Infarktas su visiškai švariomis kraujagyslėmis: kardiologas apie sudaužytos širdies sindromą

Beveik visi įsivaizduojame infarktą vienodai: metai kaupėsi cholesterolis, kraujagyslė užsikimšo, širdis liko be kraujo. Iš to plaukia ir paguoda, kuria tyliai naudojamės: jei tyrimai geri, tai manęs tas dar neliečia. Kalbindamas kardiologą Roką Šerpytį, dirbantį su ūmiais širdies ligoniais, išgirdau atvejį, kuris tą paguodą sugriauna.

Pas juos atvežė pacientę, patyrusią infarktą po kivirčo su kaimyne. Kai jai atliko koronarografiją, tai yra invazinį kraujagyslių tyrimą, nerado nieko.

„„Jai buvo toks stresas ir ji taip supyko, ir tas didžiulis adrenalino kiekis sąlygojo, kad suspazmavo kraujagyslės ir patyrė infarktą. Ir jos kraujagyslės invazinių tyrimų, koronarografijos metu, visiškai švarios. Visiškai švarios, kaip švilpukai.“"

29:27 laidoje

Mechanizmas, kurį Šerpytis aprašo, yra paprastas ir todėl nemalonus. Ne užaugusi apnaša, o staigus kraujagyslės susitraukimas nuo hormono, kurį organizmas pats išlieja per keliolika sekundžių.

„„Stresas, patyrus labai didelį emocinį sujaudinimą arba labai didelį emocinį krūvį, gali suspazmuoti kraujagysles. Kuomet žmogus labai išsigąsta arba labai supyksta, tada organizmas išleidžia labai daug adrenalino, ir tas adrenalinas tiems, kas turi polinkį, suspazmuoja kraujagysles.“"

28:38 laidoje

Sudaužytos širdies sindromas

Šitas atvejis medicinoje turi pavadinimą: takotsubo, arba sudaužytos širdies sindromas. Ir vienas dalykas jame nustebino labiausiai: jis neskiria geros emocijos nuo blogos.

„„Sudaužytos širdies sindromas, kuomet labai didelė teigiama emocija arba labai didelis pyktis, kažkokia neigiama emocija, gali tą iššaukti.“"

29:53 laidoje

Kažką apie tai pasako ir kitas Šerpyčio pasakytas faktas: ne kiekvienas žmogus taip reaguoja, o tie, kurie turi polinkį. Tas pats adrenalino kiekis vienam nepadarys nieko, o kitam suspazmuos kraujagyslę. Bet kadangi to polinkio niekas nesinešioja užrašyto ant kaktos, praktinė išvada visiems ta pati: emocinis krūvis širdžiai nėra abstrakcija.

Kodėl tai svarbu būtent Lietuvoje

Fone yra skaičius, nuo kurio ir pradėjome pokalbį: širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje sudaro 52,1 % visų mirčių, ir šioje srityje mes vis dar pirmaujame Europoje. Šerpytis sako, kad problema dažniausiai nėra medicinos galimybės, o laikas: žmonės ateina per vėlai.

„„Praeitą naktį mes turėjom 39 metų vaikiną, kuris atvyko su miokardo infarktu. Jam skausmai buvo prieš tris dienas. Jis galvojo: ai, gal čia praeis.“"

3:07 laidoje

Šalia to Šerpytis pamini antrą dalyką, kuris nesukelia jokių pojūčių ir todėl praleidžiamas dar dažniau nei skausmas. Aukštas kraujospūdis nekelia skausmo, jeigu kyla lėtai.

„„Tą kraujospūdį reikia žinoti, nes tai yra tokia liga, kurios, jeigu jis kyla palaipsniui, žmogus nejaučia, pripranta, ir tada turi visą laiką tą aukštą kraujospūdį, kuris yra toks tylus žudikas.“"

18:16 laidoje

Mechanizmas ir vėl konkretus: aukštas spaudimas pažeidžia kraujagyslių sieneles būtent ten, kur jos atsišakoja, o pažeistoje vietoje kaupiasi cholesterolis. Tai reiškia, kad du dalykai, kuriuos įprastai vertiname atskirai, iš tikrųjų dirba kartu.

Trys dienos. Tris dienas žmogus vaikščiojo su infarktu ir laukė, kol praeis. Ir tai ne senyvas žmogus, kuriam viskas skauda, o trisdešimt devynerių metų vyras.

Kas man užkliuvo

Bet vėlavimas nėra vien drąsos klausimas. Šerpytis atkreipė dėmesį į dalyką, kurio pats nebūčiau atspėjęs: nemaža dalis penkiasdešimties ir šešiasdešimties metų žmonių, kuriuos ištinka infarktas arba kurie staiga miršta, iki tol nebūna vartoję nė vieno vaisto, nors jų būtų reikėję. Tai reiškia, kad problema įvyko ne tą naktį, o per dešimt ankstesnių metų, kai niekas nieko netikrino, nes niekas neskaudėjo.

Man ta istorija su kaimyne įstrigo ne dėl dramos, o dėl to, kaip ramiai ji buvo papasakota. Gydytojui tai eilinis atvejis iš darbo, o man tai buvo sakinys, po kurio nebegali sakyti „aš tiesiog susinervinau“ ta pačia intonacija kaip anksčiau. Iki tol streso žalą įsivaizdavau kaip kažką lėto, kaupiamo per metus. Pasirodo, jis turi ir kitą, greitą formą.

Nesiūlau iš to daryti naujos baimės. Kaip tik atvirkščiai: šis atvejis yra retas, o Šerpyčio pagrindinė mintis vis tiek buvo ne apie stresą, o apie tai, kad daug žmonių iki pirmojo infarkto nebūna gėrę nė vieno vaisto, nors jų būtų reikėję. Stresas čia svarbus tuo, kad jis parodo, jog širdis reaguoja į dalykus, kurių mes į sveikatos sąrašus net neįrašome.

Ką su tuo daryti

Vienas dalykas iš pokalbio yra visiškai konkretus ir tinka bet kam. Kardiologas skiria du skausmus. Pavojingas yra spaudžiantis, gniaužiantis, niekada anksčiau nejaustas skausmas, kuris atsiranda esant fiziniam krūviui, lipant laiptais ar paskubėjus, ir praeina, kai sustoji. Mažiau tikėtinas širdies skausmas yra aštrus, duriantis, priklausantis nuo kūno padėties. Pirmuoju atveju laukti trijų dienų nėra ko.

Visą pokalbį su kardiologu Roku Šerpyčiu apie infarktą, kraujospūdį, cholesterolį ir stresą galima pasižiūrėti čia: https://tapkgeresniu.lt/laida/TmIwxVXGQRI