21 liepos 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
sperma moters burnoje ir apie moterų išskyras vyro burnoje. Burnos lūpos turi gerpės viruso pažeidimą, tai mes galim jį pernešti lytiniams organams. Ten gerpis gali atsirasti. Širdies ligų infarktas, insultasimybė padidėja maždaug apie du tris kartus. Nereikia išsivalius dantų jų kalauti vandeniu. Lytinis gyvenimas ir oralinis seksas. Tu esi antras žmogus per mano 20 metų karjerą, kuris šitą klausimą paklausė. [Muzika] Bičiuliai, ar nepavargote nuo visų tų varginančių greitųjų svaipų į dešinę, į kairę ir neatrašytų žinučių? Kartais greitos pažintys kaip greitas užkalis, kur po kelių žinučių nori paragauti jau kito saldainio.
Tu esi antras žmogus per mano 20 metų karjerą, kuris šitą klausimą paklausė.
Štai kodėl nuoširdžiai rekomenduoju pažinčių portalą darnippora.lt. Čia prieš pasineriant į meilės labirintą atliekate unikalų suderinamumo testą. Taip, tikrai testą, kuris ne tik patikrina, ar jums patinka ta pati muzika, bet ir ar turite bendrų gyvenimo vertybių bei humoro jausmą. Pažinčių per programėlės Statistika yra negailestinga ir jinai sako, kad tik nedidelė dalis greitųjų pažinčių iš tikrųjų virsta kažkuo daugiau, o darnipora.lt siekia tų retų ir tikrųjų ryšių. Taigi, jeigu nebenorite daugiau trumpalaikių nuotykių, gaustinimų ir apsimestinių anketų, prisijunkite prie darnipora.lt.
l. Čia ryšys prasideda nuo gilios pažinties, o ne nuo greito svaipinimo, kaip kokiam temų kataloge. Eikite, išbandykite testą ir pažiūrėkite, ar atrasite savo antrąją puselę, kurios pavydės net ir draugai. Važiuojam. Let's go. Labas, Irma. Labas Artūrai. Aš džiaugiuosi, kad mes antrą kartą savo tap geresnių laidų cikle a paliesime dantų temą burnos, žandikaulio, bet šiandien šiek tiek kitaip. E, šiandien kalbėsime apie tai, apie ką turbūt dar niekas nėra Lietuvoje kalbėjęs taip plačiai, tai yra apie burnos mikrobiotą ir kaip tai susiję.
Daugelis žino apie bakterijas mūsų žarnyne, a, bet niekas nesusimąsto apie tai, kas vyksta mūsų burnoje. Nors iš tikrųjų, kai pagalvoja, viskas prasideda gi nuo čia. Nuo čia viskas keliauja vidun. A, sergi, valgai, geri, bučiuojas ir taip toliau. netgi kai kalbu ir tai turbūt kažkokios bakterijos patenka, ane? Tai šiandien ir apie tai pakalbėkime. Tai a ar tu gali pasakyti, kas yra konkrečiai burnos mikrobiota? Vis daugiau ir daugiau tyrimų įrodo, kad ne tik skrandžio mikrobiota daro didelę įtaką, bet ir burnos.
Tai burnos mikrobiota yra antra pagal dydį mūsų kūne mikrobiota. Ir kas yra mikrobiota? Tai yra bakterijų, virusų ir viso kito visuma, ką mes turime, ar ne, burnoje. Tai mes mikrobiotą turime burnoj, turim skrandį, skrandis turi, žarnynas, visas turi, am, lytiniai organai turi. Dabar atrandama, kad tarkim tyrimai naujausi ir krūtinės krūtinės audinyje yra mikrobiota irgi tai didėja vis tyrimų, kurie atranda, kad mum tai daro labai didžiulę įtaką ir daro ne tik burnai, bet daro visam kūnui ir visam organizmui.
Tai tu nori pasakyti, kad jeigu kažkas burnoj negerai, tai galiu aš, pavyzdžiui, ir skrandį jausti tas pasekmes arba šiaip organizme kažkur. Tai tai kokios, pavyzdžiui, tiesiogiai susijusios yra ligos su burnos mikrobiota? Tiesiogiai gali sukelti širdies ligas. A ir širdies ligas sukelia gali vien tik burnos bloga mikrobioma įtakoti dėl to, kad pažeidžia mūsų kraujagysles, pažeidžia mūsų arterijas. E tai čia tokia viena iš ligų, kuri yra tiesiogiai sukelta patogeno, kuris gyvena burnoje. E ir yra ligų, kurias gali įtakoti, tai paskatinti jų eigą, pabloginti jų eigą.
Tai tokių ligų yra nemažai. Tai viena iš jų yra am irgi ta pati širdies liga, kuri gali paumėti, jeigu dar ir burnoj bloga situacija. A gali būti cukrinė diabeto pasunkinimas visos ligos, reumatoidinis artritas ir nemažai autoimuninių ligų. Lygiai taip pat didelę įtaką daro pastojimui, persileidimams. Yra kuo toliau, tuo daugiau atrandama įvairių sričių, kur burnos patogenai randami, sakysim, tiesiog žarnos vėžyje, a kur gali įtakoti skrandžio irgi susirgimus. Tai tas spektras, įtakos yra labai didžielis. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotis?
Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų. O jeigu atskirtume į dvi kategorijas, pavyzdžiui, tai ką žmogus gali pats a jausti ir suprasti, kad nu vat laikas yra jau galbūt susiimti ir tvarkytis, nes tai gali pakenkti sveikatai, nes kaip ir tu sakai, daugelis galvoja, kad čia yra lokalu, tai vat žinai skauda dantį arba tenai a pūva dantis arba kažkokia ten šaknis atvira, žinai, tai čia čia gi nieko nevyksta, bet pasirodo vyksta ir atmesti tai, ką gali identifikuoti gydytojas, nes labai norėtųsi, žinai, žmonės, kad atpažintų savyje Ir dabar išgirdęs sakytų: "O palauk, gal reiktų jau
tikrai nueiti, gal žinai, yra tokie dalykai, apie kuriuos mes susimąstom, žinai, skauda dantį, tai skauda, bet yra gal tai, ką mes nekreipiam dėmesio ir tai jau signalizuotų." Profilaktikoje ką darom? Visada rekomenduojama žmogui bent į metus kartą pasidaryti panoraminę rengeno nuotrauką. Tai rengeno tyrimas, ką mum leidžia pamatyti? Tai mum leidžia pamatyti įvairius židinius ir uždegimus, kurių žmogus negali pats dažniausiai identifikuoti, jeigu jie yra besimptomiai. O taip nutinka neretai. Ir žmogus gali nežinoti, kad jisai turi cistą kaulę, cistą žandikaulyje, kad jisai turi židinį, kuris yra m su pūlinga bakterija po dantimi, kad jisai turi sinuso problemų, nes dantys, dantų uždegimai sukelia sinuso problemas.
Mhm. Tai rengo tyrimas mum leidžia tą padaryti. Ir rengeno tyrimą padarius labai neretai pacientai nustemba, kad jie nieko nejautė, jie nieko nematė burnoje, jie apskritai neturėjo jokio simptomų. Ta prasme, to jaust gali. Taip, tai yra, bet tu to nejauti nei liesdamas, nei niekaip. Tiesiog atrodo gyveni sveikas, gyvas ir gali sakyt kitiem, tai viskas gerai pas mane, va balti dantys gerai. O iš tikrųjų ten ir acista kažkokia. Taip. Ir kiek laiko, pavyzdžiui, vat tu gali nejausti šitų dalykų?
Ką kiek kiek kokia trukmė yra to nejutimo, kai galų gale šauna tas skausmas ar kažkokia tai pasekmė? Tai dažniausiu atveju tai visi skausmai ir visos problemos šauna tada, kai žmogaus labai suprastėja ir susilpnėja imunitetas. Jeigu bendrai imunitetas susilpnėja, pavyzdžiui, sakysim gripo sezono metu būna COVIDo metu buvo ypatingai tas matoma, kai žmonės stipriai sirgo, tai visos probleminės vietos kūne, tame tarpe ir dantys, ir uždegimai su jį susiję, jie iš karto išlįsdavo skausmu, tenimu ir problemomis. Šiaip žmogus gali labai ilgai neidentifikuot, kad jis turi problemą.
Tai gali būti ir keli mėnesiai, gali būti ir keli metai, kad jis neturės jokio pojūčio. Ir ypatingai tie žmonės, kurie neturi tokio, kaip aš sakau, skausmo slenksčio, kur kiekvieną mažytę detalę kūne jausti. Yra žmonių, kurie labai gerai geba ignoruoti visus signalus ir labai ilgai. Ir dažniausiai čia būna problema. A kai tu sakei, kad tai a turi įtaką ligoms, gal yra kažkokia statistika ar procentaliai išreikšti dalykai, kad, žinai, žinoti kokia ta rizika? M nes žinai, sakys, tai aš geriau tada nežinau, mažiau valgysiu ten nesveiko maisto, bet ką aš ten tikrinsiu, panoramines nuotraukas darysiu.
tikrai ten turbūt sako gydytoja kenkia širdžiai, bet ten tiek kiek kenkia 2% tai čia žinai dėl to čia sukti galvą net nėra ko galvot apie tą burnos mikrobiotą ar vis dėlto tai yra kur kas reikšmingiau? Tai praėjusią savaitę kaip tik turėjom su pacientu pokalbį ir pacientas atvyko jau su skausmu atvyko. Pasidarius nuotrauką radom e viršiniam žandikauli cistą, kuri apima keturias dantis ir ta cista ten tikrai didžiulė ir tikrai jam skaudės dar labiau neuž ilgo, jeigu jis ten nedarys jokių veiksmų.
Ir kai pradėjom pasakot maždaug kas jo laukia ar kas gali nutikti ir kokios problemos, j sakė: "Jūs tik manęs negąsdinkit." Ir aš sakau, aš niekada negąsdinu. Mano netikslas gąsdinti žmones, tikslas edukuoti, kad žmogų informuoti, kas gali būti, ar ne? Tai šiuo atveju, jeigu šnekant apie statistiką, tai statistika yra tokia, kad širdies ligų infarktas, insultas, tikimybė padidėja maždaug apie du tris kartus a susirgimu, vien tiktai dėl burnos patogenų. Em, vyrams kartais padeda statistika tokia, kad ne tik širdies ligas įtakoja, bet erekcijos sutrikimus irgi didina ir didina iki poros kartų.
