Ne skaitymas tamsoje: nuo ko iš tikrųjų vaikams blogėja regėjimas

Sakinį „neskaityk tamsoje, sugadinsi akis“ yra girdėjęs turbūt kiekvienas. Su akių gydytoja oftalmologe Simona Stech, atlikusia daugiau nei du tūkstančius lazerinės regos korekcijos operacijų, pradėjau būtent nuo šito klausimo, nes norėjau žinoti, ar mama buvo teisi.

„Pati tamsa ir skaitymui netrukdo, akys dėl to neblogės. Mitas paneigtas."

35:33 laidoje

Ji patikslino, kur riba vis dėlto yra. Reikšmės turi ne apšvietimas, o darbo iš arti kiekis, ir tas kiekis yra kur kas didesnis, nei įsivaizduojame. Viename tyrime, kurį ji minėjo, ribos buvo matuojamos šimtais puslapių per savaitę. Vakaras su knyga į tą kategoriją nepatenka.

Problema tikra, tik ne ta

Tai nereiškia, kad nerimauti nėra dėl ko. Stech trumparegystę vadina šių laikų pandemija, ir skaičius už to stovi rimtas.

„Manoma, kad 2050 metais pusė pasaulio globaliai bus trumparegiai."

20:27 laidoje

Trumparegių daugėja ir tarp vaikų, ir tarp suaugusiųjų, jie jaunėja, o laipsnis auga greičiau nei anksčiau. Dalį lemia paveldimumas: jeigu trumparegiai abu tėvai, tikimybė vaikui yra apie 60 procentų, jeigu vienas, apie 30. Bet likusią dalį lemia aplinka, ir būtent ten yra tai, ką galima pakeisti.

Dvi valandos, o ne uždrausti ekranai

„Mokslo tyrimais paremtas faktas, kad dvi valandos per parą šviesiu paros metu lėtina akies augimą."

30:14 laidoje

Šitas sakinys nukreipia dėmesį visai kitur nei įprastas patarimas. Kalbama ne apie tai, ko vaikui neleisti, o apie tai, kur jį išleisti. Trumparegystė didele dalimi yra per ilgos akies obuolio istorija, o dienos šviesa akies augimą lėtina, ir gydytoja tai sieja su dopaminu bei tinklainės periferijos veikimu.

Praktinė dalis irgi buvo ne moralizuojanti. Jeigu dviejų valandų kasdien nepavyksta, ji siūlo susirinkti maždaug penkiolika valandų per savaitę ir dalį jų atsiimti savaitgaliais. Profilaktiškai vaiko regą ji siūlo tikrinti nuo trejų metų iki mokyklos, nes akis iki suaugusio dydžio užauga maždaug iki aštuonerių, o būtent tuo laikotarpiu dar galima kažką paveikti.

O jeigu jau trumparegis

Antra laidos dalis skirta tiems, kuriems profilaktika jau pavėlavo. Čia Stech kalba kaip operuojanti gydytoja, todėl klausiau atsargiai. Pasitenkinimas po lazerinės regos korekcijos, jos teigimu, yra vienas didžiausių iš visų medicinoje atliekamų operacijų ir viršija 90 procentų, o nepasitenkinimą dažniausiai lemia ne pati operacija, o neatitikę lūkesčiai, ypač jei žmogus blogai matė nuo vaikystės.

Rizikas ji vardija pati ir jų nemenkina: nė viena operacija medicinoje nėra šimtaprocentinė, galimi uždegimai nuo paprasto paraudimo iki bakterinio. Bet šalia pasako dalyką, kuris man buvo naujas. Kasdien nešiojami kontaktiniai lęšiai rizikų turi nepalyginamai daugiau nei vienkartinė korekcija, tik tos rizikos išsidėsto per dešimtmečius ir todėl atrodo mažesnės. Standartinis amžius trumparegystei ir astigmatizmui koreguoti yra nuo 18 iki 45 metų, o metodai skirstomi į dvi grupes: su pjūviu ir be pjūvio, ir antrasis būdas medicinoje naudojamas jau daugiau nei tris dešimtmečius.

Kodėl to nepastebime laiku

Regėjimas blogėja lėtai, o mes prie to prisitaikome ir dažnai net nesuprantame, kad matome prasčiau. Akys yra dvi, ir viena kurį laiką kompensuoja kitą. Stech sako, kad pirmiausia tai išryškėja vairuojant naktį arba tada, kai ekranas ima plaukti. Tai reiškia, kad savijauta čia yra prastas matuoklis, o vienintelis normalus būdas sužinoti yra pasitikrinti. Suaugusiam, kurio regėjimas nesikeičia, to pakanka kartą per porą metų.

Pokalbio pabaigoje paklausiau apie madą keisti akių spalvą, nes maniau, kad tai daroma suleidžiant dažus. Pasirodo, ne: ragenoje padaroma kišenėlė ir į ją įdedamas spalvotas žiedelis, implantas, uždengiantis natūralią rainelę. Gydytojos vertinimas buvo trumpas ir nedviprasmiškas.

„Aš manau, kad tai yra visiškai, visiškai, visiškai kosmetinė procedūra."

1:19:16 laidoje

Man labiausiai užkliuvo, kaip patogus yra mitas apie tamsą. Jis leidžia tėvams jaustis atsakingiems tiesiog uždegus šviesą, ir aš pats taip esu daręs. Tikrasis atsakymas nepatogesnis, nes reikalauja laiko: dvi valandos lauke kasdien yra sunkiau nei bet koks draudimas. Nesutinku su gydytoja tik dėl vieno niuanso: ji apie ekranus kalba gana švelniai, o ekranai atima būtent tas valandas, kurios ir yra vaistas, net jei patys akių tiesiogiai negadina.

Trys dalykai, kuriuos galima padaryti. Nustoti bartis dėl skaitymo prietemoje ir tą energiją nukreipti į buvimą lauke. Vaiko regą pasitikrinti dar prieš mokyklą, o ne tada, kai jis pradeda skųstis. Ir nepirkti prekyvietėje dešimties eurų saulės akinių su nežinomais stiklais, nes jie akies nuo ultravioletinių spindulių neapsaugo, o vyzdį išplečia, todėl į tinklainę praleidžia daugiau, nei praleistų be jų.

Visas pokalbis su Simona Stech: https://tapkgeresniu.lt/laida/YGqpoDbhJbA