Kodėl per šventes pykstamės su artimiausiais: ne dėl to, kas pasakyta, o dėl to, kas nutylėta

Kiekvienoje šeimoje yra žmogus, kuris per šventes tyli. Nesiginčija, nekelia balso, nusišypso ir neša lėkštes. Kalbėdamas su retorikos mokytoju ir geštalto psichoterapeutu Donaldu Duškinu supratau, kad būtent šitas žmogus yra pavojingiausias prie stalo, o ne tas dėdė, kuris po trečio tosto pradeda apie politiką.

Dešimt tobulumo įsivaizdavimų ir vienas, kuris ruošėsi

Pradėjome nuo paprasto klausimo: kodėl daugiausia dramos kyla tarp pačių artimiausių žmonių. Duškino atsakymas yra ne apie charakterius, o apie aritmetiką.

„Nesiekim padaryti kito tobulo pagal savo netobulumo paveikslą. Va čia taip išeina, kad susitinka 10 žmonių prie stalo, kurie turi atskirus įsivaizdavimus, bet buvo vienas žmogus, kuris toms Kalėdoms ruošiasi, o jie tiesiog atėjo dalyvaut, bet kiekvienas su savo lūkesčiais."

3:40 laidoje

Nusivylimas, jo žodžiais, yra atotrūkis tarp to, ko tikėjausi, ir to, ką gavau. Prie šventinio stalo tokių atotrūkių yra tiek, kiek žmonių. Ir beveik nė vienas iš jų nebuvo ištartas garsiai, nes atrodo, kad šeima turėtų suprasti be žodžių.

Pats Duškinas tai vadina paradoksu, ir jis pasakė jį anksčiau, nei aš spėjau paklausti.

„Kuo mes labiau esam artimi ir kuo labiau vieni kitus mylime, atrodo, čia yra mylimiausių žmonių ratas, bet tuo daugiau dramos."

5:00 laidoje

Su svetimais lūkesčių nederiname, todėl su jais ir nenusiviliame. Būtent artimiesiems suteikiame teisę žinoti be žodžių, o paskui už tą teisę su jais ir susipykstame.

Kas nutinka su nutylėtu dalyku

Toliau Duškinas vardija keturis būdus, kuriais žmogus nutraukia kontaktą: projekciją, kai uošvė esą manęs nemėgsta, nors to niekas nesakė, introjekciją, kai kartojami praryti vaikystės įsitikinimai, defleksiją, kai nuo esmės bėgama per juokelius, ir retrofleksiją. Pastaroji ir yra apie tylintį žmogų.

Retrofleksija paprastai reiškia štai ką: energija, kurią galėjau atiduoti į išorę, lieka manyje. Vieną kartą patylėjau, antrą, penktą. Emocija niekur nedingsta, ji kaupiasi. O tada ateina diena, kai ji išeina visa iš karto.

„Aš 10 metų šventes organizavau, ir jūs nė vienas to ir to nepasakėt. Tai kur tu buvai prieš 10, prieš 8 metus? Maniau, kad jūs patys suprasit."

53:11 laidoje

Šitą sakinį girdėjau daugybėje šeimų, tik kitais žodžiais. Jis visada nuskamba kaip išdavystė, nors iš tikrųjų yra kvitas už dešimt metų nutylėjimų. Duškinas priduria, kad ta suspausta emocija nebūtinai išeina per žodžius: ji gali išeiti ir per kūną, per ligas.

Kaip pasitikrinti, ar tai tik mano galvoje

Nutylėjimų giminaitė yra projekcija, kai savo baimes priskiriu kitiems ir elgiuosi taip, tarsi jos būtų faktas. Uošvė manęs nemėgsta. Visi tik ir laukia, kad susimaučiau. Duškinas siūlo pigų ir greitą būdą tai patikrinti, ir jis nėra pokalbis apie jausmus.

„Prieik, apkabink ir pasakyk: labas, mieloji, kaip tu gyveni, ir pažiūrėk, kas bus tada. Jeigu ji pasakys: eik iš čia, bjaurybe, tai greičiausiai tavęs nemėgsta, bet greičiausiai ji tave apkabins."

42:20 laidoje

Tokia pati logika galioja ir tam giminaičiui, kuris kasmet neateina ir apie kurį šeimoje jau susitarta, kad jam tiesiog nerūpi. Vietoj išvados Duškinas siūlo klausimą ir pasiūlymą.

„Sakyk, dėl ko, kas nutiko? Gal mums pas tave atvažiuoti?"

10:57 laidoje

Ką su tuo daryti prie stalo

Praktinis dalykas, kurį iš šito pokalbio pasiėmiau sau, yra mažas ir nekainuoja nieko. Supykus išeiti į orą galima, tik reikia tai pasakyti garsiai.

„Žmogus, pavyzdžiui, supyko ir sako: žinot, aš turiu išeit pasivaikščiot pusę valandos vienas. Tvarkoj, jisai išėjo. Tas pats veiksmas, bet kontaktas išlaikytas."

23:05 laidoje

Skirtumas tarp trenktų durų ir išlaikyto kontakto yra vienas sakinys. Antras dalykas, kurį jis siūlo, yra klausimo forma: vietoj kodėl, kuris skamba kaip kaltinimas, klausti dėl ko. O pakeltą balsą nutildyti fraze, kad aš tave girdžiu ir viskas tvarkoj.

Trečias dalykas visai paprastas ir skirtas tam momentui, kai prie stalo stoja tyla. Duškinas vardija tris temas, kurios kelia nuotaiką beveik bet kurioje kompanijoje: mėgstamiausias maistas, svajonių kelionės ir muzika bei filmai. Politikos ir religijos jis siūlo vengti, nes tai temos, kuriose kiekvienas gina poziciją, o ne pasakoja apie save.

Ketvirtas yra sunkiausias, ir Duškinas jį vadina tikruoju stebuklu.

„Tas magiškas žodis atleidimas yra laimės formulė. Žodis atsiprašau yra laimės formulė."

1:19:19 laidoje

Iš viso to lieka viena mintis, kurią verta pasitikrinti prieš bet kurį šeimos susibūrimą, ne tik prieš Kūčias. Jeigu esi tas, kuris ruošiasi, pasakyk garsiai, ko tikiesi iš kitų, kol dar niekas nesupyko. O jeigu esi tas, kuris tyli, kad tik nesugadintų vakaro, prisimink, kad tylėjimu vakaro neišsaugosi. Tik atidėsi jį keleriems metams ir sumokėsi su palūkanomis.

Visas pokalbis: https://tapkgeresniu.lt/laida/dK7CyRVio18