9 birželio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
lengvai išeinančios, neminkštos, be kraujo. Tai kokios jūsų išmatos, kokios konsistencijos? Sakau, ką žinom. Dujų išleidimo kvapas mum ką nors signalizuoja. Mūsų žarnynas duoda tokį ženklą, kad fermentacija ten kaip reikiant įvyko. Pavalgiau, pasisavinau, iškeliavo. Aš noriu, kad mano žarnynas būtų toks, kad aš gyvenčiau 100 metų ir neturėčiau jokių problemų. Tai yra jau ženklas, kad nėra gerai. Alkoholis. Nu dabar turbūt būsiu labai nepopuliari ir pasakysiu kad turiu jums tai pranešti, nes kitaip pyksite, kad to nepadariau. Go 3 dabar duoda net 30% nuolaidą televizijai ir wait for it filmų planui.
Tiesiog įvesk kodą Arthur 30 ir gauk savo nuolaidą. O ką ten žiūrėti? O vargeli, tvirtai sėdit. Daugiau nei 2200 filmų ir serialų per 50 televizijos kanalų. Mūsų pasididžiavimas lietuviškas kūrinys ir aišku sportas. Pusė milijono žmonių jau išbandė Go 3. O tu spausk nuorodą, aprašyme ir aišku nuėjęs į svetainę naudok kodą Arthur 30 bei mėgaukis go 3. Šiandien mes panarpilsim tokias temas, kurios, na, nėra patogios kalbėti, bet daugelis su tuo susidurėjo absoliučiai kiekvieną dieną, bet, na, žinai, tarp draugų nepasišneka ten, ką tualete matė ar koks kvapas ten buvo.
A bepūčiant pilvą. Tai šiandien apie tai ir pakalbėkime. Tai visų pirmiausia aš noriu pradėti iš toliau ir pakalbėt apie patį žarnyną ir paklausti tavęs, ką daro gerosios ir blogosios bakterijos mūsų žarnynui, kad išvis suvoktume, kaip tie procesai ten viduj vyksta. gerosios tai yra tos, kurios, kaip sakau, ta mūsų bazė yra ir mes ją turime labai saugoti ir branginti, tam kad žarnynas galėtų funkcionuoti, dalyvauti tiek virškinimosi virškinimo procesuose, tiek išmatų formavime, tiek mūsų bendrą savijautą visą gerinti.
blogosios. Tai natūralu, kad yra tos, kurios kai kolonizuojam mūsų žarnynai, išderina tą visą veiklą ir virškinimo funkcija, ir išmetų formavimas ir tada atsiranda tie tokie nemalonūs simptomai, pilvo pūtimai, pakeitę tuštinimaisi ir, kaip sakau, ta bendra mūsų kokybė gyvenimo pablogėja, atsiranda diskomfortas. Tai visada labai svarbu palaikyti tą balansą ir kiek tik įmanoma saugoti tas gerąsias bakterijas, tą mūsų bazę, kurią mes atsinešam gimstant su gimimu. M žinai, tu kai kalbi saugoti tas gerąsias bakterijas, toks jausmas, žinai, būtų kažkur tai indikatorius.
Atsidariau telefoną, hm, dabar yra 70% gerųjų, 30% blogųjų, gerai, tai viskas normaliai. Mes gi tokio indikatoriaus neturim. Tai a tai kaip mes galėtume nustatyti, kad a na yra pažeista mūsų mikrobiotai ir tų, pavyzdžiui, gerųjų bakterijų mažėja? Kokie tai būtų simptomai? Pilvo putimas, bet jis turi būt užsitęsęs. Tai neturi būt kažkoks tai vienmomentinis, vienkartinis epizodinis nes nu kam nepapučia to pilvo. Tai bet kuriam iš mūsų. Aš girdėjęs, kad pilvo pūtimas į parą ten kažkaip tai 30 40 kartų yra lyg norma, kur mes net kartais naktį nepajaučiam.
Taip. Jeigu tu nepajauti ir tai tau nesukelia diskomforto, neblogina tavo gyvenimo kokybės ir tai neduoda žinoti, kad, na, kažkas tai negerai, tas pilvas visas įsipūtęs, tempia, nemalonu, diskomfortas, tai mes laikom tai kaip fiziologiją, kaip normą, ar ne? Nes natūralu, kad gyvena tos bakterijos, vyksta fermentacijos procesai, ar ne? Dujų kažkiek gali kauptis ir jų turi ten būti tame storajame, ypatingai žarnyne. Bet jeigu tai jau kelia diskomfortą ir tai duoda žmogui žinoti, kad tai man tempia veržia spaudžia maudžia negerai, aš negaliu susikaupti savo kasdieninę veiklą, tai natūralu, kad tas pilvo pūtimas jau nėra fiziologinis ir tai yra ženklas, kad galbūt yra bakterijų disbalansas.
OK, tai pirma yra putimas. Pirmas, taip, pilvo putimas. Antras tai būtų tas vadinamas pakytės tuštinimas. Tai ką tai reiškia? Tai arba viduriai linkę labai kietėti, arba kaip tik yra viduriavimas. Mhm. Dažniausiai tas viduriavimas toks būna vandeningas, gali būti rytinis, gali būt po kiekvieno valgio, sakykim. Tai irgi duoda tokį kaip ir a ženklą, kad mikrobiota jinai tikėtina yra išsiderinusi. Gali būt kažkokie bėrimai. bėrimai veide, kūne, sakykim, irgi kaip toks ženklas ir rodiklis, kad kažkas yra tikėtina negerai su mūsų žarnyno mikrobiota.
Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotis? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų. Ar mes galim, pavyzdžiui, a blogųjų bakterijų gauti keliaudami? Tiesiog, nu, nesirgom, niekas nebuvo pakitę, tiesiog valgom kitą maistą, a, nežinau, ten lėktuve kažkur. Tai galbūt į svečius nuėjom, katinas šuo, paglostėm, veidą palietėm ir nuo to gali pakisti mūsų tuštinimasis, virškinimas, pradėt pūsti pilvą.
Gali netgi tokie dalykai pakeisti mūsų mikrobiotą? Natūralu, kad taip. Ypatingai jeigu mes būnam ten ilgesnį laiką dėl to kas yra ilgesnis laikas? Nu tai sakykim mėnesis, ar ne? Nu ilgiau, jeigu ten mes gyvename, nes tai nėra mums įprasta flora, sakykim, tai ir nėra įprastos mums bakterijos. Jeigu, sakykim žmogus, kuris gyvena Brazilijoj, tarkim, ir jis gimė ten, tai natūralu, kad jam tai yra normali flora, normalios bakterijos, tai yra jos gerosios bakterijos. Bet jeigu mes ten atvykstame, tai mūsų žarnynas nėra pratęs prie tokių bakterijų.
Čia kaip mūsų lietuviai nuvažiuoja į Egiptą ir visi eina į vaistinę ten vaistų pirkti iš kart, nes tiesiog, nu, mūsų imuninė sistema jų neatpažįsta, jų imuninė sistema, tų gyventojų atpažįsta, kad tai yra kaip normali bakterija, normaliai reaguoja, bet mūsų imuninė sistema tai iš karto į ima kaip patogeną ir jinai duoda tokią kaip ūmė reakciją imuninę, bando kovoti su tuo ir po to vis tiek adaptacija kažkokia tai įvyksta per laiką. Natūralu, kad jinai įvyksta. Jeigu žmogus, tarkim, ilgesnį laiką gyvena, tai ta adaptacija gali įvykti, bet ir tai ne visada ir ne visiems.
Kiek laiko turi praeiti, kad jisai vėl grįžęs į savo įprastą gyvenimą, kuriame jis gyveno ir nieko nejautė, buvo viskas gerai. tie patys sumuštiniai, tie patys omletai, a, tas pats vanduo iščiaupa. Koks yra laiko tarpas, kada kūnas normalizuosis? Ar visgi reikia intervencijos ir pagerinti kažką? Tai įdėti papildomų papildų tenai, nežinau, papildomų produktų, kad pagerinti tą visą žarnyno veiklą, ar tiesiog gali grįžti į savo režimą ir gyvenant tai susitvarkys per kažkiek laiko. E, iš tiesų tai būna tokių pacientų, ką ir tu kalbi, e, tikrai kreipiasi, sakykim, po kelionės, po atostogų, šiltuosiuose kraštuose, egzotiniuose dažniausiai kraštuose ir sako: "Nu, žinokit, nu man daktarė nepraeina, nu man vis tiek kažkoks tas su tuštinimasis ne toks, a pučia pilvą."
Tai jeigu sakykim tai yra toks, nu, ta umi reakcija, tai jinai turėtų per dvi tris dienas susitvarkyti. Mhm. Ten jau netgi atostogų metu bebūnant. Bet jeigu jinai nesusitvarko ir vis tiek išlieka pakitimai, reiškias mes jau tikėtina galbūt turime netgi ir glyvinės pasikeitimus žarnyno ir tiesiog jinai negali taip greitai atsistatyti ir regeneruoti. Tai tokiu atveju vis tiek aš tai nesu už tai, kad iškart skubėti, kaip sakau, į save imti bet kokius papildus ar medikamentus, nes kartais mes galime taip daugiau sau pakenkti negu padėti, bet tiesiog atlikti galbūt tuos vat elementarius paprastus pradžiai išmatų tyrimus, paprastą visiškai kraujo tyrimą, kad ir bendrą kraują ar ten erektyvų baltymą CRB, taip vadinamai pasidaryti, pažiūrėt, ar uždegiminiai rodikliai nėra pakilę, ar tikrai mes neturime išmatose kažkokių nuokrypių.
ir pagal tai tada jau spręsti, ar mums reikia dabar intervencijos įsikišti, ar vis dėlto organizmas pats gali susitvarkyti, nes mes kiekvienas esam individualus. Bet čia tu kalbi apie tai, kurie žmonės nueis, pasidarys tyrimus, taip? Tai 20%, 80% e praeis. Tai va dabar tie, kurie praeis, tai vat jiems praeis ar vis dėlto ateis iki to, kad reikės kažką ar ar tu galėtum, pavyzdžiui, duot patarimų tiem tinginiam, kurie neis tikrai tyrimų daryti, nes jie nemato prasmės? Nu, čia papūtė pilvą ir praeis.
A ką jie galėtų įtraukti į mitybą ar kažką pakeisti, kad a tie pokyčiai pasijaustų ir gerėtų? Sakykim tiems tinginiams, pavadinkim taip. Nu čia tai būtų tikrai nerekomenduoju to daryti iš tiesų, kad taip palikt savo eigą, bet tarkim, jeigu paliekam savo eigą, tai tikrai vengti labai tokio skaidulinio maisto, nes skaidulinis maistas, jis tik dar labiau gali, nu, paskatinti tą visą viduriavimo procesą. Tai vis tiek stengtis privengti labai žalių daržovių, vaisių, gal sakykim a apdirbti termiškai ar ten troškinti, sakykim, apvirti, e taip, kad tiesiog, nu, nedirginti to žarnyno papildomai, kad leisti jam pačiam ir tai imuninei sistemai kiek tik įmanoma tada pačiai be jokių jokio kažkokio papildomo įsikišimo ar intervencijų susitvarkyti.
Tai pagrindinis dalykas tiesiog vengti to skaidinio maisto ir aišku skysčiai daugiau vanduo vanduo vanduo vanduo skysčiai kuo daugiau, kuo daugiau skysčių, nes iš tiesų žarnyno, pavyzdžiui, storojam žarnyne, ar ne, išmatų formavime labai yra svarbus vanduo. Mes šiek tiek kalbėjom apie gerąsias bakterijas. Tai ar galėtum tu pasakyti produktus, kurie gerina a tą teigiamą žarnyno veiklą ir kaip greit, pavyzdžiui, žmogus, kuris dabar vat klauso, sako: "Hm, nu gerai, pradėsiu aš valgyti tuos produktus, nes reikia pasirūpint savo mikrobiotą, kaip greitai mes pajaučiam rezultatą."
