14 liepos 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Kaip atpažinti širdies smūgį iš anksto? Visi žinduolėliai turi limituotą per gyvenimą širdies dūžių skaičių. Pas mus Lietuvoj mes dažniausiai vartojam vaistus, kad būtų gerai. Širdis pradeda senti jau nuo 30 metų. Čia mitas ar tiesa? Tie, kas nuvartojat kokainą, čia yra didžiulė žala, nes aukštas kraujo spaudimas. Ar įmanoma jį sukontroliuoti be vaistų? Taip, čia tikrai ženklas, kad yra negerai. Elektroninės cigaretės, jos lygiai tiek pat kenksmingos. Kai mes visi gyvenam burbuluose, ar ne? [Muzika] Mūsų virškinamasis traktas. Čia yra imuniteto namai.
Nuo tos būklės mūsų virškinamojo trakto priklauso, kokia ta mūsų sveikata bus. Man labai greit suveikė jie. Aš sirgau disbiozę visą savo gyvenimą. Buvo pilvas išsipūtęs. Kol čia betvarkė, tu gali auksą valgyti. Niekas nepadės. Pirmiausia žarnyno mikroflora turi būti atkurta. Rūta pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos mokslininkais. vėliau užmezgė kontaktus su amerikiečiais, dabar darbuojasi su Naujosios Zelandijos genetikais. Ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ne visi fermentuoti gaminiai yra saugūs. Turi išsiaiškinti, įsigilinti, kas per gamintojas, ką jis deklaruoja, kokie tyrimai daromi yra kokia ypatingai bakterijų rūšinė sudėtis.
Sveikas žmogus, žinokit, mikroflorą savo atstato mažiausiai per metus. Sergantis, jos 100% neatstato niekada. M, bet žmonėm, kurie tikrai labai sunkiai serga, sakau, mes gal jūsų nepagydysim, bet gyvenimo kokybė, tai mes tikrai jūsų palengvinsim. Labai džiaugiuosi dėl tavęs, a, su tavo pasiekimais ir tuo, ką tu darai, gelbėji žmonėm gyvybes. Tai šiandien ir pakalbėkime apie širdį. A, ir žinai, prieš mums pradedant, aš norėjau e šiek tiek statistikos pavardinti, nes išsitraukiau paskutinę statistiką Lietuvoj, jog širdies ir kraujagyslių ligų mirties priežastis Lietuvoje sudaro 52,1%.
Tai daugiau nei pusė žmonių miršta dėl širdies ligų. Taip. A, ar mes jau pasiekėm dugną, ar ta statistika su kiekvienais metais vis blogėja? Šiek tiek yra stebimas mažėjimas tų miokardų infarktų, kuomet užsikemša pilnai kraujagyslė ir daugėja tų, kuomet jau kraujagyslės yra susiauriais. Tokie vyresni žmonė žmonės daugiau serga tom ligom. Tai jo, tam tikras e pagerėjimas yra, bet vis tiek mes lyderiaujam Europoj ir visam pasauly su širdies ir kraujikslų ligom. tas pagerėjimas yra ir jis ne toks, kokio mes norėtumėm.
O kodėl mes esam lyderiai? Nu čia aišku girtis nėra kuo turbūt, bet kodėl čia mes lyderiajam? Kas Lietuvos gyvenime, tų žmonių gyvenime yra kitaip negu visam pasauly, jog mirštame būtent daugiausia nuo ligos, nuo širdies ligų? Nu čia ne viena priežastis yra, ane? Čia yra jų tikrai nemažas kiekis. Ir viena tų, tai kad žmonės dažnai netausoja savo sveikatos ir nesiima veiksmų, kad kad tą sveikatą išsaugot ir kad ilgiau galėtų gyvent, pasitikrint laiku, ar ne? Žinot, kokie jų yra rodikliai ir jeigu jie yra ne normoj pradėt juos gydyti.
Nu, tarkim, vat aš dabar esu pavudėjimo ir vat praeitą naktį mes turėjom 39 metų vaikiną, kuris atvyko su miokardo infarktu. Jam skausmai buvo prieš tris dienas. Jis galvojo, ai, gal čia praeis, gal ką. Jo tėtis 40 kelių metų sirgo infarktu. Per tuos kelis metus jis turėjo gal jų keturis ar penkis, po kurio galiausiai numirė. Mes matom, kad iš to, kad jis vat yra gydęsis pas specialistą, ten jam nustatė ligą ir jokių vaistų jis nesiėmė vartoti. Tai jeigu jis tą būtų daręs, tai jis tikėtinai gal ir būtų susisirgęs infarktu, bet jis jį galėtų atitolint tą ligą per penkis ar per 10 metų.
Mhm. M ir ir tokiu būdu duoti sau a sveikų sveikų gyvenimo metų, kas yra labai svarbu, nes dabar jeigu jis nevartoja jokių vaistų iki 39, tai dabar po mio kardo infarkto jam jau dabar jį reikės šuntuot, nes jau viso visos kraujagikslės buvo ir yra užsikišusios ir reikės operaciją daryti kardiochirurginę ir dabar jam reikės vartoti bent tris keturis vaistus visą likusį gyvenime. Oho. Tai reiškia, va tokie nežymūs mūsų pačių pasitikrinimai, a jie gali iš tikrųjų pakeisti gyvenimą.
O tu jauti, kad žmonės pradėjo tikrinti sveikatą dažniau? Nes aš, pavyzdžiui, iš savo aplinkos kartais išgirstu tokių, žinai, net draugų, bet aišku, jie daugiau ir galbūt sportuojantys, bet jie, žinai, parašo man: "Klausyk, o gal žinai, kur čia galima nuvažiuot ten tą dviratį praminti, žinai, širdį pasitikrinti?" Sako, aš kažkaip tai nu vat jau 35 metai jau galvoju, reik tą padaryti ten, žinai, kažkas 40. A, bet mano vat atrodo aplinkoj girdžiu tokius, žinai, vieną kitą atvejį, kur sako vat noriu pasitikrinti, bet pati ta bendra Lietuvos situacija jinai gerėja su tuo tikrinimusi ar maždaug a nu vat kai jau skauda ir tada maždaug jau mirštu, tada ir atvažiuoju į ligoninę.
Tai mes visi gyvenam burbuluose, ar ne? Tai tavo burbule, ar ne? Tie žmonės, kuriuos tu turi kontaktą, tai jie gal linkę tikrintis, bet bendrai visoj Lietuvoj jaunas žmogus, va, tarkim, vat apie tą pacientą, kurį aš kalbėjau, jis yra ne iš Vilniaus, jis yra iš iš mažesnio miestelio. Ir vat tie žmonės neatvyksta pasitikrint ir tokio nėra supratimo, kad tu turi anksčiau a anksčiau pradėti tikrintis ir anksčiau susirūpinti savo sveikata arba tenais va tuose e didžiuosiuose miestuose tas yra, kad jaunimas pradeda domėtis ta visa longevity mada ilgaamžiškumo, bet bet bendroj sumoj tai tikrai mes turim per mažai šito ir ir būtent dabar tikrai nemažai nuo 50 iki 60 metų žmonių, kuriem įvyksta infarktas ar be staiga miršta, jie iki tol nebūna vartoję nei vieno vaisto.
Mhm. Ir nors jiems reikėtų ir ir va čia yra problema. jaunimas. Tai taip, mes mes sakom, kad tą reikėtų daryti, bet tai reikėtų daryti visose grupėse. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotis? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų. Pas mus va studijoj jaunimas, žinai, 25 metai, nu, tarkim 30, 30, kada jau tas laikas yra pirmą kartą ateiti ir pasitikrint širdį?
Nes, žinai, a visą laiką mes taip galvojam, nu, kol neskauda, tai viskas gerai. Nu kokios problemos? Tai gal širdį tai čia tikrintis reikėtų šiek tiek vėliau, ar ne? Jau tenais 25 metų gal nėra būtina. 25 metų reikia nueiti pas savo šeimos daktarą, kad jis patikrintų koks yra, kokia yra gliukozė, yra kažkokių iš tokių išankstinių rodiklių, kurie jeigu būna pakitę, galėtų alarmuoti, kad kažkas galėtų būt. Kokie rodikliai gal gali įvardinti? Vat kas galėtų alarmuoti? Tai va, pavyzdžiui, aukštas a labai aukštas cholesterolis, kuomet, tarkim cholesterolis yra daugiau negu 8 milimol litre bendras, ar ne?
Arba tas blogasis MTLas yra daugiau negu penki. A labai aukštas kraujospūdis. Jeigu yra spaudimas virš 140 ir ir 90 jauniem žmonėm, e, vyresniems, kurie jau turi rizikos, e, veiksnių, jau tas spaudimas turėtų būti nedidesnis negu 100 30 ir 85. Optimalus geriausia, kad jis būtų iki 120 ir 80. toliau gliukozė, ar ne? Ar ji nėra didelė? Toliau žiūrėti, kad daktaras arba kažkas kitas pasižiūrėtų, ar žmogus rūko, ar vartoja alkoholį, ar a turi virsvarą. Ir ir vat šitie va tokie maži dalykai yra labai svarbūs.
