Ar gėrimai be cukraus kenkia dantims: odontologės atsakymas

Klausiau odontologės Valentinos Kvaraciejienės to, ką, man atrodė, jau žinau. Jeigu žmogus nori saldaus gėrimo, tai geriau rinktis be cukraus, tiesa? Ji atsakė, kad dantims tai beveik nieko nekeičia. Ir tada išsitraukė argumentą, kurio aš nesitikėjau: prietaisą, kurį nusipirko specialiai tam, kad galėtų žmonėms parodyti gėrimų pH.

Riba yra 5,5, ir ji nieko bendra su cukrumi neturi

Emalis nėra tirpdomas cukraus. Jį tirpdo rūgštis. Ir riba čia labai konkreti.

„Mokslas įrodė, kad emalis pradeda tirpti, kai pH krenta žemiau negu 5,5."

53:57 laidoje

Coca-Cola pH, jos matavimu, yra apie 3,5. Tai yra ne truputį žemiau ribos, o gerokai. Ir čia prasideda dalis, dėl kurios visas ginčas apie cukrų netenka prasmės: Fanta, energetiniai gėrimai, vaisvandeniai yra to paties pH, apie 3,2 ar 3,5. Kvaraciejienė sako, kad nė vienas iš jų nėra geresnis už kitą.

„Ir nesvarbu su cukrum, be cukraus jokio skirtumo. Su cukrum dar blogiau, dar papildomai bakterijas augini."

54:22 laidoje

Vadinasi, versija be cukraus nėra sveikesnis pasirinkimas dantims. Ji tiesiog turi vieną žalos sluoksnį vietoj dviejų. Rūgštis lieka ta pati, o cukrus prideda antrą problemą: maitina burnos bakterijas. Renkantis tarp gazuoto vandens ir gaiviojo gėrimo, ji vienareikšmiškai siūlo gazuotą vandenį.

Blogiausias scenarijus yra ne stiklinė, o visa diena

Antra dalis man pasirodė dar naudingesnė, nes ji keičia ne tai, ką perki, o tai, kaip geri. Seilės yra natūralus burnos gynybos mechanizmas: nukritus pH jos pradeda dantis plauti ir neutralizuoti rūgštį. Bet joms reikia laiko.

„Blogiausias scenarijus yra, kada tu atsigeri, pastatai, kalbam, vėl atsigeri, pastatai. Tau nukrenta pH, tada seilės pradeda eiti ir plauti dantis, neutralizuoja."

55:39 laidoje

Tai reiškia, kad butelis, gurkšnojamas per keturias valandas prie kompiuterio, dantims yra blogiau nei ta pati stiklinė, išgerta per penkias minutes. Pirmu atveju burna visą dieną laikoma žemiau ribos ir seilės nespėja padaryti savo darbo. Antru atveju yra vienas smūgis ir ilga atsigavimo pauzė.

Tas pats principas galioja ne tik gėrimams.

„Blogiausia yra dažnumas. Tu gali suvalgyti ir snikersą, bet jeigu tu jį valgysi everyday tris kartus, tai nesitikėk, kad turėsi gražius dantus."

1:03:37 laidoje

Kas iš tikrųjų veikia prieš bakterijas

Kai paklausiau, ką tada daryti, ji nepradėjo nuo draudimų. Pradėjo nuo ksilitolio, ir čia man pirmą kartą kas nors paaiškino mechanizmą, o ne pakartojo reklamos šūkį. Ksilitolis yra cukraus alkoholis. Bakterijos jį suvalgo, nes jis saldus, bet negali metabolizuoti, todėl priverstos stumti jį atgal iš ląstelės ir tam iššvaisto savo energiją.

Energijos joms reikia ne šiaip sau. Apnašas ant dantų laikosi todėl, kad bakterijos gamina savotiškus klijus.

„Kada tu naudoji pastą su ksilitoliu ir dar jeigu kramtomą pridėtum, tai dantys niekada neapsineštų, nes tu tą bakteriją apgauni: jinai neturi jėgų tą klijų gaminti."

34:37 laidoje

Kramtomąją gumą ji pataria kramtyti po valgio ir ne ilgiau kaip penkias ar dešimt minučių, o renkantis dantų pastą siūlo žiūrėti, ar sudėtyje yra dantį struktūriškai stiprinančių medžiagų: amorfinio kalcio fosfato, natrio fluorido ar hidroksiapatito. Tai vienintelė vieta pokalbyje, kur etiketė iš tikrųjų svarbi.

Vaikams ta pati riba pavojingesnė

Kvaraciejienė atkreipė dėmesį į dalyką, kurio aš nesu girdėjęs nė iš vieno tėvo. Pieninių dantų emalis yra labai silpnai mineralizuotas, būtent todėl jie ir atrodo baltesni, ir dėl tos pačios priežasties tirpsta daug greičiau nei nuolatinių. Tas pats gėrimas, ta pati pH riba, tik atsparumas mažesnis.

„Emalis pieninių dantų yra labai silpnai mineralizuotas ir jis dėl to toks baltas. Jis labai greitai tirpsta."

40:28 laidoje

Prie to prisideda antra klaida, kurią daro daugybė tėvų: manoma, kad pieninių dantų gydyti neverta, nes jie vis tiek iškris. Gydytoja sako priešingai. Pieniniai dantys yra nuolatinių vektoriai, jie rodo, kur turės dygti nuolatinis dantis, todėl per anksti išrautas pieninis gali nuolatinį nukreipti netinkama kryptimi. O dėl sugedusių priekinių dantų, jos pastebėjimu, kompleksuoja net ketverių ar penkerių metų vaikai.

Kodėl mes vis tiek kaltiname genus

Klausiau jos apie tai, ką girdžiu nuolat: vieniems dantys gedimui atsparūs, kitiems ne, čia paveldėjimas. Ji šitą mitą ardo pusiau. Karjesas nėra paveldimas kaip akių spalva. Paveldimas yra seilių išsiskyrimo greitis ir jų geba neutralizuoti rūgštis, tai yra ne pats gedimas, o atsigavimo greitis.

Skirtumas praktinis. Jeigu paveldėtas gedimas, daryti nėra ko. Jeigu paveldėtas atsigavimo greitis, tai reiškia, kad du žmonės, geriantys tą patį, gaus skirtingą rezultatą, bet abu jį pagerins pakeitę dažnumą. Vienam tiesiog reikės pasistengti labiau.

Ką su tuo daryti

Pirma, nustoti rinktis versiją be cukraus manant, kad taip saugai dantis. Jeigu tikslas yra kalorijos, pasirinkimas prasmingas. Jeigu dantys, tai tas pats gėrimas.

Antra, gerti greitai, o ne gurkšnoti. Skamba kvailai, bet būtent tai yra tikrasis kintamasis, o ne etiketė.

Trečia, nevalyti dantų iškart po tokio gėrimo. Kai emalis ką tik buvo rūgštyje, šepetėlis jį trina suminkštėjusį. Kvaraciejienė apskritai siūlo dantis valytis iškart atsikėlus, dar prieš pusryčius, nes per naktį prisidauginusias bakterijas prasminga pašalinti prieš tai, kai jos gauna maisto, o ne po to.

Visas pokalbis su gydytoja odontologe Valentina Kvaraciejiene: https://tapkgeresniu.lt/laida/PO71Kf1ImfI