Tai jeigu apie tokius natūralius, sakykim, mityboj, ką mes galim papildyti ir jeigu toleruojam, visų pirma, jeigu toleruojam, jeigu tikrai nėra kažkokios netolerancijos, tai tas pats jogurtas, sakykim, jis irgi turi tų gerų, bet paprastas, ne tas su cukrum, priedais ir kakavo. Ir faktas, faktas kuo, kuo natūralesnis, sakykim, turi būti tas pats kefyras, ruppienis, tai jie irgi turi savų tų gerųjų bakterijų. A, dabar visokios fermentuotos daržovės, taigi patys mes ir namie galim tą pasidaryti, ar ne? Fermentuoti, sakykim, a, tas daržoves ir tie patys kaip rauginti kopūstai, kur mūsų ir tėvai, kaip sakau, darydavas Lietuvos klasika, Lietuvos klasika, morkos, kopūsta, ar ne?
Ir ten visas tas raugimo procesas rauginimo ir kaip sakau, žiemą ir valgai tuos, tai tu gauni tų natūralių probiotikų, pavadinkim taip, ar ne, tų gerųjų bakterijų. ir žiemą etapinis žiemą pavalgiau, o po to nevalgau. Taip, taip. Tai vasarą tai galim mes tiesiog papildyti tada iš tų pieno produktų, bet sakau, jeigu yra tolerancija, aišku, yra pieno produktai be laktozės, bet vis tiek kartais mes turim atvirkštinę reakciją. Tai sakau, iš tokių natūralių galima bandyti, bet kartais jie gali duoti atvirkštinį procesą.
Ir tikrai būna pacientų, kurie sako: "Nu, bet žinokit, nu, daktare, nu, aš negaliu jų valgyti, nes man dar labiau tempia, veržia visą pilvą, viskas išsipučia ir gaunu tą priešingą efektą. O gal jų yra pakankamai ir gal mes viską gerai darome? Gal priežastis yra visiškai visiškai kitur. O kaip be tyrimų įsivardinti, kad mikrobiota yra tvarkinga? Nedarant jokių tyrimų? Vat aš, pavyzdžiui, kaip galiu žinoti? Be tyrimų? Aha. Ar viskas yra tvarkoj su manim? Tai jeigu tu gerai jautiesi ir niekuo nesiskundi, tuštinasi normaliai, a pilvo pūtimų nėra, bėrimų jokių nėra, jautiesi puikiai, gyveni gyvenimą, tai reiškias, kad viskas ten yra tvarkoj su tavo tas žarnynas.
Bet jeigu, pavyzdžiui, tuštinė gerai, tarkim, nežinau, ten nėra jokių bėrimų, viskas gerai su virškinimu, bet pučia pilvą. ten jauti naktį, kad pučia pilvą arba ten, nežinau, dienos metu kažką tai suvalgius pučia pilvą, tai jau yra indikatorius kažkas tai blogai, ar tai yra tiesiog reakcija į tam tikrą maistą? Tai gali, sakau, jeigu vien momentiškai sakykim, nu ten po kokios šventės, tarkim, ar ten kažkur kitur va svečiuose pavalgėt, maistas galbūt kažkiek neįprastas negu namuose arba ten, sakykim darbe kažką ne taip suvalgę, nesineša, tarkim, savo maisto, tai natūralu, kad reaguoja tas žarnynas ir tai momentiškai po kiekvieno po kiekvieno dienos pietų.
Nu tai jeigu jau po kiekvienos dienos pietų, tai jau kažką reikia turbūt daryti ir sau užduoti klausimą, kad galbūt aš jau ten nebevalgysiu, gal reikėtų keisti ir namuose pradėti gaminti arba sakykim ten užsisakinėti iš kažkur kitur. Nu tai yra tų galimybių ir tų alternatyvų. Tiktais visada reikia sau užduoti klausimą, ar tai turi toliau tęstis, ar tai mane kankina ir reikia jau tą nutraukti. Ar kada susimąstėte, kaip jūsų virškinimas ir bendra savijauta priklauso nuo gerųjų bakterijų? Sutrikusi žarnyno veikla ne tik blogina virškinimą, bet ir gali silpninti imunitetą.
Štai kodėl aš noriu jums pristatyti Biokul. Tai daugiau nei paprastas probiotikas. Tai 14 skirtingų gerųjų bakterijų padermių kombinacija, kurios poveikis yra patvirtintas taip klinikiniais tyrimais. Be to, genetinis padermių pastovumas garantuoja ilgalaikį poveikį jūsų sveikatai. Tai yra pateikiamas sprendimas. geresnei savijautai ir stipresniam organizmui. Aprašyme palikome nuorodą, kur galite sužinoti daugiau. O mes grįžtame atgal į laidą. Žinai, k būna žmonės sako: "M, nu tai mano senelis visą laiką pieną gėrė, negali būt, kad čia mane nuo pieno dabar gali pūsti pilvą.
Nesąmonė. Pas čia gi giminė, viską paveldėm. ar mikrobiotą ir tą žarnyno veiklą visą mes galim paveldėti, ar vis dėlto tai formuojama kiekvienam individualiai ir a tai, ką gali tėvai, seneliai, gali būt, kad aš tikrai negaliu to maisto valgyt ir prie vieno stalo mes turime skirtingai maitintis, nes skirtingai reaguoja mūsų organizmai. Jinai daugiausiai yra įgijama ir netgi tokia klinikinė studija buvo su pelėmis, kur buvo daryta. E, buvo viena pelė, kita pelė, ar ne? Jos buvo ten, sakykim, normalaus kūno svorio ir viena iš jų buvo transplantuota mikrobiota, atlikta transplantacija iš nutukusios pelės, ar ne?
Nutukusios pelės išmatos, sakykim, buvo transplantuotos. Tai po kažkurio laiko ta pelė irgi nutuko. Tai natūralu, kad mes įgijam, galim įgyti ir galim įgyt tą kolonizaciją tų bakterijų. Ir mūsų bak mūsų mikrobiota dažniausiai jinai a keičiasi ne dėl kažkokių įgimtų dalykų, bet dėl įgytų, bet tam tikrų žarnyno ligų tikrai yra su genetine predispozicija. O tai dabar palauk, tu sakai įgytų, tai nuo kokio amžiaus aš turiu blogai maitintis, nes nu vaikystėj mes tikrai ten ką tėvai duoda, tą ir valgom.
Šiaip mes patys nesirenkam. Plius dar kieme iš draugo kažką paragavau tenai, dar mokykloj kažką suvalgiau, ten nieks nekontroliuoja tai bandelę, tai čipsus, tai dar kažką. A, ar mūsų organizmas formuojasi jau nuo pat vaikystės? Ar, pavyzdžiui, yra tam tikras amžius, kai labai svarbu yra atkreipti dėmesį į mitybą. Tai formuojasi, aš kaip ir sakiau, nuo pat gimimo. Mes gimstam, mumis kolonizuoja. Tada labai priklauso, aišku, ir ar mūsų, kaip sakau, mama mumis maitina, ar pieno, ar ten mišinukai yra, tai irgi labai turi tos įtakos žarnyno kolonizacijai, ar ne, mikrobiomo formavimuisi, sakykim, e, augant toliau, darželiai, mokykla, tai natūralu, kad tas maistas, nu, dabar bent jau stengiamasi, kad būtų kiek tik įmanomas sveikesnis tiek darželyje, tiek mokykloj.
tikrai jau ten stengiamasi susižiūrėti, e, kad vengti tų visų, bet, nu, vis tiek tu vaiko nesužiūrėsi, ypač didesnio, tai natūralu, kad jis gali ten ir suvalgyt kažką ir nesveiko, bet labiausiai gal sakyčiau ne tiek, kiek mityba, bet kiek mūsų ligos, kuriuo mes persergam, e, tai gali keisti tą vat mikrobiotą ir kardinaliai išderinti virusinės įvairiausios infekcijos, imuniteto, sakykim, nusilpimas. Aišku, tai irgi vedasi į tai, kaip mes maitinamės, ar ne? Nes tai irgi stiprina mūsų imunitetą. Sakykim, jeigu mes valgom beleką, belekaip, bet kada, tai natūralu, kad organizmas negauna reikiamų resursų, tam kad galėtų ta visa mūsų imuninė sistema kontroliuoti visą organizmą mūsų, sakykim, ir apsaugoti nuo sukelėjų, nuo bakterijų.
Bet pagrindinis gal momentas vat yra kaip susiformuoja ir kodėl jinai skirtingai susiformuoja. Tai ne tik dėl tos pakitusios mitybos, bet ir nuo to, kuo mes persergam visame tame amžiuje, ar ne? Darželis, mokykla, sakykim, tai kuo daugiau persergam geriau ar kuo mažiau persirgam geriau? Tai va čia kaip ir pažiūrėsi. Tas pats kaip ir su parazitais, ar ne? Sakykim, tai dabar vaikas a turi ten, sakykim spalinių, nu tarkim, nes ten rankų nenusiplovė, kišo rankas į dirvožemį su maistu, viskas per burną ir užsivedė.
reikia paragauti, nes tai yra, nu, pasaulio pažinimas. Tai dabar iškart skubėti tą vaiką gydyti, nukirminti ir taip toliau. Tai jeigu tu ten jį prižiūrėsi ir jis tikrai tu esi garantuota ar garantuotas, kad daugiau tas procesas nepasikartos tas ratas, tada taip, bet tu nesi garantuotas, nes gali vėl tas procesas susivesti. Tai ar dabar iš karto skubėti gydyti? Na, aš labai abejočiau dėl to, kad vis tiek tie dalykai jie am leidžia mūsų imuninę sistemą užsivesti ir leidžia po kažkurio laiko atpažinti, kad vis dėlto tai yra patogenas, į kurį aš galiu gal taip ūmiai ir nereaguoti ir tai stiprina kartu ir mūsų tą imuninę sistemą.
Tai tu dabar čia taip tokį akmenį metei super mamyčių daržą, kurios paskui vaikučius bėgioja tenai, neduok Dieve į kiemą išeis, palies ką nors, neduok Dieve namie ant grindų, neduok Dieve tenai paims rankom, ten palies ir taip toliau. Ir aš iš karto prisimenu savo vaikystę. Aš šiaip buvau žiauriai laukinis. Aš kieme ten viską darydavau, lakstydavau, bet mano mama buvo nu žiauri pedantė. Ir spėk, kokia alergija man išsivystė. Dulkių. Nu va, matot, nes tiesiog ant tiek buvo švaru namuose, kad aš ateidavau, kur yra dulkių, taip aš čiaudžiau, čiaudžiau, sloga, viskas, man šakės, suprantu, nes imunė sistema neatpažino.
Taip, taip. Ir aš po to, kai jau pradėjau vienas gyventi, aš aišku, nu, tiek nesitvarkiau. Praėjo kažkiek laiko, metai kiti ir aš pripratau. Taip, sumažėjo sensibilizacija, įsijautrinimas sumažėjo. Taip, bet tai buvo vat ir dar kitas dalykas pamenu, tai mama mane rengdavo visą laiką, nu jau šiek tiek ten atšala plius penki jau atrodo šalta, jau aprengia taip šiltai, kad aš šlapias vaikštau. Trys skirtingi rūbų komplektai. Būtent ir aš dar daugiau sirgdavau, nes imuniteto visiškai nebuvo. Man atrodė šiek tiek šaltuko ir aš jau susirgdavau.