Tu atsineši į studiją a širdies a 3D atspausdintą širdį. Čia jinai yra ne ne nerealaus dydžio. Tai yra šiek tiek didesnė negu negu iš tikrųjų. Ir čia yra tavo tėčio širdis. Jo, nu aš turiu 3D printerį, mėgstu, mėgstu naujas technologijas ir ir vat tokius pasibandinimas. Aš pasiimu programą, išsipjaunu tą e kažkokį tai dalyką ir tada atspausdinu ir tada vat toks kaip sakyt mano hobis. Tai vat dėdė širdį irgi atspausdinau, per Kalėdas padovanojau. Nu, fantastika. Tai taip atrodo.
Vat žiūrėkit mieli žmonės. A žmogaus širdis. Ir čia yra būtent a roko tėčio širdis. A ar tu galėtum šiek tiek papasakot apie širdį? Ir man įdomu, ar, pavyzdžiui, mūsų širdis turi kažkokį tai ribotą dūžių a kiekį per gyvenimą? A turim mes limitą? Yra tokia teorija, kad visi žinduoliai turi limituotą per gyvenimą širdies dūžių skaičių ir nuo to, kaip dažnai žinduolio, e, širdis susitraukia, priklauso, kiek ilgai jis gyvena. Mhm. Ir tarkim, a, banginiai, jų širdis plaka labai retai ir jie gyvena tenas 80, 120 metų.
A, toliau einant žinduoliui mažyn širdies plakimas būna žymiai dažnesnis ir ir gyvenimas žymiai trumpesnis. Paskui eina arklys, a, šuo, žiurkė, pelė. Ir, tarkim, vat kitam spektre pelės širdies trūkimo dažnis yra 500 ir jį gyvena tenais tris šešis mėnesius. Mhm. Tai visi tie žinduoliai daugmaž išeina į, kaip sakyt, tiesiog yra tiesinė linija, tačiau iš iš šitos tiesinės linijos iššoka žmogus. Jis nepakliūna į tą tiesę. E, pagrinde dėl to, kad mes gyvenam žymiai ilgiau ir pakankamai pagrįsta, nes, tarkim, kuo dažniau širdis susitraukia, tuo metabolizmas didesnis, tuož tuo daugiau susidaro tikėtinai tų reaktyvių a metabolitų, kurie gali pažeisti DNR struktūrą, atsirasti mutacijos santykinai greičiau ir tada žmogus, tas organizmas greičiau sens, nes žinai, būna girdžiu ten retai kažkaip tai iš vyrukų aš tą girdžiu.
Aišku, pas turbūt ir pas vyrukus yra, bet, pavyzdžiui, vat mano tėčio draugės širdies pulsas yra ramybės būsenoj 90. Nu, tipo, ir jinai, žinai, sako: "Tai visą gyvenimą toksai." Ir aš sakau, nu, bet gal reikia, žinai, kardio ten daryt, sportuot, kažkaip mažint tą pulsą, žinai. Bet man visą gyvenimą toksai pulsas. Ir vat man įdomu, ar jeigu vat normalus pulsas yra kiek a šiaip skaitomas? Normalus pulsas yra nuo 60 iki 80. plačiąja prasme jauniem žmonėm, jaunom moterim jis gali būt nuo 60 iki 100 ir su amžium jis normalizuojasi čia ramybės būsenoj taip ok su amžium jis normalizuojasi ir ir turėtų būti pagrinde nuo 60 iki 80 moterims yra situacija tokiaje kad spaudimas dažnai būna žemas apie 190 viršutinis kraujospūdis ir tuo pasekoj jų pulsas yra žymiai didesnis.
A e tai va tai čia šitas aišku dar ir kitos priežastys. Galbūt kartais hemoglobinas būna mažesnis. A ir ir tas irgi gali sugot, kad tas ar tai duoda kažkokios rizikos ateičiai, jeigu visą laiką pulsas yra ramybės būsenoj 90 niekada nekrenta iki 60 ar ten 70. Ar čia tiesiog ir su tokiu pulsu žmogus gali pragyvent sau 100 metų? Šiaip šiaip turėtų būt jis mažesnis. Mes ką žinom, kad nuo žmogaus treniruotumo dažnai priklauso žmogaus ramybės pulsas. Ir kuo tas ramybės pulsas yra mažesnis, tuo geriau.
Ir ir kuo didesnis treniuotumas, tuo mažesnė lėtinių ligų rizika mekordo infarkto, diabeto, aukšto kraujospūdžio ir ir ir kitų. Ir geresnis imunitetas. O ką imunitetas daro? Tai jis randa visas tas mutacijas, kurios gali nutikti kiekvienam ir jas suskaido. Tai a dar vis tiek, žinai, labai norisi čia pasigilinti. Tarkim, jeigu vat žmogus, kuris turėjo tokį pulsą a visą gyvenimą ir sako: "Aš taip taip gyvenau." Ar ir jautėsi gerai. Nu, kaip ir mes sakom, žinai, žmonės dažniausiai jaučiasi gerai ir tipo net nesitikrina.
Ir tokiam žmogui, tarkim, gali ten 59 60 metų staiga atsitikti kažkas tai a ir būtent staigus kažkoks pokytis įvykti. Ar vis dėlto tie pokyčiai su širdim jie būna tokie, žinai, a laipsniai, kažkas tai pasijaučia tada tenai kažkokie tai ateina simptomai, ar tai būna staigus kažkoks dalykas? Taip, širdies ligos ir senėjimas vystosi tolygiai pamažu į priekį. mes senstam. Tačiau aišku kalbant apie ū širdies ligas, jos vat įvyksta per minutę. Mhm. Ką aš turiu minty, tai kad a galbūt tai ne visai susiję su dažnu pulsu, ar ne, ir moterim, nes moterys, kiek kiek kaip mes žinom, 10 metų gyvena ilgiau negu vyrai ir bet čia yra pagrinde ne tiek dėl aukšto pulso, ką aš minėjau, kad tas pulsas gali būt normoj iki iki 100, daugiau žemo kraujospaūdžio,
tačiau dėl aukšto cholesterolio, aukštesnio kraujospūdžio žmogui gyvenimo eigoj progresuoja aterosklerozė. kur jis jos nejaučia, aukštą spaudimą gali irgi nejaust. tai progresuoja, kaip sakyti, iš lieto ir tada ta troskliotinė plokštelė yra kaip, kaip čia pavadint, kaip spuogas, ar ne? Ir jeigu žmogus, tarkim, suserga m pneumoniją ar tai kažkokiu virusu, sekantis trys mėnesiai, jam yra žymiai didesnė rizika a susirgti miokardo infarktų, nes esantis uždegimas organizme pakliūna į visus audinius, tame tarpe ir tas cholesterolio plokšteles. kurios tampa tokios reaktyvios ir susiklosčius blogai įvykiams, tarkim, a, neišsimiegojo žmogus, tenais spaudimas padidėjo, tenais trumpacit gal išgėrė mažiau vandens, t trumbacyt tampa šiek tiek aktyvesni, gali ta plokšteliai plyšti ir ir sukelia meordo infarktą.
Tai vat vienas tokių pavyzdžių, aš negaliu 100% garantuot, bet aš kaip žmogus vertinu ir žiūriu, pavyzdžiui, a popiežius Pranciškus, jis sirgo pneumonija, gulėjo ligoninėj ir tada Velykos jis išėjo, Urbė, Torbė, visiem pasakė, sekančią dieną visiem šokas, jam įvyko, e, insultas numeriais. E tai vat mes tiksliai nežinom, kas tenais buvo, ar ne? Tenais kažkokie tai yra gandai, galbūt ten tenais hemoragė gal kas, bet kaip tu gali nustatyti hemoragę net neatlikęs kompiuterinės tomografijos jo niekur nevežė. Tai tai va taip yra su tais su su tais su tom ligom.
Ir tie va tokie dalykai daugiau nutinka vyresniems žmonėms, kurie turi daugiau tų a cholesterolio sankopų. Ir vat ta rizika gauti miokardo infarkto būtent priklauso, kiek daug jis tų plokštelių turi, ar ne, tų cholesterolio sankubų savo kraujagyslės. Tai vat šitoj vietoj čia yra dėl to mes vat vyresniem žmonėm ir sakom, kad būtina saugotis, skiepytis nuo visų galimų virusų ar ir ir ir infekcijų, gripa virusas, pneumokoko infekcija, nes vyresniem žmonėm dažniausiai jie kažkas vyksta ir tada va tai komplikuoja.
O vau. Būkim atviri. Apie širdį pagalvojam tik tada, kai ji permuša. Užkyla spaudimas. O šiaip labai geras 1 6 ant 103. Puikiai. Padažinėja pulsas ar neleidžia užmigti. Tikėtina reikėtų gerokai anksčiau. Maisto papildas Cardio Ais. Tai ne dar vienas papildas, o moksliškai pagrįsta formulė širdžiai ir kraujotakai. Joje yra subalansuoti augalinės kelmės omega3, česnakų ekstraktas, kofermentas Q10 p vitaminai B grupė C, D, E cinkas selenas ir dar daugiau. Tik viena tabletė per dieną ir jūsų širdis padėkos. Dabar minus 40% su kodu tap geresniu svetainėje manovaistinė.lt.
