Kiek trunka vidutinis lytinis aktas: urologas paaiškina, iš kur atsirado skaičiai, prie kurių lyginamasi

Urologas Marius Snicorius sako, kad didelė dalis jo konsultacijų prasideda ne nuo simptomo, o nuo palyginimo. Žmogus atsineša skaičių, kurį kažkur perskaitė, ir klausia, ar jis normalus. Todėl pokalbį pradėjome nuo to, iš kur tie skaičiai apskritai atsiranda.

Pirmiausia apie dažnumą. Čia skaičiaus paprasčiausiai nėra, nors būtent jo dažniausiai ieškoma.

„Ką rodo dabartinės studijos, kad iš esmės kas žmogui netrukdo funkcionuot kasdien, tai yra jau kaip ir normalu. Jeigu tam žmogui reikia lytinio akto du kartus per mėnesį, čia nėra kažkokia patologija. Jeigu jam reikia du kartus per savaitę, o gal reikia ir kasdien, tai irgi normos variantas."

7:00 laidoje

Kriterijus yra funkcionavimas, o ne dažnis. Snicorius sako, kad prisirišti prie skaičiaus linkę ir žmonės, ir patys mokslininkai, nes su skaičiumi patogiau dirbti. Bet jeigu žmogui gyventi netrukdo, klausimo apskritai nėra.

Trys iki penkių minučių

Antras skaičius yra konkretus ir jį verta žinoti tiksliai, nes jis dažniausiai suprantamas atvirkščiai.

„Statistiškai moterų orgazmo pasiekimas yra per 12 minučių, o vyrų kur kas trumpesnis. Pagal visas naujausias studijas, kur tūkstančiai vyrų atsakę, tai paprastai yra nuo trijų iki penkių minučių."

16:42 laidoje

Sudėkite tuos du skaičius greta ir gausite aritmetiką, kuri paaiškina daugiau nei bet koks patarimas. Tai nėra kieno nors nesėkmė. Tai neatitikimas, įrašytas į pačią konstrukciją, ir jis nepriklauso nuo pastangų ar meilės.

„Jeigu tu pasikliausi vien tiktais tuo intravaginaliniu seksu, tai tikėtina tu dažniausiai pralaimėsi."

17:32 laidoje

Iš to seka labai nesentimentali išvada. Preliudija ir kiti jaudinimo būdai nėra mandagumas ar romantika. Tai yra vienintelis būdas suvesti dvi skirtingas trukmes, ir gydytojas apie tai kalba kaip apie techniką, o ne kaip apie nuotaiką.

Ir dydis, kurio niekas nematavo

Trečias skaičius geriausiai parodo, kaip normos apskritai atsiranda. Snicorius atkreipia dėmesį, kad plačiai kartojamas 12 ar 13 centimetrų vidurkis remiasi pačių vyrų užpildytomis anketomis. Kai matuoja specialistas, vidurkis nusileidžia maždaug iki 11 centimetrų. Skirtumas nėra klaida, jis yra sistemingas, nes savęs vertinimas anketoje visada pasislenka viena kryptimi.

Tai reiškia, kad daugybė vyrų metų metus lyginasi su skaičiumi, kurio niekas nematavo. O klausimas, kuris po tuo slypi, turi atskirą atsakymą.

„Realiai nepriklausomai koks tas partnerės matomas varpos dydis yra, 90 procentų atsako, kad taip, viskas gerai."

41:20 laidoje

Snicorius čia pat nukerta ir populiariausią su tuo susijusią viltį: jaunesniame amžiuje ką nors naudojant tikėtis, kad varpa taps ilgesnė, neverta, nes tai mitas. Jo pozicija nuosekli: klausimas beveik visada yra ne apie kūną, o apie palyginimą.

Skaičius, kuris iš tikrųjų kai ką reiškia

Kad būtų aišku, jog gydytojas ne šiaip griauna visus skaičius, verta pasakyti, kur skaičius jam svarbus. Kalbėdamas apie ejakuliacijos dažnumą jis remiasi ne savijauta, o stebėjimais.

„Vyrų, kurie ejakuliuodavo žymiai dažniau, prostatos vėžio rizika žymiai mažesnė. Ne tai, kad koks pusė procento, bet kartais trys ar keturi kartai mažesnė rizika. Ir tas poveikis yra tuo stipresnis, kuo anksčiau tai pradedama."

55:36 laidoje

Skirtumas tarp šito ir ankstesnių skaičių yra šaltinis. Čia kalbama apie ilgai stebėtas grupes ir apie riziką, o ne apie tai, kaip žmogus save įvertino anketoje. Snicorius priduria, kad fiziologiškai naudingu jis laikytų bent porą kartų per savaitę, o kartą per savaitę tokiam efektui, jo vertinimu, nepakanka.

Kas man užkliuvo

Man labiausiai įstrigo, kaip ramiai jis apie tai kalba. Tai tema, kurioje beveik viskas, ką vyrai žino, gauta iš pornografijos, pokalbių prie alaus ir antraščių, tai yra iš trijų šaltinių, kurie sistemingai perdeda. Gydytojo kabinete tie patys dalykai skamba kaip nuobodi medicina, ir būtent dėl to jie nustoja gąsdinti.

Antras dalykas, kurį nešuosi: prieš klausiant, ar su manimi kas nors negerai, verta paklausti, iš kur tas skaičius, su kuriuo lyginuosi. Jeigu jis iš anketos, tai palyginimas beprasmis nuo pat pradžių.

Ką su tuo daryti

Jeigu problema yra ne palyginimas, o realus laikas, Snicorius nurodo konkrečius dalykus ir sąžiningus terminus. Kėgelio pratimai du tris kartus per savaitę duoda rezultatą tik po dviejų ar trijų mėnesių ir laiką pailgina maždaug pusantro karto. Dar geriau, jo teigimu, veikia masturbacijos technikos keitimas, stimuliuojant ne galvutę, o varpos šaknį, ir rezultatas matomas per tuos pačius du tris mėnesius.

Svarbiausia čia yra ne metodas, o terminas. Gydytojas sako, kad daugumai motyvacija baigiasi po dviejų ar trijų savaičių, tai yra gerokai anksčiau, nei bet kas gali suveikti. Tai paaiškina, kodėl tiek daug žmonių įsitikinę, kad jiems niekas nepadeda.

Visą pokalbį su Mariumi Snicoriumi galima pasiklausyti čia: https://tapkgeresniu.lt/laida/hkQHUmTJ_Ck