Širdies ligų infarktas, insultas, tikimybė padidėja maždaug apie du tris kartus a susirgimu, vien tiktai dėl burnos patogenų.
Tai kartais kartais tai nori pasakyt, jeigu burnoj yra problemų, tai gali būt ne tik burnoj, bet ir apačioj. E taip, čia apskritai vis ta prasme vat būtent tai yra mes esam vienas didelis vienetas, kuris susijęs ir nėra taip, kad dantis neturi sąsajos su niekuo kitu. Taip. A pas tave problemų su erekcija? Eik dantis pasitikrink. Taip. Ir dažniausiai vyrai susinepatogina, jeigu jiem pasakai tokį faktą, kad nu jeigu savo jeigu širdies negailit, tai gal yra kita vieta, kur kur rūpi, ar ne?
Per pačią skaudžiausią vietą. Per pačią skaudžia, ne? Ne, gal, nu, ta prasme kažkaip reikia tą žmogų sumotyvuoti, rasti įrankį, jam padėti rasti motyvacinį kažkokį tai argumentą. Tai tai tikrai veikia ir yra tyrimai padaryti, atlikti. Tai nėra kažkoks pramanas ir nėra tikrai įrankis gąsdinti žmones. Taip. Tai pakalbėkime apie žandikolių, nes tai yra neatsijama a mūsų burnos ertmės dalis ir iš tikrųjų vat žinai kas įdomu, kad pas kai kuriuos žandikaulis būna labai išplitęs, pas kitus jisai toksai, nu pas mane toks ofoloinas šiek tiek nėra toksai dar išplitęs, žinai, bet būna vyrų su tokiais išrykštais žandikauliais.
A ten žinau, kad atsirado tokios kažkokios specialios gumos, kur įdedi į burną treniruoti žandikaulį, kad čia, žinai, atsirastų kampuotas toksai šonas. A, o šiaip kalbant apie maistą, ar mum reiktų išvis galvoti, kokį mes maistą valgome ir kokią įtaką jisai daro pačiam žandikauliui, tai struktūrai? Taip, tai maistas yra labai svarbus. Tai maisto svarba pagrinde pasimato vaikystėje, kuomet vystosi žandikauliai, kuomet mes augam, kuomet vystosi kaulinis audinys. Tai kuo maistas yra kietesnis, kuo maistas yra tvirtesnis ir kuo daugiau kramtymo, tuo mūsų žandikauliai vystosi geriau ir tuo mūsų žandikauliai vystosi tvirtesni ir mūsų dantys telpa žandikauliuose, nes tikrai labai daug vaikų šiuo metu turi taikom jam ortodontinį gydymą dėl to, kad dantys vis dar liko tokio pačio dydžio, kokie buvo, sakysim, mūsų protėvio dydžio dantys, bet žandikaulė tapo labai
Kuo maistas yra kietesnis, kuo maistas yra tvirtesnis ir kuo daugiau kramtymo, tuo mūsų žandikauliai vystosi geriau ir tuo mūsų žandikauliai vystosi tvirtesni.
siauri ir visa tai nebetelpa žandikaulyje. Mm. Tai nebetelpa todėl, kad mūsų raumenynas nedirba. Mūsų raumenynas nedirba pakankamai dėl to, kad jisai kramto labai minkštą maistą. E, dėl to, kad ryte valgom smūtį per pietus, kokį nors ten, nežinau, dubenėlį vėl su kokiais nors minkštais avokadais ir panašiai. Tai labai mažai liko kramtymo ir, aišku, ne nesiūloma grįžti į tuos laikus, kai žalią mėsą arba ten medžio žievę valgydavo žmonės ir grauždavo. Bet a ta prasme yra toks juokas, aišku, niekuo neparemtas gal jokiais tyrimais, kad liūtam nereikia breketų, ar ne?
Kad liūtų mityva yra tokia, kad jiem nereikia tiesinti dantų, nes jų dantys vis dar telpa žandikauliuose. O telpa dėl to, kad mityba neįtakota mūsų mitybos stiliaus. Tai jie neturi krekerių sausainių smūčių tyrelių sūrelių, viso kas minkšta. Tai reiškia dienoje turėtume gauti ir to kieto maisto, ane? O kas yra iš kieto maisto? Tai girdėjau mėsa, ane? Tai čia reik, nu tikrai, jeigu jinai, pavyzdžiui, ten vidutiniškai kepta, tai jau pakramtyti reikia. Tada kokia nors granola kokią, ane, kokia duona galbūt, nors duona neminkšta.
Kas dar būtų iš kietų? Obuolys. Tai aš visada rekomenduoju, jeigu mes kalbam pradžioj apie vaikus, tai visus užkandžius, kurie tampa riestainiukai ir sausainiukai, e, keisti į morką, obuolį. m riešutą duoti. E, ta prasme morka yra vienas iš geriausių dalykų kramtymui. Tai lygiai taip pat ir vakarienės metu, ta prasme, bet ką galima duoti nebūtinai. Tai nėra tiesiogiai, kad labai kietas maistas turi būti, bet daug lengviau yra suvalgyti bulvių košę, bet daug ilgiau užtrunkius suvalgyti salotą, kurioj yra lapai, burokėlis, nežinau, sėklos įvairios, ar ne?
Tai trukmė kramtymo bus daug ilgesnė. Raumuo dirbs daug ilgiau. O tu kalbi apie vaikus, o kai tampam suaugę, mes galim daryti įtaką savo žandikauliui, ar jau taip, kaip susiformavo vaikystėj, po to jau nesvarbu, ar mes čia daug morkų valgysim ir riešutų, jau sau nepagerinsim situacijos. Ar visgi galime kažkaip tai pagerinti tą situaciją, nors ir vaikystėj praleidome tą langą. Nu tėvai neprižiūrėjo, gerai, tapau aš sąmoningas, 20 keli man metai ir susiėmiau, gerai, man 50 metų ir aš susiėmiau, noriu pagerinti savo žandikaulį.
Ar tai galima, nu, tą reversą padaryti ir pagerinti jau tokiam amžiuj? A kažkiek galima. Tai nėra visiškai taip, kaip galima, sakysim, padaryti vaikystėje. Tai jeigu jau žandikaulis susiformavo siauras, mažas ir jame netelpa, tarkim, dantys ir tuo tikslu bandom tą raumenyną stiprinti ir skatinti, tai žandikaulis neišsiplės. Tam reikės chirurginių procedūrų, tam reikės ortodontinių procedūrų. Mes galim veido profilį savo šiek tiek pakoreguoti minkštuosius audinius. Tai reiškia įvairiais pratimais, ką mokomie funkcinės odontologijos specialistai, tai jie moko pratimus, kokius atlikti, kad mūsų įsijungtų raumenis, liežuvis, kad liežuvis funkcionuotų gerai, kad galėtumėm ištarti garsus ir panašiai.
Tai tai šiek tiek galima pačio kaulinio audinį įtakoti nebegalim, minkštuosius audinius galim. Ir tą, ką tu minėjai apie va tuos vyrus su labai išreikštais žandikauliais, tai šitoj vietoj yra du keliai. Turbūt vienas iš greičiausių ir ir patogiausių, ką šiuolaikinė visuomenė daro, tai injekcijos ir estetinės procedūras, kur pasigrąžint tą profilį ir pasidaryti tuos ryškius kampus. Ir tai tikrai yra labai madinga ir vyrų tarpe irgi. E, kitas yra momentas, kad visai tapo madinga, kaip minėjai, visi tie tokie aparatai, e, kandukai ir specialios gumos treniruotės žandikauliam.
Tai, nu, aš pacientams ką tokiu atveju rekomenduoju, jeigu jau nori užtreniruoti, čia yra raumuo, toks didelis maseteris, kramtomasis raumuo, tai jį galima kažkiek pamasyvinti. Tai yra kramtoma maguma, kuri nekenkia burnai mūsų, kuri nekenkia, sakysim bakterijom, nes joje cukraus nėra. Tai labai kieta, labai tvirta kramtomoji guma, kurią galima kramtyti ir tokiu būdu mankštinti tą savo raumenį. Kiek laiko reikia kramtyti tą gumą, kad akivaizdžiai pasimatytų veido pokyčiai. Tai čia kalbam apie mėnesį ar metus? Ne, mėnesio neužteks tikrai.
Čia kaip ir su veido joga, ar ne? Trijų minučių mašinoj važiuojant kamšte neužtenka. Tai ten turbūt kaip ir su sixpacku. Ne, ne, ne, negali. preso neturėsi per tris minutes. Tai vis tiek, kad raumenį pastorinti, šiek tiek paauginti, tam reikia laiko ir sakysim vaikam ką rekomenduoja treniruotės tas namuose daryti vystymui žandikaulio ir raumenyo, tai yra apie 45 minutes į dieną. Oh my god. Ir ir vizitai būna kas mėnesį pasirodyt, pasitikrint, koks yra progresas ir po kokio pusmečio maždaug galim matyti, kaip ten sekėsi ir turėti jau rezultatą pakankamai gerą.
Bet žinai, tu čia kalbi labai teisingus dalykus nes jeigu statyta ant svarstyklių ar valgyt morką ir daryt treniruotes ar po to kankintis penkis metus su geležim burnoj su breketais, tai gal geriau tas morkas geriau pavalgyt ir išvystyti žandikaulį sveiką, negu po to bandyt platinti ten dantis rauti ir kitus dalykus daryt. Tai kas iš tikrųjų šiais laikais tapo labai labai labai populiaru ir sakyčiau tokia kaip epidemija, nes jaunimas nu dažnas yra su breketais. O jeigu kalbėti apie žandikulį, dar žinau, kad kažkokią įtaką turi kvėpavimas ir ten turi reikšmės kvėpavimas per nosį ar per burną.
Ar galėtum plačiau papasakot, kuo tai yra svarbu? E vaikam suaugusiem aišku tiek jau ne kvėpavimas nepastums dantų ir nepakeis formos, nes jie jau stabiliai stovi žandikaulyje susiformavusim. Vaikai dažniausiai jie tokio, kaip pasakau, paukštuko profilio gaunasi. Jų siaurėja žandikaulis dažniausiai, nes turėtų žandas būti ne įtampoje, o kadangi miega įsižiojęs vaikas, tai raumuo yra įsitempęs ir priploja. Tiesiog visą laiką į šoną spaudžia žandikaulį, tai dantys lygiai taip pat tada pradeda migruoti į priekį ir spaustis ir gali formuotis vadinamas ir atviras sakantis, ir ten dantų susigrudimas.
