GEOPOLITOLOGĖ: 4 karo SCENARIJAI Lietuvai ir tik VIENAS būdas laimėti

Lietuva yra saugiausia, negu jinai buvo per paskutinius 300 metų. Oho. Bet jau žmonės gyvena lygtai jie pralaimėjo. Psichologiškai pralaimėjo tą karą. Ką tu žinai, ko mes nežinom? Daug žmonių, kai mes sugrįžom į Lietuvą, tai klausia tai jūs nebijot? Kokia yra mūsų silpniausia vieta? Mokslininkė, politologė, energetikos, politikos ekspertė Agnija Grigas liudijo JAV senato energetikos komitete dirbo užsienio politikos patarėja Hillary Clinton rinkimų kampanijoje ir 2016 met. parašė, kaip Rusija ims Ukrainą, o Vakarai dar netikėjo. Tai yra aiškus signalas iš Vašingtono, kad Amerikos karių Europoje tikrai mažės.

Šitas scenarijus jau jau realus priešai dedam į kišenę pinigus, su kuriais jisai mus užpuls. Reikia tik vieno branduolinio ginklo panaudojimo ir tada prasidėtų spiralė tokia nesibaigianti. Pasaulis nesugrįš, Amerika tikrai nepaneš visko ant savo pečių ir tiesiog nebegali. nepatogi tiesa yra tai, kad bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus.

Žinau, šis papildas gali skambėti kaip dar vienas pažadas ar koks prieskonio pavadinimas, bet aš į jį žiūriu labai paprastai. Kai jautiesi be energijos, be noro ir viskas erzina, tu turi du pasirinkimus apsimesti, kad praeis arba padaryti vieną mažą, bet logišką bandymą. Super Foods Maka. Maisto papildą tradiciškai naudojama libido energijos ir ištvermės palaikymui tiek vyrams, tiek moterims. Tai augalas, kuris šimtmečius buvo vertinamas dėl to, kad padeda palaikyti hormonų balansą, nuotaiką ir fizinį bei protinį pajėgumą. Bet svarbiausia ne tai.

Svarbiausia, kad maka grąžina tą vidinę jėgą, kai kūnas yra lyg visuomet pasiruošęs. Na, žinot, atsikelia ir nori daryt. be dirbtinių šuolių, kaip nuo kofeino, o natūraliai. Ir gera žinia ta, kad manovaistinė.lt su kodu Tap geresniu taiko 40% nuolaidą Maką ir visai Super Foods linijai. Labas, Agne. Labas. Welcome back to Lithuania, kaip sakoma. Kiek jau metai laiko Lietuvoj? Jau du. Jau du. Jau du. Nu va, tai 90 metais tu kartu su mama susikrovėt lagaminus, išvažiavot į Ameriką, pragyvenai ten 30 metų, dabar susikrovėt lagaminus su šeima ir grįžot atgal į Lietuvą.

Ir tuo metu, kai šalia vyksta karas ir nemažai lietuvių yra tie, kurie atvirkščiai bijo čia dabar įleisti šaknis, nes svarsto pirkti nekilnojamą turtą ar kažką daryti, daugelis jau ieško būstų kažkur Ispanijoj, galvoja kažkokį atsitraukimo planą, žinai, kad jeigu kas įvyks, tai kad išsikraustyt. Ir visi ant tokių, žinai, adatų gyvena, nes per žiniasklaidą girdim, kad čia jau grėsmės kažkokios ir taip toliau. O tu atvirkščiai su visa šeima iš California Dream, kur tenai už Atlanto tikrai niekada raketa iš Rusijos nepasieks.

Iš Šiaurės Korėjos galėtų, bet nu gal iš Šiaurės Korėjos taip. Bet jūs atsikraustot į Lietuvą. Papasakok ką ką tu žinai, ko mes nežinom. Na, pirma gal, kad dirbu šitoj geopolitinioj rizikos srity apie 20 metų ir žinau, kad ta rizika neiškilo tiktai 20 2022 metais, kai pasirodė čia žiniasklaidose m ar antraštėse, visgi tą riziką aš su ja esu susigyvenus ir tai priimu kaip dalį mūsų regiono rizikos ir pasakyčiau visgi tiem vat, kas šiandien sėdi, bijo kuria alternatyvius planus.

Šiandieną Lietuva yra saugiausia, negu jinai buvo gal per paskutinius 300 metų. Oho. Tai jinai yra Europos Sąjungos narė, yra NATO narė, bet ne tik. Šiandieną mes, mūsų sąjungininkai ir NATO, ir Europos Sąjunga pilnai supranta mūsų rizikas ir yra, kaip sakyt, dirbama tuo klausimu. Gal pakalbėkim šiek tiek apie tavo šiaip pradžią, nes tikrai įdomu labai a skaitant tavo biografiją, nu, aš tikrai žavėjausi, žinai, nes a tu esi išvažiavus 10 metų į Ameriką, a tiesiog su mama susikrovėt vieną lagaminą.

Šiandieną Lietuva yra saugiausia, negu jinai buvo gal per paskutinius 300 metų.

3:54

tikrai jokių ten pažinčių, nieko. Nuvažiavot ir pradėjot gyvenimą nuo nulio, ane? Tu ten mokisi mokykloj, taip toliau. Ir kaip tu papasakok viską pradėjai, kaip ten tau sekėsi mokytis, nes tu dirbai tokiose pareigose, a parašei dvi knygas, nu tikrai didelė penkias knygas paraši. Penkias knygas. Vau. Penkias knygas parašei. Tokie pasiekimai esant emigrantei Amerikoj, kai kiti, žinai, nuvažiavę sako: "Nu, čia emigrantam neįmanoma nieko pasiekti." Kaip tau pavyko? Gali papasakot tą pradžią, kokia jinai buvo? E, žinoma, Amerika irgi keičiasi ir ta amerikietiška svajonė nebėra tokia pati, kokia jinai buvo net prieš 20-3 metų.

Bet jeigu taip žiūrint apie pradžią, tai taip, tai buvo 90 metai. Tar buvo tas sovietis Lietuvoje ir mes su mama išvažiavom su vienu lagaminu į Los Andželą. Turėjom vasariškų rūbų važiuot į tą Kaliforniją. Tai buvo visiškai neplanuota irgi taip pat emigracija. Tai buvo kelionė, nes mama turėjo parodą a Santa Monikos City College yra menininkė ir dėl tokių vat na gyvenimo aplinkybių likimo jai buvo galimybė susipažint su žmonėm, kad suorganizuoti šitą parodą. Ir tai prasidėjo tas gyvenimas po truputį.

Ir ar galiu sustabdyti tave dabar? A vat kai jūs nuskridot, ane? Taip. Kokia priežastis buvo, kad jūs likot? Nu, pavyzdžiui, aš tavo iš asmeninės istorijos papasakosiu. Mano močiutė 91 metais išvažiavo, jinai susipažino su vyru ir jinai skambina mano mamai ir sako: "Žinai, dukrele, aš sutikau vyrą, jeigu ką, tai močiutei buvo 60 keli metai, tai aš nusprendžiau, aš liksiu, aš tekėsiu už juo." Ir jinai taip liko Amerikoj. Kokia jūsų istorija? Kaip jūs nuvažiavę tiesiog į parodą? Taigi paroda yra trumpas laikas.

Jūs paimkit su tuo pačiu lagaminu, grįžtat atgal. Taip. Kodėl likot? Buvo iš tikrųjų nebuvo plano likti ilgą laiką. Buvo aplinkybės, kurios, kaip sakyt, tęsėsi ir mama net, pavyzdžiui, 94 metais nusipirko Vilniuj butą, nes buvo, nu, viskas nuspręsta, kad mes grįšim. A, netgi taip, taip. Tai tai, bet aš tuo metu jau buvau gimnazijoj ir, na, toksai buvo dar atsimenu man draugai buvo atvežė vadovėlius, lietuviškus vadovėlius iš Lietuvos ir aš bandžiau įsivaizduot, kaip aš pasivysiu vis tiek, nes jau buvau praleista kiek metų, vis tiek mokslas anglų kalba, ar aš sugebėčiau pasivyti ir vėl integruotis į lietuvių mokslo sistemą.

E, bet paskui nusprendžiau, kad visgi aš liksiu, nu, eisiu į universitetą Amerikoj ir labai gerai mokinausi, gerai sekėsi. Ir tada, kai gavau jau pakvietimus ir stipendijas, pavyzdžiui, į Kolambiją jau nusprendžiau, kad baigsiu mokslus, mokslus tenai. Bet tu žinai, nu tu vat, pavyzdžiui, mes girdim, kad tuos į tuos universitetus gali pakliūti tik per pažintis, per tėvus, per ryšius, kad ten šiaip sau paprastas žmogus nelabai papuola į tokius universitetus, o tu tiesiog už tai, kad gerai mokisi, gavai kvietimą ir be jokių ten ryšių, be pažinčių tavęs niekas už ten kokius skysčius ne, nu, nebūtų buvę už iš ko tikrai.

E, bet Ivy League universitetai, taip, tai čia kalbam apie seniausius Amerikos universitetus. Jie, ypač dar tuo metu, kai aš stojau, dažnai buvo, kad, nu, didžiuma studentų yra iš jų ten seneliai ėjo, jų tėvai ėjo ir jie ėjo į privačias mokyklas, kurios yra vadinamos mokyklos, kurios, nu, tiesiogiai nueini iš tokios gimnazijos tiesiai į tuos TOP. Mano atveju iš tikrųjų aš buvau savo valstybinėj gimnazijoj vienintelė per 11 metų, jeigu taip, kuri buvo priimta į Kalambiją. Vau. E ir su pilna stipendija, na, vadinama financial aid, kadangi parodo, jeigu tavo šeima negali sumokėti už tą mokslą, e, tiesiog pagal tavo pajamas, tai tada universitetas tau suteikė galimybę mokintis nemokamai.

Tai aš gavau tą galimybę visiškai pilnai nemokamai. A, nu, ir pragyvenimas taip pat, a, mokintis keturis metus. Tu savo vaikam tai pasakoji, ane, kaip pasakoju ir dedu spaudimą, kad ta prasme a čia nežinau, žinai, per 11 metų a atvažiavus emigrantė iš Lietuvos amerikiečiam nušluosto nosies ir įstoja, pavyzdžiui, bet žinai, nu vat jeigu taip pagalvojus, ko tu neturėjai, ką turėjo tie paprasti amerikiečiai, kurie gimė tenai, augia tenai, turi ten, žinai, pažinčių visokių, visko, ko tu neturėjai? Vat ko tu jautei, tau trūko.