Tai vat aš ir noriu ką paminėti, kad mes per daug steriliai ir per daug perdėtai auginam savo vaikus. Žodžiu, šiek tiek paprasčiau reikia žiūrėti, kad jiem gautų viską iš apskritai viską gyvenimui reikia žiūrėti šiek tiek paprasčiau ir nenueiti į kraštutinumus, nes dabar tai, ką pastebiu, tai ar suaugęs, ar ar vaikas labai nueinama į kraštutinumus. tai, ką aš vaikystėj įpratęs buvau valgyti pagal tai suformuotą mikrobiotą. Ir, tarkime, po to aš išgirstu iš mitybos visokių specialistų, dietologų, gurų, ten man reikia taip valgyti, taip, bet aš pripratęs visą gyvenimą valgyt tą maistą ir tas pokytis irgi gali turėt neigiamo kažkokio tai poveikio mano organizmui.
Jeigu pradėsite laikytis pagal guru ir pagal dietologus, nors visą gyvenimą valgiau savo mitybą, jinai pasikeis. Jinai pasikeis. Netgi buvo viena klinikinė studija yra padaryta, sakykim, sportininkas žmogus, ar ne? Buvo jo grynai konkrečiai individualaus atvejo buvo sekama mikrobiota. Kaip jinai keičiasi? Netgi nuo sporto. Tai buvo tiriamas nuo sporto stiliaus, ne nuo aktyvumo pačio. Jo, nuo aktyvumo. Aktyvumo, kai mažiau, daugiau sportuoji. Taip, taip, taip. Ir jeigu neklystu, jis buvo bėgikas, nu, tų ilgų distancijų bėgikas ir tiesiog treniravosi ir buvo sekama ta mikrobiota.
Tai net buvo pastebėta, kad per dvi savaites mikrobiota gali ne tai, kad kardinaliai pasikeisti, bet tos esminės bakterijos, dabar aš jų tikrai neįvardinsiu, kurios ten konkrečiai, bet jos tikrai gali pasikeisti. Jų gali arba padaugėti, arba sumažėti netgi nuo pernelyg didelio fizinio aktyvumo. Tai išeina, kad jeigu norime jaustis stabiliai gerai, tai turėtume gyvent stabiliai vienodai. A realiai turėt savo kažkokią rutiną, įpročius ir visa kita. Būtent, būtent turėt tą tokį viduriuką. tą savo viduriuką nusistatyti ir neeiti į labai didelius kraštutinumus, nes tada natūralu, kad organizmas iškart gauna stimulą tokį kaip šoką, reakciją, aha, kažkas pasikeitė, kažkas ne taip, kaip visada, ne taip, kaip įprasta ir iš karto užsiveda visas mechanizmas.
Tai reaguoja ir mikrobiotai, ir imuninė sistema, mūsų visa ir nervų sistema, nu, visos organų sistemos pradeda reaguoti. Ir vat sakau, tas pokytis, jis galimas, jeigu mes elgiamės labai drastiškai. Niekada nereikia elgtis drastiškai. Pirmiausia turime viską daryt palaipsniui, įvedinėti po truputį. Žodžiu, visi tie, kurie nusprendžia nuo pirmadienio pradėsiu viską keisti, tai yra blogiausia, kas gali būti. Nu čia toks jau labai kraštutinumas, bet dažniausiai arba tai neįvyksta ir bus kažkada kažkur tais, arba jeigu įvyksta, tai po to, po kelių mėnesių vėl sugrįžtama prie įprastinių dalykų.
Taip, taip, taip. Nu jau čia v čia tokie jau turbūt 1%, kuris jau taip jau pasiryžta padaryti labai mažai. Taip. A, na, tai dabar apie nepatogias temas ir taip giliai. Gerai, taip, bet taip vat giliai, kad žmonės suprastų, kad apie tai normalu kalbėti. Tai pirma apie pilvo putimą ar kvapas, kur, nu, aš nežinau, kokį čia žodį pavartė. O koks yra medicininis žodis bezdėjimui, nes tai meteorizmas, dujų kaupimasis pavadinkim meteorizmas. Dujų išleidimas. Nu tiesiog dujų išleidimas. Gerai, gerai.
A, ar dujų išleidimo kvapas mum ką nors signalizuoja? Tikrai taip gali signalizuoti, kad prasidėjo rūgimo, puvimo procesai ir tas, nes būna be kvapis, o būna labai su dideliu kvapu. Taip, taip. Tai reiškias, jeigu jau toks su kvapu, ar ne, toks, kaip sakau, supuvusiu kiaušinių kvapo jau tos dujos, tai natūralu, kad jau mūsų žarnynas duoda tokį ženklą, kad fermentacija ten kaip reikiant įvyko. Ai, tai nevalgom fermentų, bet fermentuojam viduj. ten įvyko. Taip, bakterijos, reiškia, sureagavom jiems labai patiko.
A dažnai tai būna ir nuo tų visų angliavandenių mes padauginam, nes jos ten labai mėgsta, ypač tam plonajam žarnyne, kur ten vyksta ir maistinių medžiagų siurbimas e pagrindinis sakykim ten vyksta visas tas skaidymas, tai joms ten labiausiai patinka tą daryti ir jos tiesiog nu gamina, išskiria tas dujas, kurios kaupiasi ir po to kažkokia vienokia ar kitokia forma turi išeiti. Bet čia geras ar blogas dalykas, kad tai vyksta? Jeigu tai yra toks va kaip epizodinis sakykim, nu kažką vat ne taip suvalgėm, tai viskas tvarkoj.
Bet jeigu tai tęsiasi ir nu visąlaik tas meteorizmas, tas išsipūtimas, nemalonaus kvapo e yra tos dujos, tai jau reikėtų, manau, kad sunerimti ir pagalvoti, ar mes tikrai teisingai maitinamės. Visų pirma pastebėti nuo ko tai vyksta. Taip, pastebėt tiesiog nuo ko vyksta. Galbūt vat suvalgėt vieną produktą, viskas gerai, suvalgėt kitą ir jį valgot pastoviai ir vis atsiranda tos nemalonaus kvapo dujos. Tai tiesiog atkreipti ir pabandyt eliminuot. Nu tiesiog išimti iš mitybos ir jeigu viskas susiderina, susitvarko ir viskas kaip įprasta, nes natūralu, kad mes turime išleisti dujas, nu mes negalim jų kaupti, negalima savyje laikyti.
Nu tai be abejonės, kad ne. Dėl to, kad vis tiek nu pertempėm mes savo žarnyną, nes aš kodėl klausiu, nes turėjom čia pokalbį su psichologu. Taip. Ir vienas iš klausimų buvo iš moterų į vyrų pusę, kad sako sėdi sau ant sofos ir bezda sako: "Nu kiek aš gal?" Tai galėtų palaikyti ir nueit į tualetą. O dabar čia ne. O, o vyras jai atsako, sako, laikyti nesveika reikia iš karto. Tai dabar kaip iš iš karto tai gal nereikia, bet yra tam skirtos vietos ir jeigu yra galimybė, tai tiesiog nu nesukelt diskomforto šalia sėdinčiam ir nubėgti iki tualeto.
Tai tiek laikyt galima, ane? Bet jei O kiek nepatartina laikyti? Nu, esu koncerte, pavyzdžiui, ir ten teatre kokiam ir valandą dvi savyje laikyt gerai ar nėra gerai iš tiesų, nes iškart atsiranda diskomfortas, atsiranda pertempimas, spazmai ir po to netgi būna tokių situacijų, ką aš iš pacientų girdžiu, kad sako: "Nu taip užlaikiau ir ne kartą, kad atsirado labai stiprūs apatinės pilvo dalies skausmai, kur net po to nei jokie espumizanai, nei jokie spazmolitikai niekas nepadėjo ir netgi reikėjo kreiptis į priėmimą.
Tai čia tiesiog jau tas toks valandinis ilgalaikis išlaikymas. Tai geriau gal atsiprašyti ir tiesiog išeiti į tualetą, kad ir koncerto metu ar ten teatro metu ar ten kino filmo metu, bet nesukelti sau papildomų problemų, nes matot tos dujos, jos vis tiek kaupiasi ten, kumuliuojasi, kaip čia pavadinti, sumuojasi. Tai jeigu mes jų neišleidžiam, tai po to vis tiek galim išderinti ir žarnyno veiklą, visą funkciją. O tai čia rimta. Nu tai čia panašiai kaip ir su vidurių užketėjimais yra.
Tai jeigu mes nieko nedarysim ir tos išmatos toliau kaupsis, turėsim žarnų nepraeinamumą. Gyvenimas pilnas pagundų, o ypač saldumynams. Net laidos metu. Nenorėdamas vartoti daug cukraus, visada renkuosi alternatyvą: proteino batonėlius. Taip aš ne tik mėgu saldumu ir desertu, bet gaunu reikiamų baltymų. net 20 g iš vieno batonėlio. Beje, jie tinkami po ir prieš treniruotę kelionėse, kaip saldus kanėstas po vakarienės. Jau kartais vakare taip norisi kažko saldaus. O skonių, kaip matot, patys išsirinks kiekvienas. Gerai, pasistiprinau, padedu į šoną ir grįžtam atgal į pokalbį.
Tai gerai, pakalbėkime apie tuštinimąsi. Puiki tema. A tabu tema, apie kurią niekas nekalba kažkodėl. Tai atrodo, nu, jau mano pacientai visi su manim kalba. Su jumis taip. Bet bet žinot kaip būna. sako, man atrodo, mano moteris į tualetą nevaikšto. Niekada nemačiau, kad eitų į tualetą. Sako, kada jinai nueina? Tai a apie tuštinimąsi, ką sako išmatos apie mūsų sveikatą. A matom va tai, kas yra tualete, nes žinot sako, kad išmatos turi kaip bananas išeiti. A sklandžiai, a viena forma, be kvapo, be nieko.
Va, čia yra gerai. O kaip iš tikrųjų tai turi būt kažkoks tai vis tiek būt, ar ne? Tai vat papasakit žiūrim į tualetą, ką mes ten turim matyti, kas yra gerai, kas yra blogai. Tai vat apie tą bananą, kur papasakojot, tai kaip ir laikom normą, ar ne? Minkštos, lengvai išeinančios, be jokių kažkokių stangų, be kraujo, priemaišų, lengvai nuo klozeto nusiplaunančios, sakykim, nereikia ten visą laiką gramdyti, ten nematom nuleisdami vandenį. Nu tikrai ne kiekvienas atvirai pasakius pasakysiu pasižiūri, bet tie kas pasižiūri, o reikėtų tą daryt?
Nu šiaip reikėtų iš tiesų reikėtų atkreipti dėmesį vis tiek nuleidžiant vandenį, kad kaip jos atrodo, nes tikrai ne visi ne visi tą daro. Paklausia, tai kokios jūsų išmatos, kokios konsistencijos? Sako, ką aš žinau. Tai sakau, tai žmonos gal paklauskit, nes dažniausiai dažniausiai vyrai, kai ateina į konsultaciją, tai jie arba žmoną atsiveda, arba žmonai skambina. Žodžiu, nu, pasiteiravo, tai kokius aš ten vaistus geriu arba tai kas čia su manim vyksta. Tai, nu, būna tokių kuriozinių situacijų tokių, kaip sakau, juokingesnių.
Vyrai ne tokie atidūs, ane, savo sveikat, jie nelabai atidūs, atvirai pasakius. Nu, yra visokių, aišku, tų variantų. Čia tokie gal irgi daugiau kraštutiniai, bet tikrai ne visi žmonės atkreipia dėmesį. Tai va, tiesiog tos minkštos, lengvai nusiplaunančios, be jokių stangų pasituštinus, be kraujo priemaišos, be jokių gleivių, tai yra kaip ir norma. OK. Bet jeigu mes turime sakykim a tokias išmatas kaip spyriukai, nu tokie gumuliukai, ar ne? Ir ten tikrai reikia papildomų stangų išsituštinti, yra sunku tą padaryti.