Iš to, ką girdžiu, tai turbūt svarbiau tada šiuo atveju ne patį pulsą žiūrėti, bet žiūrėti tuos vat cholesterolio tyrimus, kad tenai viskas būtų tvarkoj, kad spaudimas nebūtų žiauriai aukštas. O pats pulsas iš esmės, a, jeigu tiktai pulsas, tai jisai tiek kenksmingas nėra. Nu čia nėra pulsas irgi yra svarbus vyrams, pavyzdžiui, jis neturėtų būti virš 80. Mhm. M E tai jeigu jis yra aukštas, visą laiką reikia pasitikrinti, nes tarkim moterys dažnai turi skydliaukės problemą, kas gali duoti didesnį pulsą ir ir aib kitų bėdų gali sąlygot, kad tas pulsas yra didesnis persigus COVIDu.
Galių gale bent jau kelis mėnesius iki vienerių metų, kartais ir daugiau būna pulsas didesnis. A tu šiek tiek apie spaudimą užsiminei. Aš turiu aparatą a specialiai atsinešiau. A ir žinai, a šį aparatą retas iš tikrųjų ir turi namuose. Dažniausiai eina visi vaistiniai pasimatuoti. Taip. A aš aš turiu a tėvukas padovanojo, jisai visą laiką tikrinasi kažkodėl spaudimą. Kiek yra svarbu tikrinti spaudimą? Pavyzdžiui, gali papasakot šiek tiek apie tai, ar ar žmonėm reikia tą daryti, a nuo kiek metų tą pradėti daryti?
Kam iš viso tą spaudimą matuotis? A ar tai yra būtinas rodiklis, kurį turėtų kiekvienas naudot? Pavyzdžiui, mano draugė jai 36 metai, jinai sako: "Artūra, aš gyvenime nesimatavus." Ir jinai, žinai, galvą skauda, jinai pamiega, jinai net nesimatuoja, nežiūri ten aukštas, žemas, a, a, nu visiškai to nereguliuoja. Kiek tai yra svarbu, kam to reikia? Tai tą kraujospodį reikia žinot, nes tai yra tokia liga, kurios jeigu jis kyla palaipsniui, žmogus nejaučia, pripranta ir tada turi visą laiką tą aukštą kraujospūdį, kuris yra toks tylus žudikas, nes ką sukelia aukštas spaudimas, tai jis pažeidžia kraujagyslių seneles, ypatingai ten, kur jos atsišakoja ir ten vystosi aterosklerotinės tos plokštelės, kaupiasi cholesterolis.
A, antras dalykas, aukštas kraujospodis ką lemia, tai dažnai, kad galvos kraujagyslėse jos senelės jų sustorėja ir šiek tiek sumažėja pritikėjimas į galvos smegenis ir žymiai greičiau žmonės, kurie turi nekontroliuotą spaudimą ilgus metus gyvenime, žymiai anksčiau gyvenimo jigojs vystosi kognityvinių funkcijų pablogėjimas. Tai atmintis, koncentracija, dėmesys. Dėl to vieni žmonės nugyvena iki a iki iki 80 90 metų yra šviesūs ir labai gerai mąstantys, o kiti su dievais kalba ir jau tą tokio gvaus proto neturi. Tai tuo pasekoj tam, kad nebūtų tos situacijos, kad ta eterosklerozė neprogresuotų, kad neatsirastų ritmo sutrikimai, reikia žinot, koks yra tas kraujo spaud kraujo spaudimas ir jeigu jis yra aukštas, jį pradėt gydyt.
Tavo draugė, ką aš įtarčiau, ji sako, kad jai būna galva skauda, jie nueina pamiegot ir ji praeina. Tai dažniausiai tai tikriausiai yra susiję su oru. Jeigu yra debesuotas slėgis krenta. Tiek moterys, ypatingi, kurios turi žemą spaudimą, dažniausiai slėgis krenta, kraujospūdis irgi krenta, pradeda galva skaudėt ir tada ji neturi tos problemos. Dėl to ir nėra tikrinusi. A, bet labai dažnai žmonės turi padidėję ir jie nežino to ir net nepasitikrina. Tai va, dėl to reikia pasižiūrėti. Gerai. O galėtum papasakot šiek tiek, ką reiškia tie skaičiai.
Nu, tarkim, vat aš čia įjungiu tą spaudimo aparatą. A jeigu kas nematė, nu, mes nematuosim dabar, ane? Bet būna viršuj a didesnis skaičius, apačioj žemesnis skaičius ir tada pulsas. Ką nurodo tas viršutinis ir ką apatinis skaičius nurodo? Tai čia yra sistolinis ir destolinis kraujo spaudimas. Tai yra sistolinis, tai maksimalus slėgis į kraujagyslės senelę, kuomet širdis susitraukia. E, viršutinis kraujospūdis ir diestojinis kraujospūdis. Tai yra tas vidurinis, kuris yra minimalus slėgis, kuomet kraujagyslė atsipalaiduoja. Jie turėtų būti optimaliai 120 ir 80.
Ir ilgą laiką a tarkim gairė sakė, kad gydyt reikėtų pradėti nuo 140 ir 90. Mhm. Ir jeigu yra didesnis, j reikia pradėt gydyt. Prieš vat praeitais metais išėjo gairės a Amerikoj šiek tiek anksčiau, kurios pas palygino žmonių, kurie turi kraujospūdį 100 30, 140 ir 120. Ir tie, kas turėjo 130 140, lyginant su tais pačiais, kurie irgi normos ribose, jų infarkto, insulto dažniais buvo iki 25% didesnis. A tai nebuvo didelis, bet bet skirtumas, bet jis buvo didesnis.
Nu bet ketvirtadaliu čia jau taip ir dėl to vat virš 40 metų asmenims dabar jeigu kraujospūdis yra 130 k ir 80 kel jau verta pradėt gydyti. Ir tarkim aš kaip žmogus, mano spaudimas visą laiką buvo 134, 83, 85, kas ir anksčiau būdavo norma, bet dabar, kai tą normą sumažino, amerikonai tą padarė žymiai anksčiau ir tada aš va ateina pas mane jauni žmonės, sako: "Ką man daryt? Man toks kraujas padinimas." Aš juos visus pradedu gydyt pagal naują naują nauj naujas naująsias gaires tada sakau, bet jeigu aš visiem kitiem tą siūlau, o pats nedarau, tai aš nu kaip ir dvigubis standarta.
Tai ir tada ir aš žinau, kad mano, tarkim, vienas senelis turėjo aukštą spaudimą, turėjo ritmo suturkimus, antras senelis irgi turėjo aukštoą spaudimą, turėjo ritmo suturkimus. Tai yra mes esam tiesiog DNR pernešėjai. E, o, bet čia genuose paveldimas šitie dalykai, taip, labai dažnai yra susiję ir ir tada aš dabar galiu imtis veiksmų, kad tą ritmo sutvarkimą atitolint ir kad jeigu kažkokį va to aukšto spaudimo komplikacija ir tuo pasokoj aš irgi pradėjau vartot kraujospūdžio vaistus. Amerikoj ir Vakarų valstybėse žmonės vartoja vaistus, kad nebūtų blogai.
O pas mus Lietuvoj mes dažniausiai vartojam vaistus, kad būtų gerai. Ar tu gali papasakot šiek tiek apie simptomus? Jeigu, pavyzdžiui, žmogus neturi aparato namie, a, kokie būna simptomai, kai būna spaudimas nukrenta labai žemai? Aha. Ir kai būna spaudimas labai aukštas? Nu, tarkim, žmogus turi normalų spaudimą, taip, bet oro permainos galbūt, a, kažkas tai stresas, dar kažkas ir va tie spaudimai pasikeičia. Kokie simptomai? Tai pagrindiniai simptomai e tikriausiai būtų galvos skausmas. Ar skiriasi galvos skausmas aukšto ir žemo?
Taip. Tai tai kaip sakyt, jeigu jeigu žemas kraujospūdis, tai ten bendrai visa galva skauda, negera, jeigu aukštas kraujospūdis, tai dažniausiai pakaušė skauda. Ir antras, tai būna žmonės atsigula miegot ir jie jaučia širdį, kad širdis plaka. Tai dažnai būna dėl, ypatingai dėl apatinio kariospždio padidėjimo. A trečias padeda galvą ant pagalvės ir pagalvę pulsuoja. Jeigu jaučia pulsavimą, tai jau spaudimas yra padidėjęs ir ir ir tarkim vat iš mano patirties, kodėl aš irgi va pradėjau vartot vaistus, aš kai krendu lėktuvu, aš jaučiu, kad man pulsuoja padai ir ir visą laiką, nu, tas to tas spaudimas šiek tiek padidėjęs, padidėjęs normalus ir ir čionais suretėjęs oras, dar kažkas, bet bet eigoj va dabar, kai pradėjau vartot vaistus, aš skrendu lėktuvu, man padai nebe nebepulsuoja.
Geras. ir ir ir va šitoj vietoj tai yra svarbu ir kiekvienas žmogus va tą kaip sakyt matydamas turi turi turi irgi įsivertinti ir jeigu yra tas rizikos rodiklis ir žmogus turi tą tikslą nugyventi iki 100 metų nu jis tą turėtų daryti nes nu dažnai ateina pas mane pacientai aš žiūriu klausiu kokie jūsų tikslai ar ar tikslas yra tarkim nugyventi iki 90 sak ne sako užtenka ten koki 70 metų skai užtenka Tai tai tada viską gali daryt ir darėt.