Ta prasme, miegojimas prasižiojus kenkia vienas dalykas labai stipriai burnai ir dantim, bet lygiai taip pat kempia kenkia ir kvėpavimo takam. Atsiranda didesnė rizika, kad dažniau sirgs vaikas dėl to, kad kvėpuoja per burną, išdžiūsta kvėpavimo takai, sutrinka balansas bakterijų, gynybos mechanizmas sutrinka, todėl yra rekomenduojama m kiek įmanoma kvėpuot per nosį ir skatint kvėpavimą per nosį. [Muzika] Ar kada susimąstėte, kaip jūsų virškinimas ir bendra savijauta priklauso nuo gerųjų bakterijų? Sutrikusi žarnyno veikla ne tik blogina virškinimą, bet ir gali silpninti imunitetą.
Štai kodėl aš noriu jums pristatyti Biokul. Tai daugiau nei paprastas probiotikas. Tai 14 skirtingų gerųjų bakterijų padermių kombinacija, kurios poveikis yra patvirtintas taip klinikiniais tyrimais. Be to, genetinis padermių pastovumas garantuoja ilgalaikį poveikį jūsų sveikatai. Tai yra pateikiamas sprendimas geresnei savijautai ir stipresniam organizmui. Aprašyme palikome nuorodą, kur galite sužinoti daugiau. O mes grįžtame atgal į laidą. Nu tai dabar čia nupaišyt tokį paveikslą, kad jeigu vaikas valgo minkštą maistą ir dar kvėpuoja per burną, nu tai viskas jau po to tapusiam suaugusiu, tai turės bėdelių, bėdučių.
A tiek su tiek su pačia mikrobiota, tiek su viskuo, ane? Gaz gąsdint gal nereikėtų, nu kaip pasakyt, reikė susirūpint reikėtų. sugąsdinti nesinori ir ir sakyt, kad jau visiškai bus blogai, ta prasme, gal būsit sėkmės kūdikais, gal išplauksit sėkmingai ir nieko nenutiks. Gal čia turi įtakos genai, nu įsivaizduokime, a pavyzdžiui, genai yra tobuli, ten visi tėvai turėjo tobulus dantis, taip toliau ir aš a prastai maitinausi vaikystėj ir kvėpiavau per burną. Gal aš mažiau nukentėsiu dėl to, kad tėvai, tėvų genetika yra gera.
Arba, pavyzdžiui, jeigu tėvų genetika yra gera, gal man mažiau reikia dantis prižiūrėti ir aš ten sėkmės kūdikius. Kiek genetika daro įtakos dantų sveikatai? Tai reikšmingai keičia, ar visgi mes kiekvienas gimstame ir esame individualūs? Kaip vat užsiauginsime tą savo vaikystę, tokius dantis ir turėsime. Ar su genetika daug kas pereina? Ne, genetika tikrai dar turi didelę įtaką. A ir iš tėvų paveldėm labai daug dalykų. E, galim paveldėti struktūrą, kaulo, storį ir ir tipą, koks tas dantis bus, bet iš principo net su nuostabia genetika mes galim viską sugadinti savo blogais įpročiais.
Iš principo net su nuostabia genetika mes galim viską sugadinti savo blogais įpročiais.
Faktas, kad jeigu žmogus paveldėjo prastą genetiką ir genetiškai paveldėjo rizikas didesnes į polinkį paradantozei, dantenų ligom, kaulo ligom, a, karesui, tai jisai su blogais įpročiais iš viso labai labai greitai susigadins visą burnos sveikatą. Tai su tais pačiais blogais įpročiais žmogus, kuris turi gerą genetiką, susigadins tuos dantis šiek tiek lėčiau. Mhm. Čia, žinai, gal turbūt ir dar tokia žinutė, kodėl mes turėtume stengtis išlaikyti gerus dantis, kad savo vaikam tada genetiškai perduotume geresnius genus. Taip. A, bet vat įdomu, ar dėl to, kad aš, tarkim, aš paveldėjau blogus genus ir mano tėvų ten dantys buvo prasti ir aš, tarkim, irgi paveldėjau tą prastų genų, m, kažkokį dantų geną ir prisižiūrėjau dantis ir susilaukiau vaikų, tai jie jau tuos mano prižiūrėtus paveldęs ar paveldęs tą pirmykštį mano geną, kurį
aš iš tėvų paveldėu ir nesvarbu, kad aš juos prižiūrėjau. Vat įdomu, kaip čia veikia mechanizmas. Tai em iš principo paveldis tą paveldęs tą, ką turėjo seneliai mūsų, tą, ką turėjo mūsų tėvai, tą, ką turi tu. Ir dabar tyrimai rodo, kad tikimybė yra, jog vaikui patenka per placentą mamos burnos bakterijos, kurias jis jau gali gauti gauti dar būdamas nėštumo metu. Seniau būdavo manoma, kad tas bakterijas pagrinde gauna gimimo metu, am, žindymo metu, bučinių metu, kuomet mama pabučiuoja vaiką ir iš aplinkos gauna.
Dabar atsiranda vis daugiau tyrimų, kurie kurie rodo, kad mes galim paveldėti ne tai ne kaip paveld vystymosi metu metu gauti, bet iš principo genetiką mes gausim vis tiek tokią, kokią turėjo mūsų mūsų giminaičiai iš praeities. Kaip įdomiai čia žinai, a ne tik, kad kai per mitybą a tu darai įtaką savo besivystančiam kūdikiui, bet netgi tavo burnos a ertmės situacija jau daro įtaką vaikui, taip geras. A, žinai, taip, likime šiek tiek prie burnos to vidinio mūsų viso pasaulio.
Ir aš visą laiką galvoju, nu, kai žmonės serga, ane, pakalbėk man apie peršalimus. A kai aš sergu, a aš visą laiką vengiu bučiuoti savo draugę. Nesvarbu, ar aš būsiu peršalęs, ar ten, nu, virusas, tai faktas jau. Virusas, tai čia visi sako, žinai, kaukė tenai, bet peršalimas, sloga, ten, gerklė peršė, ten tiesiog vat perpūtė. Ar aš galiu peršalimą užkrėsti kitą žmogų per bučinius? A kaip veikia peršalimo metu mūsų burnos visa ta ertmė? A kokia yra rizika? O gal jos nėra?
Tai dėl peršilimo aš tiesiog truputį nukrypsiu. Turiu istoriją, kur labai gavau bart, kai kažkada pasakiau, kad ai, aš čia peršalu turbūt pas sporto šlape galvą ėjau ir peršalau. Tai gavau bartinį nuo savo šeimos gyės, kad nėra tokios ligos kaip peršalimas. Yra virusas arba bakterija. Tiesiog mūsų imunitetas buvo silpnas. ir kažkuri vieta silpnesnė ir silpnesnę vietą pataikė bakterija arba virusas ir dėl to mes peršalom. M tai tai iš principo peršalimas, jeigu tu turi gerą imunitetą ir jeigu pas tave viskas yra puiku, tai lengvai ne nu neperšalsi, kaip čia uždėkim kabutes tam žodžiui, ar ne?
Tai vis tiek tai yra bakterinės arba virusinės kilmės liga. Tai tai vis tiek tu esi taip, tu vis tiek esi nešiotojas ir tu nešiojies į ligą, ar ne? Ir jeigu ta liga yra ypatingai posūs, sloga, į viršutinio kvėpavimo takų liga, tai skatinti bučiuotis neskatinčiau su antra puse ir dovanoti jai visų visų savo tuo metu daugiau turimų virusų ir bakterijų. Ar ar yra koks nors etapas jau m to virusinio ar bakterinio peršalimo kabutėse metu, kada jau galime pradėt buži kada yra ženklas, kad jau galiu, žinai, nes nu a sloga jinai gali būt ir 10 dienų, nors tu jau puikiai jautiesi, bet ten snarglys dar likęs, žinai.
A ar tol kol, pavyzdžiui, žinai kaip būna, sako, kad užkrečiamas esi tiktai. A palauk, man atrodo, temperatūra nukrenta ir dar porą laiko tu esi užkrečiamas. Po poros laiko jau viskas, jau inkubacinis periodas praeina ir tu jau gali kontaktuot su kitais žmonėm. O kaip vat kai nėra temperatūros ir tu gauni tas bakterinius užkrėtimus, a kosulys, gerklės, loga, čiaudulys. A kada jau yra momentas, kai nu brangioji, ateik čia, pabučiuosiu tave, jau praėjo. Aš manau, čia momentas yra tada, kada jūsų abiejų drąsa vienodai veikia, kada abu sako, man tinka, jeigu kitas susirgs ir abu dar toliau tęsim, tektų.
Tai nėra tokio tokio rodmens, kuris rodytų tiksliai, kad tu gali tą daryti ar negali to daryti. nėra. Tiesiog tu tu nepamatuosi tuo metu, kiek tu barnoje turi, sakysim, pasikeitusią tą mikrobiotą ar ar kiek ten perteiksi to viruso daug ar mažai, bet trumpo bučinio metu tikrai neatsitiks nieko tokio. Tai to nereikia bijoti ir čia gal labiau taikytina, aš sakyčiau, šitą vietą labai reikėtų žiūrėti atidžiai, kuomet žmonės turi herpės virusą. Tai jeigu mes turim herpės virusą ir esam jo nešiotojai ir jeigu turim aktyvią tuo metu ligą ir ant lūpų turim pažeidimo puslelę, kyla jinai ar dar tiktai baigia sugyti, tai rekomenduoju tikrai antros pusės vengti bent jau tas dienas dėl to, kad tikrai galim užkrėsti ir tikrai galim duoti žmogui to, ką jisai tuo metu nenorėtų gaut
iš mūsų. Reiškia, a herpio atveju geriau išvis nei bučinukų, bet jeigu peršaras, tai ten bučkį nusiųsti galite galima. O čia aišku priklauso dar nuo kito žmogaus, kuris neserga, kokia jo imuninė sistema? Ar jisai turi pažaidų, ar ne? Jeigu jisai yra prastos imuninės sistemos, tai jisai ir nuo bučinio gali irgi užsikrėti. Ir iš principo, nu, bučiniaj šitoj vietoj, jeigu mes šnekam apie tai, kad jūs gyvenat vienuose namuose ir miegat tikėtina vienoj lovoj, tai dauguma ligų persiduoda oro lašeliniu būdu.
