt kažkoks yra, žinai, nu bendras toks. Jo, mes mes gyvenam tokioj, nu, vis tiek mūsų geopolitinė padėtis yra tikrai sudėtinga, kai pasižiūri, žinai, į Rusiją turim ir mum visada tas neramumas kuria labai tokį vidinį turbūt ir valstybei tokį bendrą nepasitikėjimo jausmą vieni kitais.

Nėra stabilumo, kai tu nuvažiuoji į Norvegiją, į bet kokią ten vat vakarų tokią saugesnę, į skandinaviškos ypač valstybės, Farerose dabar buvau, ten ramūs žmonės, nes tu žinai, kad rytoj bus panašiai taip pat kaip šiandien, poryt irgi bus taip pat ir nebus kardinalių radikalių sugretimų. Jokio nerimo, žodžiu. Jo, tu toks ramiai. Mūsų dabar žinai, mūsų visos kartos iki šiol, nu gal vaikai nematė to, bet visi mes nu aš šiek tiek prisimenu pokyčius iš sovietmečio į į nepriklausomai Lietuvą, žinai.

Aš 90 prisimenu, kaip kaip kokie buvo sunkūs sunkūs laikai, žinai. Tai mes visi tokie esam, žinai, kur bet kada gali viskas pasibaigt, bet kas gali sugriaut, čia gali būt ir iš vidaus kažkokie ir toks nepasitikėjimas yra. Bet nepaisant to, žinai, buvo, tarkim, prieš Europos Sąjungos įstojimą ir šiek tiek po jo, nu, kažkaip sugebėdavo, tarkim, Kubilius su Kirkilu buvo ten 2K, vadinas koalicija, kur jie, nu, jie susėsdavo, nežinau, prie alaus, ne prie alaus, bet jie susitardavo, būdami kardinaliai skirtingų oponuojančių partijų vadovais, jie tą sugebėdavo.

Dabartinė, nu, nėra, nemanau, kad yra šansų, ypač ypač šią kadenciją, taip, ypač šią. Nu, net vienas dalykas nėra su kuo kalbėtis. Antras dalykas, kažkokie yra labai siauri, pragmatiniai interesai, nu kaip pasižiūri, žinai, nu tas pats, nu, nu tai premjeras dabartinis, nu, tai jeigu jis kažkada teliką pasivogė iš valstybės, grubiai tariant, tai va tokio lygio mąstymas yra. Tai man, nu ir liūdna ir supranti, kad mes šiam etape negalim kaip valstybė turėt kažkokių didelių idėjų, nes tiesiog nėra žmonių, kurie tas idėjas sukurtų ir nėra žmonių, kurie įgyvendintų tas idėjas arba bent jau susitartų, kad žiūrint, davai 20 metų vat šito dalyko nekeičiam, kas besikeistų valdžia, bet va 20 metų tai Ukrainos invazija į Ukrainą buvo tas toks laikinas kažkoks, žinai, tarpas, kai nu per krizes visi vis

tiek susivienę, susiima ir buvo laikas, kada buvo galima bandyt tą langą išnaudot. Nu žinai, būtų labai liūdna, jeigu tokiu laikotarpiu dar ir nesusivienytume. O klausyk, žmonės dažnai va dabar pildo peticijas. A tu matai, kaip va būna va ten kažkokį klausimą sprendžia ir peticijas pildo 100 tūstančių žmonių, dešimtis tūkstančių žmonių ir tu kartais būna tos peticijos, na, ir pasiekia savivaldybė. Kiek tokių peticijų nugula tiesiog stalčioj? Kiek atsižvelgiama į žmonių nuomonę ir žmonių norus? Iš viso kiek tas žmogaus noras gali padaryti įtakos a kadencijos metu, kuomet meras jau turi suplanavęs savo darbus į priekį ir netgi jeigu ta peticija yra priešinga negu buvo planuotas darbas, ar gali tai pakeisti a kažkokią tai dienotvarkę mero darbe ir tas darbas, kuris buvo planuotas du tris metus, gali ir neįvykti

dėl žmonių peticijų. M pati peticija kaip forma, pavyzdžiui, yra aš aš ją netikiu, band atsiunčia dažnai irgi, nu ne tai, kad dažnai, bet laik nuo laiko gauna, ar ne? Vat tokią peticiją, ar tu gali įsimest pas save Facebooke, žinai, nu aš žinau, kad Lietuvoj peticijos neveikia. Nu, mes neturim tos kultūros a įstatymiškai yra ten kiek ten 50.000 parašų ar kažkiek surenkis jame jie turi svarstyt, bet kas iš to? Jie turi, jeigu jie nenorės, nesvarstys arba svarstys ir ir nepriims to.

Tai aš dėl to skeptiškai žiūriu peticijas iš principo, bet kai reikia žmonėms šiek tiek išliet savo to, žinai, pykčio, nu tai gera forma. Tai nu mes ten pasirašau irgi kartais, žinai, ten padedi parašą, toks tarsi kažko padarymas, bet efekto dažniausio jos neduoda, kai būna va čia žinai prieš projekto vykdymą, gyvą susitikimą su gyventojais. A, šitie pristatysime projektą. Šiaip, nu, aš suprantu, įstatymiškai tai yra, žinai, reikalinga ir dažnai tai būna toks labiau varnelės užsidėjimas, kad vat bus gyvas susitikimas, bet nu jie nelabai atspindi m bendruomenės arba visuomenės nuomonės, nes ten ateina dažniausiai tie, kurie yra pasipiktinę.

Čia apskritai yra jo ir mūsų Facebooke, žinai, tie, kas yra pikti arba prieš, tu tada visada nori rašyt, komentuot, eit į susitikimą parėgt ir panašiai. Bet jeigu tu pritari, nu, maksimum ką tu darai, tu uždedi laik viskas. Ir tada mes, mum atrodo dažnai visokiose situacijose, kad kiek pas mus piktų, nepatenkintų, kaip susiskaldžius visuomenę, bet realiai taip, ačiū Dievui, nėra. Jeigu tu išvažiuoji į Lietuvą, tu pasikalbi bet kuriam rajone, nu žmonės blaivesni negu, atrodo socialinėj erdvėj. Tai tie susitikimai irgi jie tokie yra, nu, uždėt varnelę, bet jie efekto didelio neduoda, nes, nu, savivaldybė nesupranta tikrosios žmonių nuomonės, nes ateina saujelė piktų ir iš kitos pusės tie žmonės pikti, nes jų išklauso dažnai vat savivaldybė ar ar valstybė, ar ne, ir nepakeičia sprendimo, nes jų yra mažai

ir toks gaunas, nu, visi apsimeta, kad daro savo darbą su kai kuriom išimtim. Va, tarkim, tas pats Sapiego, ar ne, ten buvo taip, gal pats projektas irgi nebuvo geras ir ir bet patį tą bendruomenė aktyviai susirinko, vat susitelkė, paprieštaravo ir ir atsitraukė ir buvo daugiau tokių. Aišku, žinai, iš kitos pusės liūdnuoka taip girdėti, kad ta prasme kaip gyventojas tu, žinai, matai, pavyzdžiui, kad ten kažkokioj vietoj naikina parkingo vietas ir tu taip galvoji, blemba, nu čia taip patogu buvo statyt automobilio ir taip trūksta to automobilio vietų ir dabar jūs čia naikinat, nes čia tiesiog žolytę užsiėsit, o galėtų palikti ir tada tu norėtum kaip ir kreiptis, bet tu supranti, kad nieko nepakeistų.