Ką turėjau, tai manau, atkaklumą ir ryžtą. Ir irgi turėjau, žinojau, kad, nes Amerikoj iš tikrųjų mokslas yra labai brangus. Jeigu šiaip žiūrint į mano išsilavinimą, tai nu šiandieninėm kainom tai mano išsilavinimas yra kažkur 7-800.000 dolerių ta bendra suma. Tuometinėm sumom, nu, tai gal būtų buvę 4 500.000, tai vis tiek daug. Tai yra vis tiek daug. Tai aš žinojau, kadangi už tą mokslą, nu, niekaip negalės mano mama mokėti, aš privalau patekti į tuos geriausius universitetus, nes jie garantuoja.

Tik jie tuo metu ypač garantavo gabiausiam studentam nemokamą mokslą. OK. O iš kur pas tave tiek noro buvo mokytis? Nes a pavyzdžiui va dabar aš radau tokią įdomią Lietuvos statistiką ir čia visai nežinai per žinias buvo mokytojas a kalbėjo toks alius avčininkas jisai a komentavo, kad Lietuvoje jau pasitaiko vaikų, kurie skiemenuodami skaito devintoje klasėje ir kad tai nespecaliųjų poreikių vaikai, o į 10ą klasę ateina nemokančių net daugybos lentelės. Tai vat, kai tu dabar pasakojai, ane, kaip tu stropiai mokisi, kaip tu norėjai pasiekti mokslus, kokius tu mokslus gavai nemokamai, kiek jie kainuotų dėl to, kad tu tą siekei pati ir mokeisi.

A kaip tu galvoji, kas laukia vat mūsų Lietuvoj ateityje, jeigu vat mūsų lietuviai vaikai nesupranta to mokslo poreikio, tos prasmės išmokymosi? Na, čia pirma sakyčiau, kad nereikia vytis Amerikos šioje vietoje, nes Amerikoj ir atvažiuoja studentai į universitetą, kurie kiti, e, sunkiai skaito. Universitete. Universitete ir universitetai. Aš nekalbu apie geriausius Amerikos universitetus, bet, nu, šiaip universitetus, kur yra įrengtos specialios paruošiamosios klasės, jiem padėt skaityt, rašyt. A tai čia yra, na, kaip Ai, tai pas mus dar čia visai gerai, ane?

Čia dar visai gerai, bet va čia daug kur čia, aš sakyčiau, yra daug kur kur gal nereikia sekti visur Amerikos ar nereikia mokintis iš Amerikos taip pat, bet keičiasi, aš manau, žmonių supratimas, kas yra mokslas. Žinoma, mes gyvenam visai kitokioj visuomenėj. Šiuo šiuo metu vaikai auga, kur yra informacijos perteklius, yra dėmesio suskaldymas. Mūsų dėmesį visą laiką griebia ekranai, informaciją, socialinės medijos ir ir taip pat mes gyvenam labai tokiuose besikeičiančiuose laikuose, kad net ir taip vienareikšmiškai teigti vaikui, turi mokintis, mokintis, mokintis, nes tada tu tapsi tokios toks specialistas, bet specialybės keičiasi, yra dirbtinis intelektas.

Mhm. M tai manau atrasti tą motyvaciją šiandieną vaikam yra sunkiau iš tikrųjų negu buvo anksčiau. Bet čia kaip tu galvoji, tėvų ar mokyklos problema, kad nes man atrodo čia žinai a profesija, nu tai yra viena pasirinkti profesiją. Vat mes kalbėjom net a su Henriku, jo brolis irgi 20 metų ir dabar vat galvoja, bando atrasti, ko jisai norėtų, ane? Ir aš puikiai suprantu, nes aš tikrai tą, ką aš darau dabar, aš prieš 10 metų net negalėjau galvoti, kad aš galėsiu kažką kalbinti, ane?

Tai tu gali atrasti talentus ir vėliau ir pakeisti tą profesiją. Bet gabumai tokie kaip rašymas, skaitymas, gebėjimas kalbėti, gebėjimas kritiškai mąstyti, tai yra dalykai, kuriuos tu turi mokytis ir išmokti, nes kitaip, nu, tu po to jokios profesijos neturėsi, jau ten ir dirbtinio intelekto valdyt negalėsi, ane? Tai vat klausimas, čia yra tėvų spraga, kad jie kažkaip tai šeimoj tų vaikų neprižiūri, ar tai yra mokyklų a nepakankumas kompetencijos, kad vaikų nebeišmokina, kur mes turime atotrūkį nuo to, kad tie vaikai keičiasi ir jau 10j klasėj negali suskaičiuoti du kart du.

E, visgi viskas prasideda nuo mūsų pačių ir mūsų šeimose. Mokyklos irgi yra atspindys visuomenės ir vėlgi mūsų pačių, mūsų šeimų ir lūkesčių. Tai aš visgi didesnę atsakomybę perteikčiau šeimom ir tėvam. Mhm. Ir čia taip pat kaip sakyt ir galiu sakyt ir Amerikoj ir tarp studentų, kurie eina į geriausius universitetus, tai tai yra tie, kuriem buvo įdiegtos vertybės namuose. A, bet žinoma, mokykla turi labai svarbią rolę pateikti informaciją, a, pateikti galimybes, aš manau, galimybes ir gabiausiem, ir taip pat tiem, kuriem reikia, na, gal daugiau pagalbos ar daugiau atrasti save ar atrasti jų stiprąsias puses, nes kiekvienas žmogus turi savo stipriąją pusę, jam tik reikia ją atrasti ir ją išvystyti.

O kaip tu su savo vaikais? Nu, pas tave trys vaikai, ane, tai tai turbūt visi yra skirtingi. Turi visi skirtingų gabumų. A kaip tu su jais kalbėsi apie apie mokslus, apie tai apie tą poreikį mokintis, a turbūt be spaudimo, bet vat ko, kaip vyksta dialogas, nes aš įsivaizduoju, nu visi vaikai tingi, visi vaikai nori labiau su draugais būti, labiau tam tiktoke sėdėti dar kažkur. Tai žinai, a kokių va tu gyvenimiškų patarimų galėtum iš savo patirties žmogus, kuris a parašęs penkias knygas, kuris baigia mokslus per 11 metų vienintelę nemokamą įstoją, nu tu turi suvokimą, kaip kaip yra svarbu mokintis, ane, pati savo patirtim.

A kaip vat klausantiem mūsų tėvam padėti su tais vaikais bendrauti, kad jie nu įkvėptų tuos vaikus a žinai stengtis kažko tai siekti. Mhm. Ir čia gal vat tokia biškį nežinoma dar detalė Lietuvos auditorijoj, bet aš dvi iš mano knygų, iš tų penkių knygų būtent yra apie ugdymą ir mokslą vaikų. Prašau, kaip pataikiau. Viena iš jų bestsellerė Amazonėje. Tai bet aš sakyčiau yra trys kategorijos visgi, kur turi tėvai ar ugdytojai atkreipt dėmesį ir dažnai galvojame tiktai nu mokslo prizmė, ar ne?

Nu, mokslas, mokslas, mokslas. Bet, pavyzdžiui, net patekt į gerus universitetus Amerikoj, aplikantas yra vertinamas ne tiktai per mokslą, jis yra vertinamas taip pat per asmenines savybes ir aš jas dėčiau į pirmą planą. Tai kokios tai yra savybės? E, lyderystės, a, viešo kalbėjimo, a, užuojautos, kaip sakyt, norimas empatijos, visuomeniškumo. E, nes vėlgi gerieji universitetai, jie ieško ne tiktai būsimų gerų darbuotojų, jie jie ieško būsimų lyderių ir vėlgi jie ieško tų asmeninių savybių, kurios atskleistų tą lyderystės potencialą.

Mhm. Tai vėl aš sakyčiau asmeninės savybės, a, žinoma, mokslas, na, pažymiai tenai skirtingų atradimas net vėlgi kuriasi labiau tinkamas humanitariniuose moksluose, tiksliuosiuose moksluose, kitur. Ir trečia, e, užklasinė veikla ar visuomeninė veikla. Tai žmogus taip pat, kuris ar tenai kokie būreliai, ar kokie sportai, ar kokios labdaringos veiklos. Amerikoj tai yra labai populiaru iš tikrųjų ir tose užklasinėje veikloje tada vaikas irgi gali turi galimybę atskleisti savo talentus ir taip pat ugdyti ir atskleisti savo asmenines savybes. Apverti papildą, o antiketės 30 sudedamųjų dalių ir formulę su kažkokiu slaptu vardu.

Skamba moksliškai, bet perskaitęs iki galo taip ir nesupranti, ko ten pridėta ir apskritai kaip tai veikia. Čia ir slypi problema. Kai viskas per sudėtinga, pasitikėti nebėra kuo. Active Lab eina priešinga kryptimi. Daugiau nei 20 metų rinkoje laboratorijos ir gamybos linijos tai reiškia, kad kontroliuojama viskas nuo žaliavos iki pakuotės ant lentynos. Sudėtys pateiktos taip, kad supranti keri, baltymai, kreatinas, aminorūgštys, vitaminai, mineralai. Jokių pažadų keisti kūną per savaitę. Jeigu nori pradėti nuo suprantamo pagrindo, visą Active Laab liniją rasi mrbiceps.lt.

Nuorodą rasi aprašyme, o mes grįžtam atgal į pokalbį. Aš ką girdžiu, tai čia turbūt, žinai, nu va tokia va simbiozė visų dalykų, kurie labai svarbūs yra, ane, tai a tas pats komandinis darbas per sportą, ane, tu išmoksti komandoj būti ar kažkokia labdara ar kažkokia veikla. Tada, kai tu sakai apie empatiją, taip tiesiog būti žmogum, užjausti, matyti, jausti, ane, laiku kažkur vietoj kažko pasakyt, nepasakyt. O mokslas tai tas kritinis mąstymas. Beje, vat įdomu, žinai, a pramonininkai sako, kad jauni žmonės ateina į darbą be kritinio mąstymo, o ekspertai sako, kad tokie žmonės nesugeba atskirti melo nuo tiesos ir atpažinti dezinformacijos.