E reikia papildomų priemonių ar ten, sakykim, kojas pakelti, kad išsituštinti, ar ten jau kažkokių papildomų intervencijų. E tai tos kietos tokios kaip gumuliukai, išmatos jau mums duoda ženklą, kad tikėtina pas žmogų yra vidurių išketėjimas. Arba jis geria per mažai skysčių, arba jis, sakykim, per mažai to skaidulinio maisto valgo, arba per mažai fizinio aktyvumo. Galbūt darbas yra sėdimas. E, gal yra tikrai ir kažkokie struktūriniai pačios žarnos pakitimai, dėl ko jie neleidžia įsturtint. Gal žarnynas yra prailgėjęs, gal jis gimė su tokia žarna ir ten kaupiasi tos išmatos ir sunku išsituštint.
Tai va tos tokios kietos, kaip spyriukai, kur sunku išsituštinti ir kartais netgi pastebima kraujo ant tokių išmatų, ypač valantis, sakykim, su popierium. e, tokio šviežio kraujo likučių pasimato, tai netgi tokie atsiranda kaip ir išrangės įplėša, nes, nu, natūralu, kad išmatos yra kietos, sunkiau jas reikia išstumti ir įplyšta ta gleivinė, kuri ir taip yra jautri. Tai va ten pasirodo jau kraujo. Tai ženklas yra, kad turim jau įplėšą galbūt hemarojų, tai yra tuos tokius nuo išsiplėtusius veninius mazgus, kuriuos irgi padirgina keliaujančios išmatos ir jie gali pakraujuoti.
Ir turime tikėtiną jau vidurių užkietėjimą ir gal netgi tą vadinamą lėtinį, chroninį tokį vidurių užketėjimą. Dabar jeigu mes turime išmatas, kurios riebios, sunkiai nusiplauna nuo klozeto, tokių kaip ir neapvirškinto maisto likučių stebim, sakykim, tose išmatuose, tai reikėtų mums pagalvot, o gal mūsų kasa nefunkcionuoja. Čia toks, kai papasakojot, tai toks jausmas. Žmogus riebaus maisto prisivalgęs, žinot, kur ten riebios picos prisėdę iš vakaro, dar ant viršaus rieštutų sviesto įkalė, ledų ir tenai va tada išeina toksai visas marmūzas.
Taip, taip. Būna ir tokių situacijų, bet jos būna vien momentės. Mhm. Bet jeigu mes pastoviai tą matom, kurios priklauso nuo mitybos, taip, priklauso nuo mitybos, tai jeigu tokios vien momentės, tai tai natūralu, kad tikėtina nuo prieš tai suvalgyto maisto ar ten dieną prieš ar dvi dienos prieš. Bet jeigu mes tą pastoviai atkreipiam dėmesį, kad, nu, visą laiką reikia grandyti tas išmadas jau nesvarbu, ką tu valgei, visą laik to nefirškinto nefirškinto maisto tokių kaip liekanų atplaišų tokių stebim.
Jos tokios, nu, nėra pilnos konsistencijos, tokios lyg į tirštesnę pusę. Tai natūralu, kad turim pagalvot, kad galbūt mūsų kasa negamina pakankamai fermento. Tai dažnai būna cukrinių diabetu sergantiem žmonėm, nes kasa yra dvigubas organas, kuris atsakingas ir insulino apykaitoje, ir virškinimo funkcijoj. Ir jeigu, kaip sakau, trinka viena funkcija, dažniausiai trinka ir kita funkcija, ypač tiem žmonėm, kuriem jau yra ilgalaikis tas cukrinis diabetas. Tai dažnai vat atlikus kasos elastazį išmatuose matom, kad yra tikrai kasos funkcijos nepakankamumas ir deja, bet tokiais atvejais pacientams jau tenka gerti kasos fermentus papildomai kiekvieno valgio metu.
Tai čia tie mezimai visokie ar čia pankretinai visi pankretinai, taip papildomai ten sakykim pagrindiniai valgiai, didesnę dozę mes ten paskiriam tarpuose užkandžiai mažesnę dozę, bet čia toks atrodo nekaltas vaistas. Nu čia kaip ir fermentas natūralus. Jis iš tiesų tai yra ir tie kiaulių vadinami fermentai, ar ne? Jie yra ganėtinai panašūs kaip žmogaus. Tai netgi ilgalaikiai perspektyvai vartojant kažkokių, kad būtų šalutinių reakcijų Mhm. nu nėra pastebėta netgi ilgą laiką, sakykim, vartojant. O dar koks nors tipas yra?
Eš. Išmatu taip, dar yra tai viduriavimas. Ai tai bet čia jau kai kai vandenukas bėga jau nebūtinai kai vandenukas tai tas viduriavimasis jis gali būti ir tas kaip sakau į tirštesnę pusę bet tas ir ir vandeningas tai vandeningas aišku ilgalaikis susitęs atsiduriavimas tai gali būt ir bakterinės kilmės, tai gali būt ir alerginės kilmės, nes, nu, jeigu suvalgai tu maistą, kuris yra tau kaip alergenas, tai natūralu, kad tavo žarnynas sureaguos ir bandys jį kuo greičiau eliminuoti ir pašalinti.
Tai žmogus keliaus greitai, skubiai į tualetą ir bandys viską pašalinti lauk. arba tie vadinami, kur sakiau pradžioj laidos, klosterriidum deficilė sukelti irgi viduriavimai, jie gali būt vandeningi. Jeigu jau kraujo mes pastebim, tai jau tikrai yra, nu, toks alarmas ir ženklas, kad žmogaus sunerimk, tai nėra gerai, nes tikėtina jau ten yra gleivinės pažeidimas, jau yra a plonosios ar storosios žarnos gleivinės pažeidimas. Mes turim uždegiminę žarnos ligą ir tada jau tikrai jau yra, kaip sakau, ženklas kuo skubiau pasistengti papulti pas gydytoją specialistą ir pasitikrinti, ar tikrai nėra uždegiminės žarnos ligos, ar onkologijos nėra galų gale.
Nu, kraujas iš esmės visą laiką skamba pavojing toks, nu, kaip alarmas jau. O spalva ką nors indikuoja, nes mes pagalvojom apie konsistenciją dabar. O kaip su spalva? Tai spalva, pavyzdžiui, labai priklauso, jeigu tu turi tulžies latakų, tarkim, ligas ar ten tulžės puslės akmenly ar ten, sakykim, akmenys būna kartais užkemš ir tulžies latakus, tai išmatos gali pakeisti savo spalvą ir gali jos tapti tokios, na, baltas kaip molis, pavadinkim taip, tokios baltos, šviesios tokios, sakykim, tos išmatos. Kartais mes galim pastebėt atvirkštinį efektą, kai, tarkim, žmonės neturi tulžies pūslės, nes, nu, yra kai kuriem žmonėm jinai pašalinta dėl tos pačios akmenligės, tai tada nėra kur kaupt tos tulžies, bet tulžį tai kepenis gamina toliau ir gaunasi toks kaip nuostrūuvis.
reiškias, tos tulžies prigaminamas perteklius, jis patenka į žarnyną ir tas išmatas, kaip sakau, praskedžia tuo tokiu žalsvai gelsvu turiniu. Ir kartais žmonės sako, nu, tualete tai toks kaip niekada neformuotos išmatos ir toks žalsvai gelsvas a turinys. Tai vėlgi ženklas, kad kažkas tai vat yra su ta tulžies apykaita ir reikia mums pasigilinti detaliau, kodėl taip yra. Gal mes galim kažkaip pristabdyti, gal mes galime paskirt medikamentą, kad sureguliuoti tą tulžies visą apykaitą. Jeigu mes pastebim tokias juodas, nemalonaus kvapo, tokias, kaip pasakyti, kaip smala, pavadinkim tai angliukai.
Nu, tokios labai jau apie tą kvapą tai, kaip sakau, visas skyrius žino jau jeigu yra melena ta vadinamoji, tokios juodos, keystos, nemalonaus kvapo išmatos, kaip smola sakau, atrodo, tai jau visi žino, kad kažkurioj palatoj yra melena. Tai signalizuoja, kad yra kraujavimas iš viršutinės virškinimo traktų dalies. Tai gali būti iš stemplės, iš skrandžio, iš dvikapiirštės, iš viršaus. Jeigu mes matom raudonas išmatas, toks kaip šviežias kraujas kartu susimaišę su išmatom, tai signalizuoja, kad tikėtina kraujavimas yra iš apačios.
Reiškias kraujuoja iš storosios žarnos arba iš galinės plonosios žarnos arba iš tos pačios išangės, ar pavyzdžiui hemoroidinių mazgų kraujuoja. Ir tikrai žmonės labai įsigąsta. jie kažkaip neišsigąsta tos tokios juodos spalvos, bet jie įsigąsta to kraujo. Tai dažniausiai visi tie pacientai jau atkeliauja tikrai pas gydytoją. Jeigu mes turime, tarkim, formuotas juodas išmatas, bet tikrai nėra kraujavimų būdingų požymių, nu, tarkim, hemoglobinas geras, žmogus darsi neseniai pas šeimos daktarą tyrimą, nieks ten nekrenta, nėra pablyškęs, kažkokio bendro silpnumo, nuovargio neturi, bet jos tokios, na, kietos kaip akmuo.
Dažniausiai tai būna pacientai, kurie, pavyzdžiui, na, jų mityba nėra pilnavertė. Jie, tarkim, atsisakę yra ten mėsos valgyti, nevalgo raudonos mėsos, tai tas geležies truputį pasisavinimas jiems yra sudėtingesnis, tai kartais jiems tenka vartot geležies preparatus papildomai ir būna tos išmatos nusidažo juodai. Nu ir aišku jie kartais irgi išsigąsta. Prieš tai nebuvo mano išmatos, buvo normalios, dabar kažkodėl juodos, gal aš čia kraujuoju. Tai nereikia iš karto gąsdintis, kad ten jau yra jau kraujavimas kažkoks iš viršaus, bet tiesiog nu atkreipt dėmesį, kad vartojat jūs geležį ir geležis tiesiog nudažo tas išmatas tokia juoda spalva.
E vieniem sureaguoja įvairiai, vieniem užketėja viduriai, kitiem kaip tik pradeda viduriuot. Ne visi tą geležį toleruoja ir ne visi gali gerti. Tai kartais mes ieškom kitų alternatyvų. Taip. O tai kokia normali spalva? Ruda. Šviesiai tokia ruda, sakykim, į tamsiai tokį rudumą turėtų būti. Žodžiu, ruda spalva, taip, bananas, viskas aišku. Taip, dabar rūdas kiek kalbėjom, o taip paprastai apie rūdas bananas lengvai, gerai nusip nusiplaunantis ir visais yra tvarkoj. Taip, taip, taip. Kiek žmogus savyje nešioja išmatų kiekvieną dieną?
Pavyzdžiui, kai mes ruošiam, sakykim, storą žarnyną prieš kolonoskopiją, dieną prieš ir žmogui dar reikia tris dienas laikyti specialios mitybos, ten dietos, nevalgyt visokių ten produktų, kurie turi sėklų, lobelių, ten visokių sultinių ten riebių negerti, taip toliau, nes sunkiai labai žarynno pasišalina. Tai kai jis dar tris dienas pasilaiko tokios mitybos ir dar dieną prieš nevalgo nieko, geria specialų tirpalą, kuris nu išvalo visą tą žarnyną, tai sako: "Nu, bet daktare, kaip aš puikiai jaučiuosi." Sako, 2 kg nukrito man ir sako: "Ar galėčiau dažniau pavartot?"
Sakau, oi, tikrai ne. Nu, tai galim taip reziumuoti, kad apie 2 tr kogram mes nešiojam su savim visą laiką. Nu, tikėtina, kad turbūt taip, bet sakau, nu, labai labai individualu, nes ir nuo žarnyno ilgio priklauso ir nuo to, kai kokie tie mūsų tuštinimosi įpročiai. Tai tada kitas klausimas, o tai kaip dažnai mes turėtume tuštintis? Nes a žmonės, kaip ir jūs pasakėt, jiems normalu, nes jie tai pripratę, bet o kas yra gerai ir kas yra kada jau yra ženklas, kad nu jau reiktų susirūpinti, kažkas yra negerai, kad aš taip retai tuštinuosi.