Arba ten būna 80 90 metų ir sako: "O tai kokį čionais jau čia ko ką vartot, ko nevartot, ką gert, ką negert?" Sakau 90 metų su juo galit jau čia džiaugtis, jau viską darai gerai darėt, ane? Čia kaip sakyt, a tu užsiminei šiek tiek apie tą pulsavimą galvos, kai atsigulė. O bet, pavyzdžiui, tas su miegu susiję dalykai, nemiega ten ar prastas miegas. A jeigu tai dažnai kartojasi žmonės, kurie blogai miega, tarkim, arba dirba a iki vėlyvų valandų, turi anksti keltis ten, žinai, ta naktis yra keturių, penkiųšeių valandų maks, ar toks gyvenimo būdas jisai turi įtakos širdies veiklai ir ar tai visiškai nežaidžia ir jeigu po to viską gerai darom, sportuojam, maitinamės gerai, taip toliau a mes kompensuojam miegą.
Ar visgi miegas ir tas geras miegas, ramus miegas, kur atsigulus ant lovos tu nejauti, kad pulsuoja visa pagalvė. A jisai yra svarbus. Miegas žiauriai svarbus yra ir ir labai labai nedavertintas rodiklis visoj mūsų visuomenėj ir žmonės dažnai juda ir net nekreipia pakankamai dėmesio į labai kokybišką miegą. Ir jeigu pastoviai yra neišsimiegojimas, tarkim, ir žmogus turi vėl eina gultis, labai anksti keliasi, jis nėra pratęs, tarkim, jis nėra viturys. Ir ir tada kiekvieną kartą tai jom įvykus antingščiai gamina daugiau kortizolio tos medžiagos, kuri didina uždegimą ir įdidina kraujoį.
Ir dažnai žmogus, kuris pastoviai turi tą stresą daugiau, jis turi aukštesnį ir kraujospį ir tas nėra gerai, neišsimiegojimas. Ir nu apie miegą šnekant, tai čia toks jau labai didelė didelė tema, ar ne? Ir ir visi mes esam realiai genetiškai nulemta, kada mes keliamės. Yra tu nepadarysi iš savęs vyturio, jeigu tu nesi genetiškai viturys. Ir tada, jeigu žmogus, pavyzdžiui, yra linkęs būti ten Vytoriu ar Pelėda ir, tarkim, žmogus yra Pelėda, a tai jeigu jisai yra priverčiamas keltis anksti ryte, tai jisai eina prieš save ir tai yra jau kenksminga jo sveikatai?
Ar visgi to išmokti galima nepakenkiant savo sveikatai? Nu, galima išsitreniruot, ar ne? Mes ten, nežinau, nuskrendam į į Ameriką ar ar į Japoniją, tai pirmą savaitę būna tokia tas cirkinis ritmas išsiderinęs, ar ne? Bet paskui tu su saule daugmaž a pripranti. Aišku, tai nėra į sveikatą, bet kaip viskas viskas apsiprantama. Tai jeigu super galia nėra anksti keltis, super galia yra išmokti laiku nueit miegot. Tai geras. Čia va būtent tavo taip, nes jeigu tu laiku nueisi miegot ir tu turėsi savo septynias valandas, tai tu atsikelsi ankstyje.
Mhm. Ir tada tu ilgalaik ilgam ilg laikotarpiu tu priprasi tenais ir kažkiek jau tenais apsipras, bet nu čia taip yra. Va. Bet dažnai žmonės eina miegot tada, kada linkę ir jiem neišeina. Klausyk, žinai, dar vat viena tema yra stresas. A a tai tas vat, žinai, skyrybos visokios, darbo praradimai, na, viskas, kas susiję su stresu. Ir dabar sakoma, kad stresas sukelia labai daug visokių ligų. O kaip su širdies? Ar tavo patirtyje buvo kažkokių tai atvejų, kai stresas sukėlė širdies problemų ir žmogus po to to pasekoje a privalėjo gydytis?
Tiesiog ligos, širdies ligos sukeltos tiktai streso. Taip, ta prasme, bendrąja prasme stresas didina kraujoį, bendrąja prasme stresas didina cholesterolį šiek tiek ir tai il per daug metų gali sukelti e širdies ligas ir ir atroskleortines komplikacijas. ta smulkiąja prasme ar stresas va patyrus labai didelį kažkokį emocinį sujaudinimą arba labai didelį emocinį krūvį gali suspazmuot kraujagyslės. Kas vyksta? Tai kuomet žmogus labai išsigąsta arba labai supyksta, a tada organizmas išleidžia labai labai daug adrenalino ir tas adrenalinas tiem, kas turi polinkį, suspazmuoja kraujagysles.
Vyksta tie, kas nuvartoja kokainą. didelė dozę gali tą patį padaryti ir tada įvyksta tas toks vadinamas sudaužytos širdies sindromas. Mes tai vadinam tako cubo sindromu. Ir nu vat vienas iš pavyzdžių buvo, kuomet pas mus atvyko pacientė su va tokubo sindromu, kuomet kaim susipyko su kaimyne. ta kaimynė atėjo ir jai brokus išspardė ir ir ir jai buvo toks stresas ir ji taip supyko ir tas didžiulis adrenalino kiekis jai į sąlygojo, kad suspazmavo kraujagysiklės ir patyrė infarktą ir ir jos kraujagysiklės, e invazinių tyrimų koronografijos metu visiškai švarios.
Visiškai nu kaip švarios, švarios, kaip kaip švilpukai. Bet a vat įvyko v spazmas tas ir ir stresas gali padaryt tokią įtaką. Taip, taip yra vat turi turi va tą tokį a pavadinimą sudaužytos širdies sindromas, kuomet labai didelė teigiama emocija arba labai va tokia kažkokia labai vat didžiulis pyktis ar kažkokias neigiamą emocija gali tą iššaukti. Nu ir tas vat būna dalį žmonių būna tos situacinės sinkopės, kuomet praranda sąmonę. Ten kažkas labai labai tokio kažk gero pasakė ir šū su susmuko arba arba labai labai ten kažkokia baisią žinią sužino irgi.
Čia kaip žinai rodo nu nebūtinai rodo kinu aš nepatyręs, bet ten kraują pamato ir būna alpsta. Situcinė sinkabė. Taip. Tu labai daug kalbėjai apie širdies smūgį. Širdies smūgis tai ir infarktas, ane? Širdies smūgis vertinys yra tiesioginis iš anglų kalbos. Taip. Tai pakalbėkime apie jį. Ir man labai įdomu, a kaip atpažinti širdies smūgį iš anksto. Ar yra kažkokie tai rodikliai, kad žmogus pats suprastų, kad, nu, žinai, būna sumaudžęs širdį ar kažką ten paskaudo. Nu jeigu niekada gyvenime vat tarkim įsivaizduok žmogui niekada nebuvo jokių širdies skausmų ir atsirado tokia rizika.
Tarkim, kokie būtų pirmieji simptomai, jog a nelaukti tų trijų dienų, kaip tu sakei pradžioj, vat vaikinukas a tris dienas su skaudaš pavaikščiojo ir atsirado šiandien naktį pas tave ligoninėj, ane, reanimacijoj. Tai vat kaip kaip išvengti šito? Kokie būtų pirmieji simptomai, į kuriuos jau reiktų rimtai atsižvelgti? Tai reikėtų atkreipt dėmesį, jeigu atsiranda skausmas širdies plote tokio, kurio gyvenime nesim jutęs. E, veržiantis, spaudžiantis gali plisti apatinį žandikolį, a, kairę ranką, pilvą. susijęs dažniausiai būna su fiziniu krūviu ir jeigu žmogus, tarkim, nustoja kažką daryti, praeina.
Tai vat čia yra pagrindiniai požymiai, kad skausmas yra susijęs su širdim. Jeigu skausmas yra daugiau aštrus, a, daugiau susijęs su situacija, kuomet žmogus pat pajuda ir jams arba ant kairio šono atsigula, jam skauda arba dūria, tai čia daugiau yra priežastis ne širdis, o o kitos. Tai ar tai būtų stuburo problemos, ar tai būtų skrandžio bėdos. Tai tai vat pagrindinis širdies yra spaudžiantis gniaužiantis niekad nejustas skausmas, kuris susiję su fiziniu krūviu ant laiptais ar ar kažką sunkiau panešus ar ar paskubėjus, sustoja ir praeina.
Tai va čia tas yra, kuris mus tikrai labai labai labai kelia nerimą. A tai jau kai aš, pavyzdžiui, ateinu į sporto salę, pradedu sportuot ir staiga pradeda skaudėt, ane? Tik sustoju sportuot. ir nebeskauda. Tai čia čia aš nežinau, čia gal aš čia per daug aštrų pavyzdį paimiau, bet turiu omeny kažkoks fizinis krū sekso metu pradeda skaudėt širdį. Taip, pavyzdžiui, čia yra irgi krūvis. Taip, sustoja, sustoji ir jau nustoja skaudyt. Tai čia jau ženklas, kad yra kažkas negerai ane?
