Ar daugiau uždirbantis partneris gali mažiau prisidėti namuose: psichologo Dariaus Ražausko atsakymas

Antroje laidos dalyje su psichologu Dariumi Ražausku skaičiau žiūrovų atsiųstus klausimus, ir vienas jų buvo suformuluotas beveik kaip teismo byla. Ar vyras teisus sakydamas, kad jo mažesnis dalyvavimas buityje pateisinamas tuo, jog jis uždirba pinigus. Laukiau ilgo psichologinio atsakymo su abiejų pusių supratimu. Gavau du žodžius.

„Ne, neteisus."

55:09 laidoje

Įdomiausia yra ne pats atsakymas, o tai, kaip Ražauskas jį pagrindžia. Jis neina į vertybes ir nekalba apie lygybę. Jis tiesiog suskaičiuoja.

Buities buhalterija, kurios niekas nesuveda

Ražausko logika tokia: kiekvienas šeimai naudingas veiksmas yra vienas pliusas, ir tie pliusai nesidaugina pagal sumą banko sąskaitoje. Uždirbti daug pinigų yra vienas pliusas, lygiai kaip parnešti pieno yra vienas pliusas. Skiriasi ne svoris, o kiekis.

„Pavyzdys: jeigu aš uždirbu daugiau, tai aš nieko namie nedarysiu, didelį pliusą jau atsinešiau. Ne, mielasis: už darbą tu visada gauni tik vieną pliusą, kiek ten beuždirbtum. Grįžai namo laiku, dar vienas pliusas. Parnešei gėlytę, dar vienas pliusas. Parnešei pieno, kai paprašė, dar vienas pliusas. Tu tiek ir teturi. O jinai ir atostogas suplanavo, ir namus ruošė, ir šunį pavedžiojo, ir vakarienę suplanavo, ir po lova išsiurbė, ir draugus pakvietė, ir tavo gimtadienį suplanavo. Jinai turi 36 pliusus."

1:27:42 laidoje

Trisdešimt šeši prieš vieną. Skaičius, aišku, iš oro, ir Ražauskas jo nepateikia kaip tyrimo. Bet būtent dėl to jis veikia: ginče apie buitį abi pusės jaučiasi teisios, nes lygina nesulyginamus dalykus. Vienas lygina valandas ir eurus, kitas lygina veiksmų kiekį. Kol matas nesutartas, laimi tas, kuris garsiau kalba.

„Dažniausiai moterys prisideda daugiau arba ženkliai daugiau, o jų pasąmonė giliai tai fiksuoja."

1:27:14 laidoje

Žodis „fiksuoja“ čia svarbesnis nei atrodo. Ražauskas sako, kad ta sąskaita renkasi tyliai, be scenų ir be priekaištų, metų metus. Todėl porų konsultacijose konfliktas dažnai prasiveržia dėl visiškai nereikšmingo dalyko: ne dėl neišneštų šiukšlių, o dėl to, kad tai buvo 36 sąskaitos eilutė.

Ražauskas sako, kad būtent iš tos tylios sąskaitos gimsta ginčai, kuriuose staiga ištraukiamos kelerių metų senumo nuoskaudos. Iš šalies tai atrodo kaip nesąžiningas kovos būdas, o jis tai vadina pagalbos šauksmu: žmogus nebemoka pasakyti, kad jaučiasi nematomas, todėl išverčia viską, kas susikaupė. Iš to paties seka jo patarimas vengti žodžių „visada“ ir „niekada“. Jie įžeidžia akimirksniu, nes pašnekovas iškart prisimena tuos kelis kartus, kai pasielgė kitaip, ir toliau ginasi jau ne dėl esmės, o dėl formuluotės.

Jo formuluotė, kurią laidoje pakartojo bene griežčiausiai: šeimoje žmogus esi arba teisus, arba laimingas. Buities ginče tai reiškia, kad įrodyti savo indėlio pranašumą ir kartu jaustis gerai kartu neišeina.

Kontrargumentas, kurį jis priima

Ražauskas nėra vienpusis. Jis iškart pripažįsta, kad daug dirbantis žmogus tikrai pavargsta, ir kad to negalima ignoruoti. Tik išvadą daro kitą: pavargusiam žmogui reikia ne atleidimo nuo buities, o pailsėjimo šaltinio. Sporto, gamtos, treniruočių, miego. Ir tiksliai to paties reikia antrai pusei, kuri visą dieną buvo su vaikais.

Jei šeima tikrai uždirba daug, jo siūlymas paprastas ir nesentimentalus: pirkti pagalbą. Auklė ir namų tvarkytoja yra ne prabanga, o būdas atlaisvinti laiko abiem, o ne tik tam, kuris uždirba.

Iš tos pačios logikos išplaukia mintis, kuri man laidoje užkliuvo labiausiai, nors ji jau ne apie buitį.

„Iš partnerio mes neturim turėt tokio lūkesčio, kad jis mane pakraus, nes jeigu tas lūkestis bus, dažniausiai jis bus nepatenkintas."

32:04 laidoje

Ražauskas aiškina fiziologiškai: išsekęs žmogus grįžta namo veikdamas maždaug penkiais procentais energijos. Iš tų penkių procentų kitam neduosi nieko, kad ir kaip norėtum. Todėl klausimas, kas ruošia vakarienę, dažnai yra ne apie teisingumą, o apie tai, kad namo pareina du žmonės, kurių nė vienas nebeturi iš ko duoti.

Kas man su tuo neramu

Kalbindamas Ražauską pagavau save galvojantį, kad pats esu naudojęs tą patį argumentą, tik švelnesne forma. Ne „aš uždirbu, todėl nedarau“, o „aš šiandien labai pavargau“. Rezultatas namuose tas pats, tik skamba gražiau. Tai buvo nemalonus pastebėjimas, ir jis, ko gero, naudingiausias dalykas, kurį iš tos laidos išsinešiau.

Nesutinku su juo tik dėl vieno akcento. Ražauskas beveik visą pavyzdį stato taip, kad daugiau uždirbantis yra vyras, o pliusus renka moteris. Praktikoje jau seniai būna atvirkščiai, ir tada tas pats mechanizmas veikia lygiai taip pat, tik apie jį kalbėti dar sunkiau, nes nesutampa su įprastu pasakojimu. Pati aritmetika nuo lyties nepriklauso.

Praktiškai iš pokalbio lieka vienas pratimas. Ne ginčytis, kas daugiau prisideda, o kartą, vieną vakarą, abiem atskirai surašyti į popierių viską, ką padarė per dieną, veiksmais, ne valandomis. Ne tam, kad kas nors laimėtų, o tam, kad abu pamatytų tą patį sąrašą. Ražausko teigimu, dauguma porų tokio sąrašo nėra mačiusios niekada, ir būtent todėl ginčas kartojasi metų metus.

Visas pokalbis su Dariumi Ražausku: https://tapkgeresniu.lt/laida/qh3bx719yPI