Žinok, vat aš kai pradėjai sakyt šitą sakinį, aš dar noriu ir kaip tik kai kai yra nedideli kažkokie taškiniai, miesto sprendimai, kartais žmonės žinai, anekdotas yra tas, aš ne, nemėgstu anekdotų, nepasakoju, bet vieną prisimenu, žinai, suvalkietis ten meldžiasi kiekvieną dieną, ten aš noriu laimėt milijoną, aš noriu laimėt milijoną, žinai, ir ten keikias ir ir galiausiai jam Dievas sako: "Nu tai tu nusipirk bilietėlį pagaliau, nes nu tu turi padaryt kažkokį žingsnį tam, kad gautum." Taip. ir čia mes kartais neišnaudojam įrankių, kurie yra miesto tas pats tvarkau miesto yra appsas ar p čia be labai geras ir ir reaguoja aš tikrai žinau kaip viduj va čia savivaldybės būdavom ta prasme įkrenta tuos tikrai ne mer ne ne mero patirėjams įkrikisdavo, bet pagal ten užklausą atitinkamai paskirstom ten

grindai jeigu yra duobė mieste tu dažniausiai važiuoji ten įtrenki mašinos automobilio ratą ir ten gal piktas tu kartais tiesiog padaryk žingsnį vat nusipirk tą bilietėlį tu paimk užpildyk to tą meą kad yra tokia problema ir nustebsit kaip kartais kai kurios vat nedidelės tokios taškinės miesto problemos yra išsprendžiamos. Šiaip galiu patvirtint, a, prie žalio tilto buvo, žinai, kai žal tiltas susijungia su asfaltu, būtent ta briauna būna, ten labai dažnai išmuša prie to metalo duobės ir, nu, taip jau išmušė ir žinai, mėnesis antras, nieks netvarko, žinai, tai tiesiog pritvarkau miestą, užpildžiau, nufotografavau, žinok, per savaitę sutvarkė ir aš galvoju, ta prasme, reiškia, taip išeina, kad iki manęs niekas nepasiskundė ir neužpildė.

O, o piktintis tada, žinai, būna ten važiuojančių ir parašyt Facebooke turbūt, kad ten yra duobė, turbūt greičiau, bet žmonės tiesiog neturi mintyse, kad yra ir čia nu duob komunikacijos nėra apie patįsą, reiktų daugiau reklamos, žinai, kad toks epsas vilniečiams bet pakankamai, žinai, kai iš atrodo iš savivaldybės pusės padarai viską, kad bet tam visam triukšme. Bet šiaip vat sakau, kad, nu, politikai keičia darbotvarkę, nes nėra taip, kad politikas ateidamas į rinkimus suplanuoja viską visai kadencijai iki galo.

toli gražu, nes tu nežinai, kiek visokių problemų iškils ir panašiai ir ir yra daug nepavykusių projektų. Yra projektų, kurie pavyko geriau negu negu tikėjas. Dėl to ne, nu peticijos gal ne, bet jeigu turit gerų idėjų, kartais tiesiog susiras susiraskit, pavyzdžiui, nu, savivaldybės atveju, ar ne, mero komandą. Man būdavo žmonės atsiunčia ten per mesžerį arba emeilais idėjas, nes žinodavo, kad, nu, vat, jeigu kažkok gera idėja, gal Žukauskas nueis iki mero, pašnekės ir gal kartu padarysim, žinai. Tai jeigu gera idėja, tu eini ir ir pabandai pramušinėti mert tiktikinti ir tada jau savivaldybės kitiems skyriams, kad žiūrint, nu darom, nes nu žmonės kartais patingi tas geras idėjas užrašyt, piktas, kad tai nepadaryta, bet jūs pasiūlykit.

Turime mūsų rėmėją Apolo Kino, kuris dovanoja mūsų žiūrovams du kvietimus į kiną. Komentuokit po laida. Vienas iš jūsų laimės pakvietimą. Klausimas ilgas, bet šiaip labai įdomus. A 1997 me pasirodė filmas Dag Dog. Ar žinai šitą filmą, kur siužetas yra prezidentui likus dviem savaitėms iki rinkimų, kyla seksualinis skandalas ir jo komanda samdo Holivudo prodiuserį, kuri sukuria netikrą karą Albanijoje. Ne tikrą karą, o karozdą televizijoje. Filmas pasirodė gruodį, po mėnesio prasidėjo Levinski istorija, o dar po pusmečio JAV smogė Sudanui ir Afganistanui likus trims dienoms po Klintono parodymų.

Paralelė buvo tokia akivaizdi, kad filmo pavadinimas iš šiol vartojamas kaip terminas. 2001 rugsėjo 11 dią Didžioji Britanija vyriausybės patarėja Jo per porą valandų po atakų išsiuntė vidinį laišką kolegoms, kad šiandien labai gera diena paskelbti viską, ką norime palaidoti. Laiškas nutekėjo, ji 2002 atsistatydino. Yra dokumentuota praktika JAV ir Didžiojoj Britanijoj. Nepatogios ataskaitos ir atsistatydimai skelbiami penktadienio vakarą ar prieš ilgą savaitgalį, kai redakcijos tuščios ir nebeliko laiko reakcijai. Kaip atrodo komunikacijos strategija Lietuvoje, kuri sukurta tam, kad žmonės nepamatytų kitų ne itin palankių visuomenei sprendimų šalia jos?

Aišku, Lietuvos mastelių mes, nu, žinai, jeigu yra matai, kad kažkokia krizė, tu nepradėsi karo su su kažkuo, bet, pavyzdžiui, kad penktadienį komunikuot dalykus, kuriuos tau privalai iškomunikuot ir žinai, kad tu įsišausi sau į koją, tai aišku, kad geriausias laikas. Pažiūr dabar dabar nu ta prasme čia ir kai savivaldybėj būdavom ta tas tas normalu, nes nu tai veikia visos visos komunikacijos taisyklės pagal taip veikia, žinai, ir ir dabar tas vyksta. Pavyzdžiui, Sozemo vyriausybė nuėmė kelis iš eilės a bendrov valstybės bendrovių vadovus, ten oro uostas ir panašiai.

Visi jie buvo iškomunikuoti penktadienį ir apie ten antrą, trečią, kad jau redakcijos užsidarinėja, žmonės jau ten galvoja, žinai, kur šašyt. Jo, jo. Ir toks dėmesys tada visai per savaitgalį tą naujieną išblėsta, nes, nu, šiaip naujienos miršta, didžiausi skandalai miršta per parą, maksimum dvi paras ir ir viskas. Neb nebėra ant to. Tai čia pilnai veikia. Tai, nu, jeigu iš valstybinių tokių, tai Rusija, nu, išvis puikus pavyzdys. Blogąja prasme, ar ne? Kaip kaip tai daro, kai yra blogai, tada nukreipia dėmesį ieškodami kažkokių naujų konfliktų.

kur dėl to dabar kalbama, ar ne, kad į Baltijos šalis, į Suomiją arba į Lenkiją gali kažkoks atskrist dronas į kažkur, nes kai visuomenė Rusijos nepatenkinta, nebėra to pergalės jausmo, Ukraina nepaimama, Wildberis dega sandėliai, internetas neveikia ir panašiai ir panašiai, tai tu nori nukreipt dėmesį kažkokį naują priešą konstruodamas. Tai čia normalu šiaip iš principo priešą priešą turėt yra nėra blogai. Tai yra vėlgi toks, nu gali savo vertybes išryškint, tu gali sutelkt savo ten rinkėjų arba palaikytojų bazę, jeigu tai yra politika, žinai.