Taip, čia tikrai tikrai ženklas, kad yra negerai. sporto salėj. Aš irgi jau taip, jeigu ateini ir tau pradedi sportuot ir tau pradeda skaudėt, nu neturėtų taip būt, ar ne? E tai tai reikėtų sunerimti. E, aišku, jeigu tu pradedi sportuoti ir tu ten prasivaikštai ir prsimankštini ir tau paskui nebeskauda, tai čionais tada kitas klausimas, ane? Bet jeigu va taip užeina, susiję su fiziniu krūviu ir pradeda skaudėti, tai reikėtų nelaukt. O kodėl, klausyk, pastaruoju metu mes taip dažnai pradedam girdėti, kad jauni žmonės miršta nuo širties smūgio.
A ten girdi 35 metų, 32 metų vaikinukas miręs, žinai, ir bet ir labai dažnai kažkodėl vyrai miršta. Aš girdžiu, kad vyrai dažniausiai, žinai, ten va kaimynas buvo sveikas, normalus, 32 metai va vyrio infarktas ten kitas 40 metų irgi ten sako va du vaikai viskas, žmona liko dabar viena mirė 40 metų ir tokie jauni pradėjo mirti nuo infarkto. A kas čia atsitiko visuomenei? Kodėl tie vyrai taip nebeišlaiko? Visą laiką tas buvo, ar ne? Bet taip yra, kad kur aš kalbėjau apie tuos užkalkėjimus kraujagyslėse ir susiurėjimus, tai jie vyksta gyvenime visiems.
Tačiau tas plyšimas, kuomet kraujagysliai plyšta, žymiai dažnesnis tiem, kas rūko ir jis atsitinka vidutiniškai 10 metų anksčiau. Tai jeigu mes taip pagal literatūrą ir statistiką žinom, kad širdies ligos vyrams labai padažinėja vat infarkto insultai būnant 50 55 metų, tie, kas rūko, reikėtų atimti 10 metų. Tai nuo 40 ten 30 kelių metų čia daugiau tokie, a retesni atvejai ir jie ne taip dažnai pasitaiko. Jie pasitaiko e ir ir būna, bet bet ne taip dažnai. O daugiau vat nuo nuo 40 ir ypatingai nuo 50.
Tai jeigu vat kas vat tokiam jaunam amžiuj, tai dažniausiai bus priežastis rizikos rodikliai. Tai aukštas cholesterolis, labai rūkymas, geriausiai aukštas spaudimas ir dažnai labai genetinis polinkis. Tarkim, tėtis arba senelis jaunas mirė ir ir tada jie irgi taip. Tai vat tiesiog genai yra irgi labai svarbūs. Karštis spaudžia, per nugarą bėga prakaito upelis. Na, o kūnas žiūsta greičiau nei skalbiniai balkone. Biofarmacija Sport turi rimtą pasiūlymą: elektrolitus be cirkų. Sport and Cardio tai 2024-ųjų numeris vienas elektrolitų kompleksas Lietuvoje, kurio sudeityje ne tik elektrolitai, bet ir aminorūgštys, angliavandeniai bei gudobelių ekstraktas.
Kas lygu funkcionuojantis organizmas. Dar yra Sport and Joints su gliukozaminu, Sport and Basic šarbiniams elektrolitams ir Sport and Isotonicų augalų ekstraktais. Sport maisto papildų linijoje rasite ne tik elektrolitų, bet ir proteino, kreatino, aminorūgščių kompleksus. Dėmesio, visi linijos produktai be dirbtinių dažiklių, konservantų ir stabilizatorių tinka ne tik štangų mylėtojams, bet ir tiems, ką išmuša prakaitas bėgant paskui troleibusą. visą liepos mėnesį du už vieno kainą nuorodą rasite aprašyme. O tas rūkymas, tai čia tu turi omeny tas pastovus rūkymas.
O jeigu, pavyzdžiui, žmogus toksai žinai, kaip sako, proginis rūky rūkalius arba ten a jo ten social smoker arba social drinker, žinai, kur ten savaitgalį cigariuką surūko arba kartą į mėnesį kokį kaljaną parūko. Čia jau priskiriama prie rūkymo ir širdies rizikų. Ar tokie reti rūkymai nėra faktorius? Nu tai tas retesnis rūkymas ir mažesnė rizika, bet j vis tiek yra. Ta prasme, jeigu net ir karts nuo karto, jeigu žmogus rūko, jis jau priskiriamas rūkorių statusui. Mhm. O veipai, pavyzdžiui, dabar tie elektroninės cigaretės, jos lygiai tiek pat kenksmingos.
Taip, ta prasme, ten yra irgi tabakas ir tos papildomos medžiagos, kurios mes dar taip tiksliai nežinom, a, kaip jos mus, kaip jos veikia, ten gliukozė, glicerinai, visokie, dar kažkokie chemikalai. Tai glicerinai tą, ką mes žinom, tačiau yra daug dalykų, kuriuos mes tikriausiai nepilnai žinom ir nežinom, kaip jie veikia organizmą. Tai ir nes vienas tai tie veipai ir cigaretės, tai žmonės cigaretes dažniau būna rečiau rūko, o tie veipai būna pasiima ir bet kur pastoviai. Ir čia yra didžiulė žala, nes nikotinas yra viena labiausiai priklausomybės sukeliančių medžiagų, ta prasme yra labai labai žmogus tampa priklausomas ir tada tas kiekis yra žymiai didesnis.
Nu ir ir būna problema. Ar yra nustatyta koks a cigarečių ar ten nikotino kiekis a yra toksai kirtinis jau kur žinai net 20 25 metų a jaunimas tiek rūkydamas a riziką na ženkliai paankstina, nes nu įsivaizduokim jeigu, tarkim tu esi tas kažkoks ten rūkantis žinai a cigaretę į savaitę ar cigaretę ten maks į dieną o arba tas kuris žinai po du veį dieną surūko. Tai ar nėra taip, kad jeigu aš per penkis metus rūkysiu ten tuos po du veipusį dieną ar rūkysiu penkis metus po cigaretę, mūsų rizikos, nu, laipsnis šiek tiek skiriasi.
Faktas. Faktas. Nes mes taip objektyvizuojam, kiek žmogus surūko, tai pagal pakmečius yra. Vienas pakmetis yra vienas pakelis cigarečių per dieną vienerius metus. Oho, dabar su tais veipais aš net ne nu ne ne neturėjau laiko taip pagalvoti, kiek kiek tų veipų yra vienas pakelis. Nu tai vienas veipas tikriausiai vienas cigarečių pakelis turbūt taip. Nu tai jeigu vienas veipas per dieną vienerius metus, tai vat vienas pakmetis. Tačiau vėlgi čia ta situacija pakitus. Tai labai rizika padidėja, kuomet žmogus turi 20 30 pakmečių ir daugiau.
Tai didėja rizika vėžio ir atroskleros. Tai mes kalbam apie 20- 30 metų. Tai kad 25 metų jis va tenais rūko. Tai sakau, organizmas yra jaunas, pakankamai atsparus, tai ta rizika yra mažesnė ir jeigu nėra to ekspozicijos labai ilgos ir svarbu tiktais, kad kad mestų ir ir ir laiku su susigribų. Kaip bebūtų, nėra tai nekaltas dalykas. Ir nuo vat nuo 30 metų jau yra žmogus pradeda senti, jau tie visi procesai nėra tokie optimalūs ir aš net aš net esu užsirašęs, ar tiesa, kad širdis pradeda senti jau nuo 30 metų?
Nu, mes pradedam s nuo 30 metų. Metabolizmas lėtėjo po 1% per per metus. Tie, kas sportuoja, mažėja po pus% per metus. Bet, bet jo, ta prasme, širdis lygiai taip pačiai, tačiau labai skirtingai, jeigu žmogus yra treniruotas ir jis tą savo funkcinį treniruotumą palaiko, tai tas širdis gali ilgai laikyti ir ir ir nesenti kabutėse. Jo, bet vat jeigu žmogus rūko, tai tie senėjimo procesai yra žymiai greitesni, nes rukoriai turi didesnį uždegimą. Tas lėtinis uždegimas sąlygoja, kad ląstelės greičiau yra pažeidžiamos, aterrosklerozė greičiau vystosi, nes tabako, a, dūmai ir ir kitos medžiagos pažeidžia kraujagyslės vidinį sluoksnį ir ten tas cholesterolis, jeigu jis ir nėra labai aukštas, jis gali kauptis.
Tai kitaip tariant, kad ta kraujagyslė užsikimštų, reikia užpildyti duomen 10 plytelių. Tai tos plytelės gali būt visos vien tiktais cholesterolis. Tai jų cholesterolis yra labai aukštas, gali būt ir nelabai aukštas spaudimas būtos. Gali būt kelios plytelės cholesterolio, keli kelios plytelės uždegimo, kelios plytelės rūkymo. Nu ir tada tas vat duos tą visą komplektą, kuris sąlygos, kad kad kad vyroskloroze. Lygiai taip pat su gliukoz, kuri jeigu yra didesnė, ji labai skatina tą a kolesterolio patekimą į kraujagslį senelį.