Tai jeigu šalinu čia taip, tai jeigu šalia kosit, pūsit nosit ten ir kartu va dalinsitės, dalinsitės visą naktį viena lova, tai ar taip ar taip jau gaus prasme, jau viskas perėjo. Supratau, net nereikia bučinio. Tiktai man atrodo, kad retas, kuris labai sirgdamas nori bučiuotis, dažniausiai nori sirgt susisukęs po kaldrą ir žiūrėt, tik nelįskit prie manęs. A ypatingai vyrai tikrai 37 temperatūra, pasaulio pabaiga. Taip, taip. O kaip su mikrobiota šiaip tarp partnerių? Na, aš įsivaizduoju, mes kai turėjom gydytoją, kuri kalbėjo apie žarnyno mikrobiotą, tai a ten jinai papasakojo apie tą poveikį žarnynui, kad mes keičiamės mikrobiotą.
O kaip su burnos mikrobiota? Jeigu aš turiu, pavyzdžiui, kažkokių tai ligų burnoje, taip, ir aš susipažįstu su mergina ir mes einam į pasimatymus, pradedam bučiuotis, valgyti iš tų pačių lėkščių, apsigyvenam kartu, pradedam valgyt iš tų pačių lėkščių, iš tų pačių puodukų gerti, galbūt net tą patį puoduką pasidalinam. A, partnerių burnos mikrobiota jinai kaip jinai supanašėja, ar yra rizika keistis tom bakterijom, ar mes galim užsikrėsti kažkokiom ligom, apie kurias, pavyzdžiui, aš net nežinojau ir gauti jos dantų ligas sau arba jinai mano?
A kaip su šitu dalyku tarp partnerių? Tai dar vienas klausimas. O dantų šepetėlių irgi dalintumėtės ar ne? Nu, turbūt ne. Ne. Gerai, aš nežinau. O galima gal sutaupysim pinigų? Nerekomenduotina. e nerekomenduotina, nes atsakymas turbūt būtų toksai, kad taip mes galim ir pertikti savo tiek gerąsias, tiek blogąsias bakterijas. Tai dalinamės mikrobiotam ir yra atliktas tyrimas, a, jog mes bučinio metu, kuris trunka iki 10 sekundžių, em perduodam apie 80 milijonų įvairių mikroorganizmų iš savo burnos. Taip. Tai tai taip mes dalinamės ir mūsų ilgamečiai partneriai, su kuriais gyvenam ilgiau jau negu kelis mėnesius ir sakysim virš metų, tai dažnai susitapatina su jų burnos mikrobiota, su mūsų burnos mikrobiota, ypatingai jeigu mūsų ir gyvenimo būdo įpročiai yra labai panašūs, valgymo įpročiai, sakysim, ten tų valymosi įpročiai.
Mūsų ilgamečiai partneriai, su kuriais gyvenam ilgiau jau negu kelis mėnesius ir sakysim virš metų, tai dažnai susitapatina su jų burnos mikrobiota, su mūsų burnos mikrobiota.
Tai tai šitoj vietoj taip mes dalinamės. Ar tai yra saugu? Tai jeigu jeigu tavo burnos sveikata yra puiki, jeigu tu neturi jokių pažeidimų ir neturi jokių ligų, o tavo partnerė turi kažkokių, sakysim, ligų arba turi, a, piktą patogeną, tai faktas, kad jisai patekęs pas tave į burną apsigyvens tenais ir apsidžiaugs, kad rado naujus namus. Mhm. Tiktai jeigu viskas yra gerai su mūsų burna, tai jis ten ilgai neišgyvens ir jisai neturi terpės, kur toliau gyventi. Tai jis tikėtina, kad greitai žus arba bus O kas greitai?
A man prašau nuraminti mane nes sveikas skaičių. Man labai įdomu, nu žinai kiek čia patogenas tas mėnesiui užsibūna ir mėnesį laiko turi, žinai, neduok dieve, kas nors es ar žinai čia pavalgiau dantis, išsivaliau ir čia mes šnekam apie dienas. Aha, supratau. Mes šnekam apie kelias dienas, nes e seilės yra mūsų pagrindinis neet ne tik seilės, bet vienas iš pagrindinių barjerų ir pagalbininkų burnoje. Tai seilių mes pagaminam labai daug per parą ir seilės padeda atnaujinti viską burnoje, nuplauna maistu.
Maistu mes tuo labiau valgom, nurjam, valomės dantis, m skalaujam dantis skysčiais. Tai faktas, kad neužsibus. Kalbant apie santykius, a lytinis gyvenimas santykiuose yra neatsiejama dalis. Ir pas mus, na, kažkaip privengiama kalbėtis šitom temom, bet aš jau savo laidose tikrai ne kartą esu apie tai kalbėjęs ir man labai įdomu iš burnos specialistės išgirti, kiek lytinis gyvenimas ir oralinis seksas turi įtakos a burnos mikrobiotai. ar tai yra pavojinga, ar tai yra nepavojinga ir ne tik burnai, bet ir lytiniams organams tuo metu kokią įtaką tai daro?
Nes, nu, mes purnoje turime vienas bakterijas, ten yra kitos bakterijos. Tas bakterijų apsikeitimas oralinio sekso metu, kokią jis įtiką turi? Tai jis turi didelę įtaką ir tu esi antras žmogus per mano 20 metų karjerą, kuris šitą klausimą paklausė. Tai turbūt vis dar žmonėm nedrąsu ir mano yra turiu vieną vienintelį pacientą per 20 metų, kuris išdrįso paklausti ir tai tikrai nuleidęs žemyn akis, nes kaip sakant turėjo pasekmių ir tada klausė, ar tai negalėjo įtakoti šitos ligos, kurią aš turiu.
Tai e oralinio sekso metu žmonės keičiasi mikrobiota ir dalinasi ta mikrobiota, kuri neturėtų būti burnoje. burnoje atsiranda mikrobiota lytinių organų ir tai yra visiškai svetima burnai. Tai jeigu partneris yra sveikas žmogus, jeigu neturi jokių sutrikimų ir jokių ligų, tai nieko neatsitiks blogo. Jeigu partneris yra sakysim, jeigu partneriai yra dažnai keičiami, jeigu partnerio gerai nepažįstam ir tiesiog va bank surizikuojama, tai galima tikrai gauti ir rimtesnių pažeidimų ir ligų. Ir tame tarpe yra herpės virusas. A, yra tyrimų, kurie rodo, kad dėl oralinio sekso gautų metu bakterijų tikimybė didėja susirgti ryklies vėžiu.
Tai, e, tie lygiai taip pat ir atvirkščiai, vienas dalykas paveikia mūsų burną ir burnoje galim a turėti naujų susirgimų. Lygiai taip pat ir paveikiam lytinius organus. Jeigu mūsų burnoje yra pažeidimų ir viena yra labai tokia pikta bakterija, kuri gyvena burnoje, pyžinivalis vadinasi, ta bakterija, a jeigu patenka į, sakysim ir užsilieka lytiniuose organuose, tai yra rizikų ir sakysim skatina ir persileidimą. Jinai yra tyrimuose įrodymų ir pastojimo sutrikimų atsiranda. Tai mes lygiai taip pat, jeigu lūpos, burnos lūpos turi gerpės viruso pažeidimą, tai mes galim jį pernešti lytiniams organams tai ten gerpis gali atsirast.
Jeigu lūpos, burnos lūpos turi gerpės viruso pažeidimą, tai mes galim jį pernešti lytiniams organams, tai ten gerpis gali atsirast.
Taip, eina sau. Taip. Ir tai yra iš principo baisi liga dėl to, kad jinai lieka visam gyvenimui ir kiekvieną kartą sutrikus imunitetą jinai gali pasireikšti. Nu, aš jau matęs, pats neturiu, bet turiu savo aplinkoj, kas herpia turi ant lūpų. Nu, tai yra labai tokia nesmagi liga, bet jeigu dar ant lytinių lūpų atsiranda, taip taip. Oh my god. Ne tik ant lytinių lūpų, ant kitų lytinių organų irgi ir ant penio. Taip. Tai tai eik tu sau. Tai šita šita tema tokia ypatingai gal šiais metais, aš sakau, išpopuliarėjus turbūt buvo po bardako budelės skandalo arba arba viso šito e incidento ir visi pajuokaudavo.
Bet a reiktų elgtis atsargiau su partneriu pasirinkimu. Kiekvienam juoke yra šiek tiek tiesos. Gerai. A jeigu tai yra tokia rizika, visgi jeigu tai yra neatsiejama lytinio gyvenimo dalis ir žmonėm patinka oralinis seksas, ar galima kažkokią tai prevenciją tam daryti, kad tas bakterijas naikinti po oralinio sekso? Tai žinot, turbūt paprasčiausia prevencija tai yra išsiskalauti burną, išsiplauti dantis, daugiau nieko ne paklausykite įdėmiai. Ar žinojote, kad Listerin jau daugiau nei 130 metų padeda jūsų dantims būti sveikiems dėl natūralių eterinių aliejų, pavyzdžiui, eukalipto, jis ne tik kovoja su bakterijomis, bet ir suteikia gaivaus burnos kvapo su unikalia Florido ir cinko formule.
Listerin Total Care Extra Miles be alkoholio pasiekia tas vietas, kur dantų šepetėlis netvajotų. Tarpdčiose, priedantenų ir liežuvio tinka tiek suaugusiems, tiek vaikams nuo šešių metų. naudokite ryte ir vakare vos 30 sekundžių ir sveiki, stiprūs dantys. Garantuoti. O mes grįžtame atgal į laidą. Jeigu kalbėtume šiek tiek dar giliau apie oralinį seksą, apie spermą moters burnoje ir apie moterų išskyras vyro burnoje, ar tai pat tokią įtaką tiesiog kaip oralinis seksas, ar tai turi dar kitokią įtaką būtent išskyros tos organizmo, nes čia yra jau ne mikrobiota, čia ir net yra tas produktas, žinai, kuris išskiriamas iš vyro ir moters.
kokią jisai turi įtaką burnos higienai ir visai burnos mikrobiotai. E, tai aš manau, jeigu aš dabar pasakyčiau, kad yra tyrimas įrodantis, kad a vyro sperma labai padeda mūsų burnos sveikatai, tai būčiau populiariausia odontologė Lietuvoje, ar ne? Bet tur iš karto oralinis seksas pats populiariausias sekso būdas pasaulyje. Jo, tai bet turiu jus nuramint. nėra tokio tyrimo ir tokio įrodymo nėra ir nėra jokios tokios įrodytos naudos, kad tai mum būtų labai naudinga ar žalinga. Iš esmės a tai ne nei kenkia, nei padeda.
