Ar galima išsimiegoti savaitgalį: miego skolos negrąžinsi, bet primiegoti iš anksto galima
Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė sako, kad savaitgalį pamiegoti trimis valandomis ilgiau žalinga, o primiegoti prieš įtemptą savaitę verta.
Klausimą uždaviau tikėdamasis paprasto atsakymo. Visą savaitę miegi po šešias valandas, šeštadienį miegi dvylika, ir viskas susilygina. Taip gyvenu ne tik aš, taip gyvena beveik visi, kuriuos pažįstu. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė atsakymą pradėjo nuo to, kad pati nežino, nuo ko pradėti, nes klausimas daugialypis. Tai buvo pirmas ženklas, kad atsakymas man nepatiks.
Teiginys toks: miego laikas veikia tik viena kryptimi. Atgal skolos negrąžinsi, o į priekį sau paskolinti gali. Ir dauguma žmonių daro būtent tą pusę, kuri neveikia.
Kodėl dvylika valandų šeštadienį nepadeda
Bojarskaitė neneigia, kad savaitgalį pamiegoti ilgiau galima. Ji tik nurodo ribą, ir ta riba daug mažesnė, nei įsivaizduojame:
„Geriau savaitgalį pamiegoti šiek tiek ilgiau, bet šiek tiek ilgiau, ne tris keturias valandas, nes visiškai išderinsi savo ritmą. Gal kokią valandą: nueiti miegoti pusvalandžiu anksčiau, atsikelti pusvalandžiu vėliau."
27:05 laidoje
Mechanizmas paprastas. Smegenys ir kūnas dirba pagal cirkadinį ritmą ir iš anksto žino, kada tave reikės žadinti: kada išskirti medžiagas, kada pakelti temperatūrą, kada paruošti raumenis. Kai šeštadienį atsikeli trimis valandomis vėliau, tas grafikas pastumiamas, o sekmadienio vakarą nebeužmiegi. Pirmadienį prasideda ne poilsio tęsinys, o naujas deficitas. Būtent iš čia tas keistas jausmas, kai po ilgo miego jautiesi blogiau nei po trumpo.
Bojarskaitė pridūrė detalę, kurią pastebi kiekvienas: su amžiumi šitas jautrumas didėja. Vaikystėje visi matėme senelius, kurie ir savaitgalį keliasi tuo pačiu metu, ir tai atrodė kaip keistas įprotis. Iš tikrųjų tai buvo prisitaikymas. Kuo ilgiau laikaisi ritmo, tuo skaudžiau jaučiasi nuokrypis.
Kryptis, kuri veikia
Įdomiausia laidos vieta prasidėjo tada, kai tą patį klausimą apvertėme. Jeigu skolos grąžinti negalima, ar galima miego prisikaupti iš anksto:
„Jeigu žinai, kad ateina tau toksai laikas, kai tu negalėsi miegot pakankamai, taip, gerai ir apsimoka prieš tai primiegot."
27:49 laidoje
„Yra tyrimai, daromi su kariškiais, su sportininkais, dabar net ir su paprastais žmonėmis, ir tai rodo, kad primiegojus iš anksto mes ir lengviau ištveriam prasto miego periodą, ir po jo greičiau atsistatom."
28:12 laidoje
Ji iškart pridėjo sąlygą, kurią verta pakartoti: tai nėra gyvenimo būdo rekomendacija. Nuolat gyventi ciklais, kai savaitę primiegi, o paskui savaitę kankiniesi, nėra gerai. Tai priemonė žinomam vienkartiniam periodui: naktinis skrydis, egzaminų sesija, naujagimio pirmos savaitės, kelių dienų komandiruotė su ankstyvais keltuvais.
Kur dar žmonės klysta
Antra vieta, kur klystama masiškai, yra dienos miegas. Bojarskaitė nurodo tikslią ribą ir paaiškina, kodėl ji tokia:
„Dienos miegas neturėtų būti per ilgas. Tas per ilgas reiškia maksimum 25, 30 minučių."
1:05:05 laidoje
Ilgiau miegant įeinama į gilųjį lėtąjį miegą, o iš jo pabudus ištinka miego inercija. Būtent dėl to po valandos popiečio miego žmogus jaučiasi sulaužytas ir daro išvadą, kad dienos miegas jam netinka. Netinka ne dienos miegas, o jo trukmė.
Trečia: universalios aštuonių valandų taisyklės nėra. Bojarskaitė kalba apie šešias iki aštuonių valandų, o kur žmogus atsiduria toje amplitudėje, lemia dienos fizinis ir protinis krūvis, genetika, amžius, lytis ir net metų laikas. Mokantis ko nors naujo miego reikia daugiau, ir čia jos sakinys buvo trumpas: labai daug energijos kainuoja sužinoti, išmokti naujus dalykus.
Ketvirta, papildai. Bojarskaitė paaiškina, kodėl vienas stebuklingas milteliukas neveikia: miegą reguliuoja ne viena medžiaga, o kelių neuromediatorių kaita per naktį. Todėl papildas padeda tik tuo atveju, kai konkrečios medžiagos tavo organizmui iš tikrųjų trūksta, o ne todėl, kad jis skirtas miegui.
Ką man tai pakeitė
Aš pats esu klasikinis savaitgalio miegotojas. Kai savaitėje kelios laidos, montažas ir ankstyvi rytai, šeštadienis pas mane visada buvo kompensacija. Iš šito pokalbio išsinešiau ne patarimą miegoti daugiau, o vieną konkretų pakeitimą: kėlimosi laikas turi likti maždaug toks pat, o skirtumą galima pridėti vakare, einant gulti anksčiau.
Nesutinku tik su viena prielaida, kuri tokiuose pokalbiuose pasigirsta savaime, kad žmogus tiesiog turi pasirinkti miegoti. Yra periodų, kai pasirinkimo nėra. Man vertingiausia buvo ne moralas, o tai, kad tokiam periodui galima pasiruošti iš anksto.
Ką su tuo daryti
Pirma, laikyk stabilų kėlimosi laiką, su maždaug pusvalandžio lankstumu į abi puses. Antra, jeigu trūksta miego, pridėk jį vakare, o ne ryte. Trečia, prieš žinomą įtemptą periodą sąmoningai pamiegok ilgiau kelias naktis prieš tai. Ketvirta, dienos miegą laikyk iki pusvalandžio.
Visas pokalbis su dr. Laura Bojarskaite apie miego stadijas, sąmoningą sapnavimą ir naktinį darbą: https://tapkgeresniu.lt/laida/o_MMGpJGgx0
Šis tekstas parašytas pagal pokalbį „MIEGO NEUROMOKSLININKĖ: CIKLAI, atmintis, LUCID sapnai, papildai, naktinis darbas | Tapk Geresniu 54".
Daugiau šia tema
- Kodėl menopauzę supainioja su depresija ir kodėl ji prasideda anksčiau nei prieš 20 metų 4 min. skaitymo
- Kas iš tikrųjų lemia ilgaamžiškumą: papildų kūrėjos atsakymas prieš jos pačios verslą 4 min. skaitymo
- Kodėl krinta vyrų vaisingumas ir kodėl gera spermograma dar nieko neįrodo 4 min. skaitymo
- Ką iš tikrųjų rodo svarstyklės: gydytojo dietologo Edvardo Grišino paaiškinimas 4 min. skaitymo