OK, tai dabar iš to, ką tu papasakojai, tai nes aš labai norėčiau iš tavęs tokį išgirsti kaip ir patarimą gal tris top dalykus, ką dabar vat žmonės dabar klausydami ir va dabar vat ką tik išklausė mūsų, a jau išgirdo, kad reikia reikia cholesterolį stebėti, reikia mažiau cukraus vartoti, a negalima rūkyti. bet kokius dar tris dalykus sakytum vat jiem dabar iš karto pradėt daryti, pakeisti, kad kuo toliau atitolinti tą širdies smūgį arba jo išvengti ir ir gyventi sveikiau.
Kas būtų top trys tavo pasakomi dalykai? Tai judesys, a dieta ir žalingų įpročių neturėjimas. Yra trys pagrindiniai dalykai. Gal pakalbėkim šiek tiek apie mitybą. A tai vis tiek manau, kad tai yra tavo darbo dalis ir žinai širdies veikla labai smargiai priklauso nuo mitybos. A ir žinai yra toks posakis: "Taurė vyno per dieną sveikai širdžiai." Čia mitas ar tiesa? Raudono m taurė vyno per dieną sveikai širdžiai? Čia yra mitas. E, nes, e, anksčiau buvo manoma, kad vienas alkoholio vienetas moterims, du alkoholio vyrai, vienetai vyrams yra saugi norma, kuri lemia, kad yra mažesnis širdies ligų mirtingumas ir ir nauda sveikatai.
Tačiau dabar ką mes matome, kad saugios normos nėra ir net ir nedidelis kiekis alkoholio sąlygoja, kad yra didesnė aritmijų rizika, kad yra didesnė onkologinių susirgimų rizika ir tai yra nenaudinga. Ir vieta vat pagrindinė studija, kurią dažnai visi e cituoja, kad vat nevartojantis alkoholio turi šiek tiek didesnį mirtingumą ir sergamumą negu tie, kurie vartoja nedidelį kiekį. Mhm. Ir t nuo kiekio, kuo daugiau vartosi alkoholio, tuo didesnis bendras mirtingumas bus. Tai tas tyrimas turėjo vieną tokį didžiulį sisteminį e trūkumą, tai kad jie tiesiog paklausė tuo metu tu vartoji alkoholį ar nevartoji, tačiau nepaklausė galbūt tu anksčiau labai daug alkoholio vartoji ir tu dabar nebevartoji to alkoholio.
Ir t, kurie visai nevartoja, yra visa grupė žmonių, kurie galbūt kažkada vartojo ir dabar jau nebegali. ir abstinentai, kurie jeigu vartotų, tai tada suvartotų labai didelį kiekį arba ir ir tie, kurie visai nevartoja, kurie galbūt tą sergamumą ir mirtingumą tikrai labai žem. Bet ar jeigu aš anksčiau vartojau, ta žala išlieka? Jeigu aš, pavyzdžiui, nustoju vartoti ar ar tarkim mano kūnas geba atsistatyti, širdis atsistatyti, pagyti ir tas a žinai, nu, tarkim 40 iki 40 metų aš tenai tūsinau, gėriau, normaliai variau.
Ir ten 40 metų atėjo man nušvitimas, žinai, viskas mečiau rūkyt, gert. A ir yra kažkoks laiko periodas, per kurį mano širdis ir mano sveikata gali reversą padaryti ir pasveikti. Ar visgi tas rūkymas ir gėrimas ten 20 25 ar 15 metų padarys žalą jau visam gyvenimui nepagydoma. Nu čia daug daug veiksnių, kurie gali įtakoti, bet bet faktas, kad jeigu žmogus ne negera, nerūko 10 metų ir nieko neįvyksta, tai jo rizika panaši kaip niekad, tarkim, nerūkiusiam. Mm. Tai bet reikia tuos 10 metų nesusirgti, ką alkoholis gali padaryt, tai pažeisti ląstelių DNR.
Ir tas, kaip sakyt, ta kumuliacinė pažeida tada kaupiasi, kiek tos įtakos turi gyvenimui. Tai jeigu žmogus nustoja nuo 40 ir pradeda sveikai gyvent ir ir ir em grįžta į tą sveikos gyvensenos kelią, tai yra nauda, bet kad visai jokios žalos nėra padaryta, aš negalėčiau. Žinai, dar pakalbėkim apie sportą, nes sportas turbūt yra labai svarbus širdies veiklai ir a aš žinau, kad yra daromi tokie na dviračio minimo testai. Aš nežinau, ar pats tu kaip gydytojas atlieki juos ir ir darai.
A gal galėtum plačiau papasakot, kiek svarbus yra sportas ir kaip reiktų sportuoti, kad tą širdį prižiūrėti? Nes, žinai, sportas sportui nelygus. kažkas mankštą 10 minučių namie padaro ir galvoja, kad jau žinai, taigi aš sportuoju, tai ką arba ten žinai sako, aš su šunim vaikštau aplink a rajoną ir čia aš jau mano širdis treniruojasi. Kaip reiktų treniruot širdį, kad tas pulsas normalizuotųsi ir mes galėtume gyventi ilgai ir laimingai? Tai jo. A vat krūvio velgeometrija daroma pas kardiologus, ar ne?
Tai yra pastebėta, kad tarkim Amerikoj nepaisant to, kad labai daug yra nutūų žmonių, juos įvertinus pagal jų treniruotumą, kiek jie maksimaliai gali išminti krūvio, tai yra tas lemiantis veiksnys jų e širdies ir lėtinių ligų rizikai. Tai būtent jeigu net ir turint nutūimą žmogus užlipa į Everestą, jo širdies ir lėtinių ligų rizika bus mažesnė negu tas, kuris neturi nutikimo, bet a užkala širdis užlipus į trečią aukštą. O gali būti sporto per daug? A gali, kad tai pakenktų mūsų širdžiai.
Tai gero daikto gali būt per daug lyginant su nejudrėjais. Tie, kas sportuoja, geriausia yra vidutinis vidutinis intensyvumas sportas. O toliau kas bėga? Maratonus, triatlonus, ultra triatlonus. Jau tas labai intensyvus sportas didina lietinį uždegimą ir aterrosklerozę. Oho. Tai reiškia profesionalus sportas, kur ten, žinai, didžiuojasi, kad iron menus visokius pas nesveikata. Čia nėra sveikata, ane? Tai yra geriau negu nieko nedaryti, ar ne? Bet bet kalbant apie iš širdies pusės, tai gero daikto šitoj vietoj gali būt per daug.
O kas yra vidutinis fizinis krūvis? Kaip tu įvardintum kaip gydytojas, jeigu, tarkim, imtume sveiką 35 metų žmogų, vyrą, moterį, kas vat jam yra sveika? A tai čia kiekvieną dieną nueit į salę, padaryt mankštą, kažkokius pratimus ten, preso pratimus, dviratį pramint, ar čia yra du kartai į savaitę, visus kitas dienas aš išvertęs bambą guliu sau ant lovos. A kiek, kiek čia to yra aktyvumo, kiek vaikščiojimo, kiek gali papasakot, koks tas būtų idealus savaitės vaizdas a ką žmogus turėtų fiziškai daryti, kad tikrai tą tikimybę, kaip tu sakai, padidinti.
Tai nu esmė yra vidutinis didelis intensyvumas ir ir jis bent po 30 minučių penkis kartus per savaitę, tris penkis kartus per savaitę. yra dabar mokslinių tyrimų, dabar labai populiarus yra, e, didelio intensyvumo intervalinės treniruotės, kur jau ten kelios minutės per dieną jau žmogui yra nauda, nes jis sugeba visus raumenis pramankštinti ir e svarbu, kad tai būtų pastoviai daroma, ne tai vieną kartą į pusmetį ar vieną kartą į į mėnesį. Aha. Pavasaris atėjo, pasiruošiau vasarą ir pamiršau.
Čia šitoj vietoj yra labai svarbus aspektas. Kodėl? Nes taip jau nustatyta, kad žmogui sportuojant raumenys gamina smegenų a neurotropinį faktorių, kuris aktyvina smegenis ir smegenys aktyvina visą organizmą. Dėl to kartais būna sunku išjudėt. Vat sustingęs sąnariai viskas, bet kai išjudi, iš karto lengviau, iš karto energijos atsiranda. Tai va dėl to, kad raumenys aktyvuoja smegenys, o smegenys aktyvuoja visą organizmą. M lygiai tas lygiai taip pačiai, kuomet žmogus, kur vat vyresniam amžiuj, jeigu jį pas susilaužo, a, neduok dieve šlaunikolio kaklelį arba paguldamas į slaugą, kur guli, labai greitai užsiveda, e, tie detiraciniai mechanizmai ir blogin, blogogyn, blogyn ir tada galva nebeaktyvinama.
jau tada jis ne viską prisimena ir tada po truputį blogėja ir įvyksta, kas įvyksta per tam tikrą laiką. Vieniem greičiau, kitiem lėčiau. Tai vat antras dalykas, kuom gerai yra tie raumenys, tai kad jie yra kaip papildomas endokrinologinis organas, nes jie aktyvina metabolizmą savo, a medžiagom ir antras, jie m tą metabolizmą aktyvina, kuomet žmogus sportuoja, raumenyse daugiau atsiranda mitochondrijų. Mitochondrios yra kaip ląstelės gamyklos ir jos gamina deguoninį, paverčia į energiją ir gali žmogus daugiau nueit kažko nuveikt.