Tiktai tai neturi būt kažkoks, žinai, dirbtinas dalykas, bet aš aš visada linkęs, kaip čia aš nebijau eiti į konfliktą viešai, ta prasme, ar ten dirbdamas, ar ne, savivaldybėj, nes jeigu tu tiki savo kažkokiom vertybinėm pozicijom, savo kažkokiom idėjom ir jeigu kažkas tam oponuoja ne racionaliai, ne kažkaip konstruktyviai, bet iš principo, ar ne, ten labai negatyviai arba matai, kad daro blogai, tai aš visada būdavau, kad galim eit tą į kaulą ar ten vat pandemijos pradžia, kai buvo, kai visų vyriausybė ir savivaldybė tiesiog tiesioginė to žodžio prasme labai stipriai nu kalėsi buvo ten tokia situacija, kad mes net nusiuntėm Remigi Šimašių prie Vyriausybės daryt spaudos konferenciją už nugaros vyriausybę.

Tuo metu Skvernelis buvo premjeras, kai atvirai pasakot, kad mes nesam pasiruošę pandemijai ir valstybė mums meluoja, nėra nei kaukių, nieko. Tai ten buvo tikrai toks provokatyvus ėjimas. Aš žinau, kad jis o nebaisu va taip su vyriausybe pyktis, a, nes nu vis tiek kažkaip tai atrodo, žinai, nu ir tu žinai minusus, kad jo ir ir tam tikri, tarkim, ten, ar ne, asmeniškumai, kai prasideda, tu gali netekt tam tikro finansavimo, kažkokie didesni projektai gali ten iškeliaut ir iškeliavai į Kauną, nes kitas meras buvo palankus ir nepik Kaunas taip greit auga.

Ne, ne, ne, ne, ne, nepinė pradžiastis, bet buvo buvo projektų, žinau, kurie tarpatį mokslo sila, bet, bet čia tokios detalės. Bet iš princi kiek tokių projektų iškeliavo į Kauną, kur galėjo likti Vilniuj? Bet a ne aš tai tiktais žinau vat mokslo sala buvo konkursas ir nu tą konkursą laimėjo Kaunas, bet dabar vėlgi žinai a ar laimėjo dėl to, kad objektyviai pasiūlė ten geresnį nežinau sąlygas ar kažką ar dėl to, kad kad Vilnius tuo metu buvo rakštis šiknoj vyriausybės, tai nežinau, bet bet buvo toks jausmas ir bet aš sakau, ne aš man atrodo buvo naudinga, ne tiek naudinga buvo, buvo svarbiau pasakyt tiesą.

Oi, kartais atrodo, kad automobilis turėtų suteikti laisvę, o realiai tampa dar vienu gyvenimo projektu: servisas, padangos, draudimai, netikėti gedimai. Ir tikiu, kad daugelis to projekto nuoširdžiai nenori. Čia būtų puiku kitoks sprendimas. Avis siūlo ne tik trumpalaikią, bet ir ilgalaikę bei automobilių veiklos nuomą su paslaugomis. Žodžiu, kitaip tariant, automobilio nuomą nuo vienos dienos iki net penkerių metų. Pagal kiekvieno poreikį viskas labai paprasta. Tu vairuoji, o jie pasirūpina tuo, kas erzina. Techninė priežiūra, sezoninių padangų sandėliavimas ir keitimas.

Kasko 247 pagalba kelyje ir dar daugiau. Ir kas man čia labiausiai patinka, yra viena aiški suma per mėnesį be netikėtų. Ups, dar čia bus papildoma sąskaitėlė. Tad jei nori taupyti laiką arba tavo įmonei reikia autoparko be galvos skausmo, pažiūrėk myis.lt, išsirink, kas tau tinka ir gyvenk be rūpesčių. Bet taip išeina, žiūrėk, ant kiek tiesa yra skaudi, kad už tiesą baudžia, ane? Tai o čia yra nežinau dar per per pinigus per skaudžiausius dalykus, kas galėtų sostines, žinai, na kaip taip.

Pažiuokit dabar, pavyzdžiui, kaip merai Lietuvos, a, net skirtingų partijų, ne, ne, nu, nėra daug merų, kurie nebijotų šokti į akis vyriausybė, taip primityviai pasakant, žinai, bet net jeigu tu nepritari, tu nenori to daryt, nes, nu, tu supranti, kad gali tave baust per tokius dalykus. Tai taip, taip, tai tas yra labai kaip šlykštu, žinai. Bet ką aš žinau, man atrodo svarbiau yra laikytis principu ir galų gale ten buvo tokia situacija, ten buvo pandemija, žinai, vėlgi, kuri nu kuri buvo didžiulė krizė, kurios turbūt nematėm nežinau kiek laiko, nes tai pakeitė, nu tiesiogiai pakeitė iki vieno mūsų gyvenimą, palietė labai stipriai ir meluot, kad mes ten esam pasiruošę, nors to nebuvo, bet mes iš to laimėjom kaip savivaldybė.

Mes gaila, kad deja iki šiol nepasiruošę. Turime dar viskų. Dabar, žinai, tada buvo kaukės dėl vieno, dabar šiaip dujoka kokių gal reiktų pasiruošti ar kažkokių bunkeriu ar dar kažko. Nem turbūt. Jo, bendro, bet to bendro vis tiek nėra. Aš čia buvau nuėjęs į vieną vieną slėptuvę, bunkerį. Nu tai ką aš žinau, nu duok dieve ten išgyventume dvi tris dienas. Vienas tulikas varvantis, žinai. Tai dar gerai, kad yra tūlikas, žinai, toks dar va, bet nei oro padavimo ventiliaciją sugedus sovietinę ir taip toliau.

Ir aš galvoju, nu pačiam centre, beje, ir netvarkoma, nieks nedaroma. Čia matai problema yra, kad tokiam projektui vat, nu, pavyzdžiui, išsikeli idėją, ar ne, kad, nu, tampam kaip Suomija, po kiekvienu namu yra bunkeris. OK, po senais nebepastatysim, bet po naujais arba senų sutvarkyt. Tai idėjai įgyvendint reikia, aš nežinau, turbūt kokių 10- 15 metų, reiškia, trijų, keturių Seimo kadencijų. Tai niekas taip nenori ilgam žaist, investuot savo laiko, nes po dviejų metų, kai vyks Seimo rinkimai, tai idėja nebus net pradėta įgyvendint dar tiktais gerai ant popieriaus, tau graąžos neduos.

Ir dėl to žaidžiama vat dabar mačiau Ruginienė indeksuos pensijas ten porai metų, kaip tyčia iki rinkimų vat pakels pensijas. Tai viską žaidžiama tokiu trumpuoju laikotarpiu, kad vat į rinkimus išeitumėm su kažkokiom gerom žiniom, bet bet ilgalaikų jo, kad mus išrinktų, o kad išrinktų ir tu neturi idėjų. Pas mus yra ta, žinai, valdžia dėl valdžios. Tu net ne tai, kad eini į valdžią, ne visi vėlgi, bet didelė dalis, deja, nu, deja, tam pačiam prezidentui galiu priskirti. Jis neturėjo idėjų ateidamas į valdžią.

