Kodėl krinta vyrų vaisingumas ir kodėl gera spermograma dar nieko neįrodo

Kalbėdamas su gydytoja akušere ginekologe Brigita Vaigauskaite-Mažeikiene pagavau save darantį tai, ką daro dauguma. Klausimus apie nevaisingumą formulavau apie moterį: kada tirtis, kada šaldyti kiaušialąstes, iki kada spėti. Ji atsakė ir tada pasuko pokalbį ten, kur jis Lietuvoje beveik nepasisuka.

Fonas, kuriame šis pokalbis vyko, yra grubus. Lietuvoje per metus miršta beveik dvigubai daugiau žmonių, nei gimsta: maždaug 17,5 tūkstančio gimimų ir apie 32 tūkstančius mirčių, o kartai atsinaujinti reikėtų 2,1 vaiko vienai moteriai. Tai nėra vien apsisprendimo klausimas, ir būtent todėl svarbu, kur nukreipiame medicininį dėmesį.

Vaigauskaitė-Mažeikienė dirba Northway vaisingumo centre ir yra nevaisingumo gydymo specialistė, anksčiau priiminėjusi gimdymus. Kai paklausiau, kieno pusėje dažniau būna problema, atsakymas buvo be dviprasmybių.

„Tų pacientų taip išsiskaido: trečdalis moterų, trečdalis vyrų, trečdalis neaiškios kilmės."

10:07 laidoje

Vadinasi, du trečdaliai atvejų nėra tai, ką įsivaizduoja žmogus, ateinantis su klausimu, kas negerai su žmona. O toliau ji pasakė dalyką, kuris tą proporciją daro dar nepatogesnę: laikui bėgant blogėja būtent vyrų rodikliai. Pasaulio sveikatos organizacija spermogramų statistiką renka iš viso pasaulio, ir kryptis yra viena.

„Per 50 metų tie skaičiai nukrito nuo 70 kažkelių milijonų mililitre iki kelių dešimčių."

10:24 laidoje

Šiandien galiojanti spermatozoidų koncentracijos norma yra 16 milijonų mililitre. Tai nėra skaičius, kuris rodo, kad viskas pagerėjo. Tai skaičius, kuris rodo, kur nusileido kartelė.

Kodėl vyrai pasitraukia iš šito pokalbio

Vaigauskaitė-Mažeikienė paaiškino ir mechanizmą, kodėl vyrai iš vaisingumo temos išsprūsta lengviau. Vyro tyrimas yra paprastas ir greitas: pridavei spermą, gavai skaičius apie kiekį, judrumą ir morfologiją. Moters reprodukcinę sistemą taip paprastai neišmatuosi, todėl moteris dažnai sužino priežastį tik tada, kai jau pradeda tirtis dėl nepavykstančio pastojimo.

Bet tas paprastumas turi šalutinį poveikį. Gera spermograma vyrui atrodo kaip išduotas pažymėjimas, po kurio galima gyventi taip pat kaip anksčiau. Gydytoja sako, kad būtent čia prasideda jos dažniausi ginčai su pacientais.

„Mes žinom, mokslui įrodyta, kad rūkymas kenkia spermatozoidam. Nebūtinai jūs tą pamatysit popieriuje."

12:47 laidoje

Spermogramoje matyti tik pagrindiniai rodikliai. Rūkymas yra pirmas dalykas, kurį ji liepia mesti, ir jo poveikis nebūtinai iškart atsispindi lape. Įdomi ir chronologija: masiškai spermogramos pradėtos tirti maždaug tuo pačiu laikotarpiu, kai rūkymas buvo populiariausias ir dar atvirai reklamuojamas.

Prie to prisideda aplinka. Skandinavijos tyrimai spermoje ir folikuliniame skystyje randa parabenų, mikroplastiko ir amžinųjų chemikalų, tai yra PFAS medžiagų, kurios ateina iš įprastos buities: kvapniųjų žvakių, ploviklių, keptuvių dangų. Gydytoja tai vadina toksine sriuba, kurioje plaukioja mūsų ląstelės. Būtent tuo ji aiškina, kodėl vaikų nesusilaukia ir sportuojančios, sveikai besimaitinančios poros.

Antras pasitraukimo kelias yra laikas

Jeigu vyras iš pokalbio išsisuka per gerą spermogramą, tai pora dažnai išsisuka per atidėjimą. Logika skamba racionaliai: dabar karjera, dabar būstas, o jeigu nepavyks, yra medicina. Vaigauskaitė-Mažeikienė sako, kad būtent tai ir yra dažniausias jos girdimas mitas.

„Gal toks didžiausias mitas: kažkaip žmonės įsivaizduoja, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros išsprendžia visas problemas."

15:05 laidoje

Ji pasakojo apie Skandinavijoje darytą apklausą tarp doktorantūros studentų, tai yra tarp labai išsilavinusių žmonių, kurie vis tiek manė, kad pagalbinis apvaisinimas išsprendžia pastojimą nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvensenos. Realūs skaičiai kuklesni: trisdešimtmečiams sėkmės tikimybė viršija 50 procentų, po keturiasdešimties nukrinta maždaug iki 30. Vienas ciklas kainuoja nuo dviejų iki penkių tūkstančių eurų, o valstybė kompensuoja du kartus.

Prie to prisideda biologija, kuri per pastaruosius dešimtmečius nepasikeitė. Reprodukcijos pikas tebėra iki trisdešimties, o vaisingumas pradeda mažėti jau nuo trisdešimt dvejų, nors anksčiau mokslininkai tą ribą brėžė ties trisdešimt penkeriais.

Kas man šitame pokalbyje užkliuvo labiausiai

Nesutikau su ja tik dėl vieno dalyko, ir tai nebuvo medicina. Ji sako, kad reikia edukuoti. Aš manau, kad problema ne informacijos trūkumas, o tai, kam ta informacija adresuojama. Straipsniai apie vaisingumą rašomi moterų rubrikose, klausimai užduodami moterims, atsakomybė tyliai priskiriama moterims. Vyras į šitą pokalbį ateina tik tada, kai jį atveda.

Aš pats laidą pradėjau lygiai taip pat, todėl nesu čia jokia išimtis. Skirtumas tik toks, kad man tai pasakė žmogus, kuris tuos skaičius mato kasdien.

Ką su tuo daryti

Konkretu ir nesudėtinga. Jeigu metus nepavyksta pastoti, tirtis reikia iškart abiem, o ne iš eilės, pradedant nuo moters. Vyrui tai yra vienas tyrimas, kuris nieko neskauda.

Ir antra: gera spermograma nėra leidimas nieko nekeisti. Ji yra momentinė nuotrauka pagal kelis rodiklius, o ne garantija metams į priekį. Rūkymas lieka pirmu dalyku, kurį verta mesti, net jeigu popieriuje kol kas viskas gerai.

Visas pokalbis su Brigita Vaigauskaite-Mažeikiene: https://tapkgeresniu.lt/laida/EeK8lPptn5o