Kodėl seksas poroje nusistovi ir nebesikeičia: ką apie pirmus 20 kartų sako seksologas

Trisdešimt metų poras konsultuojantis seksologas Viktoras Šapurovas laidoje pasakė skaičių, kurio nesitikėjau. Ne apie dažnumą ir ne apie trukmę. Apie tai, per kiek kartų pora nusprendžia, koks jų seksas bus visą likusį gyvenimą.

Jo teiginys toks: seksualinis suderinamumas nėra duotybė, kuri arba yra, arba jos nėra. Tai algoritmas, kuris susiformuoja maždaug per dvidešimt meilės aktų ir po to lieka beveik nepakitęs.

„Per 20 meilės aktų turi būt sukurtas algoritmas, kuris tenkins abu."

35:53 laidoje

Kas yra tas algoritmas

Paklausiau, ką jis tuo žodžiu vadina, nes iš seksologo lūpų jis skamba keistai.

„Algoritmas tai yra veiksmų seka: ką reikia atlikti, glamonės ir visa eiga meilės akto, ir judesiai, ir kokie judesiai, ir kokios pozos, kas priimtina, kas nepriimtina."

36:23 laidoje

Kitaip tariant, pora suderinamumo ne atranda, o jį susiderina. Per pirmus kartus nusistovi seka, kuri paskui kartojasi. Įvairovė, Šapurovo žodžiais, irgi tampa to paties algoritmo dalimi, o ne jo pakeitimu.

Kodėl tai svarbu žinoti iš anksto

Įdomiausia dalis prasideda tada, kai per tuos pirmus kartus kažkas vienam iš dviejų netinka, bet jis tyli.

„Jeigu per tuos 20 kartų vienam iš partnerių jaučiasi, kad kažkas yra ne taip, ir jisai su tuo susigyvena, tai jau tas ne taip ir taps algoritmu."

37:50 laidoje

„Jisai gali 20, 30 metų kentėti, galvot, kad kažkas pasikeis, bet tai jau yra algoritmas."

37:55 laidoje

Būtent čia teiginys tampa naudingas, o ne tik įdomus. Jis paaiškina labai dažną situaciją: pora kartu dešimtmetį, vienam iš dviejų seksas nepatenkinamas, ir abu tiki, kad tai savaime praeis. Pagal Šapurovą nepraeis, nes tylėjimas pokyčio ne laukė, o kaip tik jį uždarė.

Pirmasis algoritmas ateina ne iš partnerio

Čia laida pasuko ten, kur teiginys nustoja būti vien apie poras. Jeigu seka išmokstama, tai kažkas ją pademonstruoja pirmas. Ir tas pirmasis mokytojas šiandien retai yra partneris.

„Pornografija jinai yra fiktyvus dalykas, ir dažnai pornografijoj nėra tų tokių ilgų glamonių arba viskas yra užaštrinta."

39:02 laidoje

Šapurovas sako, kad jaunas žmogus, žiūrintis pornografiją, susikuria lūkesčius, kurie neatitinka realybės, o paskui nusivilia seksu, nes viskas vyksta ne taip, kaip matė ekrane. Pagal jo paties algoritmo logiką tai reiškia, kad į pirmuosius dvidešimt kartų žmogus ateina jau su iš anksto įrašyta seka, tik ne savo.

Amžius, kurį jis įvardija, yra ta vieta, kur laidoje pats nustebau.

„Su paaugliu pradėt šnekėt nereikia, jau reikia anksčiau, su paaugliu tai jau pabaiga."

41:24 laidoje

Pornografiją, jo žodžiais, imama žiūrėti nuo aštuonerių ar dešimties metų, o lytinio švietimo mokyklose nėra. Tai reiškia, kad populiarus tėvų planas pasikalbėti, kai vaikas paaugs, praktiškai visada vėluoja. Taisyti, sako Šapurovas, būtina bet kuriuo atveju, bet tai jau taisymas, o ne mokymas.

Skaičiai, kurie skamba kaip pokštas

Šapurovas apskritai mėgsta konkrečius skaičius, ir kartais jie skamba per drąsiai. Prieš apsisprendžiant kurti šeimą jis siūlo dvidešimt valandų pokalbių.

„Reikia 20 valandų pasivaikščiojimo pokalbių su partneriu."

34:51 laidoje

O apie glamones jis pasakojo taip, kaip pasakoja kabinete.

„Aš klausiu: kiek glamonės? Sako, penkios minutės. Sakau: eikit namo, vat kai bus 20, tai galit ateit."

24:27 laidoje

Su dvidešimt minučių kaip norma nesutinku, ir jam tai pasakiau. Skaičius, paverstas norma, greitai tampa dar viena vieta, kur žmogus jaučiasi nepakankamas. Bet pati mintis, kad glamonės yra ne įpratinimas prie akto, o didelė jo dalis, atrodo teisinga. Šalia jos eina bendra Šapurovo taisyklė: vyras meilės akto metu turėtų įdėti keturis kartus daugiau pastangų nei moteris.

Sunkiausia laidos vieta

Man labiausiai įstrigo ne skaičiai, o tai, kaip jis apibūdino tylėjimą. Kabinete žmonės atsiduria ne tada, kai pablogėja. Jie ateina tada, kai nusibosta laukti, kol pagerės. Šapurovas sakė, kad jeigu netvarka tęsiasi ilgiau nei penkerius ar šešerius metus, žmonės nebetiki, jog įmanoma ką nors pakeisti. Išeina, kad pagalbos kreipiamasi kaip tik tada, kai jau nebetikima pagalba.

Verta pasakyti ir tai, kur čia baigiasi seksologija ir prasideda nuomonė. Dvidešimt aktų ir dvidešimt valandų yra jo praktikos taisyklės, o ne tyrimų skaičiai, ir jis pats jas vadina metodika. Vertingas čia ne skaičius, o kryptis: kad seksas yra išmokstamas, o ne duotas.

Ką su tuo daryti

Praktinė išvada iš viso šito viena ir ji nemaloni. Jeigu poroje kažkas nepatinka, tai pasakyti reikia anksčiau, nei atrodo padoru. Ne po metų, kai bus tinkamas momentas, o tada, kai įprotis dar nesusiformavo. Pagal Šapurovo logiką kiekvienas nutylėtas kartas yra ne atidėtas pokalbis, o balsas už tai, kad taip ir liktų.

Visas pokalbis su seksologu Viktoru Šapurovu: https://tapkgeresniu.lt/laida/jrb8vAjjnjY