Gerovės Lietuva buvo feake burbalas, sukurtas a jo komunikacijos žmonių, žinai, ir ir nu nėra apie ką yra Nausėda, apie ką yra nu dauguma Lietuvos politinių lyderių, nu nėra kažkokių, žinai, idėjų, kad padarysim Lietuvą dabar tokią ar ar anokią. Nu ne, neturim. Tada jie eina į valdžią tik dėl to, kad gaut postą ir išlaukt kadenciją ir laimėt vėl rinkimus ir viskas. M tu a jeigu aš neklystu, tavo rate dažniausiai yra a dvi partijos, tai yra Nemuno Uša ir Socialdemokratai ir su jais susiję politikai.

A na sakai laiko neturi, bet kažkaip niekada nepastebėjau, kad ką konservatorium, ane? Ir šiaip apie konservatorius tokių kaip ir tyrimų ar kažkokių tai tokių, žinai, kandžių a straipsnių nebūna. Ir žmonės nes šitą klausimą buvo uždavę ne tiktai klausimuose, bet ir matau Instagramuose ir taip toliau. A ar ši partija šventa ir jinai neturi neturi nieko juodo savyje? A ar kodėl taip yra? Ne, šita partija nėra šventa. Jin turi savo savyje irgi ten esu gavęs ten medžioklių temoje yra figūravusi, man atrodo, viena ar dvi konservatorių partijos partijos nariai tenai buvę kažkokie ar esami, nežinau ten tiksliai.

Bet a vienas dalykas, jeigu aš turėčiau tokios informacijos, kuri vat nu būtų ne tai, kad bomba, bet nu rimtas dalykas, kur žinai gali tirti ir ir tai čia ne nėra esmė, kuri partija imčiau ir tą pačią konservatorių, bet šiuo metu vienas dalykas, jie nėra valdžioj, tai nu vėlgi mano resursai riboti tikrai, kad aš negaliu visų. Kitas dalykas, kaip bebūtų, aš vėlgi subjektyviai vertinamas žiūriu tas piktybiškumas toks, žinai, nachališkas, naglas ėjimas į politiką, darymas savo asmeninių interesų, tai a yra tam tikros partijos, kurios tą daro daugiau, kurios mažiau.

Tai natūralu, aš tų mažiau darančių tas tos nuodėmes, ar ne, mažiau noriu liest, jeigu tai nėra sistemiška. pavienėse partijose, ane, nu tas pats Bartuševičius buvo konservatorių partijos narys, pedofilas, ar ne? Tai pavienių asmenų kiekvienoj partijoj yra juodų, susitepusių ten samimilų ar voinčių ir panašiai. Bet man pirmiausia, nu, norisi žiūrėt, ar tai yra sistemiškai toj partijoj, ar ten jeigu tik pavienis, nu, sorry, aš tada žiūriu, kur labiau sisteminės problemas. Vat matauszemo valdžia susijusi gan glaudžiai su su Švyniaus aplinka, ar ne?

Vadovybe, tarkim, valstiečiai tie patys irgi ne kartą buvo mano, žinai, tokia tarp tikslo arba targito. A Ignas Vegelė irgi tarp tų yra. Tai nu kur matai, kad tokia sistema slypintis už jų asmenys natūraliai labiau. Tai dėl to aš nenoriu skirt savo laiko puolimui ten, pavyzdžiui, konservatorių, nes jie, mano nuomone, šiuo metu išvis jokios žalos nedaro Lietuvai ir ir jeigu ateis į valdžią ir bus kažkokios sisteminės problemos, tada taip. O kaip tu galvoji, a tik pasitraukimą užtenka a kaip kaltės pripažinimui, kad tai buvo?

Ar ar mes dar kažkaip tai Lietuvoj, nu, nes a vienetai tokių ten Masiulis va buvo pasodintas, ane, bet ar tikrai vienintelis Masiulis tą padaręs? A ar gal Masiulis buvo nepatogus kažkam, žinai? Čia daug visokių yra tokių klausimų, bet a kodėl tik vienetai a būna baudžiami, o kiti vat Bet kiti kažkaip tai taip praslysta. Tai čia, žinai, toks labai kaip čia gilesnė tema. Aš netikiu sąmokslo teorijom, kad ten buvo patogus ar nepatogus. Tiesiog nu yra kur jau akivaizdu, kur tu negali net ir turėdamas galbūt kažkokių ryšių teisėsaugai, nes politikai turi ryšių teisėsaugaj ten nuo medžioklių iki kažkokių artimų partnerystės santykių, žinai.

Tai a Masiulis nebuvo nepatogus, bet tiesiog buvo per daug akivaizdu, kad dar kažkaip, žinai, ne išteisinti jį. Tai aš manau, kad ir iš dabartinių tyrimų čia, kur vyksta, tai tikrai bus dar, manau, iki teismų ir iki ir iki kalėjimo turbūt, nes, nu, pagrangai rimtos dabar ten tos bylos vyksta, bet šiaip tai yra turbūt aš esu kalbėjęs su teisėsaugininkais, problema yra e teismuose su galutiniu įrodymu kaltės. Teisėsauga, prokuratūra surenka duomenis, nuneša iki teismo, pradedama byla ir teisėjai, nežinau kodėl, ar pas mus teisinė bazė silpna, ar teisėjai yra kažkuria dalis korumpuoti, ar jie nesugeba, tiesiog nėra tokie profesionalūs įrodytojai, bet daug bylų numiršta paskutiniam lygyje, kai yra teismas.

Tu esi komunikacijos specialistas. Tai man labai įdomu su tavim paliesti vieną temą, kuri ką tik nuskambėjo. Tai yra kunigų komunikacija ir tas visas pedofilijos skandalas, kuris ką tik įvyko. A tiesiog pakalbėti apie klaidas, a ne patį skandalą, bet tiesiog apie komunikacijos klaidas. Ir perskaitysiu tiem, kurie gal nėra susipažinę, kad prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje kunigas Tadas Švedaivičius kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš mažamečius ir nepilnamečius. Įtariame, kad tai truko 23 metus, minimą iki 11 nukentėjusiųjų. Ir vyskuspai sako, kad negavo jokių signalų, jokių įtarimų, jokių pranešimų.

Ką reiškia va toks sakinys? A kai rašoma 23 metus tai trūko, arkivyskupija sako, kad nebuvo jokių signalų. Jeigu vieno sakinio, tai skėalai. Ne, nu man čia ir pikta, ir liūdna, ir pyktis ima, žinai. Net galvoju, gal neinicijuosiu to, bet galvoju, gal valstybė galėtų kažkokį, žinai, padaryt vat nu pakviest visus tuos, kurie kažkada buvo a nukentėję, nes yra, aš manau, jeigu mes turim vieną kunigą tiek metų tą darantį, tikrai yra daug daugiau tokių. Ne 11 tikrai ne ne ne 11 ir ne nuo jo vieno.