Tai ar neišeina, kad dabar trečdalis Lietuvoj augančių a vaikų jaunimo, kurie a neturi to kritinio mąstymo, tai jau tampa nebe švietimo problema, o saugumo problema ateityje? Taip, aš manau, čia yra labai geras pastebėjimas ir būtent tas saugumo klausimai šiandieną, jie yra susiję čia ne tiktai, kai mes kalbėjom tos baimės, ar ar prasidėtų karas, ar atr atskris, ar tankai važiuos, a rizikos yra, na, informacinėj erdvėj, kibernetinėj erdvėj ir ar yra pirma, na, ar pilietis, ar jaunas žmogus gali vėl atskirti, kur kur jis yra manipuliuojamas, kur jisai ar jis gali pasitikrint faktus, ar jisai skaitydamas šiandieną vėlgi, beje, žiniasklaida galima sakyti, daug žmonių yra nusisukę nuo tradicinės žiniasklaidos.

Tai yra faktas, nes, nu, jie skaito, kad ji yra tendencinga ar panašiai. E, bet ar jie turi tuos kritinio mąstymo gebėjimus pasitikrint informaciją, pasitikrint, kur yra faktai, kur yra, sakykim, dirbtinis intelektas, kur dirbtinis intelektas, kur yra a vėl na bandymas na nukreipti nukreipti vienokią ar kitokią linkmę. Taip, kaip ir Amerikoj, jeigu tu skaitysi apie tą patį įvykį CNN arba Fox, ar žiūrėsi CNN ar Foxą, tu gausi labai skirtingą paveikslą. iš skirtingų pusių ir va čia įsijungia kritinis mąstymas vertinti informaciją a atitinkamai, ane, pasitikrinti faktus ir taip toliau.

Taip. Ir taip pat dirbtinis intelektas, tai vėlgi tu turi žinot net kokius klausimus užduoti dirbtiniam intelektui ir taip pat kaip pasitikrinti, nes tikrai ne visada dirbtinis intelektas duoda teisingus atsakymus. Na, aš dirbu su juo ir žinau, kad būna klaidų ir tu turi jas pastebėti, turi perklausti ir taip toliau. Beje, apie tave, a, kai dariausi visą pasiruošimą laidai, a, ir paprašiau jo parašyt pristatymą, ane, parašyk pristatymą Pagnija. Ir jisai parašė, kad tu 2014 metais paskelbei, nors knygą tu išleidai Beyond Crime 2016 me ir jisai kažkodėl iš kažkur ištraukė, kad ta knyga 2014.

Tai jeigu nebūčiau doublečekinęs, patikrinęs, tai va tokį va dalyką pasakai viešai ir tu jau suklydai, nors dirbtinis intelektas, žinai, tenai viską išanalizavo ir davė tokį atsakymą. Tai dabar aš visą laik labai paprasto fakto tiktai tiktais. O jau jeigu kalbėtume apie rimtesnius dalykus, tai kaip gali nukreipti tave tas pats dirbtinis intelektas mąstyti vienaip ar kitaip? Taip. Ir taip pat reikia žinoti, kad, na, yra ir įmonės, ir valstybės, na, Kinija, Rusija, kurios bando taip pat įtakoti dirbtinį intelektą ir kokius atsakymus dirbtinis intelektas mum teigia, kaip feydinama, nu, kaip yra pateikiama informacija į viešą erdvę, nes internet, ką turi omeny bando padaryti įtaką?

Tai yra kėlimas informacijos, na, į internetą, ar ne? Nes dirbtinis intelektas, ką jisai daro? Jis tiktai nusiurbia informaciją iš daug skirtingų šaltinių. Tai jeigu tu pritalpini daug, sakykim, klaidingos informacijos, didelį jo kiekį interin tampa kaip tiesa arba viena iš tiesų tada. Jo, ok. Tikrai tai reiškia galima manipuliuot labai dirbtinį intelektą. Taip, taip. Dabar vyksta tas iš tikrųjų vyksta vyksta kova dėl ir kas valdys dirbtinį intelektą ir kaip juo manipuliuoti, kokią informaciją jisai mum pateiks. Mes turime mūsų partnerio Volfo Engelman nealkoholinio klausimą ir čia mes šiek tiek pereitume jau prie a geopolitinės situacijos ir jie tiesiog tokį na turbūt labai organišką, normalų klausimą nori užduoti.

Kokią nepatogią, bet atsakinga tiesą šiandien Lietuvos visuomenei būtina išgirsti apie karą, Amerikos vaidmenį ir mūsų pačių saugumą. Nepatogi tiesa yra tai, kad e pasibaigus Donaldo Trumpo kadencijoj, Amerika kažkaip nepasikeis automatiškai, turint omeny, kad Amerika, Amerikos politikai ir visuomenė nesugrįš į tą daug ankstesnį lygį, kada jie norėjo labai aktyviai dalyvauti, e, būtent Europos saugumo klausimais. Mhm. Ir kai mes girdim šiandieną iš Trampo, iš jo aplinkos, kad Ukrainos karas čia ne Amerikos karas, tai skamba taip, na, žinoma, labai nekaip, nedraugiškai, ne empatiškai, bet tai tie žodžiai pabrėžia, kad visgi tai yra vyksta karas, kuris yra Europos žemynne ir Europos šalys, Europos Sąjunga, e, NATO Europos Sąjungininkės turi prisiimti atsakomybę, turi visgi didinti savo saugumo pajėgimu.

mus ir aš manau tai, nu, mes kalbam, kad Europa atsibunda, bunda ir taip toliau, bet aš manau to pilno atsibudimo nėra ir manau yra labai daug lūkesčių. pirma, kad, nu, baigsis Trampo kadencija ir viskas pasikeis ir mes galėsim apie nieką nesirūpint ir gyventi, aš sakyčiau, jau tą ne amerikietiška svajonę kalbam, bet tą europietišką svajonę, ar ne? A kur europiečiai kiek metų nesirūpina apie gynybą, nesirūpina apie saugumą, turi visas socialines garantijas, ilgiausias atostogas pasauly ir taip toliau.

Ir gal Lietuvai tiesiogiai aš sakyčiau, kad irgi reikia suprasti, kokioj geografinėj lokacijoj mes gyvenam. Tos rizikos, kai pradėjom šitą net pokalbį, jos buvo, yra ir bus. Tiktai kaip mes, kaip valstybė, kiek mes taip pat prisiimsim atsakomybės. Aš kaip suprantu, tai tiesiog mums reiktų rožinius sakinius jau nusiimti ir suprasti, kad Amerikos politika iš esmės pakeitė kryptį ir a galvoti, kad a kažkas tai grįš kaip anksčiau, jau tiesiog nebus. Tiesiog suvokti šitą tiesą, ane, ir pradėt galvoti kitaip.

A pradėt suprasti, kad tas pasaulis, koks šiandien yra, jisai ir bus. a ir koreguosis nedaug, todėl reiktų atsakomybę sau prisiimti ir patiem dirbti. Būtent, būtent. Ir ne tik, kad ta Amerikos politika pasikeitė negrįžtamai, bet ir pasaulis pasikeitė negrįžtamai. Na, Amerika, NATO blokas nebėra to tos super ta supergalia, kokia jinai buvo šiandieną ir rimtų konkurentų, konkurentų, kurie taip pat vat kaip Kinija ir Rusija ir kitos autokratinės valstybės, kurios vienijasi, kuria bloką, tai pasaulis nesugrįš. E, Amerika tikrai nepaneš visko ant savo pečių ir tiesiog nebegali.

Man įdomu, vat, žinai, jeigu, pavyzdžiui, Amerika sako, kad Ukraina nėra jų karas, a tas pats NATO, jie kažkaip, žinai, nu kaip ir NATO, bet girdim tokių žinučių, kad Trumas čia viskas, aš su Europa nutrauksiu santykį, čia išvedu karius, žinai, nu toksai ant balanso toksai, nėra labai didelio pasitikėjimo, žinai, tokio tvirtumo, kad čia amžina. O tuo metu vystosi visos tos kitos karinės, žinai, pajėgos tenai, Kinija, Indija, dar kažkas tenai, ta pati Šiaurės Korėja, žinai. A ar mes pati Europa kaip vienetas, ane, be, pavyzdžiui, NATO pagalbos, jeigu taip atsitiktų kaip pavyzdys, mes galime atstovėti a Azijos visą a jėgą.

Ar mum reiktų tada ieškoti naujų kažkokių tai partnerių ir žiūrėti kažką? Va tiesiog įdomu geopolitiškai. Ar yra kažkokių tai galimybių, kad tai gali persibraižyti tas pats visas geopolitinis karinis žemėlapis? Šiandieną Europoj kitų galimybių, apart e dabartiniai NATO sąjungininkai, na, ir Amerika, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Australija, na, nėra. M čia nerasi kitur. Nei artimieji rytai, nei Indija, nei nei Kinija negalės tapti Europos, na, demokratinės santvarkos nei partneriu, nei nei saugumo garanto. E, ar Europa šiandieną turi, vėlgi jie pajėgumus turi, bet ar šiandieną galėtų atstovėti?

Ne, nes, nu, tie pajėgumai nėra įveiklinti. apie pajėgumus. Vėl aš kalbu apie ekonomines galimybes ir apie žmonių kiekį. Pinigai ir jo. Taip, bet vėlgi trūksta ir karinės pramonės, trūksta ir, na, ir daugelį metų tiesiog nebuvimo to nebuvimo to, na, visą laiką užmigę buvo, ar ne? Na, ir kaip ir NATO visada vadovavo amerikietis, ar ne? Užmigė buvo. Šių metų kovo 10 dieną tu Atlantic Council svetainėje aprašei, kaip Rusija veikia ir ten aprašei keturis žingsnius. A šiaip noriu apie juos pakalbėti, nes čia šiaip kai aš perskaičiau, labai logiškai skamba, bet žmonės tikrai nebus susipažinę.

A tai, kad Rusija pirmiausia paskelbė, kad kaimyninėje šalyje gyvena jos tautiečiai. A tuomet antrą pasako, kad juos ten skriaudžia, trečią išdalina jiems Rusijos pasus, o ketvirtą pareiškia, kad privalo juos ginti ir įveda kariuomenę. A vat tarkim eitume Lietuvoj a šiuo planu, a kuriam žingsny mes esam? Tai šitas straipsnis jis buvo po keturių toksai po keturių metų karo apibendrinimas, kas buvo. Ir visgi tai čia yra tas mano reimperializacijos trajektorijos modelis, kuris buvo išdėstytas mano knygoj Beyond Crimeia, The New Russian Empire.

