Ar maisto papilde tikrai yra tai, kas parašyta ant pakuotės

Farmakologė ir regeneracinės medicinos mokslų daktarė Eglė Pavydė nėra papildų priešininkė. Ji pati vartoja apie dešimt. Būtent todėl jos kritika svaresnė už bet kurį įrašą apie tai, kad viskas yra apgaulė.

Pradėjome nuo paprasčiausio klausimo: ar pakuotėje yra tai, kas ant jos parašyta. Atsakymas buvo skaičius, kurį verta prisiminti perkant.

JAV tyrime tik trijuose iš 34 omega-3 papildų buvo rastas ant pakuotės nurodytas kiekis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimuose medžiagos kartais nerandama išvis.

Kodėl taip nutinka

Priežastis nėra sąmokslas. Ji yra verslo modelis, kurį Pavydė paaiškino vienu sakiniu.

„Didžioji dalis tų maisto papildų yra white label. Ką tai reiškia? Kad aš susiradau fabriką, kuris man pagamins, užsidėjau savo gražią pakuotę, gražią etiketę."

29:08 laidoje

Vadinasi, tarp gražaus prekės ženklo ir to, kas viduje, dažnai nėra jokio ryšio. Tas pats fabrikas gamina kelioms dešimtims pavadinimų, o skiriasi tik dizainas ir kaina.

Kas iš tikrųjų padeda susirgus

Įdomiausia pokalbio dalis buvo apie tai, ką griebiame pajutę pirmus simptomus. Populiariausias veiksmas, pasak Pavydės, nieko neduoda.

„Visi galvoja, kad vitaminą C reikėtų ten irgi arklinėm dozėm tuo metu gert. Irgi nėra įrodymų, patikimų, kad jis kažką padėtų."

8:16 laidoje

Vienintelis papildas su patikimais įrodymais ligos pradžioje yra cinkas. Iki 40 miligramų per dieną vieną savaitę gali sutrumpinti sirgimą maždaug trimis dienomis. Vitamino C ir D šūviai susirgus neveikia.

Vitaminas D, kurio trūksta beveik visiems

Daugiau nei 90 procentų lietuvių turi vitamino D nepakankamumą, ir čia Pavydė nurodo du dalykus, kurie viską paaiškina.

Pirma, SPF kremas blokuoja apie 90 procentų jo gamybos odoje. Antra, tabletuota forma pasisavinama vos 10 ar 15 procentų, todėl reikia kapsulės su riebalu.

Iš to seka bendresnė taisyklė, kuri galioja visai lentynai vonioje. Papildo pasisavinimą lemia ne tik dozė, bet ir tai, su kuo ir kada jį geri. Magnį, cinką ir geležį reikia atskirti nuo kavos ir pieno produktų bent dviem valandomis, nes kitaip pasisavinimas gali kristi perpus. A, D, E ir K vartojami su riebiu maistu.

Vieną pavyzdį ji pateikė iš gyvenimo. Pažįstamai metus kavą ta pati skydliaukės tiroksino dozė tapo per didelė ir endokrinologui teko ją mažinti. Vaistas nepasikeitė, pasikeitė tik tai, kas buvo geriama šalia.

Peptidai ir principas žiurkė ne žmogus

Rimčiausia pokalbio dalis buvo apie neregistruotus peptidus, kurių rinka Lietuvoje auga. Populiariausi, tokie kaip BPC-157, TB-500, CJC-1295 ar Melanotan II, klinikinių tyrimų su žmonėmis arba neturi, arba tie tyrimai buvo nutraukti.

Pavydė tai vadina principu žiurkė ne žmogus. Rezultatas gyvūno modelyje nėra pažadas žmogui, ir kaip tik tarp tų dviejų dalykų dažniausiai ir statoma rinkodara.

Kodėl laboratorijos norma nėra atsakymas

Paskutinė dalis buvo apie kraujo tyrimus, ir joje buvo sakinys, kurį verta žinoti kiekvienam, kas kada nors žiūrėjo į savo rezultatų lapą.

„Pirmas dalykas, į kokią laboratoriją nueisi, normos skiriasi."

1:18:23 laidoje

Todėl svarbu žinoti ne tik normos ribas, bet ir savo optimalų lygį, o jį matai tik tada, kai tyrimus kartoji. Pati Pavydė tai daro kas pusę metų ir už išplėstinį paketą moka 200 ar 300 eurų.

Ką su tuo daryti

Iš viso pokalbio geriausiai įsimena vienas pavyzdys. Bryanas Johnsonas vartoja 111 papildų per dieną ir leidžia apie 2 milijonus dolerių per metus, o jam vis tiek diagnozuotas autoimuninis gastritas.

Pavydės išvada iš to nėra apie tai, kad papildai nereikalingi. Ji apie tai, kad ilgaamžiškumo industrija nuvilia, o svarbiausia lieka bazė ir ligų profilaktika.

Praktiškai tai reiškia tris dalykus. Pasitikrink, ar tavo papildas turi trečiosios šalies tyrimą, o ne tik gražią etiketę. Susirgęs imk cinką, o ne vitamino C dozę. Ir bent kartą per metus pažiūrėk į savo kraujo tyrimą kaip į kreivę laike, o ne kaip į vieną skaičių tarp dviejų ribų.