Tai jau ženklas būtų, jeigu į savaitę kartą, į savaitę kartą, į savaitę kartą ir jeigu dar šalia yra va tie spyriukai vadinamieji, kur tikrai reikia stangų, reikia išsituštinti sunkiai, reikia pagalbinių priemonių, sakykim, tai yra jau ženklas, kad nėra gerai. Vienas du kartai per savaitę jau reikėtų tikrai sunerimti, kad tai tikėtina yra vidurių užkietėjimas jau, nes trys kartai per savaitę laikom normą, trys kartai per dieną irgi norma, kartais ir penki, ir šeši netgi būna norma, jeigu tos išmatos formuotos, jos nėra nėra kažkokios skystos ten su krauju, sakykim, bet nėra taip, kad norma atsirado dėl to, kad a bandot atitikti šiuos laikus.
Aš esu girdėjęs iš a šeimos tokio pažįstamo, kuris yra gastroenterologas, jisai man yra sakęs, kad žmogus iš esmės turėtų tuštintis kaip ir šuo. Pavalgei vieną du kartus į dieną, sako, būtų idealu. Nu, bet sako, dabartiniai laikai, dabartinis maistas, darbo sėdimas, taip toliau. Ir nu mes tada jau pateisinam, kad bent jau kartą ten į dvi dienas, nors iš tikrųjų grįžtant 20 30 metų atgal būtų gerai kelis kart į dieną. O kaip iš tikrųjų? Vat jūs sakot du kartus į savaitę jau gerai, nu bet gal nėra taip jau gerai.
Tai čia, kaip sakau, paliekamas tas toks a saugus intervalas. Saugus intervalas, kol dar nesergi dar, kol dar nu to reiškias tu sugebi kontroliuoti tą savo, kaip sakau, žarnyno veiklą ir jinai dar funkcionuoja, bet tos ribos, jos vis tiek kažkokios turi būti. Galbūt ateityje jos irgi keisis, nes, nu, viskas keičiasi, mes evoliucionuojam ir ir mūsų mityba, ir gyvenimo būdas, ir, kaip sakau, ir tas streso lygis, nu, viskas čia yra susiję ir fizinis aktyvumas. Mes kadangi dažniausiai jo neturim ir, kaip sakau, užsidarom ten nuo štuonių iki penkių ir dažnai tas darbas pas daugelį yra sėdimas ir yra prabanga, kaip sakau, turėti tą pertrauką išeiti prasieiti prasivaikščioti.
Tai natūralu, galbūt kažkada ta norma bus ir vienas kartas per savaitę. Ar jūsų valikliai pralaimi kovą su nešvarumais ir smirda kaip chemijos fabrikas? O gal jaučiate nemalonų jausmą ant rankų, kuomet išplovėte indus? Sonet tai superherojus, kurio jūs ieškojote. Nuo 1977 metų Setia ekologiškas valymo priemones, kurios rūpinasi namais ir gamta bei saugo natūralius vandens išteklius. 100% biologiškai skaidžios be toksinių medžiagų. Jos yra švelnios jūsų jautriai odai, vaikams ir net augintiniams. Su natūraliais kvapais jos pašalina riebulius, kalkes, dėmes, o koncentratas taupo pinigus.
Kodėl Sonet? Viskas labai paprasta, nes švara neturi kenkti nei jums, nei mūsų planetai. Tai tvarumas ir kokybė viename. Investuokite į švarą be rizikos, o gamta jums padėkos. O mes grįžtam atgal į pokalbį. Tai tu, Evelina, kaip gydytoja, nežiūrint imčių ir bandymų prisitaikyti prie iš praktikos, kaip turėtų būti? Nu gerai žmogus tarkim sportuoja aktyviai, sakys: "Gerai, aš pakeisiu darbą, aš dienos metu eisiu, pasportuosiu, gerai, aš pakeisiu mitybą, bet aš noriu, kad mano žarnynas būtų toks, kad aš gyvenčiau 100 metų ir neturėčiau jokių problemų.
Tada kaip aš turėčiau tuštintis? Tai aš iš savo asmeninio pavyzdžio galiu pasakyti ir iš to, ką matau iš savo pacientų ir iš jūsų šeimos draugo, tai sveikiausia būtų tikrai pavalgėm, po poros valandų einam pasituštinti. Tai čia būtų idealiausias atvejis. Ir iš tiesų yra tokių žmonių grupė, kur, tarkim, jie pavalgo pusryčius ir žiūrėk jau jie į tualetą bėga. Jo, tai čia yra tikrai sveikintina. Tai yra, tai yra gerai. Reiškias, a, visa funkcija, visa ta medžiagų apykaita, jinai vyksta kaip laikrodukas.
Niekas neužsistovi, niekas neužsibūna pavalgiau pasisavinau iškeliavo. Nu, tai toks procesas ir yra. Tai čia būtų idealiausia, idealiausia, kas gali būt. O psichologinė būsena gali padaryt įtaką užketėjusiems vidurams? Tikrai taip. O dabar ai, gerai parodei tą išsipūtusį pilvą. Man visą laiką įdomu, kiek žmogus gali valgyti a kol nesprogs, jeigu jisai, pavyzdžiui, turi užketėjusius vidurius ir nesituština ir tuo nesirūpina. Ar yra kažkur riba? Nes yra tokių žmonių, kurie tipo, nu, taigi čia norma ir toliau valgo daug to maisto ir ten realiai pučiasi tas pilvas kietas, kai akmuo skrandį ištampo dar.
Skrandį ištampo. O yra kiti a kurie atvirkščiai nesituština ir tada išvis užriša, aš tada nevalgysiu, išvis nevalgysiu ir nieko nevalgo ir tada iš viso yra apribojęs skysčius. Nes greičiausiai ir neturi įpročio gerti skysčių, dėl to ir kietėjate vidury. Y pač vyresnio amžiaus pacientai, pas juos troškulio jausmo to nėra. Nėra, ane? Jie labai mažai tikrai vartoja skysčio ir, tarkim, kai įeina pro duris garbaus amžiaus pacientas ar pacientė, tai aš jau galiu net pasakyti dėl ko pas mane atėjo.
Net nepaskaičius siuntimo šeimos skaityto ir sakau, tai vidureikia atėjęs. Sako taip, nes mažai juda dėl visų stuburo dalykų. sąnarių dalykų. Dažniausiai būna jau, kaip sakau, sudėtingesnis tas judėjimas. Kiti būna kartais ir neįgalio vežimėlę, tai jiems sudėtingiau judėti. Ir blogiausia situacija, kad jie negeria, jie negeria skysčių, tada ir inkstų funkcija blogėja, ir obstipacijos atsiranda, vidurių iškietėjimai. Tai tikrai yra žmonių, grupė, ypač vyresnio, kad jiems dingsta tas troškulio jausmas ir tu ten gali daryt ką tu nori, jie negers ir nu nėra iš ko išmatų formuot.
Kiek laiko gali būti vidurių užkietėjimas toleruojamas? Nes yra tokie, kur žmonės, kurie vat, kaip sakot, vieną kartą į savaitę nueina, bet jie taip gyvena. Taip, tarkime, kokios gali būti pasekmės? Nes čia dabar, nu, įsivaizduojat, gal tenai, nežinau, išsiskiria kažkokie tai dalykai, žarnyniai ir ten gali po to susirgti kažkuo tai tenai dėl to, kad nesituštini, nes visa tai stoj, nes nu anksčiau sakydavo reik tuštint, nes ten viskas pūva. Mhm. M ten vat visi tie tavo tos išmatos viduje yra ir jos tau ten skleidžia kažkokias bakterijas, dar toksinus ir taip toliau.
Tai vat a kokios gali būti pasekmės ir kiek laiko mes galime toleruoti tą vidurių užketėjimą, kuris jau nu gali būti labai rimtas a nežinau, ligos susirgimas ar kažkas panašaus. Turėjau pacientę, kuri toleravo net tris savaites ir tai čia net tris savaites, net tris savaites. Tai čia tikrai yra vau. Vau. Ne tris savaites, ta prasme, jinai tris savaites nebuvo nuėjusi į tualetą. Taip, tris savaites. Vau. Bet čia vėlgi klausimas, kiek yra tame tiesos, nes, nu, tu tris savaites nebūni su tuo pacientu namie, bet jinai taip teigia ir jos artimieji teigia, nes kartu su su artimuoju atvyko, kad tris savaites.
Tris savaites, rimtai, tris savaites. Tai sakau, o tikrai nebuvo vėmimo kažkokio, nes nu natūralu, kad per kažkur tais tos išmatos po to tas turinys turi keliauti. Tai būna, žinot, kai žalų nepraeinamumas, tai žmonės ir vemia, ir vemia išmatomis, turiniu tuo vemia visu. Tai būna ir tokių situacijų. Pirmą kartą girdžiu šitą, tai tas vadinama gastropstazė vadinamoji, kai jau ten užsistovi, viskas net skrandyje ir tau reikia įvesti zondą dekompresinį, tam kad viską jau ten pašalinti lauk. Bet vėlgi tos trys savaitės, tai tada klausiu, o tai jūs kažką bent valgėt per tas tris savaites, nu kokia ta mityba buvo?
Tai sako: "Aš kaip žvirblis valgau, nu ten nedaug." Mhm. Tai nu gerai, tai jeigu kaip žvirblis, tai sumą sumarom susisumuoji ir galvoji, nu galbūt ir galima tris savaites ištempti be tualeto. O tai sakau, bandė ten klizmavimo ten dar, nu vis tiek sako jo bandžiau niekas nepavyko. Ir po to galiausiai kas padėjo, tai jau ten į priėmimą, aišku, nuvažiavo ir ten tiesiog jau tyrimo metu jau krapštė tas visas išmatas, a, kad galėtų jas pašalinti, nu jau ten mechaniškai, pavadinkim taip, nes pati jinai negalėjo išsituštinti.
Bet jeigu žmogus kas savaitę pavyzdžiui nesituština tai kiek jis metų, metus, du gali ir ta prasme, nu, aš įsivaizduoju, kad žmonės gali, ta prasme, jie susigyvena su tuo, bet kokią tai daro žalingą įtaką sveikatai? Taip, tai žalingą įtaką sveikatai pirmiausia jie taip gyvent gali ir 10 metų. Ir tikrai yra tokių atvejų, sako, aš čia visą gyvenimą vargstu nuo pat mažens su vidurių išketėjimu. Ir ką jie daro? Jie vartoja visokias senas, senos preparatus, arbatos ten žoliniai preparatai, viskas, kas minkština, kas skatina peristaltiką, tam kad išstumtas išmatas lauk, kad galėtų po to savaitės laiko išsituštinti.
Mhm. Tai ką mes turim? Atsiranda pripratimas. Atsiranda pripratimas. gleivinė pripranta, žarna pripranta prie tų, kad ir žolinių preparatų kuriuos beje noriu pasakyti, kad yra daug lengviau perdozoti negu chemopreparatus, nes žmonės galvoja, kad tai yra žolinis preparatas ir ai, čia nieko tokio, kaip sakoma. Jo, tai čia aš dabar išgersiu tos a senos ar ten gysločių arbatos ir čia bus viskas super. Čia vat išsituštinsiu, nu, kad ir vieną kartą, bet čia nieko tokio. Bet kas įvyksta, žarna pripranta ir žarna pakeičia savo struktūrą.
