Kodėl geras kraujo tyrimas nereiškia, kad geležies užtenka

Yra pokalbis, kuris kartojasi kone kiekvienoje kompanijoje. Žmogus sako, kad nuolat pavargęs, prastai miega, po pietų neveikia galva. Kitas atsako klasika: pasidaryk tyrimus. Žmogus pasidaro, gauna atsakymą, kad viskas normoje, ir lieka su ta pačia problema, tik dabar dar ir su jausmu, kad pats kažką prasimano.

Kalbėdamas su dietiste Vaida Kurpiene supratau, kad daug tokių atvejų turi visai buitinį paaiškinimą. Bendras kraujo tyrimas, kurį dauguma laiko atsakymu, tiesiog nemato to, ko žmogus ieško.

„Jie tikrai neparodo nei vitamino D, nei feritino. Hemoglobinas gali būti puikus, o feritinas, tai yra geležies atsargos, gali būt labai žemas. Čia yra klasikinis variantas."

26:53 laidoje

Skirtumas tarp turimo ir atsargų

Kurpienė yra dietistė, knygų autorė, 2021 ir 2024 metais vadovavusi Lietuvos dietistų asociacijos valdybai. Jos paaiškinimas paprastas: hemoglobinas rodo, kiek geležies šiuo metu yra apyvartoje, o feritinas rodo, kiek jos liko sandėlyje. Sandėlis gali būti beveik tuščias dar gerokai prieš tai, kai suprastėja pats hemoglobinas.

Todėl atsakymas „viskas normoje“ dažnai reiškia tik tai, kad nebuvo pažiūrėta į tą rodiklį, kuris čia svarbus. Ir tai nėra reta situacija, o tai, ką ji pati vadina klasikiniu variantu.

„Feritiną apsimoka matuoti minimum po keturių, o geriau po penkių mėnesių."

27:02 laidoje

Kodėl neužtenka pataikyti į normą

Antra vieta, kur žmonės nusivilia, yra pati norma. Kurpienė sako, kad Lietuvoje veikia bent kelios skirtingos skalės ir kad normų ribos yra labai plačios, o apie tai, jog jas reikėtų siaurinti, kalbama jau kelerius metus. Todėl rezultatas gali formaliai patekti į normą ir vis tiek būti per žemas konkrečiam žmogui.

„Kokia turėtų būt? Aš sakyčiau, vidurinis trečdalis. Kodėl aš nesakau konkretaus skaičiaus? Todėl, kad Lietuvoj yra bent keturios skalės."

53:16 laidoje

Vienas iš požymių, kurį ji sieja su per mažomis geležies atsargomis, yra naktiniai atsibudimai ir negilus miegas net tada, kai rezultatai patenka į normą. Žmogus miega aštuonias valandas ir keliasi neatsistatęs, o paskui ieško priežasties kavoje, streso lygyje arba čiužinyje.

Kodėl papildai be tyrimo kartais pablogina

Iš to seka logiškas žingsnis, kurį dauguma daro savarankiškai: nueiti į vaistinę ir nusipirkti papildų. Čia Kurpienė pasako dalyką, kuris apverčia visą loginę grandinę.

„Perdozavimas labai dažnai duoda tokį patį rezultatą kaip trūkumas."

52:15 laidoje

Ji tai sako kalbėdama apie B grupės vitaminus, kurių perdozavimų yra mačiusi labai daug. Tai reiškia, kad žmogus, kuris jaučiasi prastai ir be tyrimo pradeda gerti papildus, gali jaustis lygiai taip pat prastai ir logiškai nuspręsti, kad dozė per maža. Tada jis geria daugiau ir juda dar giliau į tą pačią pusę.

Prie to ji prideda ir kitus praktinius dalykus: organizme kaupiasi vitaminas D, geležis ir selenas, o cinkas ilgainiui gali numušti varį. Todėl nuo ko pradėti, jos atsakymas nuoseklus: pirma pasitikrinti feritiną ir su specialistu aptarti, ar rezultatas tikrai ten, kur turi būti, o ne pirkti dėžutę pagal savijautą.

Kodėl vienodas režimas duoda skirtingus rezultatus

Paklausiau tiesiai: jeigu du žmonės gyvena panašiai, sportuoja, sveikai maitinasi, ar jiems reikia to paties kiekio vitamino D, B grupės vitaminų ir geležies. Atsakymas buvo neigiamas ir priežastis nurodyta labai konkreti.

„Ne, nevienodai. Ir nevienodai dar ir dėl to, kad pasisavinamumas skiriasi, nesvarbu, kad jie tą patį daro."

56:49 laidoje

Tai atsakymas į klausimą, kuris kankina daugelį: kodėl draugui tas pats papildas ar ta pati mityba davė rezultatą, o man ne. Ne dėl to, kad kažkuris iš jūsų daro neteisingai. Dėl to, kad pasisavinimas skiriasi, o vienintelis būdas tai pamatyti yra išmatuoti, o ne palyginti savijautą.

Ką aš iš to pasiėmiau

Man labiausiai užkliuvo ne pats feritinas, o tas tarpinis žmogus istorijoje. Tas, kuris jau padarė viską teisingai: nuėjo pas gydytoją, pasidarė tyrimą, gavo atsakymą, kad viskas gerai, ir po to metus vaikščiojo pavargęs galvodamas, kad tiesiog toks yra gyvenimas po trisdešimties. Būtent jam šitas pokalbis naudingiausias.

Ir dar viena praktinė pastaba iš to paties pokalbio: matuoti dažnai nėra tas pats, kas matuoti protingai. Feritino, jos teigimu, nėra prasmės tikrinti kas mėnesį, nes per tokį laiką atsargos nespėja pajudėti, o žmogus gauna tik triukšmą ir nerimą. Keturi ar penki mėnesiai yra tas tarpas, per kurį matyti kryptis, o kryptis čia svarbesnė už vieną skaičių.

Nesu gydytojas ir čia nesiūlau sau skirti tyrimų ar papildų. Bet vieną dalyką po šito pokalbio darau kitaip: kai gaunu atsakymą, kad viskas normoje, klausiu, kas konkrečiai buvo išmatuota. Kartais paaiškėja, kad klausimas, kurį kėliau, tame lape apskritai nebuvo užduotas.

Visą pokalbį su dietiste Vaida Kurpiene apie mitybą, etiketes, tyrimus ir papildus rasi čia: https://tapkgeresniu.lt/laida/r8hnHPz-EU4