Taip, čia visgi yra septyni, e, septyni tie lygmenys ar septynios stadijos, tarp jų taip pat ir yra informacinis karas ir humanitarinė, humanitarinė politika, tautiečių politika, žiūrint į Lietuvą. Ir dar aš gal norėčiau pabrėžti, žinoma, čia labai mes kalbam tokią minimin santrauką. Tai kai kalbam apie tautiečius, visgi per 20 metų Rusijos Federacija tą tautiečių kompatriotų a politiką ir sąvoką labai išplėtė. Tai gali būti iš tiesų visi žmonės, kurie kažkada gyveno istorinėj Rusijos imperijoj ir kurie turi bet kokias, net rašoma dvasiškas ar istorines ar sentimentalias ar kalbos ar kultūros sąsajas su Rusija.

Simpatijas tokios simpatijas. Žodžiu, bet ką gali įtraukt, ką tik nori, gali įtraukti į šitą sąrašą. Ir, beje, e, pietų osetinai ir abchazai, kurie kalba kitom kalbom, irgi buvo įtraukti į šitą Rusijos gynybinį planą ir ir tai buvo Gruzijos karas iš to kilo ir buvo atitrauktos būtent tos teritorijos. Tai jeigu mes žiūrim į Lietuvą, vienas iš faktų, kad šiandieną nėra daug išdalinta, sakykim, Rusijos pasų klausimo. Čia vienas iš tokių klausimų. Man atrodo, tiktai 14.000 žmonių turi. Taip, mes kalbėjom apie tai 14.000 žmonių, bet čia vėlgi kiek mes žinom viešai ir kokios yra, na, kai kas yra neoficialiai taip pat gal atskirčiau tą klausimą.

E, bet šiom dienom Rusija kalba, kad jinai ketina paduoti į tarptautinį teismą Baltijos šalis būtent dėl jų engimo rusakalbių, rusakalbių Lietuvoj, Latvijoj ir Estijoj. Visgi aš dar šitą šitą tokį žingsnį netraktuoju kaip tą jau oficialų kvietimą ginti ginti ir apsaugoti rusakalbius Lietuvoje. Tai aš labiau traktuoju kaip dalį tokio propagandinio ir informacinio karo strategiją. Pirma, tai yra tik kalbama apie padavimą į šitą teismą ir kuriamas naratyvas, mačiau, manau, pačioj vidinėj Rusijoj ir gal gali bandymas pateisinti savo tam tikrus veiksmus ir nemanau, kad būtų šansų tenai kažką įrodyti tam tarptautiniam teisme.

Man tai atrodo, žinai ką jie daro? Jie tiesiog paleidžia tokią žinutę ir tada laukia reakcijų, tas reakcijas, kad išsirinkti ir savo žmonėm a per televizorių propagandiškai kažką tai pasakyti blogai apie a mus, kad ne va matot, ką jie sako vat apie ten apie pasus ar apie apie rusus ir vat tą panaudoti prieš mus, kad nuteikti žmones. Man atrodo, jie specialiai tokią žuvį leidžia, žinai, kad mūsų reakcijų a jeigu mes nereaguosim, jie neturės ką tiesiog savo propagandinėj žiniasklaidoj papasakoti.

Man man tokia nuojauta, žinai. Nu kaip bebūtų, jie turi kurti turinį taip pat, ar ne, savo žiniasklaidoje ir kurti tą patį naratyvą. Bet irgi negalima visiškai užsimerkti, kaip yra kuriami tie naratyvai. ne per seniausiai pasirodė knyga. Ji buvo Rusijoj, j buvo remta Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir ir kultūrinio centro, kuris yra remiamas užsienio reikalų ministerijos būtent Lietuvos istorijos knyga apie Lietuvos istoriją ir tenai toks kaip vadovėlis. Jie patys parašė. Jie patys parašė šitą ir tenai irgi, na, toks naratyvas, kuris pasakoja, kad čia kaip ir visada buvo ne tiktai lietuvių ar baltų valstybė, čia visada buvo slavų valstybė ir taip toliau.

ir, na, tokie, kaip sakyt, naratyvai, kurie ateina iki šių dienų ir bandoma įrodyt, kad vat šiandieną Lietuva yra žlugus valstybėje. Tai vėlgi čia yra propagandinis informacinios informacinis toks įrankis, manau, pirmas skirtas savo vidinei irgi auditorijai, kad, na, visi biurokratai Rusijoj žinotų, kokia yra teisinga linija ir ką reikia kalbėti šia tema. Čia kaip Šiaurės taip, kaip Šiaurės Korėja, jie turi žemėlapį tik vieną šalį, žinai. Pasaulio nėra. Tiesiog jie jie pasaulio neturi. Pas juos yra a Šiaurės Korėja ir vienintelis priešas Amerika.

Viskas jau visas žemėlapis. Nu gal dabar Rusija atsirado, nes atsirado turizmas tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos. A bet žinai, bet kokiu atveju kiekviena šalis turbūt turi silpnybę, žinai. Ir mes kalbėkime, kad tu pati užsiminei, kad ta grėsmė buvo ne paskutinius keturis metus ir ne paskutinius 12 metų. Ta grėsmė buvo daug daug metų. Tai turbūt mes turime kažkokią silpną vietą. Kokia yra mūsų silpniausia vieta? Nu, pasai tiktai 14.000, tai turbūt per pasus, nu, nelabai čia mus palauž.

Va, sakai, teismu grasina. Bet kokia dar yra silpna vieta, per kurią galėtų Rusija paveikti a pavyzdžiui, žmones arba nuteikti juos? Kokios tos yra silpnos vietos, apie kurias turėtume susimąstyti? Pirma, aš sakyčiau, yra psichologinis karas ir tai, kaip mes pradėjom šį pokalbį, kad daug žmonių, kai mes sugrįžom į Lietuvą, tai klaus pirmas klausia, tai jūs nebijot? Mhm. arba klausia įvarytą baimę, ar klausia, bet jeigu jūs jau išvažiuosit, ar jau tai ir mum pasakykit, nu vos ne žmonės gyvena ar ten persivedė kažkur pinigus, ar bijo investuot, ar bijo pirkt nekilnojamą turtą.

Ir aš manau, ta baimė pirma dar nieko nevyksta, bet jau žmonės gyvena lygtai jie pralaimėjo, psichologiškai pralaimėjo tą karą. Ir aš skaitau, čia yra didžiausia problema šiandieną. Vėl pasakysiu, šiandieną Lietuva yra saugiausia negu jinai buvo per visą savo atmenamą istoriją. Žodžiu, grįžtant į kokius 2006 tuos metus, kai buvo nekilnojamo turto bumas, kai visi pirko, leido pinigus ir atrodė visiem, kad Lietuva yra super valstybė, tai mes dabar net dar kelis kart geriau gyvenam negu tada. Tai net iš viso dabar nėr ko bijot.

Jeigu tada nebijom, tai dabar tikrai nėr ko bijot. O tikrai taip. Ir dar labai gerai, kad priminei būtent tuos, sakykim, tą momentą, 2006 metus. 2007 metais įvyko a bronzo kario įvykiai Taline. E tuo metu aš pati irgi dirbau jau šioje srityje ir buvau nuvykus į Taliną. Tai reiškia, sovietinis paminklas buvo perkeliamas iš miesto centro Taline į kapines ir buvo suorganizuota dabar jau taip kaip sakyt su Rusijos ambasados galimai pagelba buvo suorganizuotos riaušės, rimtos rimtos riaušės Taline.

Nuniokotas centras. E, galėjo ar tai galėjo būt momentas, kuris galėjo davesti iki daug kažko rimčiau, iki kažkokio net civilinio, na, karo, susirėmimų ir daug platesnių išpuolių? Tai tai vyko 2007 metais. Tai buvo, manau, tam tikras toks testavimas. E, tai apie tai mes negalvojam. 2008 met prasidėjo Gruzijos karas. Taip. Tai jeigu tai nebuvo pirmuose puslapiuose žiniasklaidoje, tai nereiškia, kad tų rizikų tada nebuvo. Tu vat būtent Beyond Kraimija a knygoje jau galima sakyti su tokiu žvilgsniu į ateitį nuspėjai, kas įvyks ir tada tau sakė, kad nu gal tu čia per šiek tiek per kritiškai, per daug drąsiai teigi.

O kaip dabar tie žmonės, kurie tau taip sakė, kaip jie ateina, pripažįsta, kad tu buvai teisi, kaip jie tau į akis pasižiūri, žinai, a ar vaidina, kad nieko jie čia nesakė ir nu vat a kaip sakyt, kad tokių vat ateitų ir pasakytų: "Tu buvai teisu, teisi, aš buvau neteisi." Ne, daug kas permainėja kostiumus ir marškinius ir supratau. E, dalis yra to tokio tam tikro bendro pripažinimo, kad tas žvilgsnis iš Rytų Europos, iš mūsų regiono, kad jis visada buvo teisus, kad tos įžvalgos, tų rizikų matymas anksčiau buvo teisus.

E taip pat po, na, ypač 22 metų buvo labai daug iš tokių kolegų girdėjau, kad tiesiog negaliu patikėti, nu, negaliu patikėti ir turiu omeny kolegų, nu, rimtų mokslininkų, think tankerių, profesorių, kad tai galėjo įvykti. Bet taip, aš susilaukiau nemažai tada kritikos net dėl žodžio imperiją naudojimo, kad čia jau negalima tokio naudoti, kad nors dabar tai visiškai matau viešam diskurse priimta, kad Rusija bando atstatyti savo vadinamą imperiją ir manau net tokių žodžių nevengiama pačioj ir pačioj pačiam Kremliuje.

Mhm. O kaip tu reaguoji į tai, kad a net patį Trampą a irgi prilygina jau imperialistui, kuris bando Amerikos imperiją atkurti, sukurti, nu tie visi dabar a karai, Kuba, Venezuela, a tada Iranas, ane, tas toksai plėtimasis, a laivyno visas paskirstymas po visus vandenynus, žinai, naftos visi dalykai. A ir ta pati Rusija, ta prasme, kad tai kaž esu girdėjęs apie tokią teoriją, kad pasauly dabar vystosi dvi imperijos, ane, kurios galų gale tarpusavy ir kariaus, žinai, a ir kad rosta, nu, Amerika viena iš jų, o kadra kita t būtų kita Rusija.