Kai aš darau kolonoskopiją tokiam pacientui, kuris turi, tarkim, 10 metų apstipacijas ir be vaistų, be papildų, be vaistažolių, ne pro kur, tai žarna būna nebe rausva, blizgi, bet jinai būna mėlyna. Jinai būna mėlyna, kaip rašalas. Ir tu tokios žarnos nebeatgaivinsi. Tas žarn ir jisai pasmerktas visą gyvenimą toliau taip vartot. Taip. Taip. Tu pasakai, kad, nu, sorry, bet jūs pasidarėt sau meškos paslaugą. Yra meškos paslauga. Tai reiškias, kad reikėjo kreiptis anksčiau ir bandyti tuo metu nueitinėti nuo tų vaistažolių, nuo tų preparatų.
Aš nesakau gink dieve, kad tai yra blogis kažkoks, bet tai jeigu mes bet ką paimtume ir vartotume ilgą laiką, metai iš metų, tai natūralu, kad tai turės kažkokios įtakos mūsų organizmui. Taip. Tai žarna pakeičia savo struktūrą. Dabar jeigu tos išmatos, kaip kaip tu sakai, jos užsibūna ilgai, tai aišku, kad jos stovi, atsiranda tie rūgimo, buvimo procesai, toksinai gali patekt net į kraujotaką ir gali sukelti uždegiminį atsaką. Reiškias, organizmas pradeda reaguoti kaip į tokį kaip uždegimą. O k kaip tai pasireiškia tie uždegimai?
Tai gali būt tokia neaukšta temperatūra, tarkim, 37 va tokia va laikosi toks kažkoks bendras nuovargis, silpnumas, nes organizmas intoksikuotas. Mhm. Jis intoksikuotas, reiškias, nu patenka toksinu, užsibūna ilgiau. Vėlgi tie patys bėrimai gali atsirast, nu, irgi tokia kaip išraiška, odos išraiška, kad, nu, nesusitvarko organizmas, reikia šalinti, kaip sakau, viską. Aha, nu taip, per veidą ir labai daug yra iš tiesų ligų ir ta pati helikobakter pil bakterija skrandžio, kuri yra patogenė, vienintelis simptomas gali būt tik bėrimį vydė ir tikrai būna kolegos alergologai, dermatologai atsiunčia, kad ištirtume nustatom gydom dingsta bėrimai.
Tai labai oda mūsų irgi duoda tą ženklą, kad su virškinimu kažkas yra negerai. Kas skatina tuštinimąsi? Jeigu nežiūrėtume a tų arbatų, nieko, bet žmogus, tarkim, neturi su tuo problemų, a aš galiu pasakyti, kas man padeda. Ir aš nežinau kodėl, bet turiu fantastinį kažkokį tai dalyką. Tai yra kava. A kava. O jeigu dar su šiek tiek pieno, nors aš toleruoju pieną, bet jeigu su šiek tiek pieno, kava su pienu, dėl to aš mieste stengiuos negerti kavos, nes aš jau žinau, nesvarbu kada aš išgersiu, ryte, vakare per pietus jau reiks ieškot tualeto.
Tai yra kiti sako parūko ir nuo rūkymo jiems atleidžia ir atpalaiduoja. Kokius dar patarimus duotum žmonėm, kurie galbūt vat nori nueiti į tualetą, žinai, pavalgę kažkaip šiandien negaliu. Kažkas keista, pasikeitė, kažkaip nenoriu. Nu, vat aš išgersiu kavos, bam, ir nueinu. Yra dar kažkokie produktai, kurie taip gali padėti? A pastebėjau ir su pacientais, kai diskutuojam irgi, tai kiviai. Kiviai, kiviai. Mhm. O, geras. kiviai tikrai, ypač tie tokie, kur sakau jau tokie pernakę truputėlį netgi. Tai O su odelę valgyti?
Ne, be odelės. Jo, nusilupti odelę reikėtų. Tai kyviai ir netgi tiem, kuriem daugiau, sakykim, į tą tokią vat kietesnę pusę irgi visai gerai suveikia. E, visi tokie džiovinti, sakykim. Ai, nu, sako slyvos, slyvos džiovintos. Tai va, dar šiltas vanduo su citrina, bet jis neturi būti kažkoks čia, jeigu nekyla rūgštis, jeigu citrina neprovokuoja reflio, tada viskas tvarkoj. Tai ant tuščio skrandžio a būtent išgeria su citrina tokio šilto vandens ir tada jau jiems ten sako: "Man jau viskas, turiu eiti į tualetą, išsituštinu."
E taip pat lynų semenų kysėlius. kisėlius. Jo, jis tinka ir prie to pačio refliukso ir kitiem veikia kaip gera skaidula, kuri irgi paskatina evakuaciją, norą, tokią stimuliaciją eiti išsituštinti. Aš pamenu, man senelis amžinatelsį, kai po kelionės kažkaip nuskridau į Ameriką ir po skrydžio, nu, dvi dienas, o man jau čia viskas stresas, aš pripratęs kiekvieną dieną po kelis kartus, o čia dvi dienas nenueinu, viskas, man atrodo, a, košmaras, man sunku, aš vaikštau jau ne savas toksai, nei kažkaip judėt, nei sportuot, man atrodo, manyje ten kažkas tai vietos pasikeitimas ir tada tas vietos pasikeitimas taip ir jisai man slyvų sultis reikia.
Plom juice. Ir aš važiavau į vaistinę, nusipirkau slyvų sulčių. Aš nežinau, kiek aš išgėriau, bet ryte bėgau, padėjo. Arbūzas dar, beje, arbūzas, nes daug skysčių. Taip. Arbūas tada burokėliai. Burokėliai. Nu va, burokėliai. Rašykitės, rašykitės visi. A sąrašiuką turėti ekstra atvejų. Gerai, tiek nuo burokėlių tegul neišsigąsto žmonės, kad išmata nekraujas. Nekraujas bus nekraujas. Taip. Tai yra tokių, nu, vat, alternatyvių, paprasčių paprastų priemonių. M tai reikia jas žinoti, nes kai nežinai, tai po to ir kankiniesi. Vat reik sąrašiuką turėti ir po to eiti tai per sąrašą atrasti savo.
O žinai, a tokia yra viena, nu, nemaloni problema, tai hemorojus. Mhm. Kaip greitai jis gali pasireikšti a žmonėms, turintiems tuštinimosi problemų ir nes nu jisai yra skirtingas. A, kai jau reikia operaciją daryt, taip toliau, ten viską pjaut, tai yra jau paskutinis tenai etapas. Taip, jau viskas išbandyta, medikamentai išbandyti, priemonės išbandytos, tada jau kaip sakau diskomfortas ir jau kai jie dideli, išvirtę, iškritę, kraujingi, tada taip chirurgai jau įsikiša. Tai vat kiek reikia laiko, kai žmogus, žinai, a pamato pirmus simptomus, nieko netvarko, žinai, ai, žvakutę įsidėjau, praėjo, tada ten nuėjau, pridegino, pririšo ir toliau gyvenu, kaip gyvenau.
Ir toliau pas mane kieti ten viduriai ir nieko nedariau. Vat yra kažkoks laiko tarpas, kur žinai, a tu gali pasakyti, nu žinai, jeigu taip toliau gyvensit, tai po trijų metų jau reikės pjaut. Mhm. Ir tada bus nebelinksma. Ar čia gali, pavyzdžiui, vienas žmogus išgyvent visą gyvenimą ir jam gali nebūt gemorojaus? Ar čia vis dėlto yra tas dalykas, kuris visiems atsitinka, kurie taip a pro pirštus žiūri į šitą dalyką? Tai jeigu mes kalbam apie tą rizikos grupę, kur yra vidurių užkietėjimas, tai atvirai pasakius nemačiau dar nei vieno, kuriam nebūtų hemoroidinių mazgų vienokio ar kitokio laipsnio.
Tai būna vieni mažesni ten, kur sakykim tik viduje yra ir nesukelia diskomforto. Ir mes dažniausiai juos, na, apčiuopos metu čiuopiam arba po kolonoskopijos pasakai žmogui, kad, na, jūs vis dėlto turite vidinius hemorodinius mazgus, ar tikrai? Sakau, taip, jie yra jau paryškėję, padidėję, bet žmogus jų nejaučia. Nei valantis, sakykim, su popierium, nei ten prausiantis neužsičiuopia. Dabar jeigu, tarkim, ateina pacientas ir sako: "Nu, žinokit, ten kažkoks tai guziukas ten yra, nu vat kažką aš ten čiuopiu, paklausi vidury kietėję, taip patikrini, nu ten jau kokio antro, trečio laipsnio, jau jam kelia diskomfortą.
Jau kelia diskomfortą. Tada jam sakai: "Žiūrėk, žmogau, reikėtų tvarkytis vidurius, ane, vidurių užkietėjimą reikėtų. Darom tas visas nemedikamentines priemones, apie ką mes jau kalbėjom. skysčiai, judesys, skaidulingas maistas, ar ne? Tam tikra tam tikra padėtis netgi sėdėjimo yra labai svarbi. Žmonės kažkaip galvoja, kad ta padėtis, kur mes sėdim ant tualeto, yra normali, tai jinai nėra mums fiziologinė padėtis. Fiziologinė padėtis yra tupėjimo. Mhm. Įsivaizduojat, kaip atrodo? Tupėjimo. Aš įsivaizduoju, tai net kai ant tualetos miške tupėtų. Aha. Tai ant tualeto sėdėdami turėtume užkelti kojos.
Taip pakelti turėtume kojas ir tada tas kampas išsilygina, tiesiosios žarnos kampas išsilygina ir išmatos gali gražiai sau keliauti žemyn taip kaip priklauso fiziologiškai. Tai va, sovietiniais laikais tualetai būdavo, kur tupčiukai, tupyklos, ne tualetai, o tupyklos mokyklose darželiuose visos. Tai čia buvo, jos buvo fiziologinės, buvo fiziologiškai idealiausios. Taip, nes tupėjimo pozicija jinai ir vat šito reikia nepamiršti, kas turi vidurių išketėjimą, a, namuose bent jau turėti kėdutę, rekonstrukcija. Rekonstrukcija. Tai vat šiti tokie nemedikamentiniai. Išbando medikamentus, nu, tas pačios žvakutės, sakykim, ar ne, tos simptominės priemones.
Aš dar šiek tiek nutrauksiu dėl kėdutės tos. A kokio aukščio jinai turėtų būti, nes šiaip labai labai geras praktinis patarimas ir aš žinau, kad jis veikia. Jis tikrai veikia ir mano artimoj irgi aplinkoj yra žmogus, kuris irgi turi šitą problemą. Tai labai veikia iš tiesų tas pakėlimas kojų. Tai koks jis turėtų būt? Nu apie 20 kažkur 30 taip centimetrų kažkur turėtų būti ta tokia vaikiška kėdutė. OK. vaikiška kėdutė tokia, kur, žinot, atsistot ten ar dantukus išsivalyt prie kriauklės.
Tai va, tą pačią kėdutę, jeigu turit vaikų mažų, tikrai galit naudoti ir, kaip sakau, sau tuštinimosi metu. Tai tikrai veikia ir šitas dalykas pasiteisinęs yra ir kiek esu klausius, kas pabandė, tai kartais netgi pavyksta išvengti ir medikamentų tų pačių klizmų naudojimo. Tai čia iš esmės a atsisėdu ant tualeto įprastai ir tiktai kojos užsideda ant to pakilimo. Taip, taip. Ir mes tą turim tupėjimo pozą tą kampą. OK, tai va, tai jau tada reikėtų sunerimti žmogui ir sakyt, žiūrėk, galim sutvarkyt tavo hemoroidinius mazgus šitoj vat vietoj, ar ne?
