Kas iš tikrųjų dalijama skyrybų metu: pensijos, kriptovaliutos ir skolos

Klausdamas teisininkės Ivetos Jarašiūnaitės, dirbančios su skyrybų bylomis, ko žmonės dažniausiai nežino, tikėjausi išgirsti apie emocijas arba apie vaikus. Atsakymas buvo apie turtą, ir konkrečiai apie tai, ko žmonės net neprašo, nes nesupranta, kad gali.

„Į tai įeina ir kriptovaliutos, ir vertybiniai popieriai, ir pensija. Va to žmonės labai dažnai nežino, kad nuo santuokos sudarymo momento, kiek sukaupi antroj, trečioj pakopoj pensijos, skyrybų metu ją gali tekti pasidalinti, jeigu sutuoktinis to reikalaus."

42:00 laidoje

Taisyklė paprasta ir platesnė, nei atrodo: kas įgyta santuokoje, yra bendra, su tam tikromis išimtimis. Tai reiškia, kad į pokalbį patenka ne tik butas ir santaupos, bet ir tai, ko niekas nelaiko dalijamu turtu. Jarašiūnaitė patikslina, kad pensijos dalis nebūtinai išimama, nes ne visada tai įmanoma be baudų ar mokesčių, tačiau apskaičiuojama, kiek buvo sukaupta santuokos metu.

Dalijamas ir minusas

Antra dalis, apie kurią galvojama dar rečiau, yra skolos.

„Dalinamės visą turtą: ir aktyvą, ir pasyvą. Ir tai, kas yra apčiuopiama, kaip namas, butas, mašina, pinigai, ir tai, kas yra minuse: skolos, paskolos, lizingai, kreditai."

49:19 laidoje

Čia teisininkė mini spąstus, kurie žmones užklumpa jau po skyrybų. Bankas dažniausiai neleidžia vienam sutuoktiniui atsirašyti nuo didesnės paskolos, todėl jis lieka solidariu skolininku net tada, kai name nebegyvena ir įmokų nemoka. Banko sistemoje paskola toliau kabo ant jo, ir dėl to jis gali negauti kito kredito. Dėl to nemažai atvejų baigiasi paprasčiau: būstas parduodamas, paskola grąžinama, o likutis dalijamas.

Su kriptovaliutomis padėtis dar sudėtingesnė, ir Jarašiūnaitė to neslepia. Aiškių įrankių, kaip nustatyti, ką ir kiek žmogus turi, kol kas nėra, o kadangi niekur nefiksuojama, kita pusė gali apie tai apskritai niekada nesužinoti.

Sutartis, kuri skamba kaip įžeidimas

Vedybinę sutartį Lietuvoje daug kas girdi kaip pasiruošimą skyryboms. Teisininkė siūlo kitą palyginimą, ir jis nuginkluoja.

„Vedybinė sutartis yra kaip būsto draudimas: juk mes nesiruošiam ir nelaukiam ir nenorim, kad mūsų būstas sudegtų, bet dėl visa ko jį apdraudžiam."

1:05:38 laidoje

Ji sudaroma pas notarą, gali būti sudaryta ir prieš vestuves, ir bet kada santuokos metu, ir keičiama tiek kartų, kiek pora nori. Svarbu žinoti, ko ji negali: sureguliuoti galima tik turtinius klausimus, o ne tai, kas plaus indus ar kaip bus auginami vaikai.

Dvi smulkmenos, kurios nustebina

Pirmoji yra apie tai, kas teisiškai laikoma neištikimybe. Riba pasirodė esanti gerokai anksčiau, nei įsivaizdavau.

„Teismai yra išaiškinę, kad neištikimybė gali būt net Tinderio turėjimas, susirašinėjimas su kitomis moterim, jeigu tai yra flirtuojančios seksualinės žinutės."

24:49 laidoje

Jarašiūnaitė patikslina, kad vertinamas konkrečios poros susitarimų standartas, tad universalios taisyklės nėra ir tas pats elgesys skirtingose bylose gali būti vertinamas skirtingai. Antroji smulkmena skirta tiems, kurie netuokiasi principingai: sugyventiniams kartu pragyventų metų skaičius teisinės reikšmės neturi. Dvidešimt metų kartu nesukuria jokių teisių į kito žmogaus turtą, todėl, kol nėra partnerystės įstatymo, lieka tik kaupti įrodymus ir turtą pirkti abiejų vardu.

Kas inicijuoja ir kodėl tai nustebina

Du trečdalius skyrybų Lietuvoje inicijuoja moterys, ir vyrams tai dažnai būna netikėta. Giluminę priežastį Jarašiūnaitė įvardija labai konkrečiai: netolygų buities darbų pasiskirstymą, nes Lietuvos moterys, net ir dirbdamos, jų atlieka kelis kartus daugiau. Prie to prisideda faktas, kurio dažnai nesitikima.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad santuoka vyram yra naudingesnė: jie yra sveikesni, santuokoje gyvena ilgiau, uždirba daugiau pinigų."

10:48 laidoje

Man labiausiai užkliuvo, kaip lengvai visa tai virsta pinigais, kurių žmogus tiesiog nepasiima. Aš pats iki šito pokalbio nebūčiau pagalvojęs apie antros pakopos pensiją skyrybų kontekste. Nesutinku su teisininke tik dėl vieno: ji vedybinę sutartį pateikia beveik kaip savaime suprantamą sprendimą, o Lietuvoje pats pasiūlymas ją sudaryti dažnai būna pirmas rimtas konfliktas, ir apie tai irgi vertėtų kalbėti atvirai.

Praktiškai iš pokalbio lieka trys dalykai. Susirašyti visą turtą, įskaitant pensijų pakopas, vertybinius popierius ir kriptovaliutas, o ne tik nekilnojamą turtą. Prisiminti, kad dalijamos ir skolos, ir kad atsirašyti nuo bendros paskolos banke dažniausiai neleidžiama. Ir jeigu mokate alimentus, žinoti, kad indeksuoti juos yra jūsų pareiga, o ne teismo ar antstolio darbas.

„Indeksaciją pačiam susiindeksuoti yra pareiga to, kuris turi mokėti periodines išmokas, tai yra alimentus."

1:26:39 laidoje

Šitas paskutinis dalykas kainuoja daugiausiai. Jarašiūnaitė pasakoja atvejus, kai žmogus penkerius metus pareigingai mokėjo priteistą sumą, bet neindeksavo, ir antstolis suskaičiavo kelių tūkstančių eurų skolą. Indeksuojama kasmet nuo vasario pirmos dienos.

Visas pokalbis su Iveta Jarašiūnaite: https://tapkgeresniu.lt/laida/vmWLD075_qA