Nu, Rusija tai ne, jau jinai yra jau žlunganti imperija. A tai čia galima gal tiktai Kinija, sakykim, iškelti klausimą. Na, Amerika išlieka supergale. Jinai buvo supergalia per šaltąjį karą. Aš manau, jinai yra kritikuota istoriškai už ir galima kritikuoti už, na, kad ir Korėjos karą, Vietnamo karą, už jos politiką centrinėj ir Pietų Amerikoj. Manau, ką Trumpas daro šiandieną, iš tikrųjų tai, kaip sakyt, Amerika kaip kažko labai neišsiskiria. Amerika kaip supergalia turi interesus plačiam pasaulyje ir taip pat ne tiktai gindama savo interesus, bet reikia pripažinti gindama, nu, tų vakarų bloko, NATO bloko, demokratinių valstybių bloko interesus.

Kiek jai sekasi? Na, Amerika yra patyrus labai daug nesėkmių. Jeigu žiūrim tik į apie artimus rytus, tai sunku rasti sėkmės pavyzdžius naujos užsienio politikoj, nu, Afganistano, Irako, bandym Sirijoj, Jemene, a, Libijoj. didžiumoj tai buvo nesėkmės istorijos, nes Amerika yra pajėgi gal laimėti karinę operaciją, bet gal transformuoti tas šalis į tokias, na, kaip mes suprastume, demokratines, klestinčias valstybes. E, na, deja, nepavyko. Bet dabar, žinai, vat tu sakai ir aš taip galvoju, kokia yra tikėjimo a galia, pavyzdžiui, tas pats Iranas, ten Jemenas, Afganistanas, kiek žmonės tiki savo valstybe, kad tokia super galia puola juos, o jie vis tiek išlieka tokie, žinai, kaip kumštis.

Ir va tai, ką tu sakai apie mus, kad mus jau psichologiškai paveikia ir mes jau čia baiminamės bet jeigu mes būtume stiprūs, tokie pat, nu ko čia bijot? Mes esam vat vienetas, ane, toksai visi, visi už vieną, visi už visus, žinai. Man atrodo, va čia tai jėga yra. Galim palygint, aš manau, mum gal tie aktualesni pavyzdžiai būtų ar Suomija, kuri kaip bebūtų sugebėjo, a, būdama viena be sąjungininkų, ar ne, e visgi atsilaikyti prieš Sovietų Sąjungą, ar ne, ir išlaikyti savo nepriklausomybę.

Na, jie prarado šiek tiek žemės, bet kaip bebūtų, tai būtų, aš sakyčiau, buvo jiem fenomenalus laimėjimas. Ir taip pat galima imt kaip pavyzdį Izraelyį, kuri yra, na, irgi tokioj geografinėj, kaip sakyt, lokacijoj, kur nieks tenai jos nenori, nu, tos valstybės nedėkingoj geografinėj zonoj ir tikrai be draugų būti. Vat, pavyzdžiui, kaip ir šiandieną, kaip Amerika traktuoja ir Suomiją, ir Izraelį pakankamai teigiamai, nes tai žiūri į tokias partneres šalis, tokius sąjungininkus, kurie gali patys atstovėti. Mhm. Ir tai būtent yra viena iš Trumo ir jo, nu, jo administracijos žinučių, kad jiem reik tokių sąjungininkų, kurie patys gali atstovėt už save, bet ir Amerika jiem padės.

Oi, kartais atrodo, kad automobilis turėtų suteikti laisvę, o realiai tampa dar vienu gyvenimo projektu: servisas, padangos, draudimai, netikėti gedimai. Ir tikiu, kad daugelis to projekto nuoširdžiai nenori. Čia būtų puiku kitoks sprendimas. Avis siūlo ne tik trumpalaikią, bet ir ilgalaikę bei automobilių veiklos nuomą su paslaugomis. Žodžiu, kitaip tariant, automobilio nuomą nuo vienos dienos iki net penkerių metų. Pagal kiekvieno poreikį viskas labai paprasta. Tu vairuoji, o jie pasirūpina tuo, kas erzina. Techninė priežiūra, sezoninių padangų sandėliavimas ir keitimas.

Kasko 247 pagalba kelyje ir dar daugiau. Ir kas man čia labiausiai patinka, yra viena aiški suma per mėnesį be netikėtų. Ups, dar čia bus papildoma sąskaitėlė. Tad jei nori taupyti laiką arba tavo įmonei reikia autoparko be galvos skausmo, pažiūrėk myis.lt, išsirink, kas tau tinka ir gyvenk be rūpesčių. Bet žinai, am visą laiką sakom, kad Lietuva dabar nepriklausoma. Independence yra, ane, ir mes nepriklausomi nuo rusų. A, bet tada a kitas faktas, kad a mes 70-75% viso SGD per Klaipėdos terminalą atkeliaujančių dujų gauname iš JAV.

Tai taip ir kaip nepriklausomybės dabar kaip mes ir tai priklausomi šiaip realiai išeina, nes nu čia nepavadinsi diversifikacija. Tai kaip čia gaunasi tada, kad mes dabar ne nuo vienų priklausomi, bet nuo kitų? Tai žodis nepriklausomi šiaip nu nelabai korektiška vartot. Mhm. Na, čia aplamai energetinė nepriklausomybė kaip išsireiškimas yra loginė klaida. Energetinė nepriklausomybė kaip ir neįmanoma. Pirma, nes net jeigu šalis pati kaip Amerika gamina savo dujas ir naftą, jin vis tiek yra priklausoma nuo tarptautinių rinkų. Ką mes matom, kai kyla įvyksta kažkokie geopolitiniai įvykiai, karai, kainos kyla, tai įtakoja tą valstybę, net kuri pati gali gamintis savo išteklius.

Energetinė nepriklausomybė kaip išsireiškimas yra loginė klaida.

41:42

Vis tiek įtakoja kainas, įtakoja žmonių pragyvenimą, įtakoja industriją. Dabar jeigu žiūrim į Lietuvos klausimą, tai, na, Lietuva, žinoma, pati nebent ateityje jinai gaminsis iš atsinaujinančių išteklių ir galės pati save pilnai apsirūpint. Nu tada mes galėtume kalbėti apie kažkokią didesnę, nu vėlgi nepilną tą energetinę nepriklausomybę, bet kažkokią didesnę nepriklausomybę. Lietuva vis tiek yra priklausoma nuo importo. Dabar vėlgi sekantis tada, ar čia yra vienoda, ar mes čia perkam iš Rusijos, iš iš Amerikos? Žinoma, tai nėra vienoda. Iš kur mes perkam?

Ar mes perkam iš savo sąjungininko, iš kurio mes prašom dar prašom, kad jis mus apgintų, ar ne? Ar mes perkam iš, nu, kaip ir prieš lyg, nuo kurio mes norėtume, kad mus Amerika ir Europa ir kiti apgintų? Mhm. Nu jo, priešui dedam į kišenę pinigus, su kuriais jisai mus užpuls. Nu jo, gal nelogiškai skamba, ane? Bet ar nėra taip, kad jeigu mes esam dabar priklausomi nuo Amerikos, ane, ir a ir šiaip Amerika yra, nu, paėmus tikrai didžiąją rinkos dalį visų išteklių, ypač dabartinėj a geopolitinėj situacijoj su hormuzu ir su viskuo, ar nėra taip, kad jie gali manipuliuoti kainomis ir tos kainos gali augti labai labai stipriai, nes jiems tai yra gerai.

Jie taip savo ekonomiką gerins, jie taip savo deficitą visą atmuš, žinai, tas visas skolas, trilijonus, kiek ten pas juos jau 30 330 ar kiek ten tų trilijonų skolų a valstybej. A tai gal jie dabar čia žinai tą apetitą pajaus ir ta nafta, dujos, viskas labai smarkiai pradės brangti ir mes tiesiog neturėsime kito kelio, kaip va tiesiog mokėt. Čia vėl reikia atskirti, kaip veikia skirtingose valstybėse, na, energetikos įmonės. Amerikoj jos yra privačios, ar ne? Nevalstybinės. Jos turi, jos realiai yra tarptautinės korporacijos, kur jos turi savo interesus, e, vietoj, kai yra, sakykim, įmonės kaip Gazpromas, kuris yra, na, priklausantis valstybei.

Tai yra kaip viena iš valstybės rankų. E, kita Amerika pats Vašingtonas, taip atrodo, kad jisai turi tiek įtakos ir gali nurodinėti visiem visom energetikos kompanijom, ką ir kaip jiem daryti, bet taip nėra. Na, žinoma, Trampas gali pasikviesti C jau pokalbiui, gali išreikšti kažkokius tai interesus, bet vėlgi pirmiausia tos įmonės dirba savo. Nebus taip kaip su futbolo raudona kortele, kur su kur vienu skambučiu atšaukė, ane? Čia negaliu komentuoti. A, bet aš kaip suprantu, kad gali pasikviesti turbūt pasikalbėti, parodyt nepasitenkinimą, bet bet kokiu atveju, ką tu sakai, tai kad a tai yra verslas ir tai yra konkurencija ir visi sudominti yra uždirbti pinigus.

Tai dėl konkurencijos vis tiek kainas balansuos taip, kad žmonės pirktų, o ne atvirkščiai nuvesti juos į nebūtį nepirkti, ane, kad degalinės tuščios būtų. Nu tai, kad degalinės būtų tuščios, tai manau nėra niekeno, tai niekeno tikslas, ar ne? Nu, aš va dabar turiu čekį. Klausyk, specialiai prieš atvažiuojant į laidą a žinojau, kad mes paliesim šią temą. Aš užsipyliau degalų. Tai šiai dienai a yra 2€ už litrą dyzelino. Ir kai mes turime visą šitą situaciją su hormuzo sąsiauriu, ane, kuris nu nesibaigė ten ką buvo žadėta trys savaitės, bet jau čia jau tuoj pusę metų ir daugiau bus, ane, a kur mes link einam, kokios realiai gali būti ateity kainos už barelį?