Tai yra tiesiog a skysčiai, mūsų organizmo skysčiai ir ne vietoje, taip paprastai tariant, ar ne? Tai jie ten ilgai neužsibūna, to nedarom turbūt dažnai ir tai dėl to pergyvent nereik? Ne, dėl to nereikia pergyvent. Nu, svarbiausia. Gerai, tai apie erekciją mes jau šiek tiek užsiminėm. A, o dabar apie vaisingumą. Aš esu girdėjęs, kad burnos mikrobiota turi įtaką ir vaisingumui. A kiek čia yra svarbu ir ką mes turėtume žinoti? Jau erekcija, tai supratom, du kart pablogėja, jeigu burnos mikrobiota prasta.
O su vaisingumu moterim ar vyram? Taip. Tai, e, bakterija, kurią minėjau prieš tai, pžindživalis, ta piktoji mūsų, yra pora tokių bakterijų, viena iš jų yra ta pžinživalis bakterija. E, tai jinai labai įtakoja, e, mūsų bendrai visą organizmo uždegimą, a, uždegiminius procesus ir bendrą būklę, tame tarpe ir, em, rizikas, a, persilidimo ir sunkesnio pastojimo. Tai yra atlikti tyrimai, kuriuose buvo ištirta, jog moterys sunkiau pastoja per metus laiko, kurios turi didesnį padidintą kiekį šios bakterijos burnoje. O kas yra padidintas kiekis?
Tai yra atlikti tyrimai, kuriuose buvo ištirta, jog moterys sunkiau pastoja per metus laiko, kurios turi didesnį padidintą kiekį šios bakterijos burnoje.
Gal gali papasakot šiek tiek apie tą bakteriją, a kaip ją išsitirti, a koks yra, kokia yra norma, ar išvis norma ją turėti, nes aš įsivaizduoju, kad turbūt kažkiek jos turi būti, bet turbūt yra kažkokie tai a kažkokios normos, rodikliai, ane? Ir į ką reiktų atkreipti dėmesį? Taip, trumpai. Taip, tai trumpai, e, yra daromas taip, kaip žarnyno mikrobiotos tyrimas, taip ir burnos tyrimas ir tiriamos tiriama burnos mikrobiota ir daromas mikrobioma vadinamas tyrimas per seiles. Per seiles, taip.
Iš seš ne, iš seilių siunčiamas į laboratoriją mėginys, iš seilių daromas tyrimas. To tyrimo metu tiriam tiriami yra keli genetiniai faktoriai. Tai vat anksčiau tu manęs klausei, tai tie faktoriai, ką mes paveldėm, kokios rizikos didesnės turim tikimybės paveldėje ir tiriamos bakterijos. Tai tiriamas balansas. A žmogus gauna ataskaitą apie balansą, kiek yra santykis gerųjų, blogųjų, ar geras, ar blogas tas santykis. Ir taip, kaip kraujo tyrimą gaunam, tai lygiai tokią pat smulkią ataskaitą gaunam, kokios ir kokių ten bakterijų kiekiai yra pas mus burnoje.
Tiriamas 100 pagrindinių bakterijų, rūšių ir tiesiog ten yra statistinis rodiklis. Nemanau, kad jisai gal, nu, kažką žmogui sako, tai nėra gal tiek aktualus, bet tyrimas indikuoja, kokius tu kiekius turi ir nurodo, ar tu turi tuos kiekius, kurie yra jau gydytini, ar turi visiškai normalų kiekį bakterijų. Mhm. M, nu labai įdomu. Šiaip niekada nesu to daręs, žarnyno esu daręs, bet vat burnos niekada net nebuvau pagalvojęs, kad iš viso galima tokį pasidaryt. Dažniausiai jau daro tai, kai žmonės tikrai serga kažkuo.
Tai šiaip kaip bebūtų, kaip bebūtų keista, neretas. Dažniau daro tie, kurie yra sveikesni ir tiesiog labai domisi savo sveikata. Aha. O mažiau dar tiki tuo tyrimu žmonės, kurie labiau serga, nors jiem labiau reikėtų to tyrimo. Tarkim, jeigu žmogus turi kraujospūdžio problemų, širdies problemų ir jis pasidaro tyrimą ir burnoje randama didžiulį kiekį patogeninės bakterijos, kuri įtakoja būtent kraujotaką, širdies visą sistemą ir mūsų kraujagyslių būseną. Tai tam žmogui tada yra taikomas gydymas ir tikrai pagerėja rezultatai. Geras. Nu va, kaip įdomu.
Iš tikrųjų niekada nesusiečiau širdies su burna. Atrodo, kai kaip čia gali būt susiję, bet a vau. O o žinai, dar yra viena tokia žmonių kategorija. Aš įeinu į tą kategoriją. Tai yra šuniukai, katytės, bučinukai. Lyšt, lyžt, grįžti namo, bučiuoja ten į lovą, ateina, bučiuoja. kaip su gyvūnų bučiavimu, tuo laižymu, lūpų, a, nu, būna tikrai į burną įlenda, ne tas šuo, žinai, ten baik, baik, lenda, nu, ten iš laimės lenda, šoka, taip toliau. Nu, aš suprantu, kad aš aš jau išmokau vieną dalyką daryt.
Aš neleidžiu burnos laižyt, aš jau tada atkišu nosį, kad nosį palaižytų ir šuo nusiramintų, nes jam norisi taip pabučiuot, atrodo, kad čia gyvenimo misija. A tai kaip su šunų, kačių kitų gyvūnų tų bakterijų apsikeitimu, a su žmogumi, ar tai turi didelę, blogą įtaką, ar nėra taip blogai, kaip čia visi sako, a kaip yra iš tikrųjų? Tai aš su savo sūnim nesibučiuoju ir ne ir vaikam neleidžiu to daryti. Mhm. E, dėl to, kad mūsų gyvūnai turi bakterijas, kurios nėra žmonėm būdingos ir viskas gerai.
Jeigu mūsų imunitetas yra geras, jeigu mes esam sveiki, tai tos bakterijos mum gali tiesiog būti, kaip pasakyt, mini imuniteto skatintojas. Tai patekę į mūsų organizmą sureaguos mūsų imuno ląstelės, kad kažkokių turim svetimkūnį, kad reikia įjungti gynybą ir tuo metu ten kažkiek sureagavę ginsis nuo bakterijų, svetimų. E, tai su tuo kaip ir viskas būtų neblogai, bet jeigu žmogus turi kažkokių tai ligų, jeigu jis turi pažeidimų burnoje, gleivinėse, lūpose, tai gali padidinti tuos uždegimus, paskatinti ir mum nėra gyvūno bakterijos nei naudingos, nei reikalingos iš principo.
A tai jeigu yra kažkokių problemų, tai gali paskatinti tom problemom greičiau išsivystyti. Jeigu nėra, tai nieko neatsitiks, bet iš tikrųjų atsiranda tiesiog rizika naudos. Nėra taip, kad, žinai, gerai su šuniu bučiuotis, nes gausiu tų bakterijų, kurių neturiu ir tada būsiu dar labiau atsparesnis. Ne, iš principo nereikia taip imuniteto skatint. Manau, kad imuniteto gerinimui ir skatinimui yra galima į ledinį dušą įlįsti, tada irgi paskatint imunitetą. Ne, ne, nebučiniai su šunim ar su Jo, nebučiniai su šunim. Labai bloga tame nieko nėra, bet nerekomenduotina.
OK. A ir pakalbėkim apie maistą. Am, mes šiek tiek užsiminėm apie žandikaulį, bet apie patį maistą. Kiek maistas, kurį mes valgome, turi įtakos burnos mikrobiotai, kad mikrobiotai žarnyno turi, mes apie tai žinome. Bet kokią turi būtent įtaką burnos mikrobiotai, nes nuo čia viskas prasideda. Ar ar tai yra lygiai taip pat kaip su žarnynu, ar šiek tiek skiriasi? Tikrai matau labai daug jaunų žmonių, kurie turi tokius nebūdingus pažeidimus dantų emalio, kurie yra dėl labai rūgščių produktų, dėl ištisai, kaip pasakyt, burnoje būnančios rūgšties, ar ne?
Tai gėrimai įvairūs, e, energetiniai gėrimai, daug kavos, a, mitybos įpročiai tam tikri, sakysim, veganai, kur daug valgoma arba kur labai daug vaisių valgo ir dėl vaisių rūgščių, tai tai įtakoja smarkiai mūsų burnos sveikatą. E, panaši kaip vaikam svarbu turėti kieto maisto, kramtomo maisto. Tai aišku dėl visų maistinių savybių tas yra svarbu, bet svarbu ir tam, kad mes nevalgytumėm vėlgi labai daug perdirbto, minkšto maisto. Jisai limpa, jisai lieka burnoje, jisai yra maistas mūsų bakterijoms ir jisai nesuteikia mum jokios naudos.
Iš principo virškinimas prasideda burnoje. Pirmieji fermentai yra išskiriami burnoje, tai burna mūsų yra pirmas virškinimo organas, o ne skrandis. Tai jeigu mes pradedam prastu maistu, tai mūsų visa virškinimo sistema kenčia, nes jau įdedam pradžią prastą ir toliau visą kūną, kaip sakyt, kankinam su tuo blogu maistu. Bet bet kai tu kalbi apie m prastą mitybą ir tuos rūgštinius produktus, ane, gėrimai, kava, citrusiniai vaisiai, a, perdirbtas maistas, ten transrebalai ir taip toliau. A jeigu laiku žiūrint, nu, tarkim, per kiek laiko mes galim prisidirbti ir prisidaryt sau košė a dantų malaliai ir visiem kitiem dalykam, žinai.
