Nemuno aušros finansavimas: kaip schemą atsekti iš viešų VRK ataskaitų

Kalbindamas žmones, kurie paskelbia politinį tyrimą, visada tikiuosi išgirsti apie šaltinį: nutekintą dokumentą, įsiutusį buvusį partijos narį, kažką, ko niekas kitas neturi. Karolis Žukauskas, devyniolika metų komunikacijoje dirbęs ir beveik šešerius metus Vilniaus mero patarėju buvęs žmogus, atėjo su „Nemuno aušros“ finansavimo tyrimu ir jokio tokio šaltinio neturėjo. Jo medžiaga buvo viešos partijų finansavimo ataskaitos. Jo įrankis buvo sumų sulyginimas su datomis.

Būtent tai man po laidos liko labiausiai. Schema buvo matoma atvirai, be jokio nutekinimo, ir vis tiek ilgą laiką jos niekas nepamatė. Žukauskas pasižiūrėjo, kada ir kiek pinigų partijai pervedė žmonės iš atskirų miestų, ir pamatė, kad sumos sueina į apvalius skaičius.

„Aš pasižiūrėjau sumas, datas, kada iš tų miestų žmonės vedė pinigus, ir tiesiog gaudavosi apvalūs sutapimai: staiga iš Kelmės per kokias tris dienas iš skirtingų žmonių atkeliauja bendra suma lygiai 10 000."

10:26 laidoje

Lygiai po 10 000 eurų taip susidarė iš Kelmės, Šilutės, Šilalės ir Klaipėdos, Marijampolėje suma buvo 5 000 mažesnė, o iš viso Žukausko skaičiavimu išeina apie 130 000 eurų. Jo versija paprasta: didelė suma išdalinama žmonėms, kurie ją vėl suveda į partijos kasą kaip asmeninius pavedimus. Tada finansavimas atrodo kaip daugybės narių parama, o ne kaip vienas šaltinis.

Vienas miestas iš šešių

Toliau eina dalis, dėl kurios šį pokalbį ir verta užrašyti. Valstybė irgi tyrė. Vyriausioji rinkimų komisija atliko savo tyrimą dėl tų finansavimų ir neaiškios kilmės pinigų rado, tik apėmė vieną miestą.

„VRK padarė tyrimą tik apie Vilnių. Nežinau, kodėl VRK tik šitą miestą paėmė: ten buvo galbūt lengviau dėl to, kad viskas ėjo per Puchovičiaus įmones, tai buvo lengviau matyti tuos pavedimus."

10:52 laidoje

Vilniuje rasta apie 25 000 eurų, tai yra maždaug penktadalis tos sumos, kurią savo tyrime mato Žukauskas. Likusieji miestai, kurių pavedimai nesirikiuoja taip patogiai per vieno verslininko įmones, liko nepatikrinti. Vieną pradėtą tyrimą prokuratūra šių metų vasarį nutraukė, o kitas, Žukausko žiniomis, dar vyksta.

„Jeigu tą patį VRK arba teisėsauga padarys su visais likusiais miestais, aš esu šimtu procentų tikras, kad jie gaus tą pačią sumą, apie 130 000."

11:13 laidoje

Čia svarbu pasakyti tai, ką Žukauskas pats pabrėžė ne kartą: tai yra jo skaičiavimas ir jo versija, ne teismo sprendimas. Jis taip pat nesako, kad tai vienos partijos išradimas.

„Tikrai ne vieni. Didžioji dalis partijų yra tą bent jau darę, tik skiriasi mastelis: viena, kai tokiu būdu surenkama šimtas procentų tavo biudžeto, ir visai kita, kai dasiduriama kokie penki procentai."

11:27 laidoje

Ko man labiausiai užkliuvo

Man užkliuvo ne tai, kad partija galėjo apeiti finansavimo ribas. Tai, deja, ne naujiena, ir pats Žukauskas tą sako. Užkliuvo, kad žmogus, dirbantis vakarais po darbo, be jokių įgaliojimų, be prieigos prie banko duomenų ir be teisės ką nors apklausti, nuėjo toliau nei institucija, kuri visa tai turi. Žukauskas net nebando apsimesti visos sistemos tyrėju: jis atvirai sako, kad atsirenka temas, kurios jam labiausiai skauda, nes laiko turi tik tiek. Būtent todėl jo rezultatas ir yra nepatogus. Jeigu vieno žmogaus aritmetika randa dėsningumą šešiuose miestuose, o oficialus tyrimas paliečia vieną, klausimas nebėra tik apie Žemaitaitį.

Su vienu dalyku su juo nesutinku. Žukauskas gana lengvai numoja ranka į viešą piliečių spaudimą.

„Aš žinau, kad Lietuvoj peticijos neveikia. Mes neturim tos kultūros."

30:11 laidoje

Suprantu, iš kur tai. Surinkti apie penkiasdešimt tūkstančių parašų reiškia tik tai, kad klausimą privalu svarstyti, o svarstyti nereiškia priimti. Bet jo paties darbas yra priešingas pavyzdys. Tyrimas „Substack“ platformoje neturi jokios teisinės galios, už jo nestovi nei institucija, nei parašų skaičius, ir vis tiek apie tas sumas dabar kalba visi. Tai ne formatas neveikia, o tuščias formatas: peticija be fakto nepadaro nieko, o faktas ir be peticijos padaro.

Ką su tuo daryti

Praktinė dalis čia netikėtai paprasta. Partijų finansavimo ataskaitos yra viešos, VRK jas skelbia, ir jas gali atsidaryti bet kas, taip pat ir tu. Žukausko metodas irgi ne paslaptis: žvelk ne į pavardes, o į sumas ir datas. Vienas penkių šimtų eurų pavedimas nereiškia nieko. Keli pavedimai nuo skirtingų žmonių per tris dienas, kurie kartu sudaro lygiai 10 000, reiškia daug. Tą patį gali padaryti su bet kuria partija, už kurią rengiesi balsuoti, ir tam užtenka vieno vakaro.

Ir antra išvada, mažiau patogi. Tai, kad kažką galima pamatyti viešuose duomenyse, dar nereiškia, kad tai jau pamatė tie, kuriems už tikrinimą moka valstybė. Vienas miestas iš šešių rodo, kad nebūtinai.

Visas pokalbis su Karoliu Žukausku, įskaitant tai, kaip jis saugo anoniminius šaltinius ir kodėl, jo vertinimu, korupcijos bylos dažniau sulūžta teisme nei prokuratūroje: https://tapkgeresniu.lt/laida/ZUjPQYZk4wY