Kuo antra pakopa skiriasi nuo savarankiško investavimo: valstybės paskata ir pelno mokestis

Populiariausias argumentas prieš antrą pakopą skamba logiškai: atsiimsiu savo pinigus ir pats investuosiu geriau nei bet kuris fondas. Investuotojo ir fondų valdytojo Arvydo Jacikevičiaus paklausiau būtent to, ir iš karto pasakysiu tai, ką reikia žinoti skaitant toliau: jis pats valdo tokius fondus, todėl jo atsakymas nėra neutralus. Bet skaičiai, kuriuos jis pateikia, yra patikrinami.

Pirmasis dalykas yra tai, kad lyginami ne tie patys dydžiai. Prie kaupiamų 3 procentų nuo atlyginimo prisideda 1,5 procento valstybės paskatos, ir savarankiškai investuojant tos dalies tiesiog nėra. Antrasis dalykas paaiškėja tada, kai pinigų prireikia.

„Pelno mokestis, apie kurį nieks negalvoja, kai reikės išsiiminėti pinigus. Tai jo irgi nebus."

53:52 laidoje

Kad būtų aiškiau, ką tai reiškia praktiškai, jis pateikė paprastą pavyzdį.

„Kai tu savarankiškai investuosi ir po 20 metų uždirbsi nuo 100 000 milijoną, tai nuo 900 000 tau teks susimokėti 20 procentų pelno mokestį."

54:15 laidoje

Tai nėra argumentas, kad fondas uždirba daugiau. Tai argumentas, kad tas pats uždirbtas rezultatas dviejose sistemose baigiasi skirtinga suma rankose. Jacikevičius priduria, kad valdymo mokestis antroje pakopoje yra maždaug 0,4 iki 0,5 procento nuo turto, tad palyginimas turėtų būti daromas suvedus visus tris dalykus: paskatą, mokestį ir mokesčius už valdymą, o ne vien grąžą.

Ką reiškia 2026 metų pokytis

Laida įrašyta kalbant apie artėjančias permainas, ir čia svarbiausia dalis yra ne nuomonė, o keturi keliai, kuriuos žmogus turės pasirinkti. Paprastas anuitetas, garantuotas anuitetas iki 85 metų, periodinės išmokos su atidėtuoju anuitetu ir sprendimas nieko nekeisti, toliau kaupiant fonde. Nuo 2026 metų laisvai disponuoti bus galima suma, viršijančia 70 tūkstančių eurų.

Kad tas skaičius turėtų kontekstą, verta žinoti mastelį. Gaunant vidutinę algą per keturiasdešimt metų susikaupia apie 330 tūkstančių eurų, o augant atlyginimui suma gali priartėti prie pusės milijono. Tai reiškia, kad daugumai ilgai kaupiančiųjų 70 tūkstančių riba nėra teorinė, o sprendimą dėl jos teks priimti realiai.

Kur klystama investuojant pačiam

Kadangi pokalbio ašis yra palyginimas, paklausiau ir to, kur savarankiškas investuotojas dažniausiai suklysta. Jacikevičiaus atsakymas buvo apie koncentraciją: pradedančiajam, jo teigimu, saugiausia rinktis plačiai diversifikuotą viso pasaulio akcijų fondą, o ne atskiras šalis ar sektorius, kurie tuo metu atrodo perspektyviausi.

Prie to jis prideda vieną skaičių, leidžiantį bent apytiksliai suprasti, kiek brangiai perkama. JAV S&P 500 indekso kainos ir pelno santykis artėja prie 30, o viso pasaulio maždaug 15 iki 20. Tai nėra prognozė ir nesako, kada rinka kris, bet parodo, kad pirkdamas populiariausią indeksą moki gerokai daugiau už tą patį eurą pelno, o būtent to naujokai dažniausiai ir nepasižiūri.

Kodėl laikas svarbesnis už momentą

Antra pokalbio pusė buvo apie tai, kas šitoje temoje kartojasi kas kelerius metus: ar dabar geras metas. Jacikevičiaus atsakymas nesikeičia priklausomai nuo naujienų.

„Mes turim savo strategiją ir mes jos laikomės ne metus, ne penkis, o 10, 20, 40 metų."

18:07 laidoje

Jo skaičiavimu, plačiai diversifikuotame rinkos fonde suma istoriškai dvigubėja maždaug kas septynerius metus, todėl keturiasdešimtmetis, paveldėjęs pusę milijono ir palikęs juos ramybėje, po maždaug 21 metų gali tikėtis apie keturis milijonus. Tai skamba kaip reklama, todėl būtina pasakyti ir kitą pusę: tai istorinis vidurkis, o ne pažadas, ir jis reikalauja neliesti pinigų tada, kai norisi labiausiai.

„Fondų valdytojai mėgsta pirkti tada, kai krenta."

33:32 laidoje

Būtent čia ir slypi skirtumas tarp profesionalo ir žmogaus, žiūrinčio į savo sąskaitą telefone. Rinkai nukritus 10 procentų nuo aukščiausio taško Jacikevičius mato signalą svarstyti pirkimą dalimis, o dauguma privačių investuotojų tuo metu daro priešingai.

Man labiausiai užkliuvo, kaip ši tema Lietuvoje aptarinėjama vien emociškai: arba valstybė atima, arba fondai apgaudinėja. Aš pats nesu finansų specialistas ir šito straipsnio nerašau kaip patarimo, ką daryti su savo pinigais. Bet man atrodo sąžininga pasakyti, kad daugelis ginčų vyksta net nepalyginus tų trijų skaičių, apie kuriuos kalbėjome, o būtent jie ir lemia rezultatą.

Praktiškai iš pokalbio lieka trys klausimai, kuriuos verta sau atsakyti prieš bet kokį sprendimą. Kiek konkrečiai esu sukaupęs ir ar tai virš 70 tūkstančių ribos. Kokį valdymo mokestį moku dabar ir su kuo jį lyginu. Ir ar tikrai investuočiau pats bent dvidešimt metų iš eilės, neišimdamas pinigų per pirmą didesnį kritimą, nes būtent tai, o ne fondo pasirinkimas ar įėjimo momentas, dažniausiai ir nulemia galutinę sumą.

Visas pokalbis su Arvydu Jacikevičiumi: https://tapkgeresniu.lt/laida/X5XDqbJt-kY