Gal ten, jeigu aš kartą į savaitę gersiu a rūgštinį produktą, tai vieną, bet jeigu aš gersiu kiekvieną dieną a arba ten nu visiškai viską prastai darysiu kiekvieną dieną. Čia mes kalbam apie per metus laiko ir turėsiu jau problemų ar žinai 10 metų ir tik tada ten kokį dantį supuvusį turėsiu. Nu tai ties penktais metais baigsiu ir tada jau rizikos išvengsiu. Va čia pagyvensiu dabar taip žinai. O po to, nors aišku sunku tų įpročių atsisakyti po penkių metų ir pakeist kardinaliai savo gyvenimą, bet na laiko prasme per kiek laiko tas kenksmingumas atsiranda?
Tai čia toks geras pastebėjimas. jisai atsiranda dar priklausomai ir nuo to, kaip po to seksis valytis ir prižiūrėti tuos dantis suvalgys to maisto. Tai faktas, jeigu suvalgysi kartą į savaitę, bet tavo visas kitas maisto racionas yra labai geras ir valymasis yra geras, tai nieko neatsitiks, nepakenksim. Tai kaip aš sakau, tas balansas gal 8020, kai 80% tu sveikoj esi mityboje ar disciplinoje ir 20% turi kokį nors čidėj, kur sau leidi vat ten pavalgyti ar išgerti gėrimų kažkokių, tai nieko nepadarys.
Bet jeigu mes kiekvieną dieną naudosim tuos produktus, kurie yra lipnus, labai rūgštingumą skatinantys, tai net ir gerai valant tie dantys vis tiek pažeidimus gali išvystyti per kelis, sakysim, mėnesius. tu jau turėsi naujų karesų, naujų tarpdančių pažeidimų, dantenų uždegimų. Dantenų uždegimas išvis greitai vystosi. Jam jam net nereikia kelių mėnesių. Mhm. Tai aš net norėjau, žinai, tavęs paklausti, kas geriau yra a valgyt blogai ir labai kruopščiai prižiūrėt dantis, lankytis higienoj kas pusę metų, du kart dienoj būtinai valyt dantis, kalauti tenai po kiekvieno maisto kramtomą kramtyti, kuri ten irgi valo ten kokią, žinai, a ar ir taip gyventi ar geriau yra labai gerai maitintis, bet taip, nu, pro pirštus biškį apžiūrėti į dantų higieną.
Tai kuris variantas yra geriau? Tai pameni, minėjau tuos liūtus. Aha. Tai aišku neskatinu aš pacientų ir apskritai neskatinu žmonių tapti karnivorais ir valgyti karnivorinę dietą. Tai reiškia, kad vien žalią mėsą ir ir sakysim ten riebalą. Bet esmė yra tokia, kad yra tyrimais atlikti tyrimai, kad gentės ir ta žmonių grupė, kuri gyvena vis dar sąlygom, kur valgo paprastą maistą, gryną produktą, kurį randa gamtoje, daržovė mėsa vaisius, tai net su jų labai bloga burnos disciplina, jie turi gerus dantis.
Gentės ir ta žmonių grupė, kuri gyvena vis dar sąlygom, kur valgo paprastą maistą, gryną produktą, kurį randa gamtoje, daržovė, mėsa, vaisius, tai net su jų labai bloga burnos disciplina, jie turi gerus dantis.
M ir jeigu tie patys žmonės patenka į mūsų mitybos įpročius ir staiga prieinamumas prie maisto ir tankis valgymo ar dažnis ir tą, ką valgom tampa toks kaip mūsų, jiem pradeda ges dantys labai greitai. Geras. Žodžiu, kad ir kaip aš norėčiau a tave prispaust prie to, kad tu pasakytum, jeigu valysi 10 kartų į dieną, gali nors, nežinau, ten bet ką, bet kaip. Deja, taip nėra, ane? Tai netgi iš esmės kuo mes geriau maitinamės, tuo mes galime šiek tiek pro pirštus žiūrėti į visą visą priežiūrą, nes čia, nu, liečia ne tik dantis, čia liečia absoliučiai viską: širdį, žarnyno mikrobiotą, kuo natūralesnis maistas, tuo mažiau visko sau prižiūrėt reikia.
Ir reiktų nepamiršti, kad mes visi dabar vėlgi esame madoje gerti labai daug įvairių papildų, ar ne? Papildyti kūną. Mum reikia jį vis pildyti. Nu tai palauk, Brian Johnson, kur tas žinai ilgamžiškumo maniakas, tai jisai 111 papildų ar ten geria į dieną. Tai čia palauk dabar va gera tema su papildais. Ar mes tuos papildus gerdami, mes tai galvojame apie tai, kad gaunu vitamino, gaunu to, ten to. O kaip su burna? Ką tie papildai duoda? Gal papildo forma neturi įtakos?
A milteliai piliulės tabletės skysčiai. Gal ne čia rinktis geriau reiktų. Pavyzdžiui, tą patį ten magnį tabletę, a, tirpe tabletė ar, pavyzdžiui, milteliais. Kas yra geriau dantim? Kaip tu čia papasakot? Aš visada rekomenduoju, kad a ta prasme būtų tai kapsulė, piliulė. Aš pati pati sportuoju ir geriu elektrolitus ir labai mačiau elektrolitų poveikį, kuomet tai yra miltelinis elektrolitas. Tai burnos tas vadinamas biofilmas, apnašas, kuris dedasi ant dantų. tiesiog nieko nevalgius, bet geriant iš gertuvės ilgesnį laiką elektrolitą, net ir labai geros sudėties, vis tiek dantys labai apsineša, nes tai yra vis tiek kažkas ištirpia vandenyje, ar ne?
Ir tai dažniausiai tas kažkas yra priedai, kurie dedami su tais elektrolitais a sukralozės įvairūs pakaitalai cukrų ir ten skonius, dažikliai stiprikliai. Tai faktas, kad ten vienkartinis išgėrimas nieko nepadarys. Bet jeigu mes naudojam kasdien, geriau tada gerti kapsulę, piliulę, manau, ne miltelį. Bet tarkim, pavyzdys su kambučia, ar ne? Mes visi žinom, kad kambučiai yra geras visai gėrimas mūsų probiotikai, taip, ir maitina mūsų gerąsias bakterijas. Tačiau kambučia, jeigu vat žmogus, tarkim, atsisakė alkoholio ir geria kambučio ir visą vakarą tiesiog grkšnoja, tai burnai yra blogis.
Dėl to, kad šitoj vietoj vėlgi matuojam, kad tai yra rūgštis. Ir mes ilgai ilgai dantis mirkome toje rūgštyje ir visa burna yra rūgštyje. OK. Tai kaip dabar tu patartum, ką valgyti ir kaip valgyti? Nu jeigu visgi, nu žmonės tikrai, žinai, išgirdę mus dabar neatsisakys gerti kolos, neatsisakys gerti kambučios, tikrai valgys tą nesveiką maistą. Kaip balansuoti? Nu įsivaizduokim, nu mėgstu aš Pepsi, bet geriu be cukraus. Ten, tarkim, ar Cola Zero, žinai, ką su kambuču man valgyti, kad a neutralizuoti?
Ką man daryti su Pepsi Cola? Ką man daryti, jeigu aš ten saldainius kokius valgau ar obuolius ar rūgščius, vaisius? Ką šalia tada dar? Tai va, čia paklausiai ir man skaudžia skaudų klausimą, nes aš esu mėgėjas saldumynu ir ta prasme žinau visą žalą viskam. Žinau cukraus žalą ir žinau kaip blogai, žinau kaip kaip negerai, bet tikrai būna dienų, kai dirbdama vidury dienos atsidarau stalčiuką, įsitraukiu saldainę ir suvalgau. Tai tai yra blogis, ar ne? Bet labai malonumas nemažas gyvenimo.
Tai emocija labai svarbu. Taip, tai mes jų neatsisakysim ir nereikia jų atsisakyti, ta prasme, tai yra dalis mūsų gyvenimo ir dalis nemažo malonumo. Tiesiog aš visada rekomenduoju taip, kad nebūtų tai daroma labai ilgo laiko tarpo, ar ne? Kad neatsisėdom mes prie kompiuterio dirbti, pasiėmėm MMDMsų pakelį ir kramsnojom jį šešias valandas. Tai mes visą laiką šešias valandas burnoje turim po to cukraus, maitinam bakterijas, keliam rūgštinę terpę, tirpdom dantų malalį ir bloginam realiai burnos būklę. Tai paskalaut vandeniui, ta prasme išgėrii Pepsio, tiesiog prasiskalaut po to su vandeniu, kad ne neliktų tiek apnašo burne.
Aha. Su esmė, kad ant dantų neliktų apnašų. Kaip supratau, pavalgiau saldainį, pajaučiau skonį, praėjo kažkiek laiktų, išsiskalavau burną ir viskas tvarkoj. Tai aš tiktai tada jau keliauju toliau ten į žarnyną, į kalorijas, į į pilvus, į riebalus ten ir taip toliau, ane? Kambučą geriu. Tarkim, nuėjau į restoraną, užsisakiau picą, suvalgiau picą su kambuča, viskas tvarkoj, ten pusvalandį 40 minučių, tada prasiskalavau burną vandeniu ir viską neutralizavau. Va kaip reiktų. Taip, valyt. Tiktai reikia pabrėžti tai, kad žmonės dažnai galvoja, kad vat suvalgiau kažką nelabai gero, nu, tarkim, ten privalgiau saldainių ir dabar einu išsivalysiu, kad tų saldainių nebeliktų burnoje.
Tai to daryti negalima. Po maisto negalima valytis dantų apie 20-30 minučių, nes kadangi burnoje labai rūgštinė net terpė, o mes su šepetėliu dar triname malį ir dar jį gadinam, tai reikėtų luktelti. Tai dėl to yra rekomenduojama iškart tiesiog gurkštelt vandens, įsiskalaut su vandeniu, bet nevalyti, neskubėt valyt dantų. O, o panaudot vandens tiesiog. M va kaip įdomu, nes tikrai girdžiu tai va iš karto išsivaliau dantis, iš karto išsiskalavau su skalavimo skysčiu, žinai, ne? A valyti dantų, skalauti su skalavimo skysčiu galima žiūrint koks tas skalavimo skystis, kaip minėjau, be alkoholio turbūt geriausia būtų.
