Arūnas Valinskas: pliusas, kurį užsidedi sau, vėliau tampa kryžiumi
Valinskas tuo pačiu principu matuoja ir karjerą, ir labdarą: kai tik užsirašai sau nuopelną, dalykas nustoja veikti. Pokalbis apie virš 100 000 eurų Ukrainai.
Arūnas Valinskas man papasakojo istoriją apie Lidlą. Rudenį nuėjo apsipirkti, ir per dešimt minučių jo keturis kartus paprašė pinigų: prie įėjimo stovėjo žmonės su Ukrainos parama, viduje Maisto bankas, prie kasų Raudonasis Kryžius, o lauke senukas apšalusiais pirštais. Klausiau jo, ką daryti su tuo jausmu, kai neaišku, ką remti ir kiek to rėmimo pakanka.
Jo atsakymas mane sustabdė, nes jis buvo ne apie sumas ir ne apie pasirinkimą.
„Pasirinkt, kad nesijausti blogai. Nes jeigu tu jautiesi blogai nepaaukojęs, tai pasirink, kam paaukot, ir paaukok bent tą sumą. Bet ne tam, kad tu jaustumeisi geriau, kad užsidėjau pliusą, kad galėčiau papasakot."
2:04:07 laidoje
Kodėl tai netikėta
Beveik visa labdaros komunikacija Lietuvoje ir pasaulyje pastatyta ant priešingo principo. Paaukok ir pasijusk geriau. Užsidėk ženklelį, pasidalink, būk pavyzdys. Valinskas siūlo brėžti ribą tiksliai per vidurį: aukoti verta iki tos ribos, kur nuslūgsta blogas jausmas, ir nežengti į tą pusę, kur prasideda geras.
Iš pradžių man tai skambėjo kaip smulkmena, kone semantinis niuansas. Juk rezultatas tas pats: pinigai pervesti, pagalba pasiekė. Kokie skirtumai, kaip aukotojas dėl to jaučiasi.
Skirtumas paaiškėjo tada, kai supratau, kad tą pačią taisyklę jis kelias valandas anksčiau pokalbyje jau buvo pritaikęs visiškai kitoje srityje.
Ta pati taisyklė karjeroje
Kalbėjome apie tai, kodėl jis, po beveik keturių dešimtmečių televizijoje, iki šiol samdo lietuvių kalbos ekspertę perklausyti savo laidas. Klausiau, ar tai ne perfekcionizmas. Ir gavau tą patį vaizdinį, tik kitu adresu.
„Jeigu tu įsivaizduoji: užsidėjai pliusą, aš čia dabar esu geriausias, ir viskas. Ne, ne. Kai tik tokį užsidėjai pliusą, tai tas pliusas tau tampa kryžium ateity, karjeros pabaigai."
1:01:50 laidoje
Tas pats žodis, ta pati konstrukcija, du visiškai nesusiję kontekstai: pinigai svetimiems žmonėms ir savo paties amatas. Būtent tai ir paverčia jį teiginiu, o ne gražia fraze. Žmogus, kuris vieną kartą pasako gražų sakinį, sako frazę. Žmogus, kuris tą patį principą nepriklausomai taiko dviejose vietose, turi sistemą.
Sistema tokia: momentas, kai užsirašai sau nuopelną, yra momentas, kai veiksmas nustoja veikti. Karjeroje jis nustoja tobulinti. Labdaroje jis nustoja būti pagalba ir tampa savęs tvarkymu.
Kiek už to stovi
Šitas principas būtų tuščias, jei už jo nieko nebūtų. Bet Valinskas pokalbyje įvardija konkretų skaičių: jo šeima Ukrainai iš viso pervedė apie virš 100 000 eurų. Sako, kad paskaičiavo ne dėl pasigyrimo, o todėl, kad galbūt atsiras žmonių, kurie užsikrės ir pasakys, jog ir jie prisidės tiek, kiek gali. Šios sumos aš nepatikrinsiu, tai jo paties žodžiai, tačiau šeima taip pat apgyvendino pas save dvi ukrainiečių šeimas, ir apie tai kalbėta atskirai.
„Aš nesigraužiu dėl nei vieno cento, dėl nei vieno euro, kurį mūsų šeima pervedė Ukrainai."
2:02:08 laidoje
Kur čia yra prieštaravimas
Man labiausiai užkliuvo tai, kad jis pats savo taisyklės nesilaiko iki galo. Jis juk skaičių pasakė garsiai, per podkastą, kurį išgirs šimtai tūkstančių. Tai yra tiksliai tas, ką jis apibūdino kaip pliusą sau: paskaičiavau, pasakiau, galiu papasakoti.
Bet paklausius jo argumento, prieštaravimas išsisprendžia pats, ir ne mano naudai. Skirtumas yra ne tarp tylėjimo ir kalbėjimo, o tarp to, kam skirtas kalbėjimas. Jis skaičių išsako ne kaip pasiekimą, o kaip normą: prie savo sąskaitų pasėdėjęs žmogus pamato, kad šita suma įmanoma. Slapta labdara padaro tą patį veiksmą, bet nepadaro jo normaliu. Su tuo aš nesiginčiju, nors iki pokalbio būčiau ginčijęsis.
Ką su tuo daryti
Vienintelis praktinis dalykas, kurį aš pats išsinešiau, yra klausimas, o ne patarimas. Prieš darant ką nors, ką norisi vadinti geru, verta savęs paklausti, kurioje pusėje ribos esi. Ar darai tai, kad nustotum jausti blogą jausmą, ar tam, kad pradėtum jausti gerą. Pirmasis atsakymas nieko nesugadina. Antrasis, jei tikėtume Valinsku, palieka tave su pliusu, kuris po kelių metų pasidaro sunkus.
Ir tai galioja ne tik pinigams. Tai galioja bet kokiam darbui, kurį dirbi ilgai ir kuriame vieną dieną pasijunti geriausiu.
Visas pokalbis su Arūnu Valinsku: https://tapkgeresniu.lt/laida/AlXPzBKgTGo
Šis tekstas parašytas pagal pokalbį „ARŪNAS VALINSKAS: Ukrainai 100000€, knygų rekomendacijos, meilė Ingai, influenceriai | TG 072".
Daugiau šia tema
- Partnerio paieška yra etatas: psichologės aritmetika, kuri nepatiks romantikams 4 min. skaitymo
- Kaip derėtis ir susitarti: mediatorės taisyklė, kodėl tylintis gauna daugiau 4 min. skaitymo
- Kaip kalbėti apie ribas santykiuose: jei antra pusė nesupyko, ribų nebuvo 4 min. skaitymo
- Kodėl skyrybas septyniais atvejais iš dešimties inicijuoja moterys 4 min. skaitymo