Riba, po kurios verslui neapsimoka uždirbti daugiau: 300 tūkstančių ir pelno mokestis nuo 7 iki 17 procentų

Kalbėdamas su mokesčių konsultantu Vainiumi Kuoliu tikėjausi išgirsti apie schemas ir ofšorus. Vietoj to gavau paaiškinimą, kodėl dalis smulkių verslų Lietuvoje sąmoningai stabdo savo augimą, ir tas paaiškinimas yra ne apie tinginystę, o apie skaičių.

Riba yra 300 tūkstančių eurų metinių pajamų. Iki jos mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė moka lengvatinį 7 procentų pelno mokestį. Ją peržengus, tarifas tampa 17 procentų.

„Iki 300 000 yra 7 procentų pelno mokestis, kurį privalai mokėti. Staiga po 301 000 pakyla iki 17 procentų nuo visos sumos."

34:35 laidoje

Šie tarifai nėra pokalbio nuomonė. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje standartinis pelno mokesčio tarifas yra 17 procentų, lengvatinis 7 procentai, o lengvatai taikoma 300 tūkstančių eurų metinių pajamų riba.

Kodėl tai veikia kaip siena, o ne kaip laiptelis

Svarbiausia detalė yra ta, kurios pokalbyje pats ilgiausiai neperpratau. Didesnis tarifas taikomas ne tik tai sumai, kuri viršija ribą. Jis taikomas visam rezultatui.

Kuolio pavyzdžiu, vietoj 21 tūkstančio mokesčio sumokama jau apie 51 tūkstantį. Vadinasi, verslas, uždirbęs vos truputį daugiau, gali likti su mažiau pinigų nei tas, kuris sustojo prieš ribą. Ekonomikoje tai vadinama ribos efektu, o praktikoje tai reiškia, kad protingiausias sprendimas kai kuriems yra neaugti.

Riba skaičiuojama ne nuo pelno

Antra vieta, kur klysta beveik visi, įskaitant mane, yra pati skaičiavimo bazė.

„Mes čia kalbam apie apyvartą, ne apie pelną. Tu gali pelno nulį turėt, bet tiesiog pasiekęs apyvartą jau mokėsi didesnį pelno mokestį."

35:23 laidoje

Tai keičia visą vaizdą. Prekybos ar statybų įmonė, kurios apyvarta didelė, o marža maža, gali peržengti ribą būdama vos nuostolinga. Kuolys pastebi ir kitą pusę: žmonės, pamatę rekvizituose milijoną apyvartos, iš karto galvoja apie turtuolį, nors už to skaičiaus gali stovėti minusas.

Antra riba, kurią jis mini, yra 45 tūkstančiai eurų, po kurių privaloma registruotis PVM mokėtoju. Ji ne tokia dramatiška, bet veikia tuo pačiu principu: tai taškas, kurio daugelis smulkiųjų sąmoningai nepriartėja.

Kur tada iš tikrųjų atsiranda skirtumas

Kuolio pagrindinė mintis visame pokalbyje ta, kad legalus skirtumas gimsta ne iš gudrybių, o iš teisingai parinktos veiklos formos. Kaip ryškiausią pavyzdį jis duoda nekilnojamojo turto sandorį: tas pats objektas, nupirktas ir parduotas fizinio asmens vardu, kainuotų apie 32 tūkstančius eurų gyventojų pajamų mokesčio, o per mažąją bendriją, atskaičius remonto išlaidas, nulį.

Ten pat jis griauna ir populiarų teiginį, kad turtingi nemoka mokesčių. Sudėjus grandinę, tai yra 21 procentą PVM, 17 procentų pelno mokesčio ir 15 procentų nuo dividendų, verslininko sumokama dalis toli gražu nėra tie 15 procentų, apie kuriuos kalbama viešai.

Ir dar viena vieta, kuri man buvo tiksliausia visame pokalbyje. Kalbėdami apie tai, kodėl žmonės mokesčių nejaučia, priėjome prie paprasto stebėjimo.

„Aš nemačiau nei vieno darbuotojo, kuris pats atidarytų savo sąskaitą ir iš savo sąskaitos padarytų pavedimą į VMI."

17:20 laidoje

Tą patį principą jis iliustruoja ir smulkiausiu lygmeniu. Verslo liudijimas nuomos veiklai Vilniuje kainuoja apie 700 eurų per metus, o tas pats liudijimas, išsiimtas registruojantis Naujojoje Akmenėje, apie 140. Veikla ta pati, pajamos tos pačios, skiriasi tik savivaldybė, kuri tarifą nustato.

Prie to jis prideda detalę, kurios nežinojau ir kuri, įtariu, nežinoma daugumai nuomotojų: pagal verslo liudijimą galima nuomoti ir ne savo turtą. Tai reiškia, kad ir subnuomos atveju mokestinė forma pasirenkama, o ne gaunama automatiškai.

Su kuo aš nesutinku

Kuolys progresinį gyventojų pajamų mokestį kritikuoja griežtai ir sako, kad dalis jo klientų dėl to veiklą jau kelia į Gruziją ar Latviją. Čia mūsų požiūriai išsiskyrė, ir pasakiau tai per laidą: tai, kad kažkam apsimoka išvažiuoti, dar nėra argumentas, jog sistema bloga, nes visada atsiras šalis su mažesniais tarifais.

Bet dėl 300 tūkstančių ribos nesiginčijau, nes ten ginčytis nėra dėl ko. Tai ne požiūrio klausimas, o konstrukcijos klausimas: jeigu peržengus ribą didesnis tarifas taikomas visai sumai, sistema pati sukuria paskatą sustoti. Tai kenkia ne turtingiesiems, o būtent tiems, kurie augtų iš mažo verslo į vidutinį.

Ką su tuo daryti

Jeigu turite savo veiklą, vienas skaičius vertas dėmesio jau šiandien: kur šiais metais atsidurs jūsų metinės pajamos, o ne pelnas. Jeigu jos artėja prie 300 tūkstančių, sprendimą priimti reikia iš anksto, o ne gruodį.

Ir jeigu esate samdomas darbuotojas, verta bent kartą pasižiūrėti, kiek iš tikrųjų nuo jūsų atlyginimo iškeliauja. Ne todėl, kad kažką pakeistumėte, o todėl, kad sunku turėti nuomonę apie mokesčius, kurių niekada nesi pervedęs pats.

Visas pokalbis su Vainiumi Kuoliu: https://tapkgeresniu.lt/laida/rbBgiLbdAuY