Taip, ten be visų cheminių priedų. Taip, taip. Nu, dabar tokių yra tikrai jau galima įsigyti. A, žinai, dar viena tokia yra kultūros dalis, a, apie kurią galbūt irgi retas pagalvoja, bet maisto dalinimasis. Indijoj tai labai populiaru. Žmonės valgo visi iš tos pačios lėkštės, ima pirštais ir valgo. A ir pas mus jau tampa tai populiaru snekinti. A, kino teatrą, chebra, ateina dviese, svetimi žmonės, net ne pora. A, žinai, turbūt aš suvokiu, kad jeigu aš einu su savo drauge ir valgau popkorną iš vieno puodo, nu, tai mes ir taip jau kaip tu ir sakai, ir lovoj apsikeitę tom bakterijom, ir visais kitais būdais apsikeitę bakterijom.
Bet jeigu aš ateinu su draugu, su tavim atėjau ir mes retai matomės, tu savo gyveni floroj, faunoj, aš savo floroj, faunoj ir mes dabar m iš vieno kašiko valgom tą popkorną. Kiek tai yra rizikinga snekinti, valgyti bendrą maistą, imti maistą renginiuose kažkur tai nuo tos pačios lėkštės, a, degustacijose, parduotuvėse, kai yra papjaustyti duonos gabaliukai, sūrio gabaliukai ir visi ima pirštais, mes čia turime kažkokios rizikos ar visgi čia aš jau nu labai fanatiškai žiūriu ir labai atsargiai į tai žiūriu?
Atsargiai, ta prasme, labai atsargiai, bet aš taip pat žiūriu. Galima tą daryti. Čia tiek nepateks tų bakterijų ir tiek nebus jokio užkretėtimo, ane? Jeigu žmogus pats yra sveikas, jeigu laikosi higienos, įpročių normalių, tai mes ten nieko labai blogo negausim. Bet čia vėlgi klausimas pasitikėjimo ar drąsos. A aš Indijoj nevalgyčiau su niekuo iš vienos lėkštės nesidalinčiau. Pabijočiau tikrai, nes jų visai yra kitoks higienos suvokimas negu mūsų ir jų bakterijos tikrai yra kitoks jų proporcijos ir santykis negu mūsų.
Jie gyvena vis tiek ir kitokiam klimate, ir kitaip maitinasi. Tai bet su lietuviais, žodžiu, čia galima tikrai manau, kad galima. Taip. Oi, tikrai aš ir pasnekinu. Mes mėgstam su draugais. Žodžiu, tokios ne rizikos nėra. Ne šitoj vietoj, jeigu jeigu ypatingai sakau, savų žmonių rate, jeigu žinai, kad jie visi plauna rankas iš čia iš tualeto, ar ne? Ir va čia labai svarbu. Net nes sporto salėse, žinok, yra parašyta, naudojant tą pačią štangą, chebryte, nusiplaukite rankas, nes žinok daug kas neplauna.
Taip. Tai, pavyzdžiui, roto virusas, roto noro virusas, tai jisai keliauja labai lengvai per santmazgus, ar ne? Žmogus, kuris serga rotono, virusu, tai aišku visa tai oro lašeliniu dar sklinda, bet jisai a ima už krano, ima už rankinenos, tarkim, nenusiplovęs rankų, ima už rankinų, tu immuš tų pačių rankinų, o tada imi po porną kartu su manim kine, ar ne? Tai faktas, kad tos visos ligos lengviau keliauja tokiu būdu. Dėl to tos ligos ir plinta labai greitai tarp žmonių.
Kodėl štai sakysim paplinta? Net ir atrodo labai ilgai nebendravau su žmogumi, ar ne? Bet atsigėriau iš vienos stiklinės. Ai, va aš norėjau klaust apie stiklines. Netgi atsigėrimas iš vienos stiklinės gali padaryti įtaką, ane, ir aš galiu užsikrėst. Taip, tai čia aš labiausiai šitoj vietoj visada ir rekomenduoju, kuomet kas nors iš šeimos narų serga herpės virusu, nesidalinti įrankiais, puodeliais, stiklinėmis. tam žmogui išskirti vieną atskirą puodelį, kad jisai žinotų, kad ir visi žinotų, kad tai yra jo. Dėl to, kad tikrai galim lengvai šitą žinai, kaip vaikystėj būdavo.
Tai ką tu čia bijai iš mano butelio gerti? Ką tu galvojai užsikrėsi? O iš tikrųjų yra rizikos kažkokiais dalykais užsikrėsti per burną a geriant iš to pačio buteliuko. Per kiek laiko ta bakterija išnyksta ant stiklinės krašto ar ant buteliuko kaklelio? Yra kažkoks laikas neutralizuojantis bakteriją? Tai priklausomai virusas bakterija. Kai kurie išgyvena ten nuo poros iki trijų priklausomai kokie paviršiai, metalas, stiklas ir ten vėl nu priklaus priklauso rūšis ir ir paviršius koks yra nuo paros iki trijų.
Tai aš galiu atsigert iš stiklynės va čia va ir tarkime ant šitos stiklynės parą laiko lieka mano a sergančio bakterijos ir dabar arnas atsigers ir jisai gali užsikrėst. Ir jeigu dar Arnas atsigers ir tingės plaut ir tiesiog pastatys, tai reiškia yra rizika, kad nuo paros iki trijų gali kitas žmogus užsikrėsti vat jo dabar kosuliu, kuris jisai kostė. Arnai, tikiuosi negėri. Tai iš principo, jeigu mes šnekam tiesiog vėlgi apie sveikus žmones, tai to nereikia labai a neskatinu ten gerti ir dalintis gertuve viena visiem, bet nereikia labai bijoti kito žmogaus bakterijų, nes iš principo mes visą laiką dalinamės, ar ne?
Mes taip ir vaikai susipažįsta su pasauliu. Jie viską ima nuo žemės, jie čiupinėja, dedasi į burną, noriu palaižyt, noriu pakramtyti. Dabar yra super mamyčių, kurios neleidžia to daryti. O reikėtų dėl to, kad a vėlgi yra tyrimų, kurie ne kartą įrodė, kad jeigu mes gyvenam steriliam pasaulyje, viską bandom išsterilizuoti, išdezinfekuoti, gink Dieve, neturėt jokios bakterijos, tai yra rizikos alergijom sunkesnėms sirgti. Alergijos formos vystosi visai kitokios, nes mūsų imunitetas yra labai visą laiką steriliai laikomas. jis neturi natūralaus kelio formuotis ir gerėti, ar ne, įjungdamas mechanizmus.
Yra tyrimų, kurie ne kartą įrodė, kad jeigu mes gyvenam steriliam pasaulyje, viską bandom išsterilizuoti, išdezinfekuoti, gink Dieve, neturėt jokios bakterijos, tai yra rizikos alergijom sunkesnėms sirgti.
Tai reiškia, ką sakysim, aš išgersiu stiklinę, kur iš kurios tu gėrei, aš kažkiek gausiu tavo bakterijų, pasidalinau tavo bakterijom, bet jeigu mano imunitetas yra geras, jeigu aš burnoj neturiu jokių nubrozdinimų, pažeidimų, šiaip ligų, tai nieko man nebus. M čia irgi geras svarbus dalykas. Jeigu aš sau įsikandau į lūpą ir atsirado žaizda, reikia pačiam būt atsargesniam ir jau žiūrėti iš ko tu ten geri ir ką valgai, kad negauti tų bakterijų išsvetimų žmonių, nes turi tikimybę pats labiau užsikrėsti, nes gavai žaizdą.
Ten yra vartai, ten yra vartai, kur patekta gali bakterija ir infekcija. Pakalbėkim apie burnos priežiūrą. A, mes esam jau kalbėję su Valentina apie apie tai, bet pasikartot niekada nėra blogai ir sužinoti tavo nuomonę dėl to, kad na m galbūt tu matai tai kitaip, galbūt aš užduosiu kažkokių klausimų arba išgirsiu kažką tai to, ko nekalbėjom praeitą kartą. Tai kaip tinkamai valytis dantis po maisto. A kaip tą daryti? Išgirdau, kad 20 minučių reikia palaukti. M ką dar svarbu žinoti?
Tai pasižiūrėti pastą, kuri neturėtų cheminių priedų, a, SLSO, tai yra putojanti, putojimą skatinanti medžiaga. Įvairių cheminių medžiagų, kurios ten surišėjai, vat kvapikliai, saldikliai ir panašiai. Jie iš principo yra chemikalas burnoje, kurios vėl išbalansuoja mūsų burną. M tai pasirinkti pastą, kuri yra mažiau abrazvi, mažiau turi cheminių priedų, kuri yra labiau natūrali. Dabar aišku ateina vėlgi trendas holistikos smarkiai jurvedos atgal į odontologiją. Tai madingas yra tas vadinamas oil pulingas. Tai kai skalaujama kokoso kokoso sviestų burna ir tas skalavimas irgi skatina geresnę dantenų gijimą, jų būklės būklės gerinimą, tačiau nėra labai daug kažkokių tyrimų padaryta, kurie pagrįstų.
Tai čia vietoj valymo ar kartu su valymo? Kartu su valymu. Kartu su valymu. OK. Ne, kad nesuprastų žmonės, kad tiesiog su kokos su aliejum išsiskalavai ir ir good to go. Viskas, baigiau. E, ta holistinė medicinos dalis, kuri propaguoja, jie kartais ir traktuoja, kad nebūtina mum valytis dantis. Jeigu gerai maitinamės, Mhm. Tai užtenka va pasiskalauti su koku, su aliejum ir to gal ir užteks. Bet šito neskatinčiau, nes mes prastai valomės dantis. Jeigu mes dar jų nesivalysim ir skalausim kokus aliejom, tai tada bus visiem odontologam labai daug darbo.
Aš visą laiką, žinai, galvoju, aš 12 metų nesu tvarkęs dantų. M niekas nėra atsitikę. Aš darau higieną ir vat to užtenka. Bet aš visą laiką kitaip valau. Aš visą laiką valausi po pusryčių ir prieš miegą. Taip. Tai ar aš labai blogai darau, kad aš nesivalau dantų iš karto atsikėlus? Aš išgeriu vandens, parsiskalauju ir tada pusryčiauju, geriu kavą ir tik tada valausi dantis. Ir aš nežinau, man atrodo nemaža dalis žmonių taip gyvena, nors iš tikrųjų esu pastebėjęs, kad daugelis atsikėlęs iš karto išsivalo dantis, o po to visą dieną valgo.