A jeigu šitą visą, kas dabar vyksta, tęsis toliau. žinant, kad Ukraina bombarduoja Rusijos naftos gamyklas, ane, tenai jau trūksta degalų. Degalus perka jau pati Rusija iš kitų šalių, ane? A, trūkumas degalų yra ten Azijoj. Amerika irgi tuos degalus parduoda, bet jau brangiau. A kur mes galim nueiti per ateinančius du, tris, keturis metus, jeigu šitie karai va tokie konfliktai nesibaigs. Bent dabar aš nematau, kad jie baigsis ir kad bus tas stabilumas. Na, kaip bebūtų, energetikos rinkos yra labai susiję su politika, su konfliktais ir pasaulyje.

Na, mes jau nebetikim ta teorija, buvo Fukujamos teorija 90 metų a istorijos pabaiga. Na, kad geopolitiniai konfliktai baigėsi, buvo tokia tarptautinių santykių teorija, kad kapitalizmas ir demokratija laimėjo. Dabar mes visi gyvensim ramiai, visos šalys po truputį demokratiškės, laisvės, ir pasuks kapitalistiniu keliu. Tai skamba kaip pasaka. Nu, bet tuo metu kažkaip daug kas buvo optimistiškai nusiteikę ir buvo Samuel Huntington. jisai turėjo skirtingą teoriją, kuri, manau, labiau pasiteisino. Tai visgi, kad bus Clash of Civilizations, kad civilizacijų kova.

Ir matau mes šiandieną labiau matom tą civilizacijų kovas, kurios a kuriom pabaigos nėra. Tai bet kaip teigiama žinia, kaip bebūtų, mes turim dabar tarp tarptautines dujų rinkas, kas anksčiau reikia atsiminti, Europa buvo nemažai priklausoma būtent nuo dujotekų. E, tai buvo daug skirtingas tas santykis pardavėjo ir pirkėjo ir galgalaikė sutartys. Nebuvo galimybė daug šalim, kaip ir Lietuvai anksčiau prieš LNG suskystą terminalą, a, suskistintų dujų terminalą, nebuvo galimybė pasiekti tarptautinių dujų rinkų tiktai, na, va, tą vieną vamzdį, ką turėjo.

Tai tas priduoda tam tikrus saugiklius ir stabilumą. Tai tai yra teigiama žinia, bet rizikos niekur nedings. Žodžiu, tu matai, kad a tos pasakos apie hormuzo sąsiaurio čia grįžimą į pradinę būseną prieš pusę metų ar prieš metus. A tai tikrai dar a negreitai, negreitai. Aš tą iškart pasakiau apie pirmas dienas konfliktų su Iranu, kad vėlgi aš esu pakankamai skeptiška, ar Amerikai pavyks įgyvendint savo tikslus ne. E, nes deja, Amerika, na, neturi tokio gerą, kaip sakyt, track rekordą ar timuose rytuose.

Tai situacija gan sudėtinga, pakol kas dar tikrai nesuvaldyta ir kažkur nuo 20 iki 25% naftos ir dujų keliauja per Ermūzosą. Tai daugiausiai mes kalbam visgi apie dujas iš Kataro ir naftą iš Saudi Arabijos. Apie, žodžiu, mieli klausytojai, apie mažėjančią kainą galite kol kas nesvajoti. Susitaik su seri realybe, ane? Nu, Trumpas žada, žada, žinoma, prieš prieš rinkimus, kad čia tuoj, žinai, kaip sako žadamo reik tris metus laukti. Tai va tuos tris metus ir palauksim. A mes turime mūsų a rėmėjo partnerio Apolo kino klausimą.

Jie labai fainai užduoda klausimus iš filmų. Ir, beje, mieli klausytojai, rašykite komentarus. Vienas iš jūsų gali laimėti du bilietus į Apollo kiną, tai a rašykit ir a klausome dabar filmas Openhaimeris. Ar teko matyt? Teko matyt, bet reik primint truputį. A Kristoferio Noulano filmas, kuris sukėlė diskusijas apie tai, kaip vienas technologinis proveržis, atominė bomba, pakeitė visą pasaulio tvarką. Taip. A ir Mhm. Kaip tu galvoji, kas šiandien, tavo nuomone, formuoja ir keičia visą geopolitinę tvarką, branduolinių ginklų grėsmė, dirbtinis intelektas ar tiesiog ekonomika?

Geras klausimas. Grįšiu prie tarptautinių santykių teorijos ir aš sakyčiau gal civilizacijų karai. Mhm. Tai dirbtinis intelektas, aš manau, yra vienas, taip, yra vienas iš proveržių. Tai keičia pasaulį, kaip ir internetas keitė pasaulį, bet nesu tikra, nedėčiau gal tai į pirmą vietą. Gali būt įrankis, ane, kad tai yra labiau įrankis, ar ne? Vėl panašiai kaip internetas, smartfonai, kitos technologiniai išradimai. Jeigu kalbam ekonomiką, na, nuo ekonomikos nepabėgsi. Mes visi nuo akmens amžiaus irgi gyvenam tam tikrose ekonomikose. Ir kas buvo trečias?

Branduolinis ginklas. Brandolinė, tai branduolinė grėsmė. Branduolinė grėksmė. Na, šiandieną gal vėlgi, jeigu a valstybės, kurios, na, gal jas vadina taip, teroristinėm valstybėm ar valstybės, kurios remia teroristus, kaip Iranas, beje, jeigu jos gautų prieigą prie branduolinio ginklo, tai taip, tai būtų didžiulė rizika. Bet čia vėl susiję, aš grįžčiau su civilizaciniais karais. Mhm. M nes gal mes, pavyzdžiui, ne nebijom, Anglija, Prancūzija, sakykim, turi branduolin turi branduolinį ginklą. Mes to nebijome, bet jeigu Iranas turėtų, na, mes to bijom.

Aš tai visą laiką, žinai, būna taip sėdžiu ir stebiu, a, va šiąnakt Rusija paleido į Lvivą raketas, ten Ukraina leidžia dronus, žinai. Ir aš galvoju, vat vat pavyzdžiui Ukraina, nežinau, daeitų iki tokio, kad į kokius nors ten a į Kremlių paleistų, žinai, dronus. Nu kaip pavyzdys, kur yra ta riba, kai gali valstybė pasinaudoti branduoliniu ginklu ir kas tada būtų, jeigu taip įvyktų? A kaip tai eskaluotųsi? Ar tai yra vat vienas panaudotų branduolinį ginklą ir tada būtų atsakas Amerika atgal ten taip toliau?

Ir tai vat gali būti ir pasaulio pabaiga per tai, nes visi daug kas tai piešia, kad reikia tik vieno dabar branduolinio ginklo panaudojimo ir tada prasidėtų ta spiralė tokia nesibaigianti, žinai, tarp šalių. Ar tai būtų kažkas pirmas panaudotų ir visi kiti iš karto išsigąstų, nusiramintų? Kas būtų, jeigu būtų, a, kai pirmą kart buvo panaudotas atominis ginklas, Amerika buvo vienintelė, kuri turėjo atominį ginklą, kai jį panaudojo Japonijoj, kad užbaigti karą. Taip. E, šiandieną, na, yra ir priešininkai turi tuos atominius ginklus, tai kad atsakas teoriškai būtų, yra įmanoma, bet jeigu yra, kaip vadinami, racionalūs žaidėjai, e, skaitai Putinas racionalus šiuo atžvilgiu.

Nu, aš dar sakyčiau, kad jis yra labiau racionalus negu kiti kiti žaidėjai, sakykim, mhm negu kiti tarptautiniai žaidėjai. Ir aš vėl kalbu apie valstybes, nu, kurios, kaip sakyt, kuriom geriau neturėt atomino, kuriom geriau neturėti atominio ginklo. E, ir, na, Trampas irgi yra sakęs, kad visai čia, beje, neseniai, kad šio ginklo niekam nereiktų panaudoti niekados. Ir aš manau, tai yra, kaip sakyt, racionalus atsakymas. Yra padarytas video, kaip dega Wildberis, sandėli ir uždėtas to židinio garsas. Nu, Zelenskis turi paveikslą savo ofise, kad dega Kremlius.

Tai čia, kaip sakyt, jis jau su žvilgsniu į ateitį. Tai a nuo liepos 18 denos Ukrainos dronai 10 kartų jau smogė Wildberis ir kas įdomu, kad na tai a jie sako apie tai, kad visgi tai yra dėl to, kad tenai na yra sandėliuojami kariniai visokie dalykai. A tai viskas su tuo tvarkoj, bet jau dabar nukenčia ir patys žmonės. Kaip tu galvoji, a ar tai ir yra siekiamybė paveikti ir žmones a juos asmeniškai a jau parodyti, kad dronai gali pasiekti ir Sanktpeterburgą, ir Maskvą, ir kad ten tas karas kažkur tai, o mes čia Maskvoj gyvenam ir čia mūsų mums niekas neįdomu, karo nėra.

A čia ir noras yra parodyti, kad žiūrėkit, nu karas yra ir dabar, kai žmonės nukenčia jau milijardais a eurų ir dolerių, a kad kažkas gali keistis viduje. Kaip tu visa tai matai vat būtent su tuo jau palietimu į pačių žmonių verslą? Nu čia truputį ir taip, ir ne, nes irgi tie tos atakos prieš Wildberry ne tiktai, kad paliesti tą, na, vidutinio gyventojo Rusijoj prekybą ar komfortą. Tai taip pat yra, kadangi WBRY prekiauja elektroninėm dalim, kurios komponentais, kurie yra naudojami dronais ir tenai karinėj industrijoj ir taip toliau.

Tai ir dėl to yra taikoma į į šituos jų, kaip sakyti sandėlius, į juos sandėlius. Sandėlius. Antra, aš manau, yra tam tikras lūkestis, kad, na, tą, sakykim, kad tą karą pajustų ir vidutinis ar net pradėtų mąstyt apie jį vidutinis Rusijos pilietis. Bet aš nežinau, ar yra labai daug lūkesčių dedama į tai. Ir aš labai daug lūkesčių pati nededu, kad kažkas pradėtų keistis. Nes vėlgi reikia pripažiot, nu, kada buvo didžiausi protestai Rusijoj. Jie buvo kažkur 2011, 12, 13 metais jau kurį ilgą laiką nebuvo Rusijoj kažkokių tai tokių ryškesnių judėjimų.