Jeigu tu susitvarkysi savo tuštinimosi, tuos visus įpročius, vidurių iškietėjimą ir tikrai būna tė vieniniai mazgai, jie nu atsistato, gal nepilnai, bet grįžta atgal. Taip, bet jeigu žmogus toliau turi tą pačią sėdėjimo poziciją, nu, tarkim, tolimų reisų vairuotojai, žmonės, kurie dirba biure, ilgą laiką sėdi, a, tai natūralu, kad susitvarko kaip ir tas savo tuštinimas, visas spaudimas yra į tarpetę ir tu ten, kaip sakau, gali daryt ką nori, vis tiek tie mazgai didės. Ir dažniausiai jie, kai jau didėja, atsiranda ir pakraujavimai atsiranda kai kur ir trombai užsitrombuoja ir tada deja, bet jau turi įsikišti kolegos kolopraktologai, chirurgai ir jau sutvarkyti tą bėdą.
Bet yra tokių atvejų, kai išoperuoja, sutvarko ir mes po kelių metų vėl turime tą pačią situaciją. Norėjau klausti, ar gali pasikartot? Tikrai taip būna recidyvų. Dabar žinai, gal pakalbėkim apie gyvenimą ir tokius gyvenimiškus dalykus, kurie galė gal turėtų įtaką tiek mikrobiotai, tiek žarnynui, tiek tuštinimui absoliučiai šiaip visam organizmui. A tai alkoholis. Nu dabar turbūt būsiu labai nepopuliari ir pasakysiu, kad jeigu alkoholis vartojamas yra saikingai, tai jis kartais turi ir naudingų savybių. Mhm. tarkim, alus ar raudonas vynas.
Netgi yra tikrai keletas klinikinių tyrimų padaryta, kad ir tą visą oksidacinį stresą mažina laisvų radikalų kaupimas ir netgi gali apsaugoti nuo onkologijos. Bet čia kalbam apie tuos saikingus atvejus. Žiūrėkit, tie patys kiek, nu tai tarkim savaitę karto, jeigu tu ten išgersi vyno taurę ar tą bokalo alaus, tai tu tikrai netapsi alkoholiku kažkokiu buitiniu ir ten tau iškart neįsivystys pankreitas ar kepenų cirozė ar tu ten neturėsi iš karto opalygės kažkokios. Viskas turi būt, kaip sakau, tas balansas palaikomas.
Tai tikrai yra įvardinta tokių vat keletas klinikinių studijų, kad tai netgi kartu apsaugo nuo onkologinių susirgimų ateityje. Širdies kraujagyslių ligos. Žiūrėkime, tie patys prancūzai, jie turi savo ritualą, ne, raudonas fnas. Mhm. Ir jie geria netgi dažniau negu ten į savaitę į kartą. ir pastebėta, kad tikrai jie turi mažiau tų susirgimų negu kitose Europos šalyse. Tai kaip tu pažvelgsi į tą alkoholį? Ar čia visiškas blogis, ar čia yra kažkokios ir naudos gali iš to gauti? Bet ne ne samagonas ir degtinė labai.
Apie samagoną tai ten visokių, žinot, yra tų mitų, kad ten ir opas gydo, ir žaizdas gydo, ten ir bakterijas visokias gydo ir ten nukirmina, ko ten tiktais nėra. Nu, o kaip iš patirties a klinikinės? Tai iš klinikinės patirties, tai jeigu tai yra vartojama tokiu gydymo kabutėse tikslu, tai po to stemplėja taip gražiai pasakius, nu ne kaip atrodo atvirai pasakius, nes turime ir žaizdų, erozijų apatiniam trečdaly, po to jos randėja, atsiranda kitų problemų, taip kad geriau tokį tokiom liaudiškom priemonėm aktyviai labai neužsiimti.
O per kiek laiko, kai du žmonės susitinka, a, ir tarkim, na, jų draugystė, ne apie mėnesį kalbėkim, bet ilgalaikę draugystę, Mhm. Ir per kiek laiko jų mikrobiotos supanašėja, pavyzdžiui, arba nuvyksta tas apsikeitimas a visais visom gerosiom, blogosiom bakterijom, aš nežinau, gal blogosiom nesikeičia daugiau, gerosiom keičiasi, viskuo keičiasi. Tai kaip vyksta, pavyzdžiui, nu, tarkim, aš gyvenu, gyvenu, gyvenu ir susitinku merginą, kuri, pavyzdžiui, turėjo tų blogųjų bakterijų, ten nesirūpino savo mityba, turėjo užkietėjusius vidurius, jai pilvą taip toliau.
Ar aš galiu iš jos su ja bučiuodamasis, miegodamas su ja vienoj lovoj, a, užsiimdamas seksu, gauti tas bakterijas ir supaprastinti savo sveikatą ir tuos pačius simptomus pradėti jausti tik dėl to, kad aš esu su ja arba atvirkščiai aš galiu užkrėsti gerosiom bakterijom ir jai atvirkščiai pasikeis į gerąją pusę sveikata. Taip veikia organizmas, ar ne? Tai veikia. Tai ta pati vadinamoji bučinių liga kur, ne, kur a mes a turim tuos vadinamus bučinius, didelį kontaktą su partneriu, tai būna, kad ir virusais apsikeičiam, ne tik kažkokia flora, sakykim, ir jeigu ilgą laiką gyvenam, ne reikalo turbūt yra sakoma, kad mes net supanašėjam.
Mhm. Tai tikrai tu gali perimti partnerio tą perimdamas florą, tu gali perimti ir tam tikrus simptomus su laiku, nes tai vyksta nuolatinė nuolatinė reakcija. Nu tai yra nuolatinis procesas. Tai nėra kažkoks vienmis dalykas. Tai kaip ir su tom pelėm, kur sakiau, kur transplantuojam išmatas, ar ne? Nutukusios pelės nenutukusi ir mes turim po laiko jau ją nutukusią. Tai natūralu, kad tai irgi reaguoja. Mes gyvenam kartu, keičiamės, kaip sakau, ne tik savo gyvenimu dalinamės, bet dalinamės ir savo bakterijom.
Tai jinai tik apie nutkimą pasakei, tai jeigu vienas linkęs į svorio prieugį, va, va, pasibučiuojam ir turėk. Ne, šitas šitas nėra įrodytas. Čia tiesiog toks kaip teoretinis pamąstymas, pavadinkim taip, bet tas nu nėra moksliškai įrodyta dar. Gal dar kol kas netyria turbūt tokios įtakos. Tiktais vat kas yra pastebėta su žmonėm, nes žmonėms atliekamos yra mikrobiotos transplantacijos. M tai tikrai tie žmonės, kurie turi tuštinimosi problemų, turi uždegimines žarnos ligas ar tą patį klostidum deficilį enterokolitą, tai transplantavus donoro išmatas, mes turim puikų klinikinį atsaką, dingsta visi viduriavimai, galim kontroliuoti ligą uždegiminės žarnos, tai nu įtakos tai tikrai turi.
Pakalbėkim apie mitybą. A ir čia vat man įdomu dar šiek tiek mitų pagriauti, nes ką ne tai, kad tu pasakytum gerai ar blogai, bet ar tai yra sąmonė, ar nesąmonė ir kokią tai įtaką turi tiek tuštinimui, tiek žarnyno veiklai. A detoks dietos ir tos sulčių dietos, kur ten savaitę gerk tik sultytes ir tenai vat numesi svorio ar tenai, žinai, sveikatą pasitvarkysi. Tu tu kaip gydytoja a positive ar negative į šitą dalyką? A aš esu kategoriškai prieš visokius žarnyno valymus, prieš detoksus ir prieš parazitų visokius valymus, nes tai yra mada kažkokia pasidarius.
Mhm. Visiška mada. Ir ką tada kalbėti apie gerą savijautą, nejausti kažkokių pilvo pūtimų, pakitusių tuštinimusi ir saugoti savo mikrobiotą, kai mes taip kardinaliai duodam ir radikaliai duodam šoką savo žarnynai. Tai visi tie detoksai, aš nesuprantu apie ką ir kodėl, atvirai pasakius, nes mūsų kepenys, mūsų plaučiai, mūsų oda, mūsų inkstai, plaučius minėjau, tai jie detoksikuoja viską. Jie viską detoksikuoja. Jeigu inkstų funkcija gera, kepenų funkcija gera, plaučiai funkcionuoja, mes kvėpuojam, neturim kvėpavimo nepakankamumo, oda atlieka savo funkciją, visas detoksas vyksta.
Kokio dar detokso reikia? Nu gerai. O tada sako m čia irgi perskaičiau tokį ir labai įdomų. Mhm. Klizmavimasis. Mhm. Susivarau klizmutę, išvalau visus išmatas ir toksinus išvarau ir gerąsias bakterijas. M taip. Tai jūs išvalot viską, bet nepamirškim, kad ir gerąsias bakterijas, apie kurias mes kalbėjome laidos pradžioje, kiek jos svarbios, kiek jos svarbios. Ir tai dar čia tas klizmavimas, tai dar klizmavimas, bet yra baisesnių situacijų, kai vyksta, kaip sakau, tirpalo pumpavimas į storžarnę ir valomas a visas žarnynas iš esmės.
Tai kaip tada ką ką ko kokio tirpalo pompavimas? Ta prasme, per išrangas supompuoji tirpalą? Jo, jo. Ten nu toks kaip fiziologinis tas tirpalas su specialia medžiaga. Dabar tiksliai neįvardinsiu, kokia ten yra praktikuojama tokių, kaip sakau, Lietuvoje irgi be dalykų, apie kuriuos esu girdėjusi. Tai po to turime gaila, bet va tuos pačius vidurių iškietėjimus. žarnynas nebesusitvarko pats, tada atsiranda priklausomybė, tada žmogus ten kas mėnesį, kas du turi važiuoti, valytis, nes tiesiog nu nevyksta pala išeina taip, kad pats pat ta tiesioji žarna atpranta tą funkciją, ne tiesioj visa storoji žarna atprta daryti savo funkciją.
Taip, mes, kaip sakau, padarom įsikišdami į fiziologinius procesus padarom kartais sau meškos paslaugą. O dabar, žinai, a dar yra tokie pūtimo, a, puvimo atsiprašau pūtimo puvimo a mitai, a, nevalgyk po to maisto, nes pūva, nevalgyk vaisiaus po pietų, nes, a, atsiras puvimo procesas, nesveika, a, vienas maistas puva, kitas nepūva. Ką tu gali taip papasakot su tais puvimais čia? Mhm. Nu, kadangi aš pati to nepropaguoju, nes manau, kad tai yra visiškai apie ką, net net nesuprantu, ta prasme, tai tu gali bet ką suvalgyt ir tau ten pradės pūti.
tu gali valgyti viską ir tau niekas ten nepus ir tavo žarnynas puikiai reaguos ir nebus nei tų nemalonaus kvapo dujų, nei to pilvo išsiputimo. Tai čia daugiau toks kaip sakau, gal noras padaryt kažkokį tai planą mitybos, kad pirktų kažkas tai gal kažkoks marketingas, nežinau, marketinginiai dalykai kaip kaip marketinginiai dalykai kažkokie, nes nu aš dabar, pavyzdžiui, ką pastebiu, daug tų įvairiausių ir ir prebiotikų, probiotikų, postbiotikų, ko ten tik neprikurta yra, bet nei vienas iš jų neturi klinikinio pagrindo.
Yra keletas tų irgi tokių su mažom imtim tyrimų padaryta studijų, kad galbūt taip šitas geresnis, nes padermės geresnės, jų daugiau yra, gali veikt prie vienokios ar kitokios ligos, prie tos pačios dirgliosios žarnos ar ten po antibiotikų vartojimo, bet tai yra pavieniai dalykai. O dabar kas yra, tai tiesiog, nu, kažkokia mada, papildų mada, detoksų mada, parazitų mada valymo, visokių mitybos, keitimų, a, pakeitimų ir mes tiesiog išeinam iš rašto. Tai jeigu, pavyzdžiui, aš nuėjau ir suvalgiau kažkokį tai, nežinau, am, nu, paimsiu kokį nors paprastą patiekalą, picą, margaritą su daug a bufalo sūrio ten.