Mano įprotis yra kažkodėl po maisto tą padaryta. ar aš labai nusižengiu taisyklėm ir tai kažkaip tai keičia mano mikrobiotą ir šiaip gal aš net jeigu valyčiau rytais pirmu a žingsniu, tai aš dar geriau jausčiausi ir dar geresni mano dantys būtų. O gal atvirkščiai aš pabloginčiau? Kaip kaip tu į tai žiūri? Tai esmė atsakymas nepablogini ir labai nieko blogo nepadarai. E, rekomenduojama prieš maistą dėl to, kad per naktį mes prikaupiam apnašo vis tiek burnoje, dėl to, kad nešnekam, negeriam, nevalgom, mažiau veiksmo vyksta burnoje, liežuvis nejuda, dar per burną kvėpuojam.
Tai tam, kad tą vadinamą biv filmą, tą visą bakteriją, kuri nusėdo ant mūsų danties, a, nesuvalgyti su maistu, tai mes ją nusivalom su šepetėliu prieš maistą. M, tai tokia yra rekomendacija prieš maistą. Dar, žinai, vienas toksai labai svarbus dalykas. Aš esu kažkur girdėjęs ir man labai įdomu, ką tu pasakysi, ar reikia skalauti vandeniu burną išsivalius dantis su pasta? Ne. Kodėl visi tą daro? Aš aš š ir tu nepatikėji? Aš šitą sužinojau prieš savaitę. Rimtai? Taip. Ir man visą laiką atrodė, kad reikia išsiskalauti burną po pastos.
Ir aš klausau vienos kitos. Sako: "Ne taip, bet aš tau išduosiu paslaptį, kad nesijaustum toks vienišas. Aš, nu, ne aną savaitę, bet ne taip ir seniai sužinojau irgi tą faktą. Tai prieš kažkelis metus rekomendacija yra tokia. Gal būdavo tas jausmas, žinai, kad žmonės išvalydavo su pasta labai užputuoja visko daug burnoj ir dar tos pastos, aš atsimenu, kol geitai ten būdavo kažkokiom granulėm, dalelėm ten, nu, tikrai turi, nu, ir šiaip prigąsdindavo, kad nurysi pastą, taigi ten skrandžiui blogai, taip toliau.
Taip, tai ne, e, dabartinės pastos, jeigu pastą pasirinkai, kaip sakyt, teisingą pastą, tai įsirinkus tinkamą pastą, jinai yra nauda mūsų burnai, ne žala, jeigu lieka. Tai nauda jinai dėl to, kad turi savyje, pavyzdžiui, hidroksiaepotito mineralų, kurie padeda remorizuotis emaliui. Tai reiškia, kad jeigu mes turim minimalų emalio pažeidimą, kuris ateity ketina būti karesu, tai valydami sutinkamą pastą arba vat leisdami remineralizuotis, galim tą malio pažeidimą sutvarkyti ir jisai niekada netaps karesu. Tai vienas iš tų sutvarkymo būdų yra palikimas pastos burnoje ir jinai ten pagulia ant tų mūsų dantų ar tarpdančiuose užsilieka šiek tiek ilgiau ir leidžia visai vat burnos burnos ertmei būt paveiktai ilgesnį laiką negu tas dvi minutes, ką tu valai su šepetėliu.
Girdėjot? Nereikia, nereikia išsivalius dantų jų kalauti vandeniu. Taip ir reikia palikti. Taip, taip reikia ir palikti. Geras. Bet nepakenks dantų pastas skrandžiai. A žiūrint kokį kiekį naudoj, jeigu tinkamą kiekį naudosi, ne, nes valymo metu dalis j pasišalina su selėm, tuos vis tiek išspja išspjauni. Nu tai ir galiu išspjauti viską. M ir viską išpja ir nėra tikslas pasilikti ją visą ir laikyt ten už randų užsidėjus, ne? Tai jos mes dalį išspjaunam tiek, kad jos neliktų burnoje. Tas minimalus kiekis tikrai ne.
Jeigu pasta yra tinkama gera, tinkamos geros sudėties tikrai nepaks. Bet kiek tos pastos reikia dėtis ant ant tų šepetuko, nes žinai kaip yra. A, reklamose rodydavau, pamenu, nuo pat tulos savo vaikystės, kad reikia dėti ant viso centimetrą tokią dešarą uždėti ir dar, kad užsiriestų, žinai. Tai kiek tos pastos reikia naudoti, kad išsivalyti dantis? Čia iš tikrųjų reikia tiek daug. Ar užtenka kropelytės? Ne, ant šepetėlio galo. Iš principo žirnio dydžio burbuliukas turėtų būti. Aha. Tai turi būt labai nedidelis kiekis.
Nereikia didelio tikrai. Ir kas mechaninis ar elektrinis dantų šepetėlis? A ranka. Kokia ranka laiko tą šepetėlį? Tai iš principo, jeigu ranka laikanti šepetėlį gerai valo, tai išsivalys su visais šepetėliais gerai ir su rankiniu, ir su mechaniniu. Aha. Ok. A aš galiu nuo savo bokšto pasakyti, kad man labai pasikeitė valymas, kuomet aš pradėjau valyti ne su stačiakampiu, taip formos, o su ofvaliu. Taip. Man kur kas geriau išsivalo tarpdančiai. Man nebereikia siūlo nieko ir apnašos nebe tai kaupiasi, kai aš nusipirkau apvalaus apvalios formos a elektrinį dantų šepetėlį, ženkliai geriau išsivalo.
Tai iš esmės a faktas, kad tie visi naujos kartos modernūs elektriniai šepetėliai, kurie yra garsiniai šepetėliai, jie nėra ta mechaninė jėga, kaip, nu, sakysim, koks nors ten šveitimo šepetys, ar ne, kuris mechaniškai sukasi ir šveičia, nežinau, va sieną palygint, kad šveisti. Tai pirmieji šepetėliai buvo tokie, kurie tiesiog šveisdavo mūsų dantis mechaniškai. Jie sukdavosi, rotuodavo ir sukdamiesi nuo sukimosi jėgos tą malį dar labiau pažeisdavo. Tai tokie buvo prasti dabartiniai šepetėliai, jie tikrai gerai valo. Tai jeigu žmogus turi įgaudį ir gerai valosi dantis su paprastu šepetėliu, tai kokybė valymosi pagerės su elektriniu šepetėliu.
Dėl to, kad dėl garsinių savybių šepetėlių, dėl vibracijų jų ir išsivalymo viso. Tai tiktai tiek, kad dažnai žmonės galvoja, kad jeigu va čia prasta mano ta burnos higiena, prasta burnos būklė, nusipirksiu tą labai protingą elektrinį šepetėlį ir jis už mane viską padarys. Tai taip nebūna. Mes vat neseniai, gal prieš mėnesį ar du, turėjom pacientą su labai stipriai pablogėse burnas būkle ir jis atėjo dėl to, kad nesupranta, kaip gali sau padėt, nes labai blogai viskas, skauda raudona kraujuoja dantenos uždegimiškos.
Ir jisai nusipirko naują šepetėlį ir klausėm, jisai pasakojo, kiek valo, kaip valo ir kokiu dažnumu. Ir tada paprašėm, kad jis parodytų atsinešęs tą šepetėlį, kaip valo. Tai jisai kažkur paskaitė, kadangi tai yra garsiniai šepetėliai ir jie skleidžia vibracijas, tai jis manė, kad ta vibracija tą dantį iš toliau veikia. Jo nereikia liesti prie danties. Ir jis tiesiog tą šepetėlį pavedžiodavo burnoje ir jo visa burna buvo padengta baisiu apnašu per tas porą savaičių, nes jis klaidingai suprato tiesiog reklamos esmę.
Bet dabar, man atrodo gi dantų šepetėliai yra maniškis, bent jau tai rodo net lemputė dega raudonai, geltonai, a, baltai ir žaliai. A priklausomai nuo paspaudimo. Jeigu per stipriai spaudi raudoną, tai atleidi žaliai. Ir kai žaliia, jeigu tiktai per toli nuo danties, iš karto užsidega geltonai arba baltai. Tai reiškia, kad nesilieti prie danties ir tu pagal lemputę matai, kaip tinkamai tu valai, ar ne? Ne, ten tas šepetėlis neturėjo tos to vat ekranėlio. ten šiek tiek paprastesnis buvo modelis, tai neturėjo nei perspaudimo, nes yra ir perspaudimo funkcija, kad spaustum, ar ne, dantų, tai viso šito neturėjo tiesiog.
Nu, bet va čia šitą gerai būtų perkant atsižvelgti. Taip, taip. Jeigu jau, ta prasme, jeigu jau perkam, tai perkt pirkti tokį, kuris būtų, kaip pasakyt, maksimaliai kokybiškas ir naudas iš jo gauti maksimalias. Tai ar ken ta netinkama burnos mikrobiota gali būti mirtina ar tiktai sukelti ligas, a, kurias vėliau galime vėlgi sėkmingai išgydyti. Taip, pasikankinsim, išgydysim, bet ar mirtina jinai gali būt? Taip, iš principo taip. Jinai gali būt mirtina. Ir jeigu mes šnekam apie insulto infarkto riziką, tai jinai yra mirtina liga.
Taip, iš principo taip. Jinai gali būt mirtina. Ir jeigu mes šnekam apie insulto infarkto riziką, tai jinai yra mirtina liga.
Taip, infarktas gali būt mirtina liga. Tai jeigu šnekam apie kardiologinius pažeidimus, tai labai blogas, labai bloga burnos mikrobiota. Jinai labai įtakoja mūsų sveikatą ir šiuo atveju jinai gali būti mirtina. Vau. A ačiū tau labai. Man man iš tikrųjų buvo nu tikrai didelė nuostaba, kad tai yra ant tiek susiję, a kad burna yra susijusi su tiek daug dalykų. Ir, na, būkime atsargesni, išgalvokime tai, ką valgom, tai, ką darom ir prisižiūrėkime a burną, nes tai yra ne tiktai vaizdas, bet ir sveikata.
Tai ačiū tau dar kartą, kad atėjai, kad pasipasakojai. Tikrai tikrai buvo labai įdomu. Sužinojau labai daug naujo. Tikiuosi, kad ir jūs taip pat sužinojote labai daug naujo. Tai jeigu taip ir buvo, tai paspauskite mygtuką like, paspauskite mygtuką prenumeruoti, kad šis skaičius didėtų ir mūsų vis būtų daugiau. Na, ir aišku parašykite komentarą, ką galvojate apie šią laidą. O su jumis jau susitiksime kitą savaitę. Iki. [Muzika] เฮ [Muzika]