Na, dar buvo, kaip Navalni buvo sugrįžęs ten, atrodo, 2001, jeigu neklystu. Tai bet Rusijos visuomenė yra labai užspausta šiandieną, labai užspausta. Ir tokie režimai gali ilgai gyvuoti. Pagalvokim, pažiūrėkim į Šiaurės Korėją. Na, žmonės tenai ir badauja, bet tai aš kažkam čia, žinai, kaip tik ir pasakojau apie visą tai. sako, nu, bet kaip jie gi galėtų, sakau, žiūrėk, nu, vat jeigu tau dabar 25 metai, ane, ir tu gimei Rusijoj, tu net neįsivaizduoji, ką reiškia kitas vadovas. Ta prasme, tu vienintelį jį žinai, ta prasme, tau jau kai sako yra kitas pas koks kitas pasirinkimas, tai kai jis visada buvo, aš gimiau su juo, tu net negali pagalvot, kad gali būti kitas žmogus ten tam poste, nes yra jisai vienintelis.

Čia ir kaip Baltarusijoj tas pats. Visos kartos užaugusios su vienu vadovu. Jie net negali įsivaizduot, kad gali būt kitas. Tai gal ir tame yra problema, nes tiesiog nu ir ten, aš suprantu, jis turi tą labai didelį palaikymą, nes yra 85%, man atrodo, Rusijos gyventojų nėra niekada gyvenime išvažiavę iš Rusijos, tai jie visą laiką sukasi tam propagandos rate, matydami Rusijos televiziją ir taip toliau. Jie net neįsivaizduoja, kaip gali kitas pasaulis atrodyti ar gyventi. O tai 85% žmonių, kurie mato tiktai vieną lyderį, tai labai lengva juos ir paveikti.

E yra įdomūs tyrimai, kad soviet Rusijoj Sovietų Sąjungos laikais žmonės turėjo daugiau kritinio mąstymo ir buvo mažiau paveikti propagandai negu šiandieninis, na, sakykim, jaunimas Rusijoj, kurie užaugo tiktai propagandos burbule. Tai aš manau, tas tie tyrimai daug ką pasako. Aš žinai visai neseniai a mačiau tokį reilsą tam pačiam Tiktoke, apie kurį tu sakei, kad geriau nežiūrėt. A mergina dega Wildberries. M ir mergina išbėga ir sako: "O, nu, rusiškai aišku sako: "O, kaip faina, mano mama liko be darbo."

Sovietų Sąjungos laikais žmonės turėjo daugiau kritinio mąstymo ir buvo mažiau paveikti propagandai negu šiandieninis, na, sakykim, jaunimas Rusijoj, kurie užaugo tiktai propagandos burbule.

57:02

Ir šitas Tiktokas praėjo per visą pasaulį. A, praėjus savaitei a išeina kitas tiktokas, kur jinai stovi policijos komisariate prie sienos ir jinai skaito tekstą. Aš labai atsiprašau, padariau klaidą, taip toliau. ją privertė atsiprašyti už tai, kad jinai pasakė šitus žodžius, kad va čia tipo mama liko be darbo ir čia pasidžiaugė, ane, va su su tuo. Tai kokia yra priespauda, ane, kiek kiek žmogus yra tenai suvaržytas reikšti savo nuomonę ir viską, kad ten a turbūt tas atsiprašymas ne šiaip sau atsirado.

Aš įsivaizduoju, kiek buvo iki to atsiprašymo ten ir galbūt ir kankinimo ir ir taip toliau ir gal ir per tėvus atėjo, nes ten mergina jauna. A tai vat kai tu tokioj vat tokiose sąlygose gyveni, a ar gali šalis iš to išlipti kažkaip? Tai aš manau visgi šiandien tai tampa sudėtingiau ir vėlgi mes matėm judėjimus ir Baltarusijoj, ar ne? Ir buvo toksai lygtai momentas, kur atrodė, kad gal ir Baltarusijoj įvyks kažkokie tai perversmai ir pasikeis valdžia, ar šalis judės demokratijos link.

Taip pat vėl Rusijoj, kaip minėjau, tuos 2011, 12, 13 metus, aš manau, šiandieną čia, beje, ir su technologijų pagalba autokratinės valdžios turi, nu, daug daugiau galios virš savo piliečių. Ir aš vat iš tikrųjų šiandieną net abejoju, ar be kažkokių tai ypatingų, be tų juodų gulbių vadinamų tokių įvykių, ar galėtų įvykti kažkoks perversmas? Mes kai kalbam apie Ameriką, tu sakei, kad jau politika tokia, kokia buvo, jinai nebebus, ane, tokia Amerika, kokia buvo praeity, net jeigu Trumas ir pasikeis.

Ar Rusija, Putinas, nežinau, miršta, dar kažkas tai pasikeičia, nu greičiausiai savo savo noru nepasikeis, bet a nebelieka Putino. Rusija gali pasikeist ar tiesiog ateis kitas žmogus, kuris tęs tą pačią politiką? E, tai tas didysis klausimas, a, jeigu šiandieną, aš nemanau, kad tai yra asmenybės klausimas, tai yra, kad Putino asmenybės klausimas. Tai yra struktūros, kuri susidėliojo Rusijoj klausimas ir didžiausia tikimybė, kad būtų, kad kažkas ateitų iš tos pačios aplinkos Mhm. ir tiesiog pratęstų šitą režimą. Bet kad Rusija gali pasikeist teoriškai, tai taip, aš tikiu, kad tai yra įmanoma.

Teorija tokia egzistuoja, ane? Įdomu, kokios sąlygos turėtų būti, kad ta teorija įvyktų. Kaip tu galvoji? Vat, pavyzdžiui, idealiam pasauly, jeigu tokia teorija būtų, ane, ir, tarkim, po Putino ateina kažkas, kas tai turėtų būti, kad tai pasikeistų, kad paveiktų tuos 85% žmonių, kurie nešioja jį ant rankų? Na, vėlgi, a, čia tą apie tuos 85% čia irgi galima tai apsvarstyti ar paanalizuoti iš vienos pusės tokioj valstybėj, kur, nu, už socialinės medijos postą tu gali susilaukti rimtų. tų bėdų.

Ar tu tikrai nori atsakyti ten per apklausą ar telefoną ar kažkur, ar ar tu palakai palaikai mūsų prezidentą? Nu, palaikau. Tai o ką daryt? O ką daryt? E, kitą dar galiu atkreipt dėmesį, kad visgi, am, Putinas jisai, nors jisai valdo kaip autokratiniu ar diktatorišku režimu, bet kaip ir renkamas prezidentas, jis labai žiūri į visuomenės a nuotaikas. Jis labai seka visuomenės nuotaikas Rusijos ir jis į jas reaguoja. ir nemažai Rusijos konfliktų, kaip ir, pavyzdžiui, Gruzijos karas, 2014 metai Krymas, 2022 metai irgi, kad tie karai ar tos tokios avantiūros buvo pradėtos tada, kai buvo kritęs a prezidento Putino populiarumas ir tai buvo taip tam tikras, na, atsakas, kad suaktyvinti visuomenę ir vėl gauti jų tokį palaikymą.

yra tokia koreliacija, ane? Yra tokia koreliacija ir jau yra gerai išstudijuota ne vienais pavyzdžiais būtent. Tai reiškia, a kol jisai yra mėgiamas, kol jo reitingai geri, galime atsipalaiduoti. Taip, grėsmės nėra. Taip, kai reik, tai jūs ten tie 85% palaikykit jį, kad jis gerai jaustųsi ir tada jis bus ramus. Mes turime a dar mūsų klausytojas klausimą. Jisai šiek tiek nepatogus ir mūsų klausytoja, kuri uždavė šį klausimą, gauna dovanų "Well woman" maisto papildus. Jeigu jūs norite gauti dovanų, eikite į mano profilį, nuorodą apačioje, užduokite klausimą kitam pašnekovui ir turėsit galimybę laimėti.

Taigi, Stasė Urbaitienė klausia: "Neabejotina, kad tiek jūs, tiek jūsų vyras Lietuvoje ketinate eiti į politiką. Kokių postų jūs sieksite ir su kokia žinute? Nu, labai įdomu. Va, čia iš tikrųjų dažnas klausimas. A natūralu, kad mes grįžom į Lietuvą tokiam brandžiam gyvenimo etape, kai mes jau nebežiūrim, ką gauti, ar ne? A mes žiūrim, kaip mes galim prisidėti, kaip mes galim dirbti Lietuvai. A, aš tai galiu sakyt, na, visa mano karjera yra realiai visuomeninėj veikloj, ane, mokslinėj veikloj, visuomeninėj veikloj.

Ir mano vyras irgi yra pasakęs, kad jam dabar suėjo 50 metų ir kad jis nemažą ir didesnę savo laiko dalį dabar skirs visuomeninei veiklai. Ir tada pereikiame prie hipotetinių situacijų. A, man labai įdomu su tavim pakalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Aš esu pasirašęs kelis scenarijus. Ir tiesiog norisi juos apkalbėti, kaip tik kaip galėtų atrodyti mūsų pasaulis, kaip galėtų persibraižyti geopolitinė visa situacija vienu ar kitu atveju. Tai bus keturi scenarijai. Pirmasis scenarijus, tai yra taikos sutartis pasirašyta, karas baigėsi, Rusijos kariuomenė traukiasi nuo mūsų sienų gilyn į Rusiją.

Kas vyksta per pirmus 12 mėnesių? Na, vėlgi gal karas laimėtas Ukrainos, nu, taikos sutartis pasirašyta. Taikos sutartis pasirašyta. Manau, šitam regione mes visi giliau atsikvepiam. E, manau, dalis tų milijardų, kalbam apie 10 milijardų lietuviškų pinigų, kurie yra užsienyje, ar ne? Dalis jų sugrįžta, manau, didėja investicijos tikrai Lietuvoj, nes a faktas yra, kad ta rizika, net ta tokia vien tik psichologinė rizika įtakoja a užsienio investicijas ir net Lietuvos įmonės, kad jos nereinestuoja. Mhm. Tai mano tai būtų, žinoma, teigiama žinia, nors vėl aš sugrįščiau.