Tačiau kuomet žmogus miega, tos gamyklos turi palaikyti degimą ir metabolizmas yra didesnis. Tai tie, kur treniruojasi, net miegodami jiems yra, e, kalorijos deginasi. Tai vat šitoj vietoj tai yra vat priežastim, kodėl reikia sportuot. Tam, kad aktyvintų smegenis ir tam, kad išlaikytų metabolizmą. Tai reiškia, kaip pradėjai 30, tai geriau būtų taip visą gyvenimą tuos tris penkis kartus savaitę po 30 minučių niekada nes jokio sezoniškumo, žinai, ten a vasarą taigi ką gamtoj ne, tai tiesiog visą laiką reguliariai tą darai, ane?
Taip, reikia reikia reguliariai daryt, nes mes 80 90% visą laiką praleidžiam viduj ir tas dažnai sąlygoja, kad organizmas negamina pakankamai vitamino D. Ir tai yra dar vienas veiksnys, kuris irgi yra žalojantis. Ir vat kaip tik prieš keletą dienų Harvardas išpublikavo vieną tyrimą, kur analizavo žmonė nu virš 50 vyrais, virš 55 metų moteris ir skyrė jiems vitamino D ir omega3 ir žiūrėjo, ar tai padeda jų a kaip sakyt ląstelių e ilgaamžiškumą. ir ir nustatyta, kad iš tikrųjų a viena vitamino D tabletė per dieną tulėtina ląstelės senėjimą.
M tai mes tą ląstelės senėjimą galim įvertinti per a pelomerų ilgį. yra, e, mūsų DNR užkoduota ląstelėse yra chromosomuose ir chromosomose yra tokios sudėtingos X formos DNR grandinės ir tų X formos galiuko chromosom yra talomerai ir ląsteliai dalinantis jie mažėja. Ir kas nustatyta, kad tu to tam tyrime, kad vitamino D vartojimas lėmė per keturis metus, kad tas telomerų mažėjimas yra žymiai lėtesnis. Ir tie, kas vartoja vitaminą D, e, tas sumažėjimas telomero lėmė, kad jie gyvens tikėtinai trim metais ilgiau.
Oho, tai jau nemažai. O omega3 nerasta jokio, kaip sakyt, jokio ryšio. Aha. Tai vitaminas D iš tikrųjų ir imunitetui, ir nuotaikai, o mes lietuviai tai iš viso turim problemų su vitamino D. Onkologiniam susirgimam. Jo, daug tenais pas mus vat saulės tos mažai, kaip minėjau, didžioj daly mes praleidžiam viduj. Ir ir tas va dažnais lemia, kad kad yra blogai. Ir ir kalbant apie visus papildus, e, žmonės prisiperka, oi, kiek visokių dalykų. Tačiau dažniausiai žmogaus organizmas yra kaip kempinė.
Jeigu netrūksta, kempinė yra pilna vandens. Tu pilsi papildomai vandens, nu, į vidų daugiau neįsisavins. Mhm. Tačiau jeigu yra trūkumas, tai tada verta vartoti ir ir tada nu naudinga. Tarkim, ar tai būtų elektrolitai, mėšlungis traukia, ar tai būtų vitaminas D žiemą, ar tai, nežinau, būtų selenas, bet jeigu yra taip, jeigu yra mažai, labai mažas magnio ar kalio kiekis, tai gali vykti ritmo sutrikimai. Tai va tas vadinamasis a skelvelinė tachikardija arba skilvelių virpėjimas. A ir dangų, ant debesėlių tu ir ant debesėlių, ane?
Tai magnis ir cinkas. Magnis ir kalis. Magnis ir kali. OK. Labai svarbu. Ypač kai sportuoji, tai iš viso šitie a mineralai, visokie elektrolitai labai svarbūs yra. Jo, sportuojants. Taip. Taip. Čia gal šiek tiek ir pakalbėkim apie vieną tokį, žinai, a nelegalų dabar jau vadinamą preparatą, nors jisai tavo tėtis Pranas Šerpytis yra vienoj laidoj a sakęs, kad a Mildronatas tai tas vaistas, kurį patartų naudoti visiem sportininkam, nes jis yra labai labai geras dalykas, nors jis dabar yra uždraustas, man atrodo, prasam sporte ir yra kaip kaip a dopingas.
Dopingas. A ką tu galėtum apie jį papasakot? Nes, nu, pas mus jį kažkaip tai aš girdžiu tiktai senyvo amžiaus žmones dažniausiai yra vartojantys. A, bet kuo jisai naudingas ir ar tu irgi kaip tavo tėtis sakytum, kad, nu, jisai yra tikrai vertas dėmesio tiem, kurie labai aktyviai sportuoja arba, pavyzdžiui, gyvena aktyvų gyvenimo būdą? Nu jo, mes dažnai skiriam šitą vaistą. Jeigu yra kažkoks silpnumas, ateina žmogus, kuris ten nėra jėgų ar dar kažkas, tai tas milronatas padeda atsistatyti organizmui.
Ir dažnai skiriam tiem žmonėm, kurie turi ar tai daug pakitimų širdies kraujagysikslėse, ar po miokardo infarkto, kuomet yra e širdies kraujotakos nepakankamumas, tai jis padeda atsistatyti ir ir daugiau to deguonio sunaudoti. sportininkams, profesionaliems sportininkams, kuomet jis sportuoja, e, Mildronatas padeda, e, jis veikia per energijos gamybos sistemą. Įprastai energija gaminasi iš riebalų rūgščių. O Mildronatas ką padaro? Jis padeda daugiau energijos gaminti iš gliukozės. M ir iš gliukozės žymiai greičiau ta energiją pasigamina. Ir to pasekoj atsistatymas vartojant Mildronatą sportininkų yra žymiai geresnis ir dėl to jie greičiau atsistato, jie tada greičiau gali vėl sportuoti ir tada turi geresnius sportinius rezultatus.
Dėl to vat a tam tikrom sportininkėm ir ir buvo uždrausta Mhm. O čia tu apie įsistatymą kalbi, tai pačios treniruotės metu tu tarp pratimų atsistatai greičiau ar po treniruotės iki kitos dienos tu geriau jautiesi ir ir treniruotės metu atsistato jau tas raumuo greičiau, nes energija geriau, greičiau gaminasi ir po treniruoti. O, pavyzdžiui, ten pulsui, spaudimui turi įtakos a šitas netiesiogiai. Netiesiogiai, bet turi, ane? Ok. A ir dar, žinai, man visą laiką įdomu būna, pas žmonės randa aukštą cholesterolį arba ten aukštą kraujo spaudimą ir skiria vaistus ir tu pats sakei, kad vat skiri vaistus.
O įmanoma pakeitus gyvenimo būdą be vaistų gyventi nu tarkim aukštas cholesterolis. A a ar aš galiu pakeisti kažkaip gyvenimo būdą, kad pasakyt gyui: "Ne, žinokit, aš geriau dar pabandysiu pats, vaistų dar negersiu." A ir ir tą sutvarkyti. Ar visgi jeigu jau vaistai išrašomi, tai jau tipo pakeisti to neįmanoma? Jau vis tiek reikia keisti gyvenimo būdą, bet vaistus vis tiek reikės gert. Jo. Nu yra su tuo cholesteroliu taip, kad yra šeimos, kuriose yra aukštas cholesterolis, nepaisant to, kurie šeimos nariai gerai maitinasi, kurie blogai maitinasi.
Čia tiesiog tokia genetinė pas jus tiesiog yra genetiškai daug gamina. Mhm. yra šeimos, kur tiesiog visi turi žemą cholesterolį. Mokslas sako, kad iki trečdalio to cholesterolio mes galim gauti su maistu ir įtakoti, bet jeigu yra bazinis cholesterolio gaminimas yra labai didelis, tai nu nepavyks ne nepavyks. sportas nei mityba, niekas, ane? Jo, sportas per netiesioginį mechanizmą mes galim galbūt daugiau jo sunaudot, bet iš esmės vat kadangi mes ilgiau žymiai gyvenam, tai tas ir sąlygoja, kad tas didesnis cholesterolis lemia, kad jau pradeda žmonės sirgti vyresniam amžiuj atrosklirotinės ligos komplikacijom.
Tai jo, gyvenimo būdu visą laiką galima kažkiek pakoreguoti ir padėti sau ilgiau gyventi, bet nebūtinai vien tiktais per cholesterolį ir jeigu jis yra labai aukštas, be vaistų dažnai neapsieisi. O aukštas kraujo spaudimas, a ką kaip su juo? Ar įmanoma jį sukontroliuoti be vaistų? Įmanoma. E, jeigu aukštas kraujo spaudimas turi aiškią priežastį, žmogus priaugo svorio. E, jeigu žmogus, tarkim, kūno masės indeksas buvo 25, o dabar 35, jis priaugo 20 kg, kas, beje, ne taip retai pasitaiko. Tai tada, nu, sumažinus tą svorį, jeigu vėl grįši į normas, jis galės, kaip sakyti, e, sumažint ir vaistų dozes ryškiai.
