Kiek kartų per metus sirgti yra normalu: šeimos gydytojo atsakymas

Kas rudenį girdžiu tą patį sakinį iš pažįstamų ir sakau jį pats: turbūt silpnas imunitetas, nes vėl sergu. Paklausiau šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, kiek kartų per metus sirgti apskritai yra normalu, ir tikėjausi išgirsti du ar tris. Skaičius pasirodė kelis kartus didesnis.

„Iki aštuonių kartų turėti peršalimus, kurie nesibaigia rimtomis komplikacijomis, yra normalu suaugusiam. Vaikui tai yra 10 iki 12 kartų per metus."

10:19 laidoje

Jeigu norma yra tokia, tai didelė dalis to, ką vadiname silpnu imunitetu, yra ne sutrikimas, o vidurkis. Morozovas priduria, kad iki pandemijos suaugusiems buvo skaičiuojama trys ar keturi peršalimai per metus, o ilgas karantinas paveikė bandos imunitetą, todėl dabartinis skaičius didesnis. Vaikams dešimt ar dvylika kartų per metus taip pat yra ne bėda, o kolektyvo kaina.

Pradedant nuo to, kad peršalimo nėra

Prieš tai gydytojas dar patikslino pačią sąvoką, ir tai pakeitė visą tolesnį pokalbį.

„Peršalimas iš tikrųjų dažniausiai yra virusas. Žodžiu, tokio kaip peršalimo nėra."

12:18 laidoje

Peršalimas jo pasakojime yra ne liga, o mechanizmas: sušalus susitraukia gleivinės kraujagyslės, audinys gauna mažiau deguonies ir tampa mažiau atsparus tam virusui, kuris ten ir taip jau buvo. Skirtumas praktinis. Jeigu ligą sukelia virusas, tai šiltesnė kepurė nieko negarantuoja, o gripą nuo viruso atskirti verta pagal pradžią: gripas prasideda staiga, su 39 ar 40 laipsnių temperatūra, dažnai net be ilgos slogos.

Ką daryti su temperatūra

Antra vieta, kur elgiamės pagal įprotį, o ne pagal logiką, yra karščiavimas. Morozovo taisyklė paprasta ir lengvai įsimenama.

„Jeigu mes sugebam numušt temperatūrą tiesiog prisigėrę skysčio, viskas gerai. Jeigu mums skauda galvą, mes geriam vaistus nuo galvos, o ne nuo temperatūros."

25:04 laidoje

Vaistai nuo temperatūros negydo ligos ir neišveja viruso, jie tik palengvina savijautą. Tai reiškia du dalykus vienu metu: kentėti nėra prasmės, bet ir laikyti termometro skaičių priešu, kurį būtina numušti, taip pat nėra prasmės. Svarbiau gerti pakankamai skysčių ir elektrolitų.

Vieną seną pokštą apie vyrus, gulinčius su 37 laipsniais, gydytojas netikėtai patvirtino. Paklausiau tiesiai, ar tiesa, kad vyrai serga sunkiau nei moterys.

„Vienareikšmiškai. Tai nėra mitas."

10:33 laidoje

Vyrai iš tikrųjų jautriau reaguoja į tą pačią infekciją, tad namų ginčas dėl to, kas čia dedasi ir kodėl vienas nepakyla iš lovos, dažniausiai yra ginčas be nugalėtojo. Man tai pasirodė smulkmena, kol nepagalvojau, kiek energijos šeimose sudedama į šitą temą kas žiemą.

Kur tada dėti pastangas

Jeigu dažnas sirgimas yra norma, kyla klausimas, ar apskritai verta ką nors daryti. Morozovo atsakymas nukreipia į visai kitą pusę nei vitaminų lentyna. Apie 70 ar 80 procentų imuninių ląstelių jis sieja su žarnynu ir mikrobiota, o ledinė eketė, jo požiūriu, nėra vaistas nuo visko, tik saugus trumpalaikis stresas. Programa minimum yra kasdienis fizinis aktyvumas lauke ir greitas ėjimas penkis ar šešis kilometrus.

Įsiminė ir tai, kaip jis rikiuoja tyrimus. Vitaminą D jis vertina paskutinį, nes Lietuvoje jo trūksta beveik visiems ir atsakymas žinomas iš anksto. Prasmingesni yra feritinas, gliukozė, skydliaukės, kepenų ir inkstų rodikliai, o nuovargio priežastis dažnai randama būtent ten.

Atskirai paklausiau apie skiepus nuo gripo, nes tai vienintelė šio pokalbio vieta, kur galima padaryti kažką vienu veiksmu. Morozovo atsakymas buvo, kad skiepytis verta net gruodį, nors įprasta galvoti, jog sezonas jau pravažiavo. Didžiausią riziką jis priskiria mažiems vaikams, nėščiosioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems, o šalia mini bandos imunitetą: skiepijamasi ne tik nuo savo ligos, bet ir dėl to, kam ta liga baigtųsi blogiau nei tau.

Man iš viso to labiausiai užkliuvo, kiek energijos sudedame į pasakojimą, kurio patys nepasitikrinome. Aš pats esu tas, kuris rudenį perka vitaminų ir tikisi, kad šįmet praeis pro šalį. Nesutinku su gydytoju tik dėl vieno akcento: jis kalba taip, tarsi žmogui užtektų išgirsti normą ir nurimti. Iš tikrųjų žmogus nerimauja ne dėl skaičiaus, o dėl to, kad guli lovoje ir praranda darbo dienas, ir šitos dalies norma nepanaikina.

Praktinė išvada trumpa. Nustoti matuoti savo imunitetą peršalimų skaičiumi, nes tas skaičius nieko nesako. Skaičiuoti ne kartus, o komplikacijas: aštuoni lengvi peršalimai yra norma, o vienas, virstantis plaučių uždegimu, yra priežastis kreiptis. Vietoj vitaminų rinkinio pirmiausia susitvarkyti miegą ir kasdienį buvimą lauke. Ir prieš perkant tyrimų paketą pasidaryti feritiną, o ne vitaminą D, nes atsakymas apie vitaminą D Lietuvoje yra žinomas iš anksto.

Visas pokalbis su Valerijumi Morozovu: https://tapkgeresniu.lt/laida/Aqzcz_OEm2k