Bent mums šiandien Lietuvoj a dar pakol kas na tikrai nieko nevyksta. Reikia truputį ir jau dabar atsikvėpti, turint omeny, na, nebūt tiek įsibaiminus. Geriau dirbti, daryt tuos namų darbus, o ne sėdėti ir bijoti. Bet, pavyzdžiui, vat karui baigėsi. Ką pajaustų paprastas Lietuvos žmogus? Nežinau, ten palūkanos nukristų, nekilnojamas turtas atpiktų, ar atvirkščiai viskas pradėtų dar labiau brangti, nes čia pasidarytų labai gerai gyventi. Kokie būtų pokyčiai paprastam žmogui, kuris gal nelabai domisi ta politika, žinai, bet jis jaučia kuro kainos, va, supranti, kiekvieną kartą užvažiavus a nu gelia a ir nesmagu, žinai, palūkanos auga vis euriboras, a kainos nežmoniškos jau va išvis kalba, ar gali butą nusipirkti jaunimas ir turbūt nebegalės.

A tai ką paprastas žmogus pajaustų, jeigu karas baigtųsi? Na, aš manau, jeigu karas baigtųsi, ta rizika sumažėtų, tai pirma tas, deja, nekilnojamo turto kainos gal dar kiltų. Uch. E, jeigu žiūrim į palūkanas, tai vėlgi jos nėra įtakojamos tiktai mūsų vietine rizika. Jos yra Europos centrinio banko, kaip sakyt, nustatomos. Tai jos šiek tiek mūsų ta regiono rizika šiek tiek a niveliuojasi tam Europos a Europos kontekste. E o dujų, naftos, energetikos kaina irgi priklauso ne tiktai nuo karo Ukrainoje.

Aš manau jau rinka yra dalinai suvalgius tą Ukrainos karo riziką, nu, energetikos rinkose jau kitur yra ir jau mes dabar daugiau čia įtakos, kaip toliau vystysis karas yra ne. OK. A kiek reiktų Rusijai laiko atsistatyti, jeigu vat aš įsivaizduoju, kad ta taikos sutartis arba laimėtas karas prieš Rusiją, na, jisai būtų toksai, žinai, laikinas žinant mūsų kaimyną, ane? Kiek reiktų Rusijai laiko atsistatyti, kad vėl atsirastų ta tokia tiesioginė grėsmė? Nes kol jinai bus silpna, nu taip, a mes galim atsikvi kiek čia tų metų, a, kad vėl suprastume, kad nu gali vėl būt visko E, vėlgi būtų klausimas, ar, na, būdami Europos Sąjungos ir NATO narės, mes būtume tas pirmas taikinys Rusijai?

Aš, pavyzdžiui, nu, vėl racionaliai kalbant, nemanyčiau, kad logika rodo ne taip. A, bet vėlgi ne visada sprendimai būna vien tik logiški racionaliai pagrįsti. Tai manau, būtų kitų taikinių a kaip Kazachstanas, nu, Šiaurės Kazachstanas, a būtent to tie regionai, a, žinoma, na, Armėnija. Anksčiau aš gal buvau labiau, kaip sakyt, skeptiška jos galimybėm, bet dabar, na, matau, jin tikrai suartėja su su vakarais, su Amerika. Antras scenarijus, a, JAV realiai pasitraukia iš Europos gynybos ne kalbomis, o kariais. Tu dirbai Vašingtone ir matei virtuvę iš vidaus.

Kiek metų Baltijos šalims prireiktų pasirūpinti savimi pačioms ir ar mes spėtume? Na, e, čia pirmas dalykas ne teorinis scenarijus. yra aiškus signalas iš Vašingtono, kad Europos šalys turi prisiimti atsakomybę už savo gynybą, savo žemyno gynybą. Ir Amerikos karių Europoje tikrai mažės. Gal jie bus kitaip perskirstyti, gal net įmanoma, kad jie būtų ir mum naudingai perskirstyti, nes visgi būtų labiau logiška laik, kad Amerikos kariai būtų arčiau fronto, sakykim, linijos, arčiau. Na, tai būtų ar jie būtų Lenkijoj, ar jie būtų Lietuvoj ar panašiai, negu kad jie būtų Vokietijoj ar Ispanijoj.

Tai šitas scenarijus jau sakykim jau realus. Jis jau yra realus. Trečias scenarijus. Tą patį scenarijų, kurį pritaikė Rusija Ukrainai, pritaiko Moldovai arba Kazachstanui. Karas tęsiasi. Mes gynybai ir toliau skiriame apie 6%, o gal ir daugiau. a 20 metų iš eilės, kokia šalis mes tampame, ar tai reikštų dar didus mokesčius ir naują migracijos bangą? Tai kai mes kalbam apie tuos, na, aš atsimenu kažkada ir pagalvoti, kad ir du tuos procentus pilnai išleis Lietuvai, jau atrodė per didelis iššūkis.

Tada atėjo Trumpas, jau pradėjom diskusijos apie keturis, dabar norim lyderiauti, e, pasirodyti, būt pavyzdiniai, sakykim, nu, nes kaip ir, a, ir labiausiai pažeidžiami esame. Tai dabar ir 5%. Šitie procentai iš tikrųjų nėra tokie dideli. Na, jeigu taip, a, pavyzdžiui, Izraelis vienu metu išleisdavo 30%. oho a kažkur 70 dešimtmety tai dėl savo gynybos, vėlgi dėl savo specifinės situacijos, jeigu žiūrim, na, Suomija čia, žinoma, karo metu irgi išleido apie 30 daugiau procentų, e, gynybai, na, bet karo metu.

Tai šitie procentai nėra jau savaime tokie dideli, jeigu mes palygintumėm gal su kitom šalim, kurios yra ar panašioj situacijoj, ar patiria panašius iššūkius. Ketvirtas scenarijus suvalko koridorius, maždaug 65 km ir vienintelis sausumos kelias, jungiantis Lietuvą su likasi NATO. Įsivaizduok, kad rytoj jis uždaromas per 48 valandas. Kas nusitinka Lietuvai per pirmą savaitę? Vien to koridorio uždarymas a nereiškia, kad Lietuva yra visiškai izoliuota. Na, šiandieną yra ir a digital pasaulis, ir yra vėl priėjimas oru, yra priėjimas laivyba.

Prie Baltijos jūros mes turim išeigą, a, na, Latvija. Latvija. Tai, žinoma, tai nebūtų tikrai gera žinia. Na, apie Suvalkų koridorių tą grėsmę aš rašiau prieš 10 metų. Tai tai yra viena iš tikrai grėsmių ir yra viena, kodėl na tas regionas yra labai svarbus NATO planavimuose, kaip jį įtvirtinti ir sutvirtinti, kad būtent, nes tada tai vėl įtakotų e ir kitas Baltijos valstybes, ar ne, kad jos nebūtų žemės teritorija, na, užkirstos, sakykim. Tai kaip tada tu žiūri į tą pasipriešinimą žmonių, kad jie nenorėjo poligono a tenai ir buvo labai priešiški?

A čia pats mūsų toksai neraštingumas, nesuvokimas, kad tenai suvienijus Lenkijos ir Lietuvos pajėgas sukurti ten poligonus, ten a paskirti karinę kažkokią tai bazę būtų atvirkščiai pliusas. E žinoma, tai būtų pliusas. A ir ypač jeigu tai būtų dar bendradarbiavimas su Lenkija ir aš manau tam regionui būtų naudinga, būtų ir darbo vietos, ir vystymasis, ir taip toliau, bet čia reikia turėti, kaip sakyt irgi dialogą, a dialogą su visuomene. Tai valdžia irgi kaip sakyt, negali, na, tik nuleist kažkokius sprendimus.

Reikia rasti būdų tuos sprendimus išaiškinti visuomenė ir rasti su jais bendradarbiavimą. įtraukti tas bendruomenes, kurios gyvena tame regione. Nu tai ką įvardinai? Tokie tolimi dalykai yra negreitai vykstantys. Ta prasme, tai vis tiek turėtų vykti procesas ilgainis, nes nu tiek Amerikos tokie pareiškimai, tiek turbūt Rusijos laimėjimas prieš Ukrainą dabar jau sunkiai įsivaizduojamas esant tokiai jų finansinei situacijai, ir esant tokiam stipriam Ukrainos dronų išsivystymui. Tai ir šiaip Europos viso visos palaikymui Ukrainai. Man atrodo čia šitas scenarijus toks mažiau tikėtinas.

Užtat nėra ko taip baimintis. Taip. Dėl to Agnija su visa šeima ir grįžo į Lietuvą. Dėl to, chebryte, jūs tiesiog atsipalaiduokit. Viskas yra gerai. Tai aš tiesiog noriu paklausti, tai tu savo vaikus augini čia tam, kad jie liktų, ar su ta mintim, kad jie turėdami Amerikos pasą galėtų grįžti į Ameriką? Nu tai jie, kaip sakyt, jie visada buvo auginami būt lietuviais. Mes visada kalbėjom namie lietuviškai ir jie, mes sugrįžom į Lietuvą, tai tam, kad jie užaugtų Lietuvai.

Tai buvo vienas iš pagrindinių motyvacijų, sakyčiau, š šiam mūsų gyvenimo etape, kad mes tikrai galėtume užauginti savo vaikus su stipria tapatybe, stipriu identitetu. Bet kad aš pasakyčiau, na, kad aš dabar sakyčiau vaikam, jūs niekados negalit niekur išvažiuoti, tai irgi aš pati mokiausi. Aš mokiausi Niujorke, aš mokiausi Oksforde, tai negalėčiau jiem uždrausti, kad jie niekados nekeltų kojos iš Lietuvos. Labai džiaugiuosi, kad žmonės grįžta iš užsienio šalių į Lietuvą, kad Lietuva visgi a yra ta šalis, kur norisi grįžti.

Tai ačiū, kad ir grįžot ir ačiū tau labai, kad atėjai pas mane šiandien į laidą. Ačiū, kad pasidalinai šiaip labai gerom naujienom. Aš, žinai, aš tikėjausi, kad mes čia taip liūdnai kažkaip pakalbėsim, bet kiek mes kalbėjom, tai man atrodo viskas, nu, geriausia šalis gyventi, esam saugūs ir laimingi. Tai ačiū tau, Agnai. A ir mieli žiūrovai, paspauskit tą laiką, paspauskit mygtuką prenumeruotę, rašykit komentarus ir susitiksime su jumis jau kitą savaitę. Iki. เฮ