Ar botulinas ir užpildai yra grįžtami: ką apie tai sako plastikos chirurgas

Dažniausiai girdima baimė apie botuliną skamba maždaug taip: pradėsi ir jau nebesustosi, o raumuo nustos dirbti visam laikui. Paklausiau to tiesiai plastikos chirurgo Arno Martinėlio, ir atsakymas buvo trumpesnis, nei tikėjausi.

„Nėra jokių negrįžtamų efektų. Nėra taip, kad jeigu mes nustojam botuliną leisti, tai raumuo nesugeba veikti. Tiesiog viskas grįžta į pradinę fazę."

37:38 laidoje

Logika, kurią jis siūlo, paprasta. Poveikis trunka maždaug nuo keturių iki devynių mėnesių, priklausomai nuo imuninės sistemos, ir paskui pasibaigia. Raumuo per tą laiką nieko nepamiršta, nes jis niekada nebuvo išjungtas.

„Mes jo neišjunginėjam, mes jį tiktai šiek tiek patiesinam."

37:58 laidoje

Tas pats galioja ir hialurono užpildams, tik kitu būdu. Jų nereikia laukti, kol praeis, nes yra fermentas, kuriuo užpildą galima ištirpdyti ir grįžti į pradinę padėtį. Būtent todėl lūpos, kurios internete tapo pajuokos objektu, techniškai yra ne nuosprendis, o pataisoma klaida, geriausia to paties gydytojo, kuris ir leido.

Tai kur tada rizika

Jeigu medžiaga grįžtama, kyla natūralus klausimas, kodėl matome tiek nepavykusių rezultatų. Martinėlio atsakymas nukreipia dėmesį nuo preparato prie rankų, kurios jį leidžia.

„Teisinga technika ir teisingos dozuotės mums yra raktas į tą saugumą ir sėkmę."

55:03 laidoje

Kitaip tariant, klausimas, ar botoksas kenksmingas, yra beveik beprasmis, o klausimas, kas ir kiek jo leidžia, yra visa esmė. Pats pavadinimas čia irgi klaidina: botoksas yra tik vienas komercinis medžiagos pavadinimas, o ne atskiras produktas. Skaičiai rodo, kad kalbame apie masinį reiškinį. Ruošdamasis laidai radau, kad nuo 2000 metų botulino naudojimas išaugo 878 procentais, o 2019 metais JAV atlikta 7,7 milijono procedūrų, tai yra maždaug kas 44 žmogui.

Kada gydytojas turi pasakyti ne

Įdomiausia pokalbio dalis buvo apie tai, kada Martinėlis atsisako dirbti. Jis sako, kad dalis jo darbo yra ne operuoti, o koreguoti lūkesčius, ir turi vieną gana tikslų ženklą.

„Jeigu žmogus ateina nežinodamas, ką jis nori padaryt, ir jis nori operacijos, tai yra labai didelis šansas, kad jam nereikia operacijos."

5:04 laidoje

Žmogus, kuris ateina su konkrečiu, seniai apgalvotu dalyku, ir žmogus, kuris ateina su bendru nepasitenkinimu savimi, chirurgo kabinete atrodo panašiai, o baigiasi visiškai skirtingai. Antruoju atveju operacija problemos neišsprendžia, nes problema buvo ne veide. Martinėlis sako, kad tokiais atvejais jo darbas yra ne pasiūlyti kitą procedūrą, o pokalbį atidėti.

„Mes turbūt norim savo bruožus paryškint, mes nenorim jų perbraižyt."

57:32 laidoje

Kas iš tikrųjų negrįžtama

Riba, kurią verta įsidėmėti, eina ne tarp brangaus ir pigaus, o tarp injekcijos ir peilio. Injekcijas galima atšaukti, chirurginių operacijų ne. Veido patempimą Martinėlis vadina viena sudėtingiausių estetinės chirurgijos operacijų ir sako, kad ji prasminga tik tada, kai audinius jau paveikė gravitacija, o ne tada, kai taip atrodo per filtrą.

Panašiai ir su plaukų persodinimu. Technika per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė iš esmės: anksčiau būdavo persodinamas odos lopas su plaukais, dabar folikulai imami ir sodinami po vieną, be narkozės, tik su vietine nejautra. Persodinti plaukai nebeslenka todėl, kad imami iš pakaušio srities, kurios neveikia hormonas DHT. Bet ir čia sprendimas galutinis, o atsigavimas turi savo taisykles: tris dienas negalima plauti galvos, dvi savaites sportuoti ir eiti į pirtį, nes folikulai niekuo nefiksuojami. Jauniausias klinikoje operuotas pacientas buvo dvidešimties metų, vyriausias apie šešiasdešimties.

Mastas čia irgi nemažas: 2019 metais pasaulyje atlikta apie 13 milijonų estetinių procedūrų, o nuo 2000 metų jų skaičius išaugo 228 procentais. Tarp jų nemaža dalis yra vokų plastika, trunkanti nuo keturiasdešimties minučių iki valandos, kai pjūviai daromi strateginėse vietose ir slepiami raukšlėse.

„Jeigu matosi plika akim, kad yra jau padaryta, tai mano nuomone jau yra per daug."

56:29 laidoje

Man labiausiai užkliuvo, kaip smarkiai šitas pokalbis skiriasi nuo to, ką apie tas pačias procedūras rodo socialiniai tinklai. Ten operacija atrodo paprasčiau nei pieno nusipirkimas, ir Martinėlis pats tai kritikuoja. Nesutinku su juo tik dėl vieno: jis beveik visą riziką suverčia technikai ir dozėms, tarsi pacientas neturėtų ką pasirinkti. Pacientas turi bent vieną svertą, ir tai yra klausimai, kuriuos jis užduoda prieš gulantis.

Praktiškai iš viso to lieka trys dalykai. Klausti ne kokia medžiaga bus naudojama, o kokia doze ir kiek metų gydytojas su ja dirba. Prieš procedūrą išsiaiškinti, ar ją įmanoma atšaukti ir kas tai darytų, jei prireiktų. Ir jeigu į kabinetą einate be konkretaus atsakymo, ko norite, tai pats geriausias ženklas dar nieko nedaryti.

Visas pokalbis su Arnu Martinėliu: https://tapkgeresniu.lt/laida/_rPQaUc5J0s