Kas iš tikrųjų lemia ilgaamžiškumą: papildų kūrėjos atsakymas prieš jos pačios verslą
Gydytoja Rūta Merkytė vardija, kas ilgaamžiškume veikia labiausiai. Pirmoje vietoje atsidūrė ne papildai ir ne ledo vonios.
Klausimą uždaviau tikėdamasis nepatogios pauzės. Sėdėjau priešais žmogų, kuris pardavinėja maisto papildus, ir paklausiau, kur baigiasi mokslas ir prasideda marketingas, iš kurio norima paimti mūsų pinigus. Rūta Merkytė nedvejojo ir per kelias minutes pati sudėliojo eiliškumą, kuriame jos pačios produktai atsidūrė ne viršuje.
Merkytė yra gydytoja, Vilniaus universitete baigusi bendrosios medicinos studijas, ir sveikatinimo portalo „ZenYou“ įkūrėja. Visą laidą ji kalbėjo apie ilgaamžiškumą taip, kaip apie jį kalba tyrimai, o ne taip, kaip apie jį kalba etiketės.
„Kaip išgauti kuo daugiau kokybiško gyvenimo metų, o ne tiesiog gyvenimo metų."
3:16 laidoje
Skirtumas nėra retorinis. Ji minėjo tyrimą, pagal kurį tarp vyresnių nei šešiasdešimties metų žmonių 80 iki 90 procentų turėjo bent vieną ar dvi lėtines ligas. Tai reiškia, kad papildomi metai savaime nieko nežada, o klausimas yra, kokios kokybės tie metai bus.
Pirmoje vietoje atsidūrė tai, ko nusipirkti negalima
Kai paprašiau įvardyti, kas ilgaamžiškume sveria daugiausia, ji rėmėsi 85 metus trunkančiu Harvardo tyrimu. Atsakymas nebuvo apie mitybą ir nebuvo apie sportą.
„Ne pinigai, ne šlovė, ne kažkoks geras gyvenimo būdas, net ne cholesterolis yra didžiausią įtaką turintis žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui, o būtent socialiniai ryšiai."
59:09 laidoje
Ji patikslino, kad svarbu ne kiekis, o kokybė: kad būtų bent vienas žmogus, su kuriuo jautiesi artimas, priimtas ir suprastas. Vienišumą ji vadino šių laikų pandemija, ypač tarp vyresnių žmonių, kurie nustoja jausti, dėl ko gyventi, ir kuriems paskui pakyla kortizolis ir nukrenta serotoninas.
Man tai buvo įdomiausia vieta visame pokalbyje. Ilgaamžiškumo rinka pardavinėja tai, ką galima nusipirkti: papildus, laikrodžius, procedūras. Žmogus iš vidaus tos rinkos į pirmą vietą pastatė dalyką, kurio kaina yra nulis eurų ir kurį susikurti kur kas sunkiau nei paspausti pirkti.
Kas tada yra pirmoje eilėje
Kad tai nebūtų vien graži mintis, verta pasakyti, ką ji į viršų deda šalia ryšių. Miege svarbiausia ne trukmė, o langas: nuo maždaug 22 valandos iki 1 valandos nakties aktyviausiai gaminasi augimo hormonas, atsakingas už viso organizmo atstatymą. Nemiegant tuo metu jis, pasak jos, gaminasi maždaug tris kartus lėčiau.
Judėjime ji nesiūlo kankintis. Geriausią rezultatą už mažiausias pastangas duoda antra ir trečia pulso zona, tai yra maždaug 120 iki 140 dūžių per minutę. Mityboje pagrindinis rodiklis jai yra metabolinis lankstumas: sveikas žmogus be alkio ištveria keturias ar penkias valandas tarp valgymų, o nuolatinis užkandžiavimas tą gebėjimą griauna.
Nė vienas iš šitų dalykų nieko nekainuoja. Tai ir yra visa problema, nes nemokamo sprendimo niekas nereklamuoja.
Keturios minutės ledo vonioje ir savaitė lovoje
Antra dalis, dėl kurios verta klausytis šios laidos, yra jos pačios klaida. Šalčio procedūras ji vadina hormeze: nedidelis stresas kūnui duoda teigiamą atsaką, ir nauda tikrai yra. Bet po to ji papasakojo, kaip pati tą naudą pervertė.
„Aš pati tam tikru metu buvau gana didelė fanatikė ir pastoviai lįsdavau į tą ledo vonę, kol vieną kartą taip smarkiai susirgau, kad su antibiotikais po to gulėjau lovoje."
1:09:10 laidoje
Vandens temperatūra buvo apie vieną laipsnį, joje plaukiojo ledai, o ji ten išbuvo keturias minutes ir tuo metu didžiavosi. Savaitė lovoje su antibiotikais tuo didžiavimusi baigėsi. Jos patarimas po to yra nuobodus ir todėl geras: lįsk ne į trijų, o į dešimties ar trylikos laipsnių vandenį ir pabūk porą minučių.
Į tą pačią priedų lentyną ji sudėjo ir įrangą. Išmaniuosius žiedus bei laikrodžius Merkytė vertina, bet labai tiksliai apibrėžia, kam jie skirti: matyti, kurioje pulso zonoje esi, arba neperspausti aukšto intensyvumo treniruotės. Gliukomatį ji vadina vienkartiniu pasižaidimu, iš kurio verta pasidaryti išvadas ir eiti toliau. Tai matavimo priemonės, o ne pačios sveikatos priemonės.
Tas pats principas galioja ir papildams. Ji jų neneigia ir sako, kad kai kurių medžiagų vien su maistu surinkti realiai sunku: kad gautum rekomenduojamą omega 3 kiekį, reikėtų suvalgyti labai daug riebios žuvies. Bet eiliškumas lieka toks pat. Jeigu blogai miegi ir valgai bet ką, jokia krio sauna ir jokia lašinė to neatpirks, nes ląstelės tiesiog neturi iš ko atsistatyti.
Ką su tuo daryti
Praktinė išvada iš šito pokalbio yra eiliškumas, o ne naujas pirkinys. Miegas, mityba, judėjimas ir socialiniai ryšiai yra pagrindas, visa kita yra priedas prie pagrindo. Priedas prie nieko lieka priedu prie nieko.
Ir dar viena mintis, kurios nesitikėjau iš laidos apie ilgaamžiškumą. Jeigu rimtai priimi tai, ką sako Harvardo tyrimas, tai artimo žmogaus skambutis yra tokia pat sveikatos procedūra kaip treniruotė. Tik jos niekas neparduoda, todėl jos ir neplanuojame.
Visas pokalbis su Rūta Merkyte: https://tapkgeresniu.lt/laida/8l0UV3_NEzo
Šis tekstas parašytas pagal pokalbį „ILGAAMŽIŠKUMO EKSPERTĖ: Badavimo nauda, GERIAUSIAS miego režimas, TOBULAS sportas ir mityba | TG093".
Daugiau šia tema
- Kodėl krinta vyrų vaisingumas ir kodėl gera spermograma dar nieko neįrodo 4 min. skaitymo
- Ką iš tikrųjų rodo svarstyklės: gydytojo dietologo Edvardo Grišino paaiškinimas 4 min. skaitymo
- Kiek trunka vidutinis lytinis aktas: urologas paaiškina, iš kur atsirado skaičiai, prie kurių lyginamasi 4 min. skaitymo
- Kodėl fentanilis pakeitė heroiną: rinką pakeitė logistika, o ne stipresnis poveikis 4 min. skaitymo