Kaip atpažinti dirbtiniu intelektu sukurtą video ir kodėl to netrukus nebeužteks

Prieš laidą Tomas Sakro paėmė kelis atsitiktinius mano reels ir grąžino juos man su plaukais. Ne su prilipdytu peruku, o taip, kad plaukai liktų tie patys keičiantis kadrams, kampams ir montažui. Viso darbo, pasak jo, penkios minutės. Žiūrėjau į save ekrane ir galvojau, kad man dar pasisekė: aš bent jau žinau, kaip atrodau iš tikrųjų.

Toliau pokalbis natūraliai nuėjo į tai, kaip atpažinti netikrą vaizdą. Bet labiausiai man įstrigo ne atpažinimo taisyklės, o Tomo atsakymas į klausimą, kas gąsdina jį patį.

Baimė ne ta, kurios tikėjausi

Tikėjausi išgirsti, kad gąsdina mastas: kiek klastočių galima pagaminti ir kaip greitai. Atsakymas buvo priešingas.

„Mane gąsdina tai, kad netolimoj ateity, o netgi jau praktiškai ir šiandien, tikrieji vaizdai gali sulaukti kritikos, kad jie yra tikri."

1:08:05 laidoje

Tai apverčia visą problemą. Iki šiol kalbėjome apie tai, kaip neapsigauti. Tomas kalba apie tą pačią technologiją iš kitos barikadų pusės: kai sugeneruoti galima viską, netikru galima pavadinti bet ką. Avarijos įrašas, pokalbio įrašas, nuotrauka su data. Užtenka pasakyti du žodžius, kad tai sugeneruota, ir įrodinėti turi jau ne melagis, o tas, kuris sako tiesą.

Tomas tai iliustruoja sakiniu, kurį iš tikrųjų jau girdime: parodai kažką tikro, o tau atsako, kad čia sugeneruota, ką tu man kalbi. Ir tai patogu ne tik melagiui. Tai patogu kiekvienam, kam tikras įrašas yra nepatogus. Blogiausia, kad apeliuoti nėra kur, nes techninio arbitro nėra.

„Šiai dienai mes neturim priemonės, kuri 100 % tikslumu sakytų, čia yra tikra ar čia yra netikra. Mes neturime tokio detektoriaus."

23:04 laidoje

Automatiniai detektoriai egzistuoja, bet, pasak Tomo, jie tik daro prielaidą ir dažnai klysta, nesvarbu, ar tikrinamas vaizdas, ar balsas, ar tekstas. Praktiškai tai reiškia, kad artėjant 2027 metų rinkimams klausimas, kas ir per kiek valandų patikrins įtartiną video, kol kas neturi techninio atsakymo.

Vertė persikelia į kitą pusę

Iš to seka išvada, kuri man pasirodė vertingesnė už visą atpažinimo požymių sąrašą.

„Vertę gali įgauti ne atskyrimas, kur yra netikra, bet vertę turės tai, kur bus aišku, kad tai yra įrodymas tikrovės."

1:08:48 laidoje

Kitaip tariant, brangs ne klastočių gaudyklės, o tikrumo antspaudas. Tomas lygina tai su Michelin žvaigždutėmis: ne tu tikrini kiekvieną virtuvę, o pasitiki ženklu. Laidoje pasvarstėme, kaip tai atrodytų socialiniuose tinkluose: šalia mėlyno patvirtinto profilio ženkliuko atsirastų kitas, reiškiantis, kad turinys tikrai nufilmuotas, o ne sugeneruotas. Ir kad už tokį ženklą greičiausiai reikės mokėti atskirai.

Teisinė pusė kol kas juda greičiau nei techninė. Europos Sąjungoje už sugeneruotą ir nepažymėtą video bauda siekia iki 15 milijonų eurų, o platformos įpareigojamos į patį failą įsiūti nematomą vandens ženklą, kurio akimi nepamatysi. Būtent dėl šio reikalavimo laidoje rodyti klipai su manimi buvo pažymėti kaip generuoti. Tomas iškart priduria, kad tai ne šimtaprocentė apsauga: būdų vandens ženklo nepridėti yra.

Ką iš tikrųjų daryti

Man ši tema nėra teorinė. Jau kelinti metai Facebooke gyvena profiliai su mano veidu, siūlantys žmonėms investicijas. Pranešinėju apie juos vėl ir vėl, o platforma dažnai atsako, kad profilis atitinka taisykles. Laidoje Tomas papasakojo dar blogesnį atvejį: žmogus pervedė pinigus profiliui, sukurtam nuo nulio, su nuotraukomis, video ir karu fone, neva moteriai, kariaujančiai Ukrainoje ir prašančiai pinigų pabėgti. Profilis dingo iškart po pavedimo.

Iki šios laidos maniau, kad blogiausia, kas gali nutikti, yra tai, jog kažkas patikės tokiu profiliu. Dabar galvoju apie kitą variantą: kad vieną dieną tikras mano vaizdo įrašas, kuriame sakau, kad tai ne aš, bus palaikytas klastote. Su tuo nesiginčijau laidoje, bet man tai atrodo daug realesnė grėsmė nei bet kuris deepfake.

Praktinė dalis lieka nuobodi ir todėl veikianti. Pirma taisyklė yra apie greitį, o ne apie akį.

„Pirma ir ko gero svarbiausia taisyklė yra nebandyti daryti sprendimo per 10 sekundžių."

9:40 laidoje

Antra, tikrinti šaltinį: ne tai, kas vaizde, o iš kur jis atėjo ir ar paskelbtas oficialiame puslapyje. Trečia, žiūrėti į antrą planą, kur dirbtinis intelektas vis dar klysta: žmonės išsidvejina, ranka praeina kiaurai, kelio ženklas kreivas, valstybiniuose numeriuose atsiranda išplaukusių ar išgalvotų raidžių. Tomas čia pats save stabdo ir sako, kad šie požymiai galioja šiai dienai, o po mėnesio gali būti kitaip.

Ir ketvirta, ko iki šio pokalbio nedariau: pagalvoti, kaip pats įrodysi, kad tavo medžiaga tikra. Originalūs failai, data, vieta, kurioje viešini pirmas. Skamba kaip biuro tvarkymas, bet tai vienintelis dalykas, kuris veiks tada, kai detektoriai nustos ką nors reikšti.

Visas pokalbis su Tomu Sakro, kartu su klipais, kuriuose vaikštau su svetimais plaukais: https://tapkgeresniu.lt/laida/XcOAK0CQNzs