Mhm. Ir tarkim, nu, suvirškino gerai, bet žiūriu po trijų valandų, blemba, pučia pilvą, nu, lyg ir nori į tualetą, bet nuėja tik dujos eina ir dujos eina, dujos eina ir dujos eina ir ten iki vakaro, žinai, ir tada vakare nueini į tualetą ir palengvėja, tarkim, m kitas ten va indų maistą suvalgęs, žinai, ten jam iš karto ten vidurius paleido. Tai čia jau iš karto tokie vat, kad ir tas pilvo putimas, nu, vidurius paleido, tai jau čia faktas, kad visai netinka, bet pilvo putimas va toksai suvalgius kažkokio maisto, jisai jau indikatorius, kad geriau picų nevalgyko, ar tai yra tiesiog, kad gal per daug suvalgei ir pabandyk geriau pusę porcijos suvalgyt?
Aha. A, kiekis labai svarbu, kad nu nepersistengti ir labai svarbu komponentai kokie ten sudėti, nes kaip picks kaip ir kratinys, pavadinkim, įvairiausi daug tai gal tą picą galima rinktis tiesiog su tais produktais, kuriuos a tu toleruoji. O jeigu mes bandytume išrinkti pačią geriausią dietą pasaulyje? Mhm. Nes nu man iš karto į į galvą šauna vidur viduržem. Man ta pati irgi šauna. ir ar tikrai jinai tokia yra gera, kad jinai tinka viso pasaulio žmonėms ir tarkime, jeigu turi krūvą problemų ir tu jauti, kad ten pučia ir taip toliau, a tai pritaikęs tą mitybą gali susitvarkyti daug dalykų.
Ar visgi tai yra toksai irgi mitas? Mitas ir reklaminis triukas? E vat ne per seniausiai buvau, e kepenų surebėjusių kepenų konferencijoj. E tikrai buvo ir pranešėjų ir iš užsienio šalių tokia tarptautinė. Tai labai praktiškai kiekvienam pranešime ir su klinikiniais tyrimais buvo akcentuojama Viduržemio jūros dieta ir buvo akcentuojama ne tik iš tos žarnyno pusės, apie ką mes šiandien labai daug diskutuojam, bet buvo ir prie kepenų surebėjimo ir tikrai pastebėta, kad taikant Viduržemio jūros dietą a galime atstatyti savo kepenis, nes surebbėjusios kepenys tai yra dar ta, kaip sakau, būklė, kurią mes galim sutvarkyti koreguoti atstatyti kad neįsivy vystytų kepenų cirozę, nes dabar kepenų cirozės pagrindinė priežastis jau nebe hepatitai B, C ir alkoholiai, bet pagrindinė kepenų cirozės priežastis, į kurią vedama, yra būtent surebėjusios kepinys.
Kas yra surebėjusios kepinys? Čia kas? Cholesterolis, a, riebus maistas, perdirbtas maistas, taip, aukštas cholesterolis. Dabar ta pati viduržemio jūros dieta tinka ir prie cholesterolio korekcijos. Tai natūralu, kad jei mes koreguojam cholesterolį, kartu mažinam ir kepenų surebėjimą, nes cholesterolio apykaita vyksta per kepenis. Vyksta, kaip sakau, kepenys atlieka 500 įvairiausių funkcijų. 500. Tai iš esmės tai yra mitybos įtaka. Mes šiek tiek užsiminėm apie papildus ir apie tai, kad kartais jų reikia arba ten žmonės geria. Man įdomu vienas dalykas, kai mes prageriam antibiotikų kursą, visą laiką sako septynias dienas pagerti gerųjų bakterijų.
Mhm. A, na, yra tikrai tų gerųjų bakterijų jau dabar, kurios tikrai gerai yra pakankamai geros ir klinikiniai kliniškai ištirtos. Taip, taip. Ir ir galima jas gerti. Bet man kitas klausimas ne dėl to, ar geros, ar blogos, bet ar tikrai užtenka septynių dienų po antibiotikų kurso, kiek mes turėtume a gerti tuos papildus ar ką mes turėtume daryt papildomai, jeigu mes pragėrėme antibiotikų kursą ir mes tikrai norime sutvarkyti savo a mikrobiotą ir žarnyną. Jeigu antibiotikai geriami trumpu kursu, tarkim, dvi savaites ir prieš tai žmogus negėrė antibiotikų prieš tai, tai reiškias prieš kokį mėnesį negėrė, sakykim.
Mhm. Į metus ten kartą du tenka jam išgerti, jis jaučiasi gerdamas antibiotikus gerai. Jam nepučia pilvo, jis nesituština skystai, jam nėra kažkokių nu diskomfortų žalygurbuliavimų, burbuliavimų kažkokių. Geria antibiotikus, nu, įvairios tos priežastys gali būti, bet jaučiasi gerai. Jam nereikia skubėti gerti jokių probiotikų. Mhm. Bet jeigu žmogus gerdamas antibiotikus pradeda jausti tokius simptomus, pilvo putimas, ten skaistesnis tuštinimasis, kažkoks paviduriavimas atsiradęs vandeningas, jau yra ženklas, reiškias, kad organizmas reaguoja. Nepatinka žarnyno mikrobiotai, tas produktas, kurį žmogus geria. Tokiu atveju galima netgi bandyti probiotiką įvedinėti antibiotikų kurso metu, bet gerti jį taip, kad nepažeisti, nu, kiek tik įmanoma išlaikyt tą koncentraciją.
Tai tarkim, jeigu antibiotikas geriamas ryte, vakare, kas būna dažniausiai, tai per pietus jau galima įvedinėti ir vartoti probiotiką antibiotiko kurso metu ir po antibiotikų kurso dar kokias dvi savaites. Mhm. OK, viskas užtenka. Bet skubėti iš karto, ką vaistinėse irgi siūlo, tai antibiotikai ką ir norė sakyt. Tai jums nereikia gerų bakterijų? Ne, nereikia, nes aš nežinau dar kaip bus. Gal viskas bus ger Bet jeigu mes turim imunosupresnį žmogų, kurio imuninė sistema nusilpusi, a, po chemoterapijų živ sergantys žmonės, nu, yra irgi tokių pacientų tarp mūsų.
E, jeigu, sakykim, turi kažkokį kitą imunoficitą ar šiaip daug visokių antibiotikų vartojęs prieš tai nualinta ta imuninė sistema visa kovoja su mikroorganizmais, kaip sakau, su ligom, tai natūralu, kad tokiam žmogui tu iš karto jau pasiūlai, kad gal pridėkime dar šalia ir probiotiką. Mhm. Ir jį pavartokime ir antibiotikų metu, ir po antibiotikų bent porą savaičių, nes šiaip probiotiką vartoti galima maksimaliai iki trijų mėnesių. Po to mes turime taip, po to mes turim daryt pertrauką, nes turėsim atvirkštinį efektą, turėsim pilvo aptimus, viduriavimus.
Na, ir žinai, a turbūt a dar labai įdomu sužinoti, ką reiškia kvapas iš burnos. Tu sakei, viskas prasideda nuo burnos, bet dažniausiai ir iš burnos išeina kvapelis, ane? Ir vat ką tie kvapai signalizuoja mums, ką mes galime, gal yra kažkokie indikatoriai, tu gali net papasakot, toks kvapas tai reiškia, toks kvapas tai reiškia ir ar įmanoma, pavyzdžiui, dar prie to pačio panaikinti rytinį burnos kvapą, kai tu atsikeli ryte, atsisukei į savo mylimą žmogų ir tais bebriukais taip, žinai, a taip malonu, žinai, tai vat apie burnos kvapą tarpdančiai, liežuvio valymas irgi čia viskas įeina, ta prasme tarpdančių valymas tai ne tik dantų siūlų, bet ir su tam tikrais specialiais šepetėliais, ką ir burnos higienistai tikrai mokina du kartus per metus burnos higieną, tai čia turi būt privaloma.
E tikrai ne visi tą atlieka, nes kai pradedi klausinėti, gilintis, tai matai, kad, nu, jo, gal čia man jau reikėtų, nes jau du metai praėjo, kažkaip reikėtų pasirodyti. Tai vat čia yra pagrindinės, bet tos tokios retesnės, taip iš virškinamo trakto pusės tikrai yra irgi priežasčių. Ta pati helikobacter pilorių bakterija, kuri vis dar yra plačiai paplitusi ir tas patogenas, kuris gyvena skrande tikrai gali duoti nemalonų kvapą burnai. Kas tas nemalonus kvapas? Nes aš žinau, pavyzdžiui, kai žmogus nevalgo, tokio amonijako atsiduoda.
Acetonas toks acetonu tokio atsiduoda, žinai, kai jisai gali būt gali būti ir acetonas kvapas, gali būt toks salstelėjęs kvapas, gali būt toks kaip sugedusių dantų kvapas. Mhm. O žmogus pats jaučia ar jaučia kiti? Dažniausiai kitas jaučia. Pats nejaučia. Pasako, kaip sako man, nu, partneris sako, kad nemalonus kvapas eina. Aš pati, sako, nejaučiu, bet man pasako kitas žmogus, kad, nu, yra nemalonus tas kvapas. Tai vat jinai gali duoti e toliau, e, kepenų ligos, jos tokį duoda netgi aštrų, tokį kaip žuvies netgi kvapą.
Toks toks iš burnos aštrus žuvies kvapas gali eiti, jeigu yra inkstų problemos, sakykim, inkstų funkcijos, nepakankamumas irgi toks salstelėjęs, aštrus toks kaip šlapalo toks kvapas toks kaip šlapimo lygtais į šlapimą panašus. Nu toks sunku nupasakot, bet tikrai tekė pajausti, nes sakau, kai buvau rezidentė, dirbau stacionare ir mes eidavom per tas įvairias klinikas, ten nefrologijos, ten gastroenterologija, tai savaime suprantama. ten cukriniai diabetai įvairiausi, taip toliau. Nu, tas kvapas, jis turi tą tokį specifinį savo. Tai vat pagal tai jau gali maždaug orientuotis, kas gali būti.
Vau. Net iš kvapo, iš burnos kvapo. Ir čia nepaisant žmogus valgo, geria vandenį, nesvarbu, kvapas eina ir viskas. Keto tos dietos. Turėjau vieną pacientą, jauną vyruką, kuris labai aktyviai laikėsi ir turėjom po to pankreatitą, kasos uždegimą turėjom, bet jis čia pats nusprendė, nes norėjo svorį taip mesti ir koreguot. Tai užkilo baisiausiai ten tikrai kasos fermentai, turėjom pankreatitą, tai jam jau įėjus, nu, visas kabinetas tiesiog jautėsi tuo tokiu acetonu tokiu tiesiog e netgi nemoku paaiškint labai tokiu m aštriai salsteliai su tokiu nu kaip būna žmonės nusivemia va taip bet toks išreikštas kvapas įėjus net į patalpą iš karto jaučiasi kad iš žmogaus eina tas kvapas taip ir jis pats deja bet pats nejautė Vau.
Ko palinkėsim? Palinkėsim, kad žmonės nežiūrėtų abejingai į savo išmatas, kvapus, putimus ir visa kita, kas susiję su žarnynu. A atsakingai į tai žiūrėtų ir nenumotų ranka, nes tuštintis nėra gerai kartais į savaitę reiktų dažniau. Na, ir su atvirais langais miegoti irgi gal nėra pats geriausias variantas, o pažiūrėti, kad galėtum juos užsidaryti. Tai ačiū tau, Evelina. Ačiū, kad atėjai ir sudalyvai laidoje. Tikiuosi, kad žiūrovams patiko. Sužinojo daug įdomaus, na, to, ko dažniausiai nekalbama prie stalo. Ir ačiū jums, kurie žiūrėjote.
Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti ir didinti šį skaičiuką, kuris yra čia, bei parašyti komentarų. O mes susitiksime su jumis jau kitą savaitę. Iki, iki [Muzika]