Kodėl santykiai iširsta po dvejų su puse metų: santykių konsultanto Tomo Girdzijausko atsakymas

Klausiau Tomo Girdzijausko to, ką dažniausiai klausia poros, atėjusios pas konsultantą per vėlai: kur dingsta tai, kas buvo pradžioje. Jo atsakymas turėjo terminą, ir būtent terminas man ir įstrigo.

„Tu turi laikas nuo laiko įdėti kažkokį minimumą pastangų, kad tie santykiai vyktų, bent išlaikytų tą lygį arba augtų. Kitaip nieko nebus. Ir tie, kurie nieko nedaro, jie po dvejų su puse metų statistiškai gauna nulį."

9:53 laidoje

Iškart pasakysiu, kaip su tuo skaičiumi elgtis. Tai yra jo praktikos ir jo skaitomos literatūros skaičius, o ne matavimas, kurį galima patikrinti. Todėl svarbu ne tai, ar ten dveji su puse, ar treji metai. Svarbu tai, ką jis pasako apie kryptį: santykiai neiširsta staiga, jie nusidėvi tuo tempu, kokiu nustojama į juos dėti.

Įdomiausia yra ne pati mintis, kad reikia stengtis. Tai žino visi. Įdomiausia yra tai, kaip Girdzijauskas paaiškina, kodėl pastangos dingsta būtent tada, kai poroje viskas atrodo gerai.

„Jie per daug atsipalaiduoja, kai jau gavo grobį, nusipirko, įsigijo tą antrą pusę, pradeda tuo malonumu naudotis."

45:12 laidoje

Atkreipkite dėmesį į žodyną: gavo grobį, nusipirko, įsigijo. Tai įsigijimo kalba, ir ji nėra atsitiktinė, nes taip apie pažintis kalba visa aplinka. O jeigu žmogus galvoja apie santykius kaip apie įsigijimą, tada pastangos iki jo yra investicija, o pastangos po jo yra nuostolis. Tai paaiškina, kodėl pirmi trys mėnesiai būna intensyvūs, o treti metai tušti. Niekas nenustojo mylėti. Tiesiog buvo sumokėta ir laukiama prekės.

Kodėl viskas viename žmoguje neveikia

Antra Girdzijausko mintis iš pirmo žvilgsnio prieštarauja pirmajai. Jis sako, kad santykiams padeda reguliarus buvimas atskirai, nuo poros iki septynių parų per mėnesį, ir atskiros draugystės, ypač vyrams turimas savas ratas.

Prieštaravimo čia nėra, jeigu prisiminsime įsigijimo logiką. Kai antras žmogus suprantamas kaip įsigytas objektas, iš jo natūraliai tikimasi visko: draugystės, pramogos, terapijos, bendruomenės. Toks lūkestis yra fiziškai neįvykdomas, ir tada atsiranda nusivylimas, kurio priežastis nėra partneris. Atskiras laikas ir atskiri žmonės tą krūvį nuima.

Girdzijauskas prideda ir tai, kad poros dažnai nežino elementarių taisyklių, kaip elgtis šeimoje. Tai skamba banaliai, bet jo praktikoje tai reiškia konkretų dalyką: žmonės mokosi, kaip užmegzti santykius, ir beveik niekas nesimoko, kaip juos išlaikyti. Pirmam yra visa industrija, antram nėra beveik nieko.

Kodėl mokomasi tik pirmos dalies

Šita asimetrija matosi ir už kabineto ribų. Turinio apie tai, kaip užkalbinti, kaip parašyti pirmą žinutę, kaip atrodyti pasimatyme, yra be galo daug. Turinio apie tai, ką daryti ketvirtais metais, kai viskas gerai ir todėl neįdomu, beveik nėra, nes tai neparduoda. Girdzijauskas sako, kad į jo kabinetą dažniausiai ateinama tada, kai nuo nulio jau skiria keli mėnesiai, o ne keli metai.

Verta pastebėti ir tai, kad jo minimas minimumas yra būtent minimumas. Jis nekalba apie didžiuosius gestus ar apie tai, kad reikia iš naujo įsimylėti. Jis kalba apie reguliarų mažą veiksmą, kuris santykius bent išlaiko tame pačiame lygyje. Tai kur kas pigiau nei gelbėti tai, kas jau nukrito iki nulio, ir būtent todėl daugumai atrodo neverta daryti.

Kas man užkliuvo

Man labiausiai užkliuvo, kad įsigijimo kalba paaiškina ir mano paties elgesį. Pradžioje planuoji, galvoji, ruošiesi. Paskui tas pats žmogus tampa duotybe, ir planuoti nebeatrodo reikalinga. Niekas to sprendimo nepriima sąmoningai, todėl jo ir nepastebi, kol nebūna vėlu.

Turiu pasakyti ir tai, ko į šitą tekstą nedėjau. Pokalbyje buvo skaičių, kurių patikrinti negalėjau: apie tai, kokia dalis moterų pažinčių programėlėse domisi kokia dalimi vyrų, ir apie tai, kada yra vyro ir moters patrauklumo pikai. Jie pasakyti kaip faktai, bet man tai atrodo pernelyg tvirtai pasakyta, todėl straipsnį laikiau prie tos dalies, kuriai tų skaičių nereikia.

Iš to paties skyriaus yra ir laidos pradžioje aptartas klausimas, ar miške rinktumeisi lokį, ar nepažįstamą vyrą. Tai internete išpopuliarėjęs klausimas, o ne tyrimas, ir jis daugiau pasako apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai, nei apie tai, kaip žmonės elgiasi realiai. Įdomus jis nebent kaip nuotaikos matas, ir kaip nuotaikos matą jį ir verta skaityti.

Ką su tuo daryti

Praktinis pratimas iš šito pokalbio yra vienas ir nemalonus. Surašykite, ką darėte pirmais trimis pažinties mėnesiais ir ko nebedarote dabar. Ne jausmus, o veiksmus: kada planuodavote, apie ką klausdavote, kiek dėmesio skirdavote išvaizdai, kiek kartų per savaitę būdavote dviese be telefonų. Tas sąrašas ir yra jūsų išlaikymo planas, ir jo nereikia sugalvoti, nes jūs jį jau buvote sudarę.

Visą pokalbį su Tomu Girdzijausku galima pasiklausyti čia: https://tapkgeresniu.lt/laida/6KmE7odafNk