Tai pakviesti, žinai, kažkokį ar turbūt gal yra ta sistema, kad tu gali anonimiškai papasakot savo tą istoriją ir ten teisėsa tegul tiria, nes nu man tas labai nepatinka jų ta buvimas valstybė valstybėje su savais įstatymais, nors jie finansavimą gauna iš iš biudžeto irgi ten ir nemažą, žinai. Tai ir toks nesilaikymas nemoka mokesčių. Jo, jie turi daugybę turto mieste ir, pavyzdžiui, man skaudžiausia istorija Vilniaus senamiesty yra tas kvartalas tarp Ignoto gatvės ir kur yra Vilvės vienuolynas, už Salomėjos Nerėjas buvusios Vyčio dabar gimnazija.

Tas visas ten didžiulė teritorija priklauso bažnyčia. Jo, apleista ir jį netvarko, nes sako neturim pinigų. Nu tai nežinau, parduokit, nuomokit kažką darykit. Bet, bet tas toks, sakau, man visose tokiose dalyse man labai neskanu yra bažnyčios elgesys, buvimas toks, žinai, dar viduramžiškas mąstymas, kad mes esam kažkokie šventesni už kitus ir mes vat galim netgi tas nuodėmes padarę, jų komunikacija buvo tragiška, jie sakė, kad čia ne, nu, reikia melstis, ane? Grušas berods kalbėjo. A kitas kas ten Doveikas sakė, kad čia nepatogus, nepatogi situacija ar kažkas tokio.

Tai yra pedofilija. Tai yra turbūt žiauriausia, kas gali, koks gali nusikaltimas būti. Ir jie jų reakcija man yra tiesiog tokia šlykšti. Aš nieko net net viešai apie tai, nes net žinai t iš tokių istorijų, kur net nesinori. Bet jeigu va tave pasamdytų dabar kaip komunikacijos specialistą ir būtų įvykęs šitas skandalas. Va, tu kaip ir sakei su Šimašium, tu dažniausiai geriau pasakyti skaudžią tiesą, ane? Kaip tu būtum komunikavęs pirmą dieną? A kokia tavo būti komunikacijos priemonių? Ne, tai vienas dalykas, su jais nedirbčiau, bet jeigu taip tektų, tai aišku sakyčiau, ta prasme pasmerkimas, ta prasme, tu net negali būt jokios čia pasmerki tą kunigą ir ten tada bandai atsekti.

Aš kažkur mačiau vienos žurnalistės įrašą, kuri iš to ten miestelio ar kaimelio kilusi, kad tas kunigas buvo atkeltas iš kito miestelio ar kaimo jau sklandant gandams, kad jis ten yra prisidirbęs vat panašių problemų. Reiškia, tas ten tikrai žinojo. Tai tada jeigu žinojo, bažnyčia turėjo žinoti. Tai jeigu tu esi vyskupas, tu tada turi atsekt archyvuose, kas apie tai žinojo, a kas priėmė sprendimą perkelt ir nutylėt ir visus tada nubaust. Bet aš suprantu, turbūt yra taip, kadangi trūksta kunigų, bažnyčios ta visa a valdžia ar ar ar kyvi ar tai nedidelis žmonių ratas, ten turbūt turėtų lėkt pusę pusė žmonių lauk.

Tai čia yra tiesiog vienas kito dengimas ir nėra nėra galimybių jiems išstoti ir atvirai pasakyt, kaip buvo, nes tai būtų tolygu prisipažinimui, kad tu esi prisidėjęs prie nusikaltimo, nuslėpimo. Mano taip šita komunikacija tai, ką tu dabar sakai apie kilnojimą, tai 2015 me buvo filmas Spotlight, kuris buvo paremtas Globe tyrimu apie tai, kad ten buvo ne apie pačius kunigus pedofilus, bet apie tai, kad juos kilnojo iš a a iš vienos parapijos į kitą parapiją. Ir man atrodo viena LRT a žurnalistė paklausė arkivyskupijos būtent dabar būtent to ir atsakymo jokio negavo, šitą atsakymą praignoravo.

A ką tavo amate reiškia, kai politikai a verslininkai nieko neatsako, kai jie ignoruoja klausimą? Yra situacijų turbūt, nu, gali būt kažkokie, žinai, kraštutinumai ir kaip išimtis, bet iš principo jo, jeigu tu neatsakai, tai tu neturi gero, gero, gero pasirinkimo, gero atsakymo. Reiškia, tu esi verčiamas arba pasakyt tiesą, kuri tau bus labai skaudi, arba meluot. Tu turbūt dėl vienokios ar kitos kitos priežastės nenori, nes dažniausiai pameluodamas tu gali, tu rizikuoji, kad ateityje paaiškėjus tam tikriem faktams tas melas dar labiau išryškės ir dėl to tu nutyli.

Tai čia yra šiaip blogas sprendimas ir jo, aš, pavyzdžiui, dirbdamas, ar ne, su savivaldybej taip irgi sakydavau, kad mes neatsakinėdavom tiktais tada, jeigu tai yra kanalai, kurie, nu, pavyzdžiui, atvirai ir prorusiški, ar ne, yra, kurie akivaizdžiai matosi, kad, nu, ten ekspertai dar kažkokie, žinai, tokie. Tai mes juos tiesiog ignoruodavom, nes tai atsakymas jiems, reiškia, jie valgo tavo resursus, jie nori tave įvelti į kažkokią beprasmę diskusiją ir iš to toliau. Bet visa kita tai a jo reikia reikia atsakyt, nes jeigu neatsakai, nu dar dažniausiai blogiau būna negu Mes turime mūsų partnerio Wolf Engelman alkoholinio klausimą.

A atliekant tyrimą lengva prisirišti prie pirminės savo versijos. Kaip išlikti sąžiningam sau ir auditorijai, kai surinkti faktai nuveda visai ne ten, kur pats tikėjais? Oi, tai labai daug tokių turiu, kur am kaip čia žinai, daug atidarytų lentynėlių, kur nu gauni pradinę informaciją įdomią. ir ir ieškai jos pagrindimo ir trūksta, kur tu matai, kad nu tikėtina galbūt taip ir yra, bet trūksta tokio galutinio, žinai, net kad savo nu kad nuomonę pagrįsti ir nieko. Ir tada nu uždarai ir tų temų aš esu daugybę, nu, vat žmonės žino, kiek yra man emailą ar ten žinutę ten parašė temų, kur aš dar nesu palietęs ir jie turbūt, nežinau, jie laukia galbūt kada ištirsi.

Kiek tokių nugulę yra pas tave? Ne, aš, jeigu laiškais ir žinutėm skaičiuot, tai turbūt ten šimtais, nes ne kiekvienas sureaguoja, bet jeigu temoms turbūt yra dar koks, nežinau, 20 tokių temų, kur dar reikia, nu, įvairiai ten pagal tam tikrus miestus, pagal politikus, kur įdomu yra už kointis, bet va trūksta. Nu, vėlgi, aš nežinau, o kiek tau reikia šaltinių? Nu, pavyzdžiui, tu turi faktą, ane? Ar tau užtenka vieno šaltinio, nu, pavyzdžiui, kažkokio žmogaus vieno komentaro įrodymo, ar tu vis dėlto kaž kokį šaltinių turi kiekį turėt, kad tą faktą įrodyti?

Tai nėra, nu, skaičium ne neįvardinsiu, nes čia būtų kvaila apsibrėžtinai vienu ar dviem, jeigu tai galėtų būt vienas šaltinis, jeigu tai yra visiškai patikimas iš artimo rato ir aš kur žinau, kad jis ne anonimas ir, nu, ir tikiu kažkoks nu ir dar sugebais pagrįst savo versiją, bet bet šiaip tais mano dauguma tokių tyrimų susidėlioja išm iš iš skirtingų šaltinių, tarp jų ten gali būt koks anonimas. yra laiškų tokių, žinai, kur gauni labai įdomios informacijos ir matos, kad labai iš artimo tam tikrų žmonių rato, nes konkrečiais faktais ten aplinkybės, laikas, vietos ir tu nežinai, ar tas žmogus, žinai, gal jis pakišinėja, gal ir tu nu tą vat pasėdedi šonu, tada ateina kitas laiškas jau su kažkokiu, žinai, ir tada kai gauni iš skirtingų, iš realių ne

anoniminių šaltinių susidėlioji informaciją, kur jau matai, kad po biškį pildosi, nes jie kiekvienas turi kažkokią dalį informacijos, bet neturi kitos pusės ir ne visai, nu, nežino. Ir dėl to sakom, na, gal taip yra, gal nėra. Ir tada aš, kai vat susidėlioja iš daug skirtingų šaltinių, viešų, neviešų, ta tokia jau žinai a nu masė, kuri leidžia man, kad jau ta nebėra hipotezė, bet tai yra tikėtina taip ir yra, tada aš ir ir aprašau. Tai tai daug labai temų yra, kur vat yra pradžia padaryta, pradėta, bet trūksta dar nu kažko į priekį pasistumt ir tada nu ir neviešint, nes nu ta prasme tu gali ir ir nekaltai apkaltint ir gali nu turėt problemų su teisėsauga ir galų gale nu norisi turėt tokio rimtesnio užtikrintumo, žinai.

Tai vat kaip su tuo anonimiškumo? Tikrai neįmanoma, kad kažkas sužinotų nulaužus tavo akauntą, žinant, kad tokios galimybės dabar egzistuoja. pats buvai su Deividu vienoj laidoj ir pats girdėjai, kaip tai yra paprasta, ane? Ir galimai galėtų taip įvykti. A tu kažkaip tai kažkur tai uždarai, ištrini tas žinutes, kad niekas nesužinotų, kas tau siuntė. Aš nenoriu per daug detalių, nes skirtingais kanalais atsiunčia, žinai, ir žmogus vėlgi pagal save pasirenka. Būna pirmas klausimas, žinai, nu per kur ten rašyt, jeigu aš matau pagal jo, kaip sakyt, jo susirūpinimo lygį arba jo apsaugos lygį, nes yra visiškai anoniminiai kanalai, žinai, yra yra ir yra, kur jeigu žmogus visiškai nebijo ir tada gali būt mesžeris ir tiek, yra tada kiti kiti laiškai ir kiti būdai ir aš ten galiu ištrinti, persikeliu,

aš dažniausiai kaupiu informaciją keliose vietose ir ten jau lieka jinai be vardų, be čia susidedu pagal temas ir kadangi va daug temų, žinai, atsidarai ten kokia nors Kinija dabar irgi viena iš iš tokių temų, žinai, kokie politikai Lietuvoje dirba Kinijos interesą? Nu tai vat atsidaręs čia viena iš tų dešimčių temų, kur yra pradėta, žinai, bet dar trūksta medžiagos. Tai yra žmonės, kurie rašė, žinai, tu persikopijuoji tą informaciją į į failus ir nu aš ten nepalieku vardų pavardžių.

Aš žinau, kaip jeigu reiks, jeigu ką, surast ten pagal tam tikrą sistemą, bet bet net jeigu ten nulauž mano, nežinau, Facebooką, kažką, ten yra tiek žinuočių. Sėkmės jums, žinai, daug temų. Nu tai sėkmės tas, kas žinai ten ieškos pagal ką iš kur ten gauta. Tai nu o kokia dabar saugiausia priemonė perduot informaciją? Vat kaip tu sakai, a kur pas mus a Deividas sakė telegramas a ar signalas? Signalas signalas signalas. Jo. Tai aš nu labai daug nu kaip dalis žmonių, kurie jau sako, nu nori kažką ten tokio papasakot, tai signalų aš pasiūlau arba jie pasiūlo.

O iš emeilų sako proton. Tai aš turiu ir signalą, ir proton emailą, kuris sako irgi yra iš tų saugiausių. jis mokamas, ane, proton ne iki tam tikro ten, a, nu, iki tam tikros apimties labai ne nedaug nemokamai duoda, bet kadangi tai mano yra tiktais va tokiai tokiam darbui aš to limito nepasiekęs, ten gigabaitas ar kiek, žinai, tai kol kas nemokamas, bet ten kainuoja, jeigu ką, tai nedaug. Tai va šit. O ten ir gaunasi galūnė proton ar jo proton.

Jo. OK. O tu girdėjai tą istoriją apie ai šalį? Aha. E kokia ten valstybė, kokia maža sala, jo, kur už pusę biudžeto iš savo surenka iš domeno. Ai, kokia čia šalis kokia anti, ne, nu, kažkas iš tų ten kažkokia karybose, karibose sala, žodžiu, istorija žiūrovam, a, kad galit pasidomėt. A prieš 30 metų, kai atsirado domenai, a visi gavo ten LT, EU, dar kažkas, tai žodžiu, visi gavo savo šalių domenus ir maža sala karibose, kuri buvo labai labai bėdna.

pinigų neturėjo, jinai gavo AI ir dabar, kai prasidėjo bumas su AI, jinai į metus uždirba 50 milijonų dolerių. Ten pusė gal tos salos biudžeto, nes ten mažytė sal, bet ką jie padarė? Jie labai protingai leidžia pinigus, investuoja į švietimą, į infrastruktūrą, į turizmą ir taip toliau. Ir jie dar daugiau dabar uždirba, ta prasme, va ten pavyzdys, kaip a vyriausybė a nukreipia tikslingai pinigus a į šalies vystymą. Čia kaip Norvegija naftą rado irgi neištaškė ir taip taip bet tokia įdomi istorija kaip tiesiog žinai va tokia va nu pasisekė tiesiog jo žinai galėjo būt žinai koks nors ten trumpinys ir tada mes čia tas suvalkietis kuris bilietą nusipirk pataikė visiškai jošų valstybių žinai pataikė vis aš šiek tiek noriu pakalbėti dar apie žodžio kainą man šiaip įdomu

žinai a čia jau jeigu taip kalbant apie tave patį kaip tavo aplinka reaguoja kai tu vėliesi į visus šitus tyrimus Nu vis tiek tai nėra, žinai, a toks jau taikus darbas, žinai. Tu čia galima sakyt, generuoji sau priešus ir dar aukščiausioj instancijoj a politikoj a nėra, kad bijo už tave. Matai, kadangi tai neatsirado per naktį, ta prasme ten su, pavyzdžiui, prieš rusiš su rusiška propaganda, aš ten įvairiais būdais kovoju ten, nu nežinau, jau daugiau negu 10 metų arba su visokiais, nu, bet atsukim 10 metų atgal.

Kaip tavo šeima reagavo, kai pradėjai tai? Tai po truputį ir sakau taip po truputį priprato. Visada būdavo, ypač tėvai ten, žinai, nu kam tau reikia, kam tu vėlies, daryk daryk ne savo vardu, daryk anonimiškai, žinai, kur tu negali padaryt tokių dalykų anonimiškai, nu, nes nu nerašysiu aš substeko anonimiškai, žinai, turi būt tam tikras irgi pasitikėjimo kreditas suteikiamas asmeniui pagal tai, ką jis yra padaręs prieš tai. Tai aišku, kad mano šeima, žinai, e, ta prasme, tiek artimoji, tiek platesnė, kaip ir pergyvena, vis paklausė, žinai, ten ar susilaukiu, čia dažniausias klausimas, ar susilaukiu grasinimų apskritai iš žmonių.

Tai bet jie žino, kad man tai patinka, aš tame matau prasmę ir tai yra vienas iš mano gyvenimo dabartinių tokių varikliukų. Tai nu tiesiog ir dabar jau būtų man per vėlu iššokt iš to traukinio. Aš pats jį, žinai, taip nu netyčia per tą vieną nuotrauką šūmaičio pradėjau, pradėjau, gilėjau, gilėjau ir toks nebuvo, kad staiga vieną dieną aš sugalvojau dabar aš būsiu čia kažkoks tyriėjas. Nu ne taip kažkaip išsivystė. Tai kai taip žingsnis po žingsnio, žinai, kai tu vieną laiptelį užlipi, atrodo dar nieko blogo, antrą, trečią ir kai jau esi ant 20, atgal nebegali lipt ir supranti, kad kad jau bus skaudu nušokt.

Jo, ir atgal grįžimas irgi būtų toks ir bet aš nu aš niekam nesu įsipareigojęs, visada sakau, kad jeigu man jeigu nematysiu prasmės, jeigu bus nebeįdomu ir ir nu aš galiu iš to išlipt. Nu, turbūt apie Savijaną iš Gomoros žinai, ane, kad jau 20 metų jį saugo policija, bet čia šiek tiek kita kategorija. Tu daugiau ne apie mafiją kalbi, tu apie politiką kalbi. Nu, yra ten mafijos elementų ir irgi kai kur jau jau yra jau jo. Nu, tai vat tie visi veikėjai, kuriuos ir čia minėjau, žinai, tai jie iš to, bet nu gal jau tie 90-ieji baigėsi, bet velnias žino.

Bet Dafne Karuana Galizija, žinai, tokią blogerė, kuri buvo nepriklausoma blogerė ir jinai rašė vieną savo blogą ir 2017 me buvo susprogdinta dėl savo tokių tyrimų apie politikus. Tai tu esi arčiau antrojo modelio. A, ar kada va teko pagalvoti, kad visgi gali būti toksai, nes čia 2017 ne taip ir senai, žinai, ir ir čia ir nu kas ten žino, ne tai ir turėjom, žinai, ir Europoj visai Slovakijoj prieš dabarbėjau suklys prieš kokius šešis septynis metus gal buvo ten tyrėjęs nepriklausomas žurnalistas, kuris buvo dasikapsęs iki a tuometinės valdžios ryšių su mafija ir jį nužudė, man atrodo, su drauge kartu jos, jeigu neklystu, nužudė.

Aš dar, kai buvau Bratislavui buvo nuėjęs iki jiems skirto paminklo centre senamiestyje, žinai. Tai čia buvo, bet čia buvo skandalinga istorija. Nuėjo per visą Europą, vyriausybė griuvo, premjeras atsistatyno ar buvo atstatydintas. Tai nu ta auka pakeitė kaip kažką. Bet tai tu pats vat nebijai, jeigu tu taip kapstysi gėliai, kad tu gali irgi taip prisikapstyt iki kažkokių tokių ryšių, jog gali irgi grėti. Nu kažkaip aš dar sau tokią mintį galvoju, nu aš jeigu jau pradėsiu jaust baimę, nu tai viskas, būsiu pralaimėjęs, nes tada pradėsi galvot kiekvieną kartą, ką tu gali viešint.

Ne dėl to, kad ten faktai ar pasitvirtino tiesa, bet dėl to, o kaip tai grįš man tai a man atrodo, žinai, jau visi grasinimai arba visas tas šmeišas ten išpiltas prieš mane, kiek buvo per OPTV, pavyzdžiui, apie mane prikūrė ten, nežinau, kokias šešias laidas atskiras epizodus, ten tyrinėjo viską, kokios aš jaunimo organizacijos priklausęs, ten prikūrė nesąmonių, tai, nu, jie iš viešos informacijos kaip galėjo mane apšmeišt, bandyt ten padarė viską, ką ką buvo galima. Daugiau ne negalėjo padaryt, žinai.

Tada yra kitas levelis, ką man gali grasint, kol kas negrasina ir jeigu grasins, tai nieko nepakeis. Tada gali būt kažkoks fizinis bandymas susidorot, žinai. Bet aš kažkaip tikiu, kad nebe tie laikai nebe, nes ne aš vienas Lietuvoj tą darau, yra daugiau žurnalistų ir kažkaip, žinai, nu nes jeigu dabar galvosi, kas gali būti, tai, nu, daug dalykų gyvenime gali taip ir sustot, nedaryt. Dėl to ir dažnai visuomenė ir užstagnuoja, nes bijo valdžios. Tai aš noriu ir savo pavyzdžiu kartu žmonėm parodyt, kad kartais nereikia bijoti, nu vat, žinai, išstoti ir pasakyt tą kažkam nepatogią tiesą.

Nebent vat dėl ko žmonės bijo dažniausiai tai, kad ten jie dirba, ar ne? Ir jų yra finansinis šaltinis vat iš tų mano finansai yra nesusiję su tais asmenim, jie nesusiję su valstybinėm kažkokiom dotacijom. Man nieko negali padaryt jokia valdžia. Jeigu man žmonės, žinai, per substeką remia, tai man man tai yra saugus kanalas šaltinis. Dėl to man visiškai vienodai ir ką apie mane šneka, ką rašo. O jeigu jie imsis kažkokių drastiškesnių priemonių, tai nu netikiu, kad to išdrįstu.

Netikiu, kad yra tokio levelio vat mafija Lietuvoj ir ir kažkaip dėl to manau, kad to nebus. Nu, jeigu įvyktų visiem gali būt. Šip šiaip įdomu, kad mes per pastaruosius kokius penkis, šešis metus, nu, iš tikrųjų matom tų tokių nepriklausomų tyrėjų pagausėjimą ir tą tokią, sakyčiau, drąsą kapstyti politikų gyvenimą, kas anksčiau buvo šiek tiek tabu, buvo daugiau baimių, nes gal ir politikai daugiau galių turėjo kažkaip tai paveikti asmeninį gyvenimą, dar kažką. Gal dabar tų tokių virvučių neliko.

O dėl žiniasklaidos, dėl ko, man atrodo, atsirado daugiau tokių turėjų, nes atsirado galimybė būt nepriklausomam nuo a kažkokios didelės redakcijos. O su redakcijom yra vis tiek problema, kad žinai yra užsimezga santykiai su politikų valdžia, tada yra viešieji pirkimai, čia žiūrėk mes tau kažkokį finansavimą per kažkokį projektą, bet gal tu mus neliesi tada kažkokia tai va tas būdamas nepriklausomas, nes yra substekas, kontrib, patreonas ir visi kiti kanalai, kurie leidžia finansavimą gauti iš iš žmonių tiesiai ir tada tu gali n nepaisyt tos, žinai, nebūt priklausomas nuo valstybinių pinigų.

Čal yra labai geras dalykas, nes kai tu esi priklausomas nuo valstybinių pinigų, tada esi priklausomas nuo to, kas e kurie žmonės skirsto juos ir ir tada atsiranda, žinai, netyčinis noras kartais tyčinis vienus labiau remti, jo, o kitus ne. Tai o šiaip pats tu, jeigu vat kažkoks tyrimas pasisuktų ne ta kryptim, kaip tu nori, tu labiau am bijai teismo, ar labiau bijai, kad paaiškės, kad buvai neteisus tyrime? Ne, tai šiuo atveju, ta prasme, teismo visiškai nebijau. Tai yra normalus teisintis procesas.

Aš esu turėjęs ten ir Gariūnų turgus buvo mane padavęs į teismą už Facebooko įrašą ir sveikatos teisės institutas toks buvo antivakserių tebė arra man atrodo ten vegalės a draugeliai dalis jų tai ir tie ir tie buvo padavę teismą aš apsigyniau teismuose vienam reikėjo gal trijų instancijų kitam dviejų tai to nebijau suklysti nu kaip nu mes visi klystam ne ne nėra baimės, bet turbūt pasekmės tos klaidos gali būt didžiulios, nes tada aš reiškia esu apšmeižęs kažką, ar ne?

Ir tam žmogui pasangas ir mano tada reputacija kerta, kad aš skelbiu informaciją nepatikrinta arba žinai pas paremta tiktai prielaidomis, o ne kažkokiais rimtesniais įrodymais. Tai toks būtų, bet nu tai čia primena šiek tiek knygą Mergina drakono tatuiruotė, ane? Bet žinai, čia yra proceso dalis. Jeigu tu nu paprastas banalus pavyzdys, žinai, jeigu tu nenori klyst, tu nieko nedaryk čia bet kur. Nu tu vairuodamas suklysti, tu tą darydamas, tu gaminamas maistą gali suklysti ir nu ne ir čia aišku kita kategorija.

Nu čia tu a rašai apie politikų arba viešų asmenų reputaciją, tai manau klaida reikštų ir pasekmes jiems, bet bet tam yra ir teisiniai būdai tada nu klaidas taisyti ir kompensuoti ir panašiai. Aš ar sutinki, kad gyvenime tada išeina taip, kad tie, kurie nebijo klysti, pasiekia geriausių rezultatų? Nes a nu taip atrodo, kad jeigu turi baimę klysti, tai save stabdai labai daug sprendimų, labai daug veiksmų, kurie galėtų atnešti kažkokius rezultatus. Man atrodo labai teisingai, nes nu tikrai dalis visuomenės, nu ir mes kiekvienas nėra, kad mes čia irgi viską dar visada įvertini yra dalykų, kurių nepadarai, nes pagalvoji, kad ai, o gal čia bus, žinai, nu aš linkęs šiaip iš principo aš linkęs rizikuoti ir ir nu įvairiose gyvenimo situacijose nuo žinai nuo kažkokių žaidimų iki iki

vat skelbimų informacijos, tai ten irgi tam tikra rizika, ar ne, yra, bet aš aš tą mėgstu, bet šiaip turbūt labai daug žmonių tiesiog nori ramaus saugos gyvenimo ir be rizikos. Ir čia, nu, viskas tvarkoj su su jais, bet jie turbūt praranda dalį kažkokių galimų a potyrių, gražų, ne apie finansines grąžas kalbų, bet tu gauni ir kažkokias patirtis, satisfakciją, atradimus kažkur, kur tave nuves, žinai, tai išėjimas iš darbo pas kiekvieną irgi yra tam tikra. Aš pats irgi substeką pradėjau išėjęs iš vieno darbo, kur galėjau anksčiau, bet kažkaip, žinai, būna susidėlioja, kad, nu, pokyčiai visiem yra toks, na, nežinomybė ir tas a baimė suklysti pristabdo nuo tam tikrų veiksmų dažnai be reikalo, bet nu kaip tu galvoji, ko reikia Lietuvos žmonėm, kad jie nueitų balsuoti?

M, nu, nenoriu sakyt iš karto tokio kažkokio tai labai nerealaus skaičiaus, bet bent jau subalsuotų. 65% Lietuvos gyventojų čia jau nerealus, ne? Nu, nu, man toks būtų siekiamybė turbūt jo iki šią čia jau būtų labai gerai, žinant mūsų visą, žinai, nuo ir ir emigracijos, nes tame ne visi išsiregistruoja ir tame procentas irgi yra tam tikras, žinai, ir ir pasyvumą. Tai man atrodo, jeigu 60 pasiektų, tai čia būtų nerealu. Nežinau, ko reikia. arba didelio sukratimo. Žmonės per sukratimus, žinai, nu kaip a Vengrij jo, kaip Vengj va toks, kur žinai, kur jau taip užknistų ir aš tikiuosi, kad vat šitos valdžios dabar pridirbti tie tie visi dalykai.

Dėl to ir sakau, nepamirškit, kad šitie dalykai paskatins ateiti balsuot ir tuos, kurie neatėjo balsuot, nes, nu, tikrai kada paskutinį kartą prie Seimo turėjom mitingą su, nežinau, ten įvairiais skaičiavimais 40.000 tū žmonių. Nu, šiam šiam amžiuj tokio nebuvo. Tai nuo to praeis pora metų, žmonės pamirš, bet jeigu nepamirštų, jie prisimintų, kodėl jie ėjo prie to Seimo, kas jiem nepatiko ir ir ir kodėl tai ką daryt, kad nepamirštų. Nu tai vat viskas, galiu eiti aš dar rašyt, kalbėt viešai žmonėm primint.

Tai aš aš tą patį darysiu, kai mes dabar tą ir darom. Taip, kai ateis rinkimai, nes nu aišku kiekvienas žmogus jis neprivalo savo, žinai, darbotvarkėj kalendorišyt, kad rinkimai eisiu balsuot, ne? Nu, tai tie, kurie yra aktyvūs piliečiai, turbūt mes kiekvienas irgi turim, o nėra, kad konstitucija mum įpareigoja balsuot? Ne, pas mus neprivalomas, ane? Yra šalių, kur yra privalomas balsavimas pas mus yra, kaip čia sakyt, rekomenduotinas. Ne, ne, ne, nedraudžiama nebalsuoti. Tai supratau. OK. Nu tai ką, turbūt tiesiog palinkėsim visiem per ateinančius rinkimus a nebūt apatiškiem, o prisidėti ir nulemti tą Lietuvos ateitį išrenkant valdžią, kuri jums atrodo tinkamiausia.

A be jokių, žinai, čia įpareigojimų ar nuomonių. A nes kiekvienas sprendžia pats. O tau, Karoli, ačiū, kad atėjai ir labai buvo įdomu kalbėtis. A, tikiuosi ne paskutinį kartą ir linkiu tau iš tikrųjų, nu, kaip saugiai tirti, bet parodyti visą brūdą, kuris lypi ten kažkur tai už kadro, nes tikrai, nu, mes turim žinoti. Yra nemažai, deja, deja, norėčiau, kad nebūtų ką tirt, bet, nu, manau, kad be to, be šansų. Taip, deja. Ačiū. Ačiū, kad pakeitai. Ačiū tau.

Ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, parašyti komentaro, paspausti mygtuką prenumeruoti ir susitiksime su jumis jau kitą pirmadienį. Iki. เฮ