Bet kitais atvejais nu tarkim nežinau mano senelis, jis buvo kūdas, bet turėjo aukštą spaudimą. yra pacienčių, kurio močiutės aukštą spaudimą turi, jos irgi turi aukštą, nepaisant to, kad kad kad jos yra kūdos ir daug druskas nevalgo. OK supr yra genetinis polinkis labai didelis ir tada jau mes ne nu nesugebėsim sureguliuoti to to spaudimą. Tarkim, aš nu aš nesu labai storas, bet aš suvartoju vaistą, nes mano tas spaudimas yra šiek tiek virš normos OK. Reiškia, yra situacijų, kai tiesiog nu neįmanoma išvengt, nežinai, kaip būna.
sako, aš viską per per gyvenimo būdą sutvarkysiu, kad jokių tik vaistų negerti, jokios tabletės į save nedėti, nes vaistai yra blogi, žinai. Labai tokių yra daug žmonių, kurie yra nusistatę prieš vaistus ir tiesiog labai yra priešiški bet kokiai tabletei dėti į burną. Bet kas yra hipertenzija pagal apibrėžimą? Pagal apibrėžimą hipertenzija yra tokia būklė, kuomet gydymas vaistais arba natūraliom priemonėm žmogui yra labiau apsimoka, negu palikt taip, kaip yra, įskaitant visus galimus šal šalutinius vaistų poveikius. Mhm. pr žmogus pr ilgint savo gyvenimą.
Taip, aišku, reikia daryti ir gyvenimo būdo korekcijas, viską, kad kad kaip sakyt, gaut naudos, bet a kiek žmogus gali gyventi jau šiais laikais a su dabartinėm įmanom technologijom vaistais gydymais viskuo, jeigu jisai gyvens nežalingą gyvenimą, be žalingų įpročių, a gers tuos kažkokius tai vaistus tenai, vitaminus, maitinsis labai gerai, nevartos tos druskos, nerūkys. Aha. Nu sportuos. A, turim jau kažkokią tai numatytą ribą, kiek gali žmogus išgyventi, kiek širdis gali atlaikyti, nes aš girdėjau tokių spekuliacijų, kad jau dabar sakom, kad 120 metų galėtų žmogus gyventi.
nu negyvena dažnai 100 metų, ane? Tie vadinami super agagers, kuomet yra super, e, ilgai gyvenantys žmonės, tai jie dažniausiai turi genetinį apsigimimą, kuomet kuomet ląstelėse yra fermentinės sistemos, kurios pataiso visas pažaidas ir jie tada ilgiau gyvena. Bet kaip bebūtų, nu dažniausiai jeigu mes viską gerai darysim, kėtinai mes turėsim galimybę nugyvent iki 80-90 metų. Tai didžioji dalis žmonių Lietuvoj 100 metų sulaukę prieš du metus tikrai buvo 345 žmonės. Tai galim mes paskaičiuoti, kiek yra šimtamečių 100.000 gyventojų Amerikoj šimtamečių yra vienas 6000 žmonių.
M Lietuvoj šitas skaičius yra 1 10 11.000 žmonių. Ir ir tarkim kalbant apie šimtamečius, kurie žymiai ilgiau gyvena 105, tai Lietuvoj lieka tiktais 12. ar širdies a smūgis, infarktas predominuotas mums gimus ir numatytas, kad jisai nutiks genetiškai, ar visgi tai yra mūsų pačių gyvenimo būdo ir m visų kitų veiksnių padarytos įtakos a reiškinys. Tai jo, ta prasme, tikėtinai didžioji dalis žmonių mirs nuo kažko ir ne neretai nuo nuo infarto klausimas tiktais kada. E tenais e tikslas būtų, kad tas infarktas ištiktų būdant 90 ar 100 metų ir ir kad žmogus nugyventų labai ilgą laiką.
O kuomet kuomet vat nu nebus taip, kad mes nu numirsim sveiki. Aišku, Italijoj, tarkim, yra tas, kad jeigu žmogus miršta virš 90, tai neretai sako, kad numirė nuo nuo senatvės. O pas mus va dažnai sako, kad numirė nuo širdies ligos. Vat žinai, mano mano mama, kai mirė, m jinai sirgo plaučių vėžiu ir kai jinai mirė, tai vis dėl to pasakė, kad jinai mirė ne nuo vėžio, nu dėl to, kad širdis neatlaikė. Nu tai va, tai ta prasme faktas, kad visi miršta, nes širdis sustoja, ta prasme, taip, nuo širdies kraagikslių nepakankamumo.
Mhm. Bet kas priežastis to š sustojimo, tai nu čionais vat yra nu tokia vat niuansas. Tai jo, nu tai kalbant apie tą statistiką, ar ne, mes čia šnekam, kad va tie vyresni žmonės dažnai e ne taip yra klasifikuojami. Mes galbūt galėtume pakoreguot 5%, nu, maksimaliai 10, bet šiaip mes trumpai gyvenam vidutiniškai pagrinde dėl to, kad darbingo amžiaus vyrai, moterys rečiau patiria infarktą būdami 60 55 metų ir neretai miršta va tokiam jaunam amžiuj. Ir tada jeigu tai įvyksta, jų bendradarbiai, kaimynai vat atvyksta pas kardiologus pasitikrint ir tada klausia: "O tai kas jus paskatino va čia ateit?"
Sako, ne, nu tai pasitikrint noriu. Ir tada taip žiūri, kažkas ne taip. sakai, nu tai o tai gal kažkas iš tikrųjų buvo ir sako: "Ne, nu va čia vat nu vat mano kaimynas Nešionė iš to numirė ir nuo infarkto ir tada sakai, nu va aišku ką tu patartum, kad taip nenutiktų? Ką tu patartum tokią, žinai, mantrą paskutinę a kad 55 metų vyras neatvažiuotų ir žinai last minute, kaip sakant, paskutinę minutę tikrintis, a, nes čia jau suskaudo širdį.
Koks tau būtų pagrindinis patarimas ir mintis? Žinoti savo skaičius, koks yra kraujospūdis ramybei, kokia yra gliukozė, koks cholesterolis ir jeigu yra pakitę juos koreguot, judėt ir nerūkyt ir neprijaugt svorio. Ta prasme esmė yra sekti savo kraujospūdį ir sekti savo svorį ir ir tada viskas bus normaliai. Nes dažnai žmonės labai labai nekreipia dėmesio į svorį ir tada tas svorio prieugis lemia visas kitas bėdas. Kodėl vat yra svarbu sveikai gyventi nuo 20 iki 40 metų? Nes tai tiesiogiai lemia, kokia sveikata bus 50 60 metų.
Tai tai vat čia dėl to va tiem jauniem žmonėm e tarkim tas vat energetinių gėrimų vartojimas rūkymas alkoholis nu geriau ar tenais narkotinės medžiagos, tai nėra naudinga. Ir jeigu tikslai yra gyvenime gyvent ilgai, tai reikėtų ir susisgribti iš anksto. A, jeigu žmogus susisgrimba būdamas 40, nieko blogo, ta prasme, tai ir ta prasme tai irgi yra labai gerai, jeigu susigrimba gyventi sveikais 70, tada yra geriau negu nieko, ta prasme, tai tai bet bet bet šiaip ar taip tą sveiką gyvenimo būdą mes propaguojam ne tiktais dėl širdies, mes propaguojam ir dėl visų kitų ligų ir ir dėl to ilgaamžiškumo, nes kaip vat minėjai pačioj pradžioj, dažniausiai miršta nuo širdies.
Klausimas tiktais kada tikslas mūsų, kad tas kada būtų žmogui sulaukus 90 kuo vėliau. Kuo vėliau, kuo vėliau. O o o ar sulauksim 120 metų? Nu tai mes paaiškės tikriausiai a tikriausiai artimiausiu metu, nes ką ką mes matom, kad ilgiausia gyven žmogus tai 117, 120 metų ir tai yra vienetai. O galbūt kažkada atsiras kažkokios tai vat naujas vaistas, kuris lems, kad kad vat atsiras DNR pažaidos korekcijos, kur kur leis pataisyti visas pažaidas ir tada žmonės gyvens ilgiau.
Svarbu tiktais, kad tai nebūtų skirta vien turtingiems, kad ir būtų tiems prieinama, kurie kurie gyvena įprastoj sistemoj, taip, už įprastus atlyginimus. Taip, gerai. Ačiū tau, Rokai. Ačiū tau labai, kad atėjai, kad ir po budėjimo. Žinau, kad šiąnakt budėjai, bet sakei, kad tau tai yra įprastas gyvenimo ritmas. A tai dėkingas esu tau, dėkingas visiems, kurie žiūrėjote. Tikiuosi, kad šiek tiek daugiau sužinojote apie širdį ir dabar žinote, kaip reiktų elgtis, kodėl nereiktų valgyti daug, daug rūkyti ir reiktų sportuoti.
Tai būtent tą ir darykite. Tai ačiū jums. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti ir, aišku, parašyti komentaro, ar jums patiko ši laida. Ir susitiksime su jumis jau kitą savaitę. Iki. [